- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- eI3-464-426/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01730-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- „JGK statyba“
- Atsakovas
- Valstybės įmonė Registrų centras
- Trečiasis asmuo
- A. R., V. E. R., D. R., J. R.
- Kategorijos
- 19.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „JGK STATYBA“ skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Valstybės įmonei Registrų centrui, tretieji suinteresuoti asmenys – A. R., V. E. R., D. R., J. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „JGK STATYBA“ teismo prašo panaikinti atsakovo Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą dalyje, įformintą registro įrašu, Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) įrašyti žymas apie V. R. (V. R.) ir UAB „JGK STATYBA“ 2004 m. balandžio 19 d. ir 2004 m. balandžio 22 d. sudarytas žemės sklypo subnuomos sutartis, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) Panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo Komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria paliktas galioti teritorinio registratoriaus 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimas. Įpareigoti atsakovą Registrų centrą tinkamai išnagrinėti pareiškėjos skundą bei pašalinti jos teisių pažeidimą.
Skunde paaiškina, kad tarp 1 500 gyventojų statybos užsakovo (statytojo) UAB „JGK STATYBA“ ir valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, 2000 m. spalio 26 d. buvo sudaryta 6,3033 ha ploto valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).
Minėtas žemės sklypas statybos užsakovui (statytojui) UAB „JGK STATYBA“ valstybinės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutartimi Nr. 623 buvo išnuomotas 99 metams. Šis juridinis faktas 2000 m. spalio 30 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu nurodyta, kad įrašas galioja nuo 2019 m. gruodžio 18 d.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog Registrų centras 2015 m. kovo 25 d. sprendimu patenkino valstybinės žemės patikėtinio 2015 m. kovo 12 d. prašymą ir išregistravo juridinį faktą dėl 2000 m. spalio 26 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties Nr. 623 sudarymo su UAB „JGK STATYBA“. Pastaroji bendrovė, nesutikdama tiek su 2015 m. kovo 9 d. Įsakymu, tiek su Registrų centro 2015 m. kovo 25 d. sprendimu, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl minėtų administracinių aktų panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-8192-734/2018, 2018 m. gruodžio 1 d. sprendimu panaikino Įsakymą bei Registrų centro 2015 m. kovo 25 d. sprendimą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1497-640/2019 pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) kasacinį skundą, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-313/2020, paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį.
Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius (toliau – Teritorinis registratorius), gavęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypo registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) m. gruodžio 1 d. įrašė žymas apie įvykusius juridinius faktus – sudarytas subnuomos sutartis, kylančias iš 2000 m. spalio 26 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties Nr. 623.
Tokiu būdu, pasak pareiškėjos, Teritorinis registratorius 2020 m. gruodžio 1 d. atstatė duomenis apie V. B. (V. B.), J. G. (J. G.), G. S., A. K., V. R., B. Š., M. V., S. V. (S. V.), G. M. sudarytas žemės sklypo subnuomos sutartis.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre 2015 m. kovo 25 d. išregistruotas juridinis faktas apie UAB „JGK STATYBA“ ir L. B. 2002 m. gruodžio 23 d. sudarytą Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės subnuomos sutartį Nr. 02/187. Teritorinis registratorius Nekilnojamojo turto registre 2020 m. gruodžio 1 d. neatstatė šio juridinio fakto.
Nekilnojamojo turto registre 2015 m. kovo 25 d. išregistruotas juridinis faktas apie UAB „JGK STATYBA“ ir V. R. 2004 m. balandžio 19 d. ir 2004 m. balandžio 22 d. sudarytas žemės sklypo subnuomos sutartis, kurių Nr. 02/67, 02/68 ir 02/69. Teritorinis registratorius Nekilnojamojo turto registre 2020 m. gruodžio 1 d. atstatė 2015 m. kovo 25 d. šio juridinio fakto apie sudarytas žemės sklypo subnuomos sutartis. Komisijos 2021 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) teritorinio registratoriaus sprendimas dėl juridinių faktų atstatymo, sietinų su V. R. ir pareiškėjos sudarytas žemės sklypo subnuomos sutartis paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su teritorinio registratoriaus sprendimu ir Komisijos 2021 m. balandžio 23 d. sprendimu dalyje, kiek jos susijusios su V. R. ir pareiškėjos sudarytų subnuomos sutarčių įrašų atstatymu nekilnojamojo turto registre. Mano, kad atsakovas pažeidė skundžiamų individualių administracinių sprendimų motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus. Iš skundžiamų teritorinio registratoriaus 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo ir Komisijos sprendimo neaiškus registratoriaus sprendimas dėl duomenų atstatymo apie V. R. ir pareiškėjos sudarytų 2004 m. balandžio 19 d. ir 2004 m. balandžio 22 d. žemės sklypo subnuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini)
Esminę reikšmę ginčo atveju, pareiškėjos nuomone, yra mirusio V. R. turėtos valstybės žemės subnuomos teisės perleidimo ar šios teisės paveldėjimo teisinis pagrįstumas.
Pareiškėjos manymu, Teritorinis registratorius ir Komisija iš esmės pažeidė nešališkumo principą, nes nenurodydama teisinio pagrindo, priėmė sprendimą dėl nekilnojamo turto registro įrašų neatstatymo, kitu atveju – dėl mirusio V. R. valstybinės žemės subnuomos teisių pagal su pareiškėja sudarytas žemės sklypo subnuomos sutartis priimamas sprendimas dėl NTR įrašų atstatymo.
Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pareiškėjos nuomone, pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principą, todėl atkreipia teismo dėmesį, kad jos teisių pažeidimas į tinkamą administracinę procedūrą ir motyvuotą institucijos sprendimą buvo pažeista priimant skundžiamą Komisijos 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodant teisinio ar norminio pagrindo. Mano, kad buvo pažeisti nešališkumo ir gero administravimo principai.
Skunde pareiškėja pabrėžia, kad problemą kildina iš valstybinės žemės nuomotojo (pareiškėjos) ir trečiojo asmens (V. R.) valstybinės žemės subnuomos teisinių santykių ir jų paveldimumo negalimumo. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad valstybinės žemės subnuomos teisės negali būti paveldimos. Akcentuoja, jog atsakovas savo sprendimo teisiškai neargumentavo. Pažymi, kad žemės subnuomos santykiai tarp pareiškėjos ir V. R. buvo siejami su subnuomininku. Subnuomos sutartyse nebuvo aptartos ir numatytos subnuomininko teisių perleidimo galimybės, todėl skunde konstatuoja, kad sandorio šalys jokia forma nesitarė dėl subnuomos teisinių santykių perleidžiamumo.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su skundu. Atsiliepime nurodo, jog NŽT įgaliotam asmeniui Registrų centro Vilniaus filialui pateikus 2015 m. kovo 12 d. prašymą, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. 49VĮ-306-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. . (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pasibaigimo“ (toliau – Įsakymas), Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, Nekilnojamojo turto registre 2015 m. kovo 25 d. nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, kurio unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas) registro įraše Nr. 1/40644 išregistravo juridinį faktą apie uždarosios akcinės bendrovės „JGK STATYBA“ ir valstybinės žemės patikėtinio 2000 m. spalio 26 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistą 2004 m. kovo 23 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m. gegužės 27 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. sausio 17 d. susitarimu Nr. K01/2005-90. Kadangi NŽT įgaliotas asmuo 2015 m. kovo 12 d. buvo pateikęs prašymą Nekilnojamojo turto registre registro įraše Nr. 1/40644 išregistruoti juridinius faktus, Nekilnojamojo turto registre 2015 m. kovo 25 d. buvo išregistruotas ne tik juridinis faktas apie sudarytą nuomos sutartį, bet ir apie subnuomininkų G. M., UAB „Aljos statyba“, S. V., M. V., B. Š., V. R., A. K., G. S., L. B., J. G., V. B. ir UAB „JGK STATYBA“ sudarytas Žemės sklypo subnuomos sutartis.
