Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovei V. S., jos atstovei advokatei A. G., atsakovei L. S., jos atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei, trečiajam asmeniui ieškovo pusėje D. S., išvadą teikiančios institucijos atstovui Aurimui Bagavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei L. S., trečiajam asmeniui D. S., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo ieškovo pusėje D. S. ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti, teismui paaiškino, kad atsakovė po santuokos nutraukimo gavo piniginę kompensaciją, jis moka vaikui sutartą išlaikymą, be to ir pačios atsakovės darbo užmokestis yra pakankamai didelis, kad būtų galima išsinuomoti būstą arba dengti nuosavo būsto įsigijimo paskolą. Jei atsakovė nesugebėtų aprūpinti vaiko gyvenamuoju būstu, šią pareigą yra pasirengęs prisiimti pats, tačiau atsakovė į jį nesikreipė, padėti surasti kitą būstą neprašė.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas palaikė pateiktą išvadą, prašė ieškinio patenkinimo atveju atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2015-09-01, kad atsakovė turėtų pakankamai laiko susirasti sau ir savo nepilnametei dukrai naują gyvenamąją vietą (89 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos, šalių ir jų atstovų, trečiojo asmens paaiškinimų, liudytojos parodymų nustatyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, asmeninės nuosavybės teise priklauso V. S., a.k(duomenys neskelbtini) 1/2 dalį buto ieškovė įsigijo pagal pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr.I-1374, 1992-04-14, Nr.7-4698, 1/2 dalį buto ieškovė įgijo pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą 2013-10-10, Nr.8138 (3-4 b.l.). Ieškovė 2014-08-04 surašė prašymą atsakovei, kuria me informavo, kad nuo 2014-11-04 nutraukia buto panaudos sutartį ir prašo iš buto išsikelti, įrodymų, kad šis prašymas įteiktas atsakovei į bylą nepateikta (5 b.l.). Atsakovė neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, jos pajamos 2014 metais buvo 1572-2228 Lt per mėnesį (18-19,27,30 b.l.). 2014-02-26 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-391-797/2014 buvo nutraukta D. S. ir L. S. santuoka, bei patvirtinta pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią, kreditoriui sutikus, įsipareigojimai pagal 2010-05-17 kredito sutartį liko asmenine D. S. prievole (20-22 b.l.). K. S., a.k(duomenys neskelbtini) tėvai yra D. S. ir L. S., jos gyvenamoji vieta nuo 2010-12-22 yra deklaruota Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ji lanko lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) (23,26,31 b.l.). Atsakovei dėl sveikatos būklės neskirtas gydymas, jos darbingumas nėra sumažėjęs (24-25,114 b.l.). 2014-06-04 antstolis Ričardas Kudrauskas priėmė patvarkymą dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko D. S. (28-29 b.l.). Atsakovė pati moka visus mokesčius už butą, kuriame gyvena (32-78 b.l.). Butas, kuriame gyvena atsakovė, pagal pateiktus skelbimus gali būti rinkos kaina įvertintas 28000- 33000 eurų (101-108 b.l.). Mokėjimus pagal D. S. paimtą paskolą 2014-2015 m. moka ieškovė V. S. iš savo sąskaitos Swedbank, AB (109-113 b.l.). Ieškovė V. S. yra iš dalies darbinga, jos darbingumo lygis 40 %, nustatytas laikotarpiui nuo 2008-08-21 iki 2016-08-14, dėl sveikatos būklės jai yra rekomenduoti darbo pobūdžio ir sąlygų apribojimai, ji serga onkologine liga- kepenų hemangioma (120-122 b.l.). Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovei pagal paveldėjimo teisės liudijimą 2012-08-07, Nr.2739 nuosavybės teise priklauso 1/10 dalis nekilnojamojo turto- gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. (123-125 b.l.). R. S., mirusio 2012-07-23, palikimą priėmė sutuoktinė V. S., vaikai A. S. ir D. S. 2012-10-01 pareiškimu jiems priklausančios tėvo palikimo dalies atsisakė (138-166 b.l.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo butas, kuriame gyvena atsakovė su mažamete dukra, yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir ieškovė turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, jai nuosavybės teise priklausantį butą valdyti, naudoti ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis), o taip pat turi teisę ginti pažeistas teises (LR CK 4. 98 str.). Civilinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (LR CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis).

Teismas atmeta atsakovės bei jos atstovės argumentus, kad jei tretysis asmuo nebūtų atsisakęs savo palikimo dalies, jam dabar priklausytų dalis buto, kuriai atsakovė galėtų prašyti uzufrukto teisės. Kaip matyti iš paveldėjimo bylos, tretysis asmuo galėjo pretenduoti į 1/6 dalį ginčo buto, atsisakymą nuo savo palikimo dalies D. S. pasirašė 2012-10-01, santuoka nutraukta 2014-02-26, į bylą nėra pateikta duomenų, kad D. S. jau tuomet ketino nutraukti santuoką, todėl manytina, kad atsisakydamas palikimo dalies D. S. neplanavo palikti atsakovę su dukra be gyvenamojo būsto.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis išskiria tris skirtingus savininko teisių įgyvendinimo būdus: tai teisė valdyti nuosavybės teisių objektą, teisė jį naudoti ir teisė juo disponuoti. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės elementų (CK 4.37 str.), praradimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Nagrinėjamu atveju, ieškovės reiškiami reikalavimai kvalifikuotini kaip negatorinis ieškinys.

Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Atsakovė neginčija, kad ieškovė yra buto savininkė taip pat patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas, kadangi registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais kol jie nenuginčyti (CK 4.262 str.).

Nagrinėjamu atveju atsiliepime į ieškinį ir žodinio bylos nagrinėjimo metu atsakovė, jos atstovė teigė, kad atsakovė ir jos dukra apsigyveno ieškovei priklausančiame bute, kaip ieškovės šeimos narės, todėl tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos santykiai. Kadangi atsakovė apie panaudos teisinių santykių nutraukimą nebuvo ieškovės įspėta prieš įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą, vien dėl šios aplinkybės ieškinys turėtų būti atmestas.

Teismas pripažįsta, kad tarp ieškovės ir atsakovės bei jos dukros susiklostė neterminuotos žodinės panaudos santykiai, nes butu atsakovė su dukra naudojasi neatlygintinai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Tokią praktiką yra suformavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-303/2004). Taigi konstatavus, kad tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos santykiai, teismas turi įvertinti, ar panaudos sutartis nutrūko ar yra galiojanti iki šiol. Teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad gyvenamosios patalpos nuomos ir panaudos teisiniai santykiai pagal savo kilmę yra panašūs (giminingi), o nuomos ir panaudos sutarčių nutraukimo sąlygos iš esmės turi vienodus reikalavimus, kurių pagrindinė sąlyga, norint nutraukti neterminuotas nuomos ar panaudos sutartis, yra nuomotojo ar panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su nuomininku ar panaudos gavėju nutraukimą. Remiantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi, kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino.

