Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui S. L., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B., jos atstovui advokatui Mindaugui Šimkūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) dirbančios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo, kurioje ji traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius N. L. (toliau- inspektorius) 2019-09-26 surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 95 str. 1 d. dėl to, kad R. B., būdama įmonės (duomenys neskelbtini) darbdaviu, nekontroliavo ir neužtikrino, kad darbuotojui V. K. būtų leista dirbti bendrovėje (duomenys neskelbtini)tik su juo sudarius rašytinę darbo sutartį ir nustatyta teisės aktų tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie šio darbuotojo priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje palaikė administracinio nusižengimo protokolą ir jame išdėstytas aplinkybes, nurodė, kad R. B. veika visiškai atitinka nelegalaus darbo požymius. Prašė skirti baudą, nurodytą sankcijos ribose.

Teismo posėdyje R. B. nepripažino savo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ir kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nurodoma, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad R. B. administracinėn atsakomybėn traukiama pagal ANK 95 str. 1 d., kadangi (galimai) V. K. ji leido dirbti nelegalų darbą 2019-08-26 nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties ir nepranešusi apie jo įdarbinimą teritoriniam Alytaus VSDFV skyriui prieš vieną dieną iki numatyto darbo pradžios.

Iš bylos duomenų matyti, kad darbo inspektoriai patikrinimo metu 2019-08-26 apie 12 val. 21 min., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)rado pil. V. K. bei ten esančius - įjungtas svarstykles, sąsiuvinį su įrašytais miško gėrybių supirkimo kiekiais, supirkimo tarą, t. y., iki darbo sutarties su (duomenys neskelbtini)sudarymo. Ginčo byloje dėl to nėra.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar iki darbo sutarties sudarymo V. K. dirbo nelegaliai, t. y., bendrovės „Tandemus“ naudai.

Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-19-2013). Pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 33 straipsnio 2 dalį būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis sudaryta.

Nusižengimo faktą dėl V. K. nelegalaus inspektorius grindė duomenimis, užfiksuotais V. K. rašytiniame paaiškinime, fotonuotraukose, kituose rašytiniuose dokumentuose. Tačiau šie duomenys nėra pakankami, kad būtų konstatuotas nelegalaus darbo faktas ANK 95 str. 1 d. prasme, kadangi jie prieštarauja byloje surinktiems ir teismo ištirtiems duomenims. Bylos duomenimis nustatyta, kad dar 2019 m. birželio mėnesį V. K. domėjosi dėl įsidarbinimo bendrovėje (duomenys neskelbtini), pasiėmė siuntimą dėl sveikatos patikrinimo, po to pateikė privalomo sveikatos patikrinimo pažymą, tačiau jam buvo paaiškinta, kad galės jį įdarbinti tik tuomet, kai atsiras grybų. Kadangi grybų supirkimo sezonas prasidėjo tik rugpjūčio mėnesio antroje pusėje, jis vėl tarėsi su darbdaviu dėl įdarbinimo, tačiau konkrečios įdarbinimo datos nesutarė. V. K. 2019-08-23 skambino administratorei J. F., kada gali atvykti sudaryti darbo sutarties, tačiau sužinojęs, kad gali jau tą pačią dieną atvykti, neatvyko. Administratorei telefonu pasidomėjus, kodėl neatvyko, V. K. pasakė, kad atvyks tik pirmadienį, t. y., rugpjūčio 26 d. Tuomet jam buvo pasakyta, kad jis darbą pradės tik nuo 2019-08-27 d. Derinant su V. K. įdarbinimo datą, darbo sąlygos nebuvo aptariamos - jos buvo aptartos tik sudarant su juo darbo sutartį. Šias aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai V. K., V. B. ir J. F.. Netikėti šių apklaustų asmenų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie yra nuoseklūs ir vienas kitą papildantys. Be to, juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pagal bendrovėje nusistovėjusią tvarką sudarius darbo sutartį dėl įdarbinimo supirkėjo pareigose įdarbintam asmeniui yra užvedama asmens įdarbinimo kortelė, išduodami pinigų išmokėjimo kvitai bei duodamas avansas grybų supirkimui. Iš bylos duomenų matyti, kad V. K. ir UAB V 2019-08-26 sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo sutarta V. K. priimti supirkėjo, dirbančio pagal nuotolinio darbo susitarimą pareigose, mokant LR Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlygį du kartus per mėnesį. Pagal šią darbo sutartį V. K. turėjo pradėti dirbti kitą dieną – 2019-08-27. Ši darbo sutartis buvo sudaryta 2019-08-26 po pietų, maždaug po pirmos valandos, po to, kai darbo inspektoriai atliko patikrinimą dėl V. K. nelegalaus darbo, ką teismo posėdyje patvirtino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. B. bei liudytojai V. K. ir J. F.. 2019-08-27 tarp V. K. ir UAB (duomenys neskelbtini)buvo sudaryta ir Kilnojamojo materialaus turto panaudos sutartis, pagal kurią V. K. leido darbdaviui neatlygintinai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir svarstyklėmis. Pirmieji pinigų išmokėjimo kvitai V. K. buvo išduoti 2019-08-26 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos pirmas prekes V. K. pristatė 2019-08-27, pateikdamas 2019-08-27 išrašytus kvitus nuo (duomenys neskelbtini). Pirmą avansą grybų supirkimui V. K. iš darbdavio gavo 2019-08-26. Sudarius darbo sutartį UAB „Tandemus“ išmokėdavo V. K. darbo užmokestį kiekvieno mėnesio pabaigoje, ką patvirtina byloje esantys darbo užmokesčio žiniaraščiai. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad iki darbo sutarties sudarymo su bendrove (duomenys neskelbtini)V. K. nebuvo su darbdaviu sutaręs dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, šiuo atveju - darbo apmokėjimo, bendrovėje (duomenys neskelbtini)“, nedirbo paklusdamas įmonės nustatytai tvarkai, todėl jo ir darbdavio santykiai iki rašytinės darbo sutarties sudarymo neturėjo jokių darbo sutarties požymių. Dėl šių priežasčių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. B. neprivalėjo ir neturėjo teisės kontroliuoti V. K. veiksmų ir už juos atsakyti iki darbo sutarties sudarymo.