UAB „JGK STATYBA“, nesutikdama su NŽT priimtu Įsakymu bei Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 1/40644 atlikta teisine registracija, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, kurį, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-985-833/2016 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu teismas atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-262-794/2017 pagal UAB „JGK STATYBA“ apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė nagrinėti iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgęs į apeliacinės instancijos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį, trečiaisiais asmenimis įtraukė V. R., S. V., M. V., B. Š., G. S., A. K., J. G., UAB „Aljos statyba“, G. M., Žemės sklypo subnuomininkus (išskyrus mirusį L. B.), kurių sudarytų subnuomos sutarčių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridiniai faktai Registrų centro Vilniaus filialo 2015 m. kovo 25 d. buvo išregistruoti. Taip pat šioje byloje trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti J. M., A. B., I. N., S. S., V. V. (V. V.). Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-8192-734/2018, 2018 m. gruodžio 1 d. sprendimu panaikino Įsakymą bei Registrų centro 2015 m. kovo 25 d. sprendimą išregistruoti juridinį faktą dėl 2000 m. spalio 26 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties Nr. 623, sudarytos su ieškovu UAB „JGK STATYBA“.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-1497-640/2019 pagal atsakovės NŽT apeliacinį skundą, 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovės NŽT kasacinį skundą, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi kasacinį skundą atmetė, paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas nurodo, jog Teritorinis registratorius, gavęs šią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo registro įraše Nr. 1/40644 2020 m. gruodžio 1 d. įrašė žymas apie juridinius faktus – sudarytas subnuomos sutartis, kylančias iš 2000 m. spalio 26 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties Nr. 623. Teritorinis registratorius duomenis apie V. B., J. G., G. S., A. K., V. R., B. Š., M. V., S. V., G. M. sudarytas žemės sklypo subnuomos sutartis. Nekilnojamojo turto registre 2015 m. kovo 25 d. išregistruotas juridinis faktas apie UAB „Aljos statyba“ ir UAB „JGK STATYBA“ 2004 m. rugsėjo 24 d. sudarytą subnuomos sutartį Nr. 02/195, pakeistą 2005 m. gegužės 30 d. sutartimi, Nekilnojamojo turto registre nebuvo atstatytas, nes bankroto administratoriaus Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. gegužės 9 d. pateiktų dokumentų pagrindu UAB „Aljos statyba“ Juridinių asmenų registre 2018 m. gegužės 11 d. buvo išregistruota. Nekilnojamojo turto registre 2015 m. kovo 25 d. išregistruotas juridinis faktas apie L. B. ir UAB „JGK STATYBA“ 2002 m. gruodžio 23 d. sudarytą subnuomos sutartį Nr. 02/187 2020 m. gruodžio 1 d. nebuvo atstatytas Nekilnojamojo turto registre, nes L. B. miręs.
Vadovaujantis UAB „JGK STATYBA“ Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje teiktu Vilniaus miesto UAB „JGK Salotė“ ketvirto kvartalo antros dalies detaliuoju planu bei kartu su 2002 m. gruodžio 23 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės subnuomos sutartimi Nr. 02/187 komplektuojamu žemės sklypo planu buvo nustatyta, kad detaliajame plane pažymėto sklypo Nr. 143 vietoje NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1293 „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. . (duomenys neskelbtini), esančio. (duomenys neskelbtini), dalies atidalijimo, nuomos sutarties patikslinimo ir žemės sklypo dalies pardavimo pil. L. M.“ suformavo atskirą 0,0849 ha ploto žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. . (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Vėliau nuosavybės teises į šį žemės sklypą perleido L. M..
Pasak atsakovės, L. B. teisių perėmėjai neperėmė su subnuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų, nes nebuvo įpėdinių, o nuosavybės teisės į subnuomotą žemės sklypo dalį buvo suformuota atskiru daiktu ir perleista kitiems asmenims.
Pareiškėja, nesutikdama su teritorinio registratoriaus 2020 m. gruodžio 1 d. priimtu sprendimu, įformintu registro įrašu, bei ankstesniais teritorinio registratoriaus sprendimais, per savo atstovą 2020 m. vasario 26 d. pateikė skundą (toliau – Pradinis skundas) Komisijai.
Skunde pareiškėja aiškina, kad Teritorinis registratorius, gavęs Komisijos sprendimą, patikslino B. Š. nurodytus duomenis apie Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypo registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotų žymų apie subnuomos pradžią.
Šalies argumentai
UAB „JGK STATYBA“, nesutikdama su teritorinio registratoriaus 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu, įformintu registro įrašu, bei Komisijos 2021 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad UAB „JGK STATYBA“ ir V. R. 2004 m. balandžio 19 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės subnuomos sutarties Nr. 02/67 dėl Žemės sklypo dalies subnuomos (žemės sklypo Nr. 153) pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2004 m. gegužės 24 d. buvo paviešintas juridinis faktas, sutarties Nr. 02/68 (žemės sklypo Nr. 152) pagrindu juridinis faktas paviešintas 2004 m. gegužės 24 d., o žemės subnuomos 2004 m. balandžio 22 d. sutarties Nr. 02/69 (detaliajame plane žemės sklypo Nr. 151) pagrindu – 2004 m. gegužės 24 d.
Registrų centro Vilniaus filialas, gavęs NŽT 2015 m. kovo 12 d. prašymą ir Įsakymą, Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypo registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) išregistravo juridinius faktus (tame tarpe ir juridinius faktus apie pareiškėjos bei V. R. 2004 m. balandžio 19 d. ir 2004 m. balandžio 22 d. sudarytas subnuomos sutartis). Ši informacija atspindėta Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (įrašo Nr. 1/40644) išrašo su istorija 7.51–7.53 punktuose.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas nurodo, kad gavęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-313/2020, Nekilnojamojo turto registre 2020 m. gruodžio 1 d. atstatė (įrašė) 2015 m. kovo 25 d. išregistruotus juridinius faktus apie sudarytas UAB „JGK STATYBA“ ir V. R. žemės sklypo dalies subnuomos sutartis.
Pareiškėjos nuomone, vykdydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, juridinių faktų Teritorinis registratorius neturėjo atstatyti (įrašyti), nes subnuomininkas V. R., nagrinėjant civilinę bylą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, mirė. Teritorinis registratorius 2020 m. gruodžio 1 d. neturėjo duomenų, kad pareiškėjos ir V. R. 2004 m. balandžio 19 d. ir 2004 m. balandžio –22 d. sudarytos sutartys Nr. 02/67, Nr. 02/68, Nr. 02/69 būtų panaikintos ar netekusios galios. Priimdamas skudžiamą sprendimą, neturėjo duomenų, kad mirusio V. R. įpėdiniai atsisakė priimti su Žemės sklypo subnuomos sutartimis susijusias teises ir pareigas ar kad tokių įpėdinių iš viso nėra. Komisija ginčijame sprendime nurodė, kad po šio asmens mirties, Vilniaus m. 24-ojo notarų biuro notaras A. D. teikė Registrų centrui prašymus dėl V. R. valdytų nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenų patikrinimo ir žymų apie duomenų patikslinimą suformavimo paveldėjimo tikslu. Atsakovo manymu, tai įrodo, kad turtinių teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams komisijos posėdžio metu, kuriame buvo nagrinėjamas pareiškėjos skundas, dar nebuvo išspręstas.
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nebuvo pateikta dokumentų, patvirtinančių juridinių faktų apie pareiškėjos ir V. R. sudarytas sutartis, pasibaigimą. Atsakovas akcentuoja, jog Teritorinis registratorius neturi teisės savarankiškai nustatinėti vertinamųjų faktų, todėl nesutinka su skundo argumentais, kad V. R. mirtis suponavo išvadą, jog su UAB „JGK STATYBA“ sudarytos sutartys yra pasibaigusios, dėl to juridiniai faktai apie šias sutartis 2020 m. gruodžio 1 d. neturėjo būti paviešinti Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
Atsiliepime pažymi, kad po Komisijos posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas pareiškėjos Patikslintas skundas, Registrų centras gavo paveldėtojų prašymus Nekilnojamojo turto registre įregistruoti jų nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, kuriuos iki mirties valdė, naudojo ir disponavo V. R..
Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentu neva identišku atveju (mirus subnuomininkams L. B. ir V. R.) Teritorinis registratorius priėmė skirtingus sprendimus – atstatė Nekilnojamojo turto registre duomenis apie pareiškėjos ir V. R. sudarytas žemės sklypo dalies subnuomos sutartis, o žymos apie pareiškėjos ir L. B. sutartį Teritorinis registratorius, vykdydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, neatstatė. Registrų centras pabrėžia, kad aplinkybės, kurioms esant buvo priimtas sprendimas neatstatyti žymos apie pareiškėjos ir mirusio L. B. sudarytą subnuomos sutartį, – visiškai skirtingos.
Registrų centras nurodo, kad objektas, dėl kurio pareiškėja ir L. B. susitarė 2002 m. gruodžio 23 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės subnuomos sutartimi Nr. 02/187, išnyko NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjui priėmus 2011 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1293 šioje vietoje suformuoti atskirą žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį . (duomenys neskelbtini), į kurį vėliau nuosavybės teisės buvo perleistos L. M.. Atsižvelgiant į tai, kad L. B. 2011 m. gegužės 1 d. mirė, kad objektas, dėl kurio subnuomos jis buvo susitaręs su pareiškėja, išnyko, Teritorinis registratorius Nekilnojamojo turto registre 2020 m. gruodžio 1 d. neatstatė 2015 m. kovo 25 d. išregistruoto juridinio fakto apie L. B. ir pareiškėjos 2002 m. gruodžio 23 d. sudarytą Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės subnuomos sutartį Nr. 02/187.
Atsiliepime atsakovas pažymi, kad neturi duomenų, jog UAB „JGK STATYBA“ ir V. R. 2004 m. balandžio 19 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės subnuomos sutartimis Nr. 02/67 ir Nr. 02/68 bei 2004 m. balandžio 22 d. sutartimi Nr. 02/69, aptartos Žemės sklypo dalys būtų suformuotos atskirais nekilnojamojo turto objektais ir pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Taip pat neturi duomenų, kad iš šių sutarčių kylančios teisės ir pareigos pasibaigė, t. y. kad V. R. turtinių teisių ir pareigų paveldėtojai atsisakė šių sutarčių ir jos pasibaigė.
Atsakovo nuomone, tiek teritorinio registratoriaus, tiek Komisijos priimti sprendimai, kuriuos skundžia pareiškėja, yra pagrįsti ir teisėti, todėl prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė netenkinti skundo. Papildomai paaiškino, kad atsakovas neturi duomenų, jog V. R. atsisakė subnuomos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Šioje byloje ginčas kilo dėl teritorinio registratoriaus 2020 m. gruodžio 1 d. priimto sprendimo, įforminto registro įrašu, bei dėl Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo Komisijos priimto 2021 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta palikti galioti teritorinio registratoriaus 2020 m. gruodžio 1 d. priimtą sprendimą, įforminą registro įrašu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2000 m. spalio 26 d. tarp 1 500 gyventojų statybos užsakovo (statytojo) UAB „JGK STATYBA“ ir valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, buvo sudaryta valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 623 99 metams.
Nuomos sutartis 2000 m. spalio 30 d. buvo įregistruota kaip juridinis faktas Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini).
NŽT Registrų centrui 2015 m. kovo 12 d. pateikė prašymą, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. 49VĮ-306-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pasibaigimo“ (toliau – Įsakymas).
Registrų centras 2015 m kovo 25 d. sprendimu patenkino valstybinės žemės patikėtinio 2015 m. kovo 12 d. prašymą ir išregistravo juridinį faktą dėl 2000 m. spalio 26 d. nuomos sutarties Nr. 623 sudarymo, 2015 m. kovo 25 d. buvo išregistruotas juridinis faktas apie sudarytą nuomos sutartį ir apie subnuomininkų G. M., UAB „Aljos statyba“, S. V., M. V., B. Š.. V. R., A. K., G. S., L. B., J. G., V. B. ir UAB „JGK STATYBA“ sudarytas žemės sklypo nuomos sutartis.
Pareiškėja, nesutikdama su 2015 m. kovo 9 d. įsakymu bei su Registrų centro 2015 m. kovo 25 d. sprendimu išregistruoti juridinį faktą dėl 2000 m. spalio 26 d. nuomos sutarties Nr. 623 sudarymo, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinės teismą dėl šių administracinių aktų panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 1 d. sprendimu panaikino Įsakymą ir Registrų centro 2015 m. kovo 25 d. sprendimą.
Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi pirmos instancijos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas (toliau – LAT), išnagrinėjęs NŽT kasacinį skundą, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi NŽT skundą atmetė, paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį.
Registrų centras, gavęs LAT 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį, Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypo 2020 m. gruodžio 1 d. įraše Nr. 1/40644 įrašė žymas apie įvykusius juridinius faktus – sudarytas subnuomos sutartis, kylančias iš 2000 m. spalio 26 d. nuomos sutarties Nr. 623, kurios 2015 m. kovo 25 d. buvo išregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Teritorinis registratorius atstatė duomenis apie V. B., J. G., G. S., A. K., V. R., B. Š., M. V., S. V., G. M. sudarytas žemės sklypo subnuomos sutartis. Išregistruotas juridinis faktas apie UAB „Aljos statyba“ ir UAB „JGK STATYBA“ 2004 m. rugsėjo 24 d. sudarytą sutartį Nr. 02/195, pakeistą 2005 m. gegužės 30 d. sutartimi, 2020 m. gruodžio 1 d. nebuvo atstatytas. Nekilnojamojo turto registre 2015 m. kovo 25 d. išregistruotas juridinis faktas apie L. B. ir UAB „JGK STATYBA“ 2002 m. gruodžio 23 d. sudarytą subnuomos sutartį Nr. 02/187 2020 m. gruodžio 1 d. nebuvo atstatytas Nekilnojamojo turto registre
Pareiškėja 2021 m. vasario 2 d. Komisijai skundė teritorinio registratoriaus 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą, įformintą registro įrašu bei ankstesniais sprendimais.
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2021 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paliko galioti teritorinio registratoriaus 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą, įformintą registro įrašu, taip pat atsisakė priimti pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimą dėl Nekilnojamojo turto registre išregistruotų įrašų panaikinimo, taip pat atsisakė priimti skundo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo bei perdavė B. Š. atsiliepimą išnagrinėti teritoriniam registratoriui.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2021 m. liepos 1 d.)
Įstatymo 22 straipsnis nustato, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.
VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Dėl pareiškėjos teiginio, kad Teritorinis registratorius ir Komisija, priimdami sprendimus, nenurodė jokio teisinio pagrindo ir taip pažeidė nešališkumo, konstitucinius teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principus.
Pareiškėja skunde teigia, kad Teritorinis registratorius priėmė skirtingus sprendimus analogiškose situacijoje – mirusiojo L. B. atveju nusprendė NTR įrašų neatstatyti, o kitu atveju, dėl mirusio V. R. valstybinės žemės subnuomos teisių, pagal su pareiškėja sudarytas 2004 m. balandžio 19 d. ir 2004 m. balandžio 22 d. žemės sklypo subnuomos sutartis, kurių Nr. 02/67, 02/68 ir 02/69, priimamas sprendimas NTR įrašus atstatyti. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (LVAT 2011m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.). Nurodytos nuostatos suponuoja išvadą, kad nekilnojamojo turto kadastro ir nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi tik pareigą išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises.
Dėl Teritorinio registratoriau sprendimo neatstatyti 2015 m. kovo 25 d. išregistruoto juridinio fakto apie mirusiojo L. B. ir UAB „JGK STATYBA“ 2002 m. gruodžio 23 d. sudarytą subnuomos sutartį
Teismas pažymi, kad Teritorinis registratorius, vykdydamas LAT 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį, patikrinęs duomenis ir matydamas, kad objektas, dėl kurio 2002 m. gruodžio 23 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės subnuomos sutartimi Nr. 02/187 susitarė L. B. ir pareiškėja, 2011 m. balandžio 4 d. išnyko NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjui priėmus įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1293 toje vietoje suformuoti atskirą žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir į jį nuosavybės teisės buvo perleistos L. M., Teritorinis registratorius, remdamasis turimais faktiniais duomenimis, NTR neatstatė 2015 m. kovo 25 d. išregistruoto juridinio fakto apie L. B. ir pareiškėjos 2002 m. sudarytą valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės subnuomos sutartį. Dėl Teritorinio registratoriaus sprendimo atstatyti 2015 m. kovo 25 d. išregistruotus juridinius faktus apie sudarytas pareiškėjos ir mirusiojo V. R. subnuomos sutartis teismas pažymi, kad skirtingai nei mirusiojo L. B. atveju, Teritorinis registratorius, neturėdamas duomenų, kad pareiškėjos ir mirusiojo V. R. 2004 m. balandžio 19 d. ir 2004 m. balandžio 22 d. sudarytos valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės subnuomos sutartys Nr. 02/67, Nr. 02/69 būtų panaikintos ar netekusios galios bei neturint duomenų apie tai, kad mirusiojo V. R. turtinių teisių ir pareigų paveldėtojai atsisakė šių sutarčių, Teritorinis registratorius priėmė sprendimą atstatyti 2015 m. kovo 25 d. išregistruotus juridinius faktus apie sudarytas subnuomos sutartis. Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, abi situacijos nebuvo tapačios ar vertinamos analogiškai – būtent dėl skirtingų duomenų tiek mirusiojo L. B., tiek mirusiojo V. R. atveju, todėl atitinkamai ir priimti sprendimai, vienu atveju – atstatyti išregistruotą juridinį faktą (V. R. atveju), o kitu – neatstatyti (L. B. atveju) buvo skirtingi. Taigi atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos teiginiai, jog atsakovas abejais identiškais atvejais (mirusiojo L. B. ir mirusiojo V. R.) priėmė skirtingus sprendimu, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėja skunde teigia, kad Komisija nenurodė jokio teisinio/norminio pagrindo priimant sprendimą palikti galioti Teritorinio registratoriaus sprendimą, įformintą registro įrašu, pareiškėja taip pat tvirtina, kad priimant sprendimą, buvo pažeistos VAĮ įstatymo 10 straipsnio 4 ir 5 dalys. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėja, nesutikdama su Teritorinio registratoriaus sprendimu neatstatyti juridinio fakto dėl L. B. ir pareiškėjos sudarytų sutarčių, o juridinio fakto įrašą dėl V. R. ir pareiškėjos sudarytų sutarčių atstatyti, 2021 m. vasario 24 d. Komisijai pateikė skundą (Komisijai išsiųstą 2021 m. vasario 26 d.). Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, priėmė sprendimą, kuriuo netenkino pareiškėjos skunde keliamų reikalavimų. Teismas pažymi, kad Komisija, būdama viešojo administravimo subjektu, priimdama sprendimus turi vadovautis VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais.
Teismas, įvertinęs Komisijos sprendimą, atkreipia dėmesį į nustatytas tokias faktines aplinkybes ir jų chronologinę seką: pareiškėja 2021 m. vasario 24 d. skundą Komisijai išsiuntė 2021 m. vasario 26 d. Komisija, gavusi skundą, 2021 m. kovo 10 d. raštu nustatė pareiškėjai terminą iki 2021 m. kovo 22 d. pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėja 2021 m. kovo 19 d. Komisijai pateikė patikslintą skundą. Komisija, gavusi patikslintą skundą, siekdama užtikrinti suinteresuotų asmenų teises, UAB „Elotėjai“, G. M., R. N. ir V. N., B. B., M. M., S. V. ir M. V., B. Š., A. K., G. S., J. G., V. B. 2021 m. kovo 26 d. raštu Nr. S-35821 (1,10 E) pasiūlė pateikti atsiliepimą į pareiškėjos patikslintą skundą. B. Š. atsiliepimą pateikė 2021 m. balandžio 10 d. A. K. – 2021 m. balandžio 12 d. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, kuris be kita ko buvo tikslintas, 2021 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas pažymi, jog iš chronologinės įvykių sekos matyti, jog Komisija VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą, per kurį ji turėjo priimti sprendimą, nežymiai praleido. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012, 2017 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-537-525/2017, 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3590-520/2019). Taip pat pažymėtina, kad LVAT 2019 m. lapkričio 27 d. priimtame sprendime administracinėje byloje Nr. eR-59-552/2019 yra pasisakęs: „Teismas padarė išvadą, kad termino sprendimui priimti praleidimas įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, pareiškėjo teisėms ir pareigoms neturėjo. Termino praleidimas laikytinas formaliu pažeidimu, negalinčiu būti pakankamu pagrindu sprendimo panaikinimui <...> pareiškėjas šioje byloje neįrodinėjo, kad toks procesinio termino praleidimas sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes pareiškėjo teisėms ir pareigoms“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad kitų pažeidimų Komisijos sprendime nenustatyta, konstatuotina, kad pareiškėjo teiginiai, jog Komisijos sprendimas priimtas pažeidžiant bei nesivadovaujant teisės principais, aktais o taip pat nenurodant jokio teisinio pagrindo, atmestini.
Dėl administracinio teismo kompetencijos
Pažymėtina, kad skunde pareiškėja nesutinka su pačiu juridinio fakto įrašo turiniu (t. y. pagal faktinius duomenis į NTR įrašyti/neįrašyti juridiniai faktai, pareiškėjos manym, yra neteisingi). Teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 20 straipsnyje įtvirtintą apygardos administracinio teismo kompetenciją teismas nagrinėja šias bylas: 1) dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo; 2) pagal savivaldybių tarybų prašymus dėl jų teisių pažeidimo, kai atsakovai yra valstybiniai administravimo subjektai; 3) pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl savivaldybių institucijų ir jų pareigūnų teisės aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir Vyriausybės nutarimų (sprendimų) nevykdymo, dėl teisės aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises, teisėtumo; 4) dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis); 5) dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą; 6) dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimų ir šios komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo; 7) dėl Seimo kontrolieriaus pareiškimų dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo; 8) dėl užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, dėl skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo, taip pat dėl perkeliamųjų asmenų skundų dėl perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo ar panaikinimo; pagal ypatingos valstybinės svarbos projektus įgyvendinančių institucijų pareiškimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisės akto teisėtumo. Taigi, pareiškėjos nesutikimas dėl į NTR įrašytų/neįrašytų juridinių faktų (mirusiojo L. B. ir mirusiojo V. R. atvejais) įrašų turiniu, nagrinėjamu atveju nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pabrėžtina, kad šiuo atveju, neišeinant iš administracinio teismo kompetencijos ribų, teismas gali tik patikrinti atitinkamų institucijų priimtų norminių administracinių aktų teisėtumą, tačiau pačių įrašytų juridinių faktų turinio teisėtumas ir pagrįstumas – civilinių santykių nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, nevertina įrašytų juridinių faktų turinio teisėtumo bei pagrįstumo, kadangi toks vertinimas išeitų iš jo kompetencijos ribų.
Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes. Tiek Teritorinio registratoriaus, tiek Komisijos sprendimai pripažintini pagrįstais ir teisėtais, todėl juos naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „JGK STATYBA“ skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.