Įspėjimas yra juridinis faktas, nutraukiantis turto panaudos sutartį. Tačiau įstatymas nereglamentuoja įspėjimo formos. Praktikoje dažniausiai toks įspėjimas siunčiamas registruotu laišku, perduodamas per notarą, advokatą, kadangi pasirinkus tokią įspėjimo formą lengviausia įrodyti, kad įspėjimas buvo įteiktas atitinkamu laiku. Kaip jau minėta, neatlygintinė panaudos sutartis gali būti nutraukta bet kuriuo momentu, bet kurios šalies iniciatyva, nesikreipiant į teismą, įspėjus kitą šalį prieš tris mėnesius. Be to, įstatymas nenumato nei tokio įspėjimo formos, nei detalizuoja reikalavimus įspėjimo turiniui, svarbu, kad viena šalis būtų informuota apie kitos šalies valią nutraukti sutartį. Tokio įspėjimo esmė yra ta, kad kita šalis galėtų tinkamai pasiruošti ir gražinti tai ką yra gavusi pagal panaudos sutartį, susirandant kitą lygiavertį daiktą. Nagrinėjamos bylos atveju įspėjimo termino prasmė yra ta, kad atsakovė turėtų pakankamai laiko pasiruošti ir persikelti į kitas gyvenamąsias patalpas. Pats kreipimasis į teismą pareiškiant ieškinį taip pat laikytinas tinkamu informavimu (įspėjimu) apie ieškovo valią nutraukti panaudos sutartį. Ieškovė neįrodė, kad jos 2014-08-04 pasirašytas prašymas atsakovei išsikelti buvo atsakovei įteiktas, tačiau pats ieškinio pateikimas atsakovei taip pat laikomas tinkamu informavimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovei ieškinys su priedais buvo įteiktas 2014-11-26, todėl laikytina, kad atsakovė nuo to laiko, t.y. jau daugiau kaip pusę metų yra informuota apie ieškovės valią nutraukti sutartį, atitinkamai laikytina, kad CK 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimai nutraukiant panaudos sutartį yra įvykdyti. Atsakovė teisme patvirtino, kad ji su dukra tebegyvena ginčo patalpose, nors jai jau nuo 2014-11-26 yra žinoma, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl jų iškeldinimo. Todėl netgi laikant, kad ieškovė nesilaikė 3 mėnesių įspėjimo termino apie panaudos sutarties nutraukimą, toks nesilaikymas jokių neigiamų pasekmių atsakovei nesukėlė, nes ji ir suėjus trijų mėnesių terminui nuo kreipimosi į teismą (kai atsakovei tapo žinoma apie ieškovės valią sutartį nutraukti) neatlaisvino patalpų. Dėl to ieškovė kaip patalpų savininkė įgijo teisę reikalauti iškeldinti atsakovę iš patalpų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnio, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pagrindu.

Vadovaujantis šia teisės norma, teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė, kad ji yra buto savininkė ir kad jos teisės yra pažeistos, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas ir atsakovė L. S., a.k(duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra K. S. iškeldintina iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto.

Atsakovės atstovė, remdamasi kasacinio teismo praktika, prašė teismo, kad sprendimo dėl iškeldinimo vykdymas būtų atidėtas iki K. S. taps pilnamete. Prašymą atidėti sprendimo vykdymą atsakovės atstovė grindė 2011-03-28 LAT nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-128/2011 bei prioritetiniu vaiko teisių gynybos principu.

Nepilnamečių vaikų teisė į būstą yra viena pagrindinių vaiko teisių, ginama tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, siekiant nustatyti teisingą šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, turi būti atsižvelgiama į vaikų teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas, todėl, taikant prievolių teisės normas, jos turi būti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas, tačiau pažymėtina, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų ir parinkti proporcingumo principą labiausiai atitinkantį vaiko teisių apsaugos būdą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. I. R., O. R., kt., bylos Nr.3K-3-473/2009; 2010 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. I. V., E. V., bylos Nr.3K-3-410/2010; kt.). Teismo sprendimo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdymo atidėjimas yra vienas iš nepilnamečio vaiko teisės į būstą apsaugos būdų, taikomų teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje J. N., E. N. v. E.V., bylos Nr. 3K-3-1234/2000 m.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2011). Susipažinęs su nurodyta Kasacinio teismo praktika, teismas konstatuoja, kad situacija šioje byloje nėra analogiška nagrinėtai kasaciniame teisme, nes nagrinėjamu atveju nepilnametis vaikas turi abu gyvus tėvus, kurie yra sveiki ir darbingi, pasirūpinti, kad vaikas turėtų kur gyventi pirmiausiai yra tėvų pareiga, todėl šia praktika teismas nesivadovauja. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra susiradusi kito gyvenamojo būsto sau ir dukrai, teismo sprendimo vykdymas atidėtinas 3 mėnesiams po sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, teismo manymu 3 mėnesių laikotarpis yra protingas ir pakankamas susirasti būstą.

Ieškovė šioje byloje yra sumokėjusi 144,00 Lt žyminio mokesčio valstybei bei 1000,00 Lt už teisinę pagalbą. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos 1144,00 Lt , kas atitinka 331,32 euro (6-9, 129 b.l.).

Trečiojo asmens D. S. prašymas priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas, nes teismui nepateikta rašytinių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovę L. S., a.k(duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra K. S., a.k(duomenys neskelbtini) iš buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, su visais joms priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti ieškovei V. S., a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. S., a.k(duomenys neskelbtini) 331,32 euro (tris šimtus trisdešimt vieną eurą 32 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalies dėl iškeldinimo vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.