Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei N. B., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namams dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė E. B. teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus, nurodydama, kad palaiko ieškinyje nurodytus reikalavimus. Ieškovės atstovė nurodė, kad situacija atsakovės šeimoje nepasikeitė, atsakovė išlaikymo vaikui neteikia, nededa pakankamai pastangų su vaiku palaikyti nuolatinio ryšio, nes apribojus motinos valdžią su vaiku bendravo tik vieną kartą telefonu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

5. Byloje nustatyta, kad atsakovei N. B. ir M. V. (duomenys neskelbtini) gimė duktė M. V.. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2033-776/2017 atsakovei laikinai apribota motinos valdžia nepilnamečio vaiko M. V. atžvilgiu ir M. V. neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečio vaiko M. V. atžvilgiu. Vaikui nustatyta nuolatinė globa Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

7. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl motinystės teisių neterminuoto apribojimo atsakovei jos vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovei N. B. laikinai apribota motinos valdžia vaiko M. V. atžvilgiu, kad atsakovė savo elgesiu daro žalingą įtaką vaikui M. V., tinkamai vaiku nesirūpina ir kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti.

8. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

9. Aplinkybės, kad atsakovė nuo motinos valdžios apribojimo su vaiku bendravo tik vieną kartą telefonu, vaiko nelanko, nedalyvauja teismo procese, leidžia manyti, jog atsakovė yra visiškai abejinga savo vaikui ir nenori dalyvauti jo gyvenime. Atsakovė nepradėjo procedūrų dėl vaiko susigrąžinimo, savo noru neteikia priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis, neprisideda finansiškai prie vaiko M. V. išlaikymo, o tai rodo, kad atsakovė nesuvokia savo kaip motinos teisių ir pareigų turinio. Pažymėtina, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, kaip yra ir nagrinėjamu atveju, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Teismas neturi jokių duomenų, kad atsakovė nori auginti dukrą pati ir kad gali užtikrinti vaikui saugias gyvenimo sąlygas, t. y. situacija atsakovės šeimoje nėra pasikeitusi. Teismo vertinimu, visos nustatyto aplinkybės rodo, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo savo pareigų vaikui, o tai sudaro pagrindą atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią jos vaiko M. V. atžvilgiu.

10. Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovė savo veiksmais (visišku nebendravimu su vaiku, abejingumu vaikui) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina bei, kaip minėta, yra duomenų, kad ši padėtis negali pasikeisti (atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo) ir kad atsakovė nesiekia rūpintis vaiku, yra jam pasyvi ir abejinga. Teismo nuomone, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė deda realias pastangas vaikui susigrąžinti.

11. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, mano esant tikslinga neterminuotai apriboti atsakovės N. B. motinos valdžią vaiko M. V. atžvilgiu. Apribojus atsakovei motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad šis sprendimas yra priimtas ieškovės naudai.

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Todėl šioje byloje mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis išieškomas iš atsakovės į valstybės biudžetą.

14. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 9,96 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos iš atsakovės valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti valstybei iš atsakovės N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį, ir 9,96 Eur (devynių eurų 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.