- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- e2A-623-343/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- G. U.
- Atsakovas
- L. B.
- Trečiasis asmuo
- I. T.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. U. patikslintą ieškinį atsakovei L. B., trečiajam asmeniui I. T. dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. U. (toliau – ieškovas) patikslintame ieškinyje teismo prašo priteisti iš atsakovės L. B. (toliau – atsakovė) 115 Eur sumą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad iš jo asmeninės sąskaitos atsakovei buvo pervestos lėšos už trečiąjį asmenį I. T.. Šiuos pavedimus atliko trečiasis asmuo, kuri buvo ieškovo vadovaujamų įmonių buhalterė. I. T. savavališkai pasinaudojo ieškovo asmenine bankininkyste, o už lėšų pasisavinimą iš įmonių jai pradėta baudžiamoji byla. Teigia, kad ieškovo nesiejo jokie prievoliniai, sutartiniai ar kiti santykiai su atsakove, todėl atsakovei pervesta be jokio teisinio pagrindo suma turi būti grąžinta ieškovui.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Teigia, kad nėra visų nepagrįsto praturtėjimo prielaidų. Ieškovas pripažįsta, kad atsakovė praturtėjo ne dėl jo paties, bet dėl trečiojo asmens veiksmų. Atsakovė suteikė trečiajam asmeniui I. T. paslaugas, už kurias gavo apmokėjimą, ir šis faktas neginčijamas. Ieškovas pats suteikė trečiajam asmeniui prieigą ir leido valdyti bei naudotis savo asmenine sąskaita, todėl prisiėmė tokių nuostolių atsiradimo riziką. Dėl pervestos ginčo sumos ieškovas turi kreiptis į trečiąjį asmenį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinio netenkino; priteisė iš ieškovo atsakovei 726 Eur, o valstybei – 5,58 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas iš trečiojo asmens I. T. paaiškinimų nustatė, kad ginčo sumą – 115 Eur, kurie buvo pervesti atsakovei iš ieškovo sąskaitos, atsakovė gavo už savo darbą – paslaugų suteikimą.
6. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė įrodė gavusi atlygį už paslaugas, pretenzijų dėl suteiktų paslaugų kiekio, kokybės ir kainos nebuvo ir nėra, todėl jai nekyla prievolė grąžinti ieškovui gautą apmokėjimą.
7. Sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą bei nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų buvimą, dėl šių aplinkybių: atsakovė turėjo teisę gauti atlyginimą už suteiktas trečiajam asmeniui paslaugas ir priimti apmokėjimą už jas ne tik iš paslaugas gavusios I. T., bet ir iš kito asmens (šiuo atveju ieškovo); atsakovė nepraturtėjo dėl ieškovo veiksmų (mokėjimą atliko ieškovo vardu ir jo sąskaita ne pats ieškovas ir tai patvirtino trečiasis asmuo I. T.); ieškovas pats prisiėmė riziką, perduodamas savo asmeninės bankininkystės duomenis kitam asmeniui ir leisdamas valdyti bei naudotis savo asmenine banko sąskaita; neigiamas pasekmes (lėšų praradimą) ieškovas turi galimybę pašalinti – atgauti lėšas iš trečiojo asmens, taikant civilinę atsakomybę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, prijungti prie bylos naujus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagristai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio nuostatomis, kadangi ieškovas prieš savo valią, neteisėtu būdu negali tapti trečiojo asmens kreditoriumi. Pažymi, kad jis nevykdė prievolės už atsakovės skolininkę I. T., todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovui perėjo pradinio kreditoriaus teisės, susijusios su atsakovės skolininke. Apelianto teigimu, toks teismo CK 6.50 straipsnio aiškinimas iš esmės prieštarauja teisei ir pagrindiniams jos principams.
8.2. Teismas nevertino aplinkybės, kad trečiajam asmeniui asmeniniai ieškovo duomenys buvo suteikti su jo, kaip vadovo ir jo vykdoma veikla, susijusiems pavedimams atlikti. Be to, byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovas būtų sutikęs ar davęs sutikimą I. T. atsiskaityti už jai galimai suteiktas paslaugas su atsakove ieškovo asmeninėmis lėšomis. Tretysis asmuo galėjo atlikti tik ieškovo nurodytus ir leidžiamus pavedimus.
8.3. 2020 m. gruodžio 8 d. vykusio Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-462-369/2020 (garso įrašo 01:29:10-29:50 minutė) I. T. paaiškino, kad ginčo sumą atsakovei pervedė šiaip sau. Apelianto teigimu, labiau tikėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės paaiškinimai, susiję su pinigų gavimu už suteiktas paslaugas, yra jos gynybinė pozicija, siekiant išvengti prievolės grąžinti iš ieškovo nepagrįstai gautus pinigus.
8.4. Tame pačiame Kauno apylinkės teisme yra išnagrinėta savo esme analogiška byla ir išspręsta visiškai priešingai (civilinė byla Nr. e2-20932-1070/2020).
8.5. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad I. T. teikė kokias nors grožio paslaugas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą bei priteisti iš apelianto atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja bent du privalomi nepagrįsto praturtėjimo elementai, kurie yra būtini patenkinti ieškovo reikalavimą: pirma, atsakovė nėra praturtėjusi dėl ieškovo veiksmų, antra, pats ieškovas buvo prisiėmęs tokių nuostolių atsiradimo riziką, pasitikėdamas I. T. ir suteikdamas jai teisę valdyti ir naudotis savo asmenine banko sąskaita.
9.2. Ieškovui nebuvo draudžiama sumokėti atsakovei už trečiojo asmens gautas paslaugas, o paslaugų teikėjai (atsakovei) priimti prievolės įvykdymą už trečiąjį asmenį iš kito asmens (ieškovo), net ir nesant tarp šios bylos šalių tiesioginių sutartinių santykių.
9.3. Atsakovė viso teisminio nagrinėjimu metu nuosekliai tvirtino, kad I. T. buvo jos klientė, kuriai buvo suteiktos kosmetologijos paslaugos už 115 Eur sumą. Šią atsakovės poziciją patvirtino ir pati I. T..
9.4. Ieškovas, turėdamas pretenzijų dėl I. T. pervestos ginčo sumos ar jos panaudojimo, turėtų kreiptis į trečiąjį asmenį I. T., o ne į atsakovę.
Šalies argumentai
9.5. Apelianto nurodytas Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimas yra priimtas kitoje civilinėje byloje, kurioje nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios šios bylos faktinėms aplinkybėms. Kita vertus, civilinėje byloje Nr. e2-20932-1070/2020 priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo patikrintas teismų sprendimų instancinės kontrolės tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
10. Apeliaciniame skunde ieškovas išreiškė prašymą prie bylos prijungti naują įrodymą – teismo posėdžio garso įrašą. Anot ieškovo, šio įrodymo nebuvo galimybės pateikti anksčiau, kadangi posėdis baudžiamojoje byloje, kurio garso įrašas teikiamas į bylą, įvyko 2020 m. gruodžio 8 d. (sekančią dieną po šios bylos išnagrinėjimo). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis prašymas netenkintinas, nes šis įrodymas atsirado po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. birželio 11 d. iš ieškovo sąskaitos į atsakovės sąskaitą 4 mokėjimais buvo pervesta 115 Eur suma (25 Eur + 30 Eur + 30 Eur + 30 Eur), visų mokėjimų paskirtyse nurodant „už I. T., pinigų pervedimas“. Ieškovo teigimu, atsakovė pinigus gavo be jokio teisinio pagrindo, kadangi šalių jokie teisiniai santykiai nesiejo. Atsakovė gera valia pinigų negrąžina, dėl to ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 115Eur sumą, kurią atsakovė gavo nepagrįstai.
15. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio netenkino, nenustatęs egzistuojant sąlygų atsakovės nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti. Teismas vertino, kad atsakovė turėjo teisę gauti atlyginimą už suteiktas trečiajam asmeniui paslaugas ir priimti apmokėjimą už jas ne tik iš paslaugas gavusios I. T., bet ir iš kito asmens (ieškovo). Nurodė, kad atsakovė nepraturtėjo dėl ieškovo veiksmų, kadangi mokėjimą atliko ieškovo vardu ir jo sąskaita ne pats ieškovas. Apylinkės teismas laikė, kad ieškovas pats prisiėmė riziką, perduodamas savo asmeninės bankininkystės duomenis kitam asmeniui ir leisdamas valdyti bei naudotis savo asmenine banko sąskaita. Nurodė, kad ieškovas turi galimybę atgauti prarastas lėšas iš trečiojo asmens, taikant civilinę atsakomybę.
16. Apeliantas su skundžiamo sprendimo išvadomis nesutinka. Apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai vadovavosi CK 6.50 straipsnio nuostatomis, kadangi ieškovas prieš savo valią, neteisėtu būdu negali tapti trečiojo asmens kreditoriumi. Be to, apylinkės teismas nevertino, kad trečiajam asmeniui asmeniniai ieškovo duomenys buvo suteikti su jo, kaip vadovo ir jo vykdoma veikla, susijusiems pavedimams atlikti, todėl tretysis asmuo galėjo atlikti tik ieškovo nurodytus ir leidžiamus pavedimus.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, skundžiamo sprendimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime atliktam įrodymų vertinimui, padarytoms išvadoms.
18. Byloje nustatyta, kad tretysis asmuo I. T. keturiais bankinio mokėjimo nurodymais iš ieškovo asmeninės banko sąskaitos atsakovei 2018 06 11 pervedė 115 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „už I. T., pinigų pervedimas“. Taigi, I. T. išreiškė valią L. B. naudai įvykdyti savo prievolę trečiojo asmens - ieškovo asmeninėje sąskaitoje esančiomis lėšomis. Ieškovas nurodo, kad I. T. asmeniniai ieškovo duomenys buvo suteikti su jo, kaip vadovo ir jo vykdoma veikla, susijusiems pavedimams atlikti. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad jis būtų sutikęs ar davęs sutikimą I. T. atsiskaityti už jai galimai suteiktas paslaugas su atsakove jo asmeninėmis lėšomis, ji galėjo atlikti tik jo nurodytus ir leidžiamus pavedimus. Taigi, pats ieškovas pripažįsta, jog I. T., pervesdama 115 Eur atsakovei, tai atliko, neturėdama ieškovo nurodymo ir sutikimo šiam konkrečiam veiksmui – pervesti 115 Eur už paslaugas atsakovei, atlikti. Todėl žalą ieškovui padarė tretysis asmuo I. T., kuri, neturėdama pinigų savininko sutikimo, pasinaudojo jo pinigais savo prievolei įvykdyti.
19. Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad ieškovas ieškinį pareiškė, nurodydamas, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo jo sąskaita, ieškinį grindžia CK 6. 237 straipsnio nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog neegzistuoja privalomi nepagrįsto praturtėjimo elementai, kurie yra būtini, norint patenkinti ieškovo reikalavimą: pirma, atsakovė nėra praturtėjusi dėl ieškovo veiksmų, antra, pats ieškovas buvo prisiėmęs tokių nuostolių atsiradimo riziką, pasitikėdamas I. T. ir suteikdamas jai teisę valdyti ir naudotis savo asmenine banko sąskaita. Ieškovui nėra draudžiama sumokėti atsakovei už trečiojo asmens gautas paslaugas, o paslaugų teikėjai (atsakovei) priimti prievolės įvykdymą už trečiąjį asmenį iš kito asmens (ieškovo), net ir nesant tarp šios bylos šalių tiesioginių sutartinių santykių.
20. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagristai vadovavosi CK 6.50 straipsnio nuostatomis, kadangi ieškovas prieš savo valią, neteisėtu būdu negali tapti trečiojo asmens kreditoriumi. Pažymi, kad jis nevykdė prievolės už atsakovės skolininkę I. T., todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovui perėjo pradinio kreditoriaus teisės, susijusios su atsakovės skolininke. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija ir teisės normos aiškinimu nesutinka, nes prievolė atsakovei buvo įvykdyta I. T. viršijus suteiktus įgaliojimus disponuoti asmenine ieškovo sąskaita. Ieškovas, suteikdamas įgaliojimus I. T. disponuoti savo asmenine sąskaita, prisiėmė riziką dėl piniginių lėšų panaudojimo be jo sutikimo. I. T. viršijo suteiktus įgaliojimus, be įgaliojimo pasinaudojo ieškovo pinigais, todėl ji juos ir turi sugrąžinti ieškovui. CK 6.50 straipsnio 3 dalis nustato, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Teisių perėjimas nėra neteisėtas būdas. Tam, kad pereitų teisės valios išreikšti nereikia.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio, tinkamai taikė materialinės teisės normas, procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
23. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
24. Apeliaciniame skunde ieškovas suformulavo prašymą priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgiant į faktą, kad apeliacinis skundas netenkintas, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
25. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat išreiškė prašymą priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į faktą, kad apeliacinis skundas netenkintas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto. Atsakovė pateikė jų dydį pagrindžiančius įrodymus – 2021 m. balandžio 14 d. sąskaitą faktūrą už teisinę pagalbą Nr. 53/2021, 2021 m. balandžio 14 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 1054029, iš kurių nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo patirtos 968 Eur bylinėjimosi išlaidos. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,3 x 1454,8 Eur = 1891,24 Eur), todėl priteistinos iš ieškovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovei L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 968 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.