Apklausti liudytojais patikrinimo metu dalyvavę inspektoriai V. M. ir N. L. V. K. kaltę grindė tuo, kad pats V. K. jiems nurodęs, kad jis dirba bendrovėje (duomenys neskelbtini), kas ir buvo užfiksuota jo paaiškinime. Tačiau iš šio paaiškinimo matyti, kad jame konkrečiai nenurodyta, kad supirkėju jis dirbo būtent UAB (duomenys neskelbtini). Paaiškinime nurodyta, kad „šiandien patikrinimo metu apie 12 val. 15 min. dirbau grybų ir miško gėrybių supirkėju“. Ši frazė turi būti vertinama ir suprantama viso paaiškinimo ir byloje esančių duomenų kontekste, o ne pažodžiui. Iš paaiškinimo matyti, kad V. K. dėl šio darbo tarėsi su bendrovės direktoriumi V. B. ir, kad nuo šios dienos, t. y., nuo rugpjūčio 26 d. dar tik bus įdarbintas įmonėje. Šias aplinkybes V. K. nurodė ir teismo posėdyje, paaiškindamas, kad iki darbo sutarties sudarymo jis su darbdaviu dar nebuvo konkrečiai sutaręs dėl darbo užmokesčio ir darbo valandų skaičiaus, kad patikrinimo metu jis tik ketino sudaryti darbo sutartį. Šias aplinkybes, kaip minėta aukščiau, patvirtino ir administracinėn atsakomybėn asmuo R. B. bei liudytojai V. B. ir J. F.. V. K. paaiškinime nurodomas aplinkybes sistemiškai vertinant viso paaiškinimo kontekste ir kartu su liudytojų parodymais, o taip pat rašytiniais duomenimis, darytina išvada, kad V. K. rašytinis paaiškinimas neįrodo, jog patikrinimo metu jis nelegaliai dirbo supirkėjo bendrovėje (duomenys neskelbtini)pareigose. Priešingai, paaiškinimas patvirtina, kad V. K. su darbdaviu iki darbo sutarties sudarymo momento nesiejo jokie darbiniai santykiai. Neturi jokios įrodomosios vertės ir inspektorių nurodomos aplinkybės, kad jiems po patikrinimo vėl grįžtant pro V. K. supirkimo punktą matė ir foto nuotraukose užfiksavo ten grybus superkančią P. K. - V. K. dukrą. Atkreiptinas dėmesys, kad šios inspektorių nurodytos aplinkybės net nebuvo įtrauktos ir užfiksuotos protokole – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė grindžiama tik V. K. nelegaliu darbu, o ne P. K., todėl teismas negali išeiti už administracinio nusižengimo bylos ribų, kurias apibrėžia administracinio nusižengimo protokolas, ir negali tirti bei vertinti aplinkybių, susijusių su P. K. darbu supirkimo punkte. Be to, šie duomenys surinkti neteisėtu būdu, pažeidžiant ANK 594 str. normas - foto nuotraukos, kuriose užfiksuota dirbanti P. K. buvo padarytos po patikrinimo, net jos neapklausus, todėl jais negalima grįsti R. B. kaltės.

