- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-17
- Bylos Nr.
- A-304-662/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 21R-19 (AG-898/02-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2020 m. lapkričio 12 d. aktą Nr. ((14.40E)-5K-2017430)-6K-2006404 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos transporto saugos administracijos Klaipėdos skyriui 2020 m. rugpjūčio 11 d. pateikė prašymą išduoti leidimą tęsti taksi paslaugų veiklą, pakeitus transporto priemonę. Pareiškėjas buvo informuotas žodžiu, kad leidimas neišduotas, nes už 2019 m. nesumokėjo mokestinės nepriemokos. Pareiškėjo teigimu, jis sprendimo negavo. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir Klaipėdos AVMI) su prašymu išduoti pažymą apie nesumokėtų mokesčių aplinkybes. Inspektorė patvirtino žodžiu, kad mokesčiai sumokėti, bet išduoti pažymą atsisakė, išaiškino, kad šio klausimo sprendimas perduotas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI). VMI viršininkė ignoravo pareiškėjo skundą, todėl jis kreipėsi į Komisijos Klaipėdos skyrių, prašydamas įpareigoti VMI išduoti pažymą. Komisijos Klaipėdos skyrius 2020 m. spalio 30 d. sprendimu patenkino skundą, panaikino VMI 2020 m. rugsėjo 29 d. aktą Nr. R-4668, įpareigojo iš naujo išnagrinėti jo prašymą ir pateikti atsakymą. Šis sprendimas iki šiol neįvykdytas, nors pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Komisiją su prašymais, patikslintais skundais. Komisija 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu įpareigojo jį pateikti teisiškai suformuluotus argumentus. Pareiškėjas šių reikalavimų negalėjo įgyvendinti, nes neturi teisinio išsilavinimo. Komisija 2020 m. gruodžio 4 d. priėmė nagrinėti patikslintą skundą, atsisakė priimti atskirą sprendimą, kad būtų suteikta kvalifikuota teisinė pagalba.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad Komisijos sprendimu jo skundas buvo atmestas. Pareiškėjas su Komisijos sprendimu nesutiko, teigė, kad Ministerija paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias dėl nemokestinės nepriemokos už 2019 metus, veikia biurokratiniais metodais. Pareiškėjui padaryta didelė žala. Leidimo, pažymos ir atsakymų į paklausimus pareiškėjas iki skundo padavimo teismui dienos negavo. Pareiškėjo teigimu, ginčo esmė – Klaipėdos AVMI veiksmai ir neveikimas, susiję su leidimo išdavimu.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Ministerijos vertinimu, pareiškėjo skundas nekonkretus, neįmanoma apibrėžti skundo ribų. Ministerijai teisės aktai nesuteikia teisės vertinti mokesčių administratorių priimtų veiksmų, sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl Sprendime pareiškėjui nurodė, kad vadovaujantis nurodytomis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis, pareiškėjas turi teisę, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus pareiškėjui pateiktais sprendimais, juos apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Pareiškėjas 2020 m. spalio 2 d. skunde prašė: „išnagrinėti skundą ir išduoti teisiškai motyvuotą atsakymą, ar skolos kitoms valstybinėms institucijoms yra priskiriamos prie mokestinių nepriemokų, ar išdėstytomis aplinkybėmis neturiu teisės į darbą“. Pareiškėjo argumentai, jog Ministerija turėjo atlikti veiksmus išduodant pažymą apie teisingus duomenis, nepagrįsti. Ministerijos vertinimu, Komisijos sprendime padarytos teisingos ir pagrįstos išvados, o pareiškėjo skundas atmestinas.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą atmetė.
Šalies argumentai
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 2 d. kreipėsi su skundu į Ministeriją, prašė „išduoti teisiškai motyvuotą atsakymą, ar skolos valstybinėms institucijoms yra priskiriamos prie mokestinių nepriemokų. Ar išdėstytomis aplinkybėms neturiu teisių į darbą“. Ministerija 2020 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. ((14.40E)-5K-2017430)-6K-2006404 (Sprendimas) pareiškėjui išaiškino, jog nesumokėtos sumos nėra laikytinos mokestinėmis nepriemokomis, kaip tai suprantama pagal MAĮ; prieš išduodant leidimus, pagal VMI pateiktą informaciją vertinama asmenų, siekiančių gauti leidimus, turima mokestinė nepriemoka, Ministerijai teisės aktai nesuteikia teisės vertinti mokesčių administratoriaus sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas Komisijos Klaipėdos apygardos skyriui skundą dėl finansų ministro įpareigojimo išduoti atsakymą pateikė 2020 m. lapkričio 20 d. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 26 d. patikslino skundą, prašė panaikinti Sprendimą, įpareigoti ministrą išduoti teisiškai motyvuotą ir aiškų atsakymą į jo 2020 m. spalio 2 d. skundą, ar skolų turėjimas atima teisę į darbą, Komisijos prašė išduoti sprendimą, kad pareiškėjui būtina kvalifikuota teisinė pagalba apginti įstatymines teises, kuri teiktina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad Komisijos Klaipėdos apygardos skyrius skundą persiuntė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 21R-938 (AG-898/02-2020) atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo Komisijai priimti sprendimą, jog pareiškėjui būtina kvalifikuota teisinė pagalba jo teisių gynimui ir priėmė nagrinėti skundo dalį dėl reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Ministeriją motyvuotai ir aiškiai atsakyti į pareiškėjo 2020 m. spalio 2 d. skundą, atsakant, ar skolų turėjimas atima teisę į darbą. Komisija 2021 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 21R-19 (AG-898/02-2020) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Komisija savo sprendime akcentavo, kad nagrinėjamu atveju skundas nepriskirtinas prie prašymų suteikti administracinę paslaugą, todėl jam turėjo būti atsakyta laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Komisija nenustatė, kad Ministerija turėjo pareigą persiųsti pareiškėjo skundą kitam viešojo administravimo subjektui, o šiai institucijai nepriskirta tiesioginė funkcija teikti teisines konsultacijas mokesčių ir jų administravimo srityje. Komisija taip pat akcentavo, kad pateikti aiškų atsakymą į jo klausimą „ar išdėstytomis aplinkybėmis neturiu teisės į darbą“, pagal pareiškėjo formuluotę iš esmės neįmanoma, o reikalavimo patenkinimas, Komisijos nuomone, sukeltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti. Komisijos sprendime konstatuota, jog nenustatyta teisės aktų reikalavimų pažeidimų.
9. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas akcentuoja, jog jam nebuvo atsakyta į esminį skundo reikalavimą – ar skolų turėjimas atima teisę į darbą, kas, jo nuomone, sudaro pagrindą naikinti Sprendimą, Komisija savo 2021 m. sausio 11 d. sprendime išaiškino, kas yra laikoma mokestine nepriemoka pagal MAĮ ir padarė išvadą, kad nesumokėtos sumos nėra laikytinos mokestinėmis nepriemokomis. Pareiškėjas, kreipdamasis į Ministeriją, kitaip formulavo prašymą 2020 m. spalio 2 d. skunde, nei nurodo Komisijai, todėl pastaroji pažymėjo, kad duoti aiškų atsakymą į pareiškėjo klausimą iš esmės neįmanoma, nes tai yra abstraktaus, hipotetinio pobūdžio klausimas, nereikalaujantis jokio savarankiško atsakymo iš atsakovo ir atitinkamai toks reikalavimo tenkinimas sukeltų pagrįstų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti. Todėl, remdamasi teismų praktika ir įstatymų nuostatomis, Komisija nenustatė, kad teikiant ginčijamą atsakymą, būtų pažeistos teisės aktų nuostatos, turėjusios įtakos pareiškėjo teisėms. Teismas vertino, kad Ministerija savo kompetencijos ribose išsamiai atsakė į pareiškėjo iškeltus klausimus.
10. Teismas pabrėžė, kad šis Sprendimas bei Komisijos sprendimas – informacinio pobūdžio, todėl nesukelia pareiškėjui teisių ir pareigų. Sprendime pareiškėjui buvo pateikti teisės aktų išaiškinimai „ar skolos kitoms valstybės institucijoms priskiriamos mokestinėms nepriemokoms“, todėl pareiškėjo prašymas panaikinti jį jam būtų beprasmis, t. y. nesukurtų jokių teisių ir pareigų, atitinkamai, jo teisinė padėtis nepasikeistų. Taip pat teismas vertino, kad Sprendimas yra tarpinio pobūdžio dokumentas.
11. Teismas nurodė, kad tiek Ministerija Sprendimu, tiek Komisija savo sprendimu neparengė kokių nors patvarkymų, nesuteikė pareiškėjui įpareigojimų, atsakovas tik pateikė teisės aktų paaiškinimus jo skunde išdėstytais klausimais, aiškinamieji teiginiai apie mokestines nepriemokas pareiškėjui nesukelia naujų teisių ir pareigų, nekeičia jo, kaip subjekto, teisinės padėties.
III.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo (apeliaciniame skunde nurodytas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų pavadinimas laikytinas rašymo apsirikimu) 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
13. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo neveikimas ir Sprendimas pareiškėjui nesukėlė negatyvių pasekmių. Pareiškėjas teigia, kad dėl atsakovo neveikimo iki šiol negali dirbti. Klaipėdos AVMI funkcijas perėmė VMI. Dėl tyčinės VMI viršininkės veikos pareiškėjui buvo suspenduotas leidimas vykdyti taksi veiklą, dėl to pareiškėjas neišgali išgyventi, negali susimokėti mokesčių, tai vertina kaip genocidą. Ginčas dėl Lietuvos transporto saugos administracijos Klaipėdos skyriaus veiksmų teismine tvarka nagrinėti nebaigtas. Pareiškėjas teigia, kad į Ministerijos kuruojamas įstaigas kreipėsi ne konsultacijos, o motyvuoto atsakymo, kad mokesčiai buvo sumokėti, o VMI pateikti duomenys Lietuvos transporto saugos administracijos Klaipėdos skyriui buvo neteisingi. Pareiškėjo nuomone, atsakovas tokiu neveikimu veikia prieš jį ir valstybę. Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendimas yra ydingas, pateisina atsakovo veiksmus, tuo užkerta pareiškėjui galimybes ginti savo pažeistas teises. Ginčo esmė neatskleista, pažeista pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
14. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
15. Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti, neaišku kaip pasireiškia galimybių užkirtimas ginti savo pažeistas teises, kokiu aspektu neatskleista ginčo esmė, kaip pažeidžiama pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reguliavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmestas. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad Sprendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis ir negalintis sukelti teisinių pasekmių pareiškėjui. Aktu pareiškėjui buvo pateikti teisės aktų išaiškinimai ar skolos kitoms valstybės institucijoms priskiriamos mokestinėms nepriemokoms, todėl pareiškėjo prašymas panaikinti jį jam būtų beprasmis, t. y. nesukurtų jokių teisių ir pareigų, atitinkamai, teisinė padėtis nepasikeistų. Sprendimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuriuo nenustatomos jokios teisės ir pareigos pareiškėjui, t. y. nesukuriamos jokios teisinės pasekmės. Šio akto informacija, aiškinamieji teiginiai apie mokestines nepriemokas pareiškėjui nesukelia naujų teisių ir pareigų, nekeičia jo, kaip subjekto, teisinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Ginčas byloje kilo dėl Ministerijos Sprendimo, kuriuo atsakyta į pareiškėjo J. S. 2020 m. spalio 2 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Sprendimas informacinio pobūdžio, todėl nesukelia pareiškėjui teisių ir pareigų, jame pareiškėjui buvo pateikti teisės aktų išaiškinimai į jo skunde keliamus klausimus, todėl pareiškėjo prašymas panaikinti jį nesukurtų jokių teisių ir pareigų, atitinkamai, jo teisinė padėtis nepasikeistų. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Ministerijos Sprendimo, pagrįstai ir teisėtai jį atmetė.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo neveikimas ir Sprendimas jam nesukėlė negatyvių pasekmių. Pareiškėjas teigia, kad į Ministerijos kuruojamas įstaigas kreipėsi ne konsultacijos, o motyvuoto atsakymo, kad mokesčiai buvo sumokėti, o VMI pateikti duomenys Lietuvos transporto saugos administracijos Klaipėdos skyriui buvo neteisingi. Pareiškėjo vertinimu, ginčo esmė neatskleista, pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.
19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
21. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2020 m. spalio 2 d. skundu kreipėsi į Ministeriją, nurodydamas aplinkybes apie savo situaciją kreipiantis dėl leidimo taksi paslaugų veiklai vykdyti, jog su skundu kreipėsi į VMI viršininką, o 2020 m. spalio 2 d. elektroniniu paštu gavo nepasirašytą, nemotyvuotą, be datos ir numerio aktą (atsakymą dėl įsiskolinimo), kuris, pareiškėjo nuomone, pažeidžia jo konstitucinę teisę į darbą. Pareiškėjas 2020 m. spalio 2 d. skundu prašė finansų ministro išnagrinėti skundą ir išduoti teisiškai motyvuotą atsakymą ar skolos kitoms valstybinėms institucijoms yra priskiriamos prie mokestinių nepriemokų, ar išdėstytomis aplinkybėmis pareiškėjas neturi teisių į darbą. Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. spalio 2 d. skundą, skundžiamu Sprendimu, vadovaudamasi MAĮ bei kitais teisės aktais, juos nurodydama ir cituodama, išaiškino pareiškėjui, kad nesumokėtos sumos pagal teismų išduotus vykdomuosius dokumentus ir už administracinius nusižengimus paskirtų baudų sumos nėra laikytinos mokestinėmis nepriemokomis, kaip tai suprantama pagal MAĮ; prieš išduodant leidimus, pagal VMI pateiktą informaciją vertinama asmenų, siekiančių gauti leidimus, turima mokestinė nepriemoka; Ministerijai teisės aktai nesuteikia teisės vertinti mokesčių administratoriaus sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, o, vadovaujantis MAĮ nuostatomis, pareiškėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus priimtais sprendimais, turi teisę juos apskųsti ABTĮ nustatyta tvarka.
22. Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).
23. Savo ruožtu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis, nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialiojo teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigoms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-442/2021; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021). Todėl išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą – materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-128-624/2022).
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Ministerijos Sprendimo turinį ir jame išdėstytus argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame pateikiama informacija atsakant į pareiškėjo keliamus klausimus, Sprendime pareiškėjo atžvilgiu nėra imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, pareiškėjui nėra taikytos jokios neigiamo poveikio priemonės. Pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis dėl skundžiamo Sprendimo nepasikeitė. Atitinkamai vertintina, kad Sprendime buvo pateikta tik informacija pareiškėjui rūpimais klausimais, pateiktos teisės aktų nuostatos, išaiškinta, kad Ministerijai teisės aktai nesuteikia teisės vertinti mokesčių administratorių priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, nurodyta, kad vadovaujantis MAĮ nuostatomis, pareiškėjas turi teisę, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus pateiktais atsakymais, sprendimais juos apskųsti ABTĮ nustatyta tvarka. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, vertintina, kad Ministerija savo kompetencijos ribose išsamiai atsakė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Ministerijos Sprendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris nenustato pareiškėjui jokių privalomojo pobūdžio įpareigojimų ir nesukuria bei nepakeičia pareiškėjo teisių ir pareigų apimties, o pareiškėjui į jo 2020 m. spalio 2 d. skundą atsakyta išsamiai, atsižvelgiant į Ministerijai teisės aktais suteiktus įgaliojimus. Iš esmės tokias pat išvadas padarė ir Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Sprendimo.
25. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundė būtent Ministerijos Sprendimą, priimtą pagal kompetenciją išnagrinėjus pareiškėjo 2020 m. spalio 2 d. skundą, o ne Kauno AVMI, VMI ar kitų institucijų, atsisakiusių pareiškėjui išduoti leidimą vertis taksi paslaugų teikimo veikla, sprendimus ar veiksmus. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, įvertino byloje pateiktus įrodymus, išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas neatskleidė ginčo esmės. Priešingai, pirmosios instancijos teismas aptarė pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, bylai aktualius įrodymus įvertino būtent nagrinėjamam ginčui aktualių teisės aktų kontekste, tinkamai nustatė kilusio ginčo ribas.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikia jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl pažeistos jo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Apeliaciniame skunde nurodyti hipotetinio pobūdžio, nekonkretizuoti argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti šioje nutartyje nustatytas aplinkybes, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.
27. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.