Pagal ANK 609 straipsnio nuostatas administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, liudytojų duomenys, bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-84-942/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-97-942/2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-804-175/2016).

ANK įtvirtintos teisės normos (ANK 609 straipsnio 1 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija negali savo iniciatyva pakeisti administracinio nusižengimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio. Šios funkcijos yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių nusižengimų protokolus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-84-942/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-97-942/2016; Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1109-498/2015, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1205-704/2015; Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-164-581/2015).

Byloje taip pat nėra duomenų, kad patikrinimo metu V. K. dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai tvarkai – darbo inspektoriai nerado pas V. K. darbdavio išduotų avansu pinigų grybams supirkti, nustatytų grybų kainų, pinigų išmokėjimo kvitų ir kitų darbdavio dokumentų. Be to, jie net nesiaiškino šių reikšmingų aplinkybių padarytam nusižengimui įrodyti, t. y., ar V. K. grybus ketino pirkti už darbdavio išduotus pinigus, ar už savo asmeninius, ar bendrovės nustatytomis kainomis, ar savo, ir/ar už atliekamą darbą gavo atlyginimą. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju, patikrinimo metu dalyvavęs darbo inspektorius V. M. negalėjo pasakyti, ar buvo grybų supirkimo kainos paviešintos. Kitas patikrinime dalyvavęs liudytojas N. L. taip pat nematė, kad V. K. turėtų grynųjų pinigų, neklausė jo ar buvo darbdavio duoti kokie nors nurodydami dėl grybų supirkimo kainos. Savo išvadą, kad V. K. dirbo nelegaliai, iš esmės grindė tuo, kad V. K. ir ankstesniais metais dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini),todėl ir dabar V. K. neva žinojo darbdavio nurodymus ir tvarką. Nei vienas iš inspektorių nepasiaiškino, kam priklauso supirkimo punktas, svarstyklės ir pan.

Byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose buvo užfiksuotas V. K. savo supirkimo punkte, svarstyklės, sąsiuvinis rodo, kad V. K. ketino dirbti, tačiau nepatvirtina fakto, kad tuo metu V. K. realiai dirbo sutartą darbą sulygtomis su darbdaviu sąlygomis ir gautas rezultatas pasireiškė kaip darbdavio nauda, juo labiau, kad supirkimo punktas ir jame rasti daiktai net nepriklauso darbdaviui nuosavybes teise, o V. K.. Iš bylos duomenų, o taip pat liudytojo V. K. paaiškinimų matyti, kad supirkimo punktas priklauso jam ir stovi namų valdos žemės sklype, priklausančiame B. L., V. K. taip pat priklauso ir svarstyklės. Vertintina ir tai, kad V. K. dar ir iki darbo sutarties sudarymo su UAB (duomenys neskelbtini) priduodavo grybus bendrovei, gaudavo iš to pajamas, o ne darbo užmokestį. Tą patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Liudytoja P. K. patvirtino, kad tėtis (V. K.) visą vasarą pirkdavo grybus. Iš byloje esančio 2019-08-22 priėmimo kvito Nr.11 matyti, kad V. K. bendrovei priduodavo daugiau nei 800,00 kg grybų. Iš transporto priemonių registracijos žurnalo matyti, kad į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją dažnai atvykdavo transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią patikrinimo metu užfiksavo ir darbo inspektoriai, bei kita transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios V. K., kuri pagal 2019-08-27 panaudos sutartį sudarius darbo sutartį su darbdaviu, jis leido neatlygintinai naudotis darbdaviui. Nesant jokių kitų neginčijamų įrodymų dėl V. K. nelegalaus darbo, teismui kyla pagrįstų abejonių, ar patikrinimo metu V. K. dirbo nelegaliai, ar vykdė savarankišką veiklą.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Pažymėtina, kad nustatydami ANK 95 str. 1 d. numatytą nusižengimą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (Administracinių teismų praktika 2, p.288). Šiuo nagrinėjamu atveju inspektorius, surašęs protokolą, nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad V. K. patikrinimo metu dirbo realiai sutartą darbo laiką ir sukūrė rezultatą darbdavio naudai.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes ir sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2009-12-18 nutartis Nr. N575-2791/2009).

Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ATPK 95 str. 1 d. nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nėra įrodytas ir nėra administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena R. B. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 591 str. 1 d. 1 p. 635 str., 619 str. 1 d. 2 p., 636 str., teismas

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant R. B. veikoje ANK 95 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant nutarimą priėmusiam Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams.