Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. T. a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

1. 2009 m. gruodžio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 183 straipsnio 2 dalį dviejų metų laisvės atėmimo bausme.

2. 2010 m. kovo 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 206 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto, dėl nusikalstamų veikų pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 207 straipsnio 1 dalį išteisinta, BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu subendrinus bausmę su 2009 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, dviejų metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme. 2011 m. birželio 7 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, panaikinus 2010 m. kovo 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 207 straipsnio 1 d. ir nuteista dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. gruodžio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė dviejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2011 m. liepos 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, lygtinai, neatlikus 7 mėnesių ir 18 d. laisvės atėmimo bausmės paleista iš pataisos namų;

3. 2015 m. kovo 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 15 MLG dydžio (564,90 eurų) pinigine bauda;

4. 2015 m. liepos 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 245 straipsnį 6 MGL dydžio (225,96 eurų) pinigine bauda;

5. 2015 m. rugsėjo 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnio 2 dalį 14 MGL dydžio (527,24 eurų) pinigine bauda;

6. 2016 m. balandžio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme;

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. T., 2018 m. balandžio 6 d. (duomenys neskelbtini) turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, žodinio susitarimo su G. U. pagrindu, teikdama UAB „X“ buhalterinės apskaitos paslaugas, iš UAB „X“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Citadelė“, pasisavino UAB „X“ priklausantį ir jai patikėtą turtą, pinigines lėšas – 1 000 eurų, kurias bankiniu pavedimu pervedė į savo sūnaus A. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, tyčia klaidingai nuodydama lėšų gavėją „UAB Kron“.

I. T. tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. balandžio 17 d. (duomenys neskelbtini) turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, žodinio susitarimo pagrindu, teikdama UAB „X“ buhalterinės apskaitos paslaugas, iš UAB „X“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Citadelė“, pasisavino UAB „X“ priklausantį ir jai patikėtą turtą, pinigines lėšas – 200 eurų, kurias bankiniu pavedimu pervedė į savo sūnaus A. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, tyčia klaidingai nuodydama lėšų gavėją „UAB Kron“.

I. T. tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini) turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, žodinio susitarimo su G. U. pagrindu, teikdama UAB „X“ buhalterinės apskaitos paslaugas, iš UAB „X“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Citadelė“, pasisavino UAB „X“ priklausantį ir jai patikėtą turtą, pinigines lėšas – 200 eurų, kurias bankiniu pavedimu pervedė į savo sūnaus A. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, tyčia klaidingai nuodydama lėšų gavėją „UAB Kron“.

I. T. tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, žodinio susitarimo su G. U. pagrindu, teikdama UAB „X“ buhalterinės apskaitos paslaugas, iš UAB „X“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Citadelė“, pasisavino UAB „X“ priklausantį ir jai patikėtą turtą, pinigines lėšas – 185,27 eurų, kurias bankiniu pavedimu pervedė į savo sūnaus A. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, tyčia klaidingai nuodydama lėšų gavėją „UAB Vilniaus šilumos tinklai“.

I. T. tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini)turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, žodinio susitarimo su G. U. pagrindu, teikdama UAB „X“ buhalterinės apskaitos paslaugas, iš UAB „X“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Citadelė“, pasisavino UAB „X“ priklausantį ir jai patikėtą turtą, pinigines lėšas – 625 eurų, kurias bankiniu pavedimu pervedė į savo sūnaus A. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, tyčia klaidingai nuodydama lėšų gavėją „Paskolos grąžinimas“.

I. T. tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini) turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, žodinio susitarimo su G. U. pagrindu, teikdama UAB „X“ buhalterinės apskaitos paslaugas, iš UAB „X“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Citadelė“, pasisavino UAB „X“ priklausantį ir jai patikėtą turtą, pinigines lėšas – 300 eurų, kurias bankiniu pavedimu pervedė į savo sūnaus A. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, tyčia klaidingai nuodydama lėšų gavėją „Už paslaugas“.

I. T. tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini) turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, žodinio susitarimo su G. U. pagrindu, teikdama UAB „X“ buhalterinės apskaitos paslaugas, iš UAB „X“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Citadelė“, pasisavino UAB „X“ priklausantį ir jai patikėtą turtą, pinigines lėšas – 700 eurų, kurias bankiniu pavedimu pervedė į savo sūnaus A. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, tyčia klaidingai nuodydama lėšų gavėją „Už paslaugas“.

I. T. tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. gegužės 23 d. Kauno mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, žodinio susitarimo su G. U. pagrindu, teikdama UAB „X“ buhalterinės apskaitos paslaugas, iš UAB „X“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Citadelė“, pasisavino UAB „X“ priklausantį ir jai patikėtą turtą, pinigines lėšas – 625 eurų, kurias bankiniu pavedimu pervedė į savo sūnaus A. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, tyčia klaidingai nuodydama lėšų gavėją „UAB Kron“.

I. T. tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. gegužės 30 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, žodinio susitarimo su G. U. pagrindu, teikdama UAB „X“ buhalterinės apskaitos paslaugas, iš UAB „X“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Citadelė“, pasisavino UAB „X“ priklausantį ir jai patikėtą turtą, pinigines lėšas – 85,75 eurų, kurias bankiniu pavedimu pervedė į savo sūnaus A. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, tyčia klaidingai nuodydama lėšų gavėją „Paskolos palūkanos“.

I. T. tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. birželio 12 d. (duomenys neskelbtini) turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, žodinio susitarimo su G. U. pagrindu, teikdama UAB „X“ buhalterinės apskaitos paslaugas, iš UAB „X“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Citadelė“, pasisavino UAB „X“ priklausantį ir jai patikėtą turtą, pinigines lėšas – 850 eurų, kurias bankiniu pavedimu pervedė į savo sūnaus A. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, tyčia klaidingai nuodydama lėšų gavėją „UAB Kron“. Šiais veiksmais I. T. iš viso pasisavino, jai patikėtą, UAB „X“ priklausantį 4771,02 eurų vertės turtą ir padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

I. T. 2018 m. gegužės 3 d. (duomenys neskelbtini) turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2018-04-02 sutarties Nr. 2018/04/001 pagrindu, teikdama UAB „Y“ buhalterinės apskaitos paslaugas, iš UAB „Y“ banko sąskaitos Nr(duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, pasisavino UAB „Y“ priklausantį ir jai patikėtą turtą, pinigines lėšas – 182,65 eurų, kurias bankiniu pavedimu pervedė į savo sūnaus A. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, tyčia klaidingai nuodydama lėšų gavėją „SIA Unicredit Leasing Lietuvos fil“.

I. T. tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2018-04-02 sutarties Nr. 2018/04/001 pagrindu, teikdama UAB „Y“ buhalterinės apskaitos paslaugas, iš UAB „Y“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, pasisavino UAB „Y“ priklausantį ir jai patikėtą turtą, pinigines lėšas – 50 eurų, kurias bankiniu pavedimu pervedė į savo sūnaus A. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, gavėjo grafoje nurodydama I. T..

I. T. tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini)turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2018-04-02 sutarties Nr. 2018/04/001 pagrindu, teikdama UAB „Y“ buhalterinės apskaitos paslaugas, iš UAB „Y“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, pasisavino UAB „Y“ priklausantį ir jai patikėtą turtą, pinigines lėšas – 50 eurų, kurias bankiniu pavedimu pervedė į savo sūnaus A. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, gavėjo grafoje nurodydama I. T..

I. T tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini)turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2018-04-02 sutarties Nr. 2018/04/001 pagrindu, teikdama UAB „Y“ buhalterinės apskaitos paslaugas, iš UAB „Y“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, pasisavino UAB „Y“ priklausantį ir jai patikėtą turtą, pinigines lėšas – 40 eurų, kurias bankiniu pavedimu pervedė į savo sūnaus A. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, gavėjo grafoje nurodydama I. T..

I. T. tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2018-04-02 sutarties Nr. 2018/04/001 pagrindu, teikdama UAB „Y“ buhalterinės apskaitos paslaugas, iš UAB „Y“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, pasisavino UAB „Y“ priklausantį ir jai patikėtą turtą, pinigines lėšas – 1 000 eurų, kurias bankiniu pavedimu pervedė į savo sūnaus A. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, gavėjo grafoje nurodydama I. T..

I. T. tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2018-04-02 sutarties Nr. 2018/04/001 pagrindu, teikdama UAB „Y“ buhalterinės apskaitos paslaugas, iš UAB „Y“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, pasisavino UAB „Y“ priklausantį ir jai patikėtą turtą, pinigines lėšas – 600 eurų, kurias bankiniu pavedimu pervedė į savo sūnaus A. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, gavėjo grafoje nurodydama I. T..

I. T. tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. birželio 21 d. (duomenys neskelbtini) turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2018-04-02 sutarties Nr. 2018/04/001 pagrindu, teikdama UAB „Y“ buhalterinės apskaitos paslaugas, iš UAB „Y“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, pasisavino UAB „Y“ priklausantį ir jai patikėtą turtą, pinigines lėšas – 500 eurų, kurias bankiniu pavedimu pervedė į R. O. (dabartinė pavardė L.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bank“, gavėjo grafoje nurodydama R. O..

I. T. tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. birželio 21 d. (duomenys neskelbtini) turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2018-04-02 sutarties Nr. 2018/04/001 pagrindu, teikdama UAB „Y“ buhalterinės apskaitos paslaugas, iš UAB „Y“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, pasisavino UAB „Y“ priklausantį ir jai patikėtą turtą, pinigines lėšas – 600 eurų, kurias bankiniu pavedimu pervedė į savo sūnaus A. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, gavėjo grafoje nurodydama I. T..

I. T. tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini) turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2018-04-02 sutarties Nr. 2018/04/001 pagrindu, teikdama UAB „Y“ buhalterinės apskaitos paslaugas, iš UAB „Y“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, pasisavino UAB „Y“ priklausantį ir jai patikėtą turtą, pinigines lėšas – 600 eurų, kurias bankiniu pavedimu pervedė į savo sūnaus A. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, gavėjo grafoje nurodydama I. T..

I. T., tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. liepos 9 d. (duomenys neskelbtini) turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2018-04-02 sutarties Nr. 2018/04/001 pagrindu, teikdama UAB „Y“ buhalterinės apskaitos paslaugas, iš UAB „Y“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, pasisavino UAB „Y“ priklausantį ir jai patikėtą turtą, pinigines lėšas – 600 eurų, kurias bankiniu pavedimu pervedė į savo sūnaus A. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, gavėjo grafoje nurodydama I. T..

I. T. tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. liepos 9 d, turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2018-04-02 sutarties Nr. 2018/04/001 pagrindu, teikdama UAB „Y“ buhalterinės apskaitos paslaugas, bei turėdama prieigą prie AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelės, išduotos UAB „Y“, AB „SEB Bankas“ bankomate, adresu K. Škirpos g. 17, Kaunas, iš UAB „Y“ sąskaitos išgrynindama, pasisavino UAB „Y“ priklausantį ir jai patikėtą turtą, pinigines lėšas – 50 eurų,

I. T. tęsdama nusikalstamą veiką, 2018 m. liepos 9 d. turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2018-04-02 sutarties Nr. 2018/04/001 pagrindu, teikdama UAB „Y“ buhalterinės apskaitos paslaugas, bei turėdama prieigą prie AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelės, išduotos UAB „Y“, AB „SEB Bankas“ bankomate, adresu Savanorių pr. 111, Kaunas, iš UAB „Y“ sąskaitos išgrynindama, pasisavino UAB „Y“ priklausantį ir jai patikėtą turtą, pinigines lėšas – 400 eurų. Šiais veiksmais I. T. iš viso pasisavino, jai patikėtą, UAB „Y“ priklausantį 4072,65 eurų vertės turtą ir padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

I. T. turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, žodinio susitarimo su G. U. pagrindu, teikdama UAB „Z“ buhalterinės apskaitos paslaugas, 2018 m. liepos 11 d. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Z“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Luminor Bank“, į UAB „Y“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, pervedė 900 eurų bei 2018 m. liepos 13 d. pervedė 1100 eurų, bendrai 2000 eurų sumą, po ko pasinaudojusi AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortele, išduota UAB „Y“ vardu, 2018 m. liepos 12 d. bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), iš UAB „Y“ sąskaitos išgrynino 300 eurų sumą, 2018 m. liepos 13 bankomate, adresu (duomenys neskelbtini) išgrynino 100 eurų ir 2018 m. liepos 14 d. bankomate, esančiame Vilniaus geležinkelio stotyje, adresu Geležinkelio g. 16, išgrynino 1000 eurų sumą. Šiais veiksmais I. T. pasisavino jai patikėtą UAB „Z“ priklausantį 1400 eurų vertės turtą ir padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje,

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji I. T. kaltę pripažino iš dalies. Neneigė, kad atliko jai inkriminuotus pinigų pervedimus iš bendrovės sąskaitų į sūnaus sąskaitą ir vėliau juos išgrynindavo įvairiuose Vilniaus miesto bei Kauno bankomatuose, tačiau laikėsi pozicijos, kad tai padarė su darbdavio G. U. žinia, jo paties įtakota ir didžiąją dalį pervestų ir išgrynintų pinigų atiduodavo pačiam G. U.. Nurodė, kad su G. U. susipažino ieškodama buhalterės darbo. Atvykusi į pokalbį sutarė, kad ji tvarkys UAB ,,X“, UAB ,,Y“, UAB ,,Z“, ir kitų bankrutuojančių įmonių buhalteriją. Sutartis dėl jos buhalterinio darbo atlikimo buvo sudaryta tik su UAB „Y“. Kitų įmonių buhalteriją tvarkė pagal žodinį susitarimą su G. U. dirbdama pagal jai išduotą individualios veiklos pažymą. Taip buvo sutarta su G. U., nes mažiau reikėjo mokėti mokesčių. Su G. U. buvo aptartas ir jos atlygis, kurio didžiąją dalį sudarė G. U. jai mokami gryni pinigai, gauti išgryninus į jos sūnaus sąskaitą pervestus pinigus. Ji tvarkė UAB ,,X“, UAB ,,Y“, UAB ,,Z“ ir kitų bankrutuojančių įmonių buhalterinę apskaitą nuo 2018 m kovo iki 2018 m. liepos mėnesio. Iš pradžių viskas buvo tvarkoje, tačiau gal birželio mėnesį prasidėjo nesutarimai su G. U.. Ji suprato, kad pastarasis ieško kitos darbuotojos, kuri galėtų vietoje jos toliau tvarkyti G. U. valdomų įmonių buhalteriją. Birželio mėnesį G. U. į darbą priėmė S. Š., kurią ji kažkiek apmokė. Įsižeidusi dėl tokio G. U. elgesio 2018 m. liepos mėnesį nusprendė toliau nebedirbti (išėjo atostogų) ir į (duomenys neskelbtini) esantį ofisą nebegrįžo. Po kurio laiko iš S. Š. facebook profilio gavo jos laišką, kad ji (I. T.) pasisavino bendrovės pinigus ir turi juos gražinti. Atsakydama S. Š. pripažino, kad pinigus pasisavino, tačiau taip pasielgė paprasčiausiai juokaudama. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus I. T. nurodė, kad jos išsilavinimas yra vidurinis, tačiau ji yra baigusi ne vienus buhalterinės apskaitos kursus, pati vedė mokymus, susijusius su apskaitos ir buhalterijos tvarkymu, tačiau šiuo metu tai patvirtinančių dokumentų pateikti negali. Visus pinigų pavedimus atliko su G. U. žinia. Tose įmonėse dirbo skirtingi direktoriai, bet praktiškai visoms vadovavo G. U., kuriam ir atiduodavo didžiąją dalį išgrynintų pinigų, o jai likusi pinigų dalis buvo jos atlyginimas. Taip buvo sutarta su G. U.. Kartu su juo buvo nuspręsta, kad vėliau tuos pinigų pervedimus ir jų išgryninimą bus galima kaip nors sutvarkyti ir paslėpti. Pinigai iš bendrovių sąskaitų buvo pervedami į jos nepilnamečio sūnaus A. J. atidarytą banko sąskaitą, nes pagal jos ankstesnius teistumus ir įsiskolinimus jos banko sąskaita buvo užblokuota. Dirbdama ofise ji galėjo naudotis visų aptarnaujančių įmonių bankiniais prisijungimais – generatoriais. Ofise buvo ir viena banko mokėjimo kortelė, kurią panaudojus buvo galima išgryninti į UAB „Y“ sąskaitą pervestus pinigus. Pradėjus darbą G. U. ar kiti bendrovių direktoriai buhalterinių dokumentų pasirašytinai jai neperdavė. 2018 m. liepos mėnesį išėjusi iš darbo ji taip pat niekam dokumentų pasirašytinai neperdavė. Dalis dokumentų buvo (duomenys neskelbtini) esančiame ofise. Iki 2018 m. gegužės mėnesio ji turėjo pateikti ir pateikė Registrų centrui įmonių balansus. Šiuo metu tiksliai negali pasakyti, bet bendroje sumoje iš visų išgrynintų pinigų jai turėjo likti apie 2000-3000 eurų. Visus likusius pinigus ji atidavė G. U.. Pinigus atiduodavo ofise, G. U. kabinete. Niekas be jų dviejų to nematė ir apie tai nežinojo. Išeidama „atostogų“ paskutinį kartą išgrynino 1000 eurų. Šia pinigų suma su G. U. nesidalino ir visus 1000 eurų pasiliko sau, kartu su UAB „Y“ vardu išduota banko mokėjimo kortele. Daugiau į ofisą nebegrįžo. Taip pasielgė iš baimės. Bendrovių pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta iš dalies ir sutinka atlyginti 2000 eurų.

2019 m. birželio 14 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji I. T. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. 2018 metų vasario mėnesį, skelbimų portale www.darbo.lt rado skelbimą, kad yra ieškoma buhalterė. Buhalterės reikėjo UAB „X“ arba bankroto administratoriui G. U.. Ji paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu. Į jos skambutį atsiliepė G. U.. Pirmojo pokalbio metu ji paklausė G. U., kokios buhalterės yra ieškoma, nes skelbime buvo nurodyta, kad ieško buhalterės ir vyr. buhalterės. Ji pasakė, kad norėtų užimti vyr. buhalterės pareigas. G. U. pasakė, kad ši vieta yra laisva ir susitarė susitikti darbo pokalbiui kitą dieną. G. U. nurodė atvykti į (duomenys neskelbtini). Pirmojo pokalbio metu G. U. paaiškino, kad ji turės tvarkyti trijų jo bendrovių UAB „X“, UAB „Z“ ir UAB „Y“ buhalteriją ir taip pat buhalteriją kitų bendrovių, kurias jis vadindavo „negyvomis“ ir kurių bankroto procedūrą vykdė pats G. U.. Kiek prisimena UAB „X“ direktoriumi buvo J. U., UAB „Y“ direktoriumi buvo A. R.. G. U. galimai buvo UAB „Z“ direktorius. Sutarė, kad jos atlygis pirmuosius 3 mėnesius bus 1200 eurų. Ji paaiškino, kad turi įsiskolinimų, jos sąskaitos yra užblokuotos, todėl paprašė atlyginimą jai mokėti grynaisiais pinigais. G. U. jai pasiūlė, kad už kiekvienos bendrovės buhalterinių dokumentų tvarkymą oficialiai jai bus mokama po 50 eurų, bendrai 150 eurų suma, o likusią pinigų sumą G. U. pasiūlė jai mokėti neoficialiai į rankas. Jai toks variantas labai tiko ir ji sutiko. Jai atvykus į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį ofisą G. U. parodė kur yra visų įmonių segtuvai. G. U. informavo, kad bendrovėje keitėsi buhalteriai ir nėra sutvarkytos UAB „Y“, UAB „X“ ir UAB „Z“ finansinės ataskaitos už 2017 metus, kurios yra teikiamos VĮ „Registrų centras“. Šį darbą G. U. nurodė atlikti pirmiausia. Ji sutvarkė visų trijų bendrovių finansines ataskaitas ir direktorių vardu pateikė VĮ „Registrų centras“. Buhalterinėje programoje matėsi, kad kažkas bendrovių buhalteriją bandė tvarkyti. Ji ištaisė klaidas ir suvedė ko trūko iš pateiktų dokumentų. Po to ji tvarkė minėtų trijų bendrovių buhalteriją bei bankrutuojančių bendrovių buhalteriją, kurioms buvo atliekama bankroto procedūra. Kiekvieną savaitę arba kas pusantros savaitės ji turėdavo teikti G. U. lentelę apie kiekvienos bendrovės piniginių lėšų judėjimą, t. y. išlaidas, pajamas, likučius ir kiekvieną sumą, nurodytą lentelėje, turėdavo dokumentaliai arba žodžiu pagrįsti. Remdamasis jos pateikta ataskaita G. U. jai mokėdavo ir sutartą 1200 eurų atlygį ir papildomai už darbą su jau minėtomis „negyvomis“ įmonėmis. Papildomą mokestį su G. U. aptardavo žodžiu ir sumą G. U. nurodydavo iš akies. Pas G. U. dirbti pradėjo 2018 metų vasario mėnesį, tačiau jokios sutarties nepasirašė, nes tuo metu bendrovėje dar buvo buhalterė, kuri buvo nedarbingume, ir jos negalėjo atleisti. Kai buvo atleista senoji buhalterė, kurios duomenų ji nežino, jos nėra mačiausi, ši buhalterė jokių dokumentų jai neperdavė. Su ja buvo pasirašyta sutartis atleidus seną buhalterę. Kadangi jos nė vienoje bendrovėje neįdarbino, ji dirbo pagal individualios veiklos pažymą. Kiek prisimena, sutartys buvo pasirašytos su visomis trimis įmonėmis, tačiau sutarčių ji neturi ir pateikti negali. Jai kaip buhalterei nebuvo suteikta prieiga prie minėtų trijų bendrovių banko sąskaitų, kadangi viską tvarkyti G. U. nurodė per įmonių direktorių aplinkas, o „negyvų“ bendrovių sąskaitas jis tvarkė per tų įmonių bankroto administratorių aplinkas. Visų bendrovių slaptažodžiai ir generatoriai būdavo laikomi ofiso patalpose ir jais naudotis galėjo visi darbuotojai. Kiek prisimena, atlygį už pirmąjį išdirbtą mėnesį gavo tiesiai į rankas apie 500 eurų. Taip pat kovo mėnesį į rankas gavo avansą, sumos neprisimena. Vėliau G. U. pasiūlė atlyginimą persivedinėti bankiniu pavedimu į sąskaitą, tačiau jos sąskaita, kaip ir minėjo, buvo areštuota, dėl to atlyginimą vedėsi į savo sūnaus A. J. banko sąskaitą. Ne kartą teko iš savo sūnaus sąskaitos gryninti pinigus ir dalį jų grąžinti G. U., kadangi buvo sutarę, kad ji persives didesnę sumą, negu jai priklausė, ir permoką grąžins G. U., kad pastarasis galėtų tuos pinigus sumokėti kitiems darbuotojams į rankas. Visus šiuos pavedimus G. U. pasakė galėsiantis vėliau pagrįsti dokumentaliai, išrašant fiktyvias sąskaitas – faktūras iš bankrutuojančios įmonės, kurios bankroto procedūrą jis tvarkys. Apie visus jos atliktus pavedimus į jos sūnaus sąskaitą G. U. žinojo ir pavedimus ji darė su G. U. žinia ir pritarimu. Pinigus grynino iš bendrovės kortelės, nes G. U. leido tai daryti ir buvo davęs kortelę. Banko kortelės G. U. negrąžino, kadangi dėl 2018 liepos mėn. kilusio konflikto tarp jos ir G. U., su juo daugiau nebuvo susitikusi. Konfliktas kilo dėl to, kad G. U. į bendrovę atsivedė jauną merginą, kuri nieko nesuprato apie buhalteriją. Mergina jai buvo perduota apmokymui, tačiau ji nesutiko jos apmokyti nemokamai ir pareikalavo papildomo atlygio. Ji suprato, kad G. U. rado jai pamainą ir nori ją atleisti. Todėl į bendrovę ji nebegrįžo, nes susipyko su G. U.. Piniginės lėšos, kurias ji pervedė į sūnaus sąskaitą taip ir liko nepagrįstos dokumentais ir šių lėšų pasisavinimu dabar yra kaltinama, nors viską darė su G. U. leidimu. Apie jos ir G. U. susitarimą dėl atlygio mokėjimo į rankas gali paliudyti UAB „X“ dirbusi Julija, pavardės nepamena ir K. B., nes jos taip pat atlyginimus gaudavo grynaisiais. O apie susitarimą dėl atlygio mokėjimo pavedimais į jos sūnaus banko sąskaitą gali paliudyti tik pats G. U., daugiau apie tai niekam nesakė. Taip pat pažymėjo, kad prašė G. U. leisti iš UAB „Y“ sąskaitos pervesti pinigines lėšas R. L., bei nurodė, kad pervestai sumai ji išrašys sąskaitą savo vardu už buhalterines paslaugas su prašymu pinigines lėšas pervesti būtent R., o ne jai. Taip pat paprašė G. U. avanso ir pastarasis sutiko bei norėjo pinigus duoti jai grynaisiais, tačiau pinigus reikėjo skubiai perduoti draugei L. B., dėl to ji paprašė G. U., kad pinigus G. U. pervestų tiesiai minėtai draugei ir G. U. sutiko, kad ji pati atliktų bankinius pavedimus savo draugei iš G. U. asmeninės banko sąskaitos. Ką ji ir padarė su G. U. sutikimu. Galimai tai buvo suma iki 130 eurų. Pavedimus darė kelis, nes vienu pavedimu visos sumos pervesti nepavyko. Atkreipė dėmesį į tai, kad kaip ir minėjo visų bendrovių prisijungimai buvo prieinami visiems darbuotojams, tačiau asmeninės G. U. banko sąskaitos prisijungimą turėjo tik jis asmeniškai ir jai ar kitiems darbuotojams prisijungimų nepalikdavo. Taip pat informavo, kad ofiso patalpos, kuriose UAB „X“, UAB „Y“ ir UAB „Z“ vykdo veiklą, laikotarpiu kai ji dirbo, buvo stebimos vaizdo kameromis. Ji jokių UAB „X“, UAB „Y“ ar UAB „Z“ dokumentų nepasisavino. Ji ir toliau planavo vykdyti darbus, tačiau dėl kilusio konflikto ten tiesiog negrįžo. Kad kameros veikiančios, yra įsitikinusi, nes iš G. U. elgsenos ir žodžių suprato, kad jis stebi darbuotojus ir net turėjo galimybę girdėti, ką jie kalba, nes neretai atkartodavo darbuotojų pokalbius. Prisipažįsta dėl to, kad žinojo, jog į savo sūnaus sąskaitą vesdama pinigines lėšas daro negerai. Žinojo, kad šios lėšos vėliau turėjo būti padengtos fiktyviais dokumentais, bet jai tuo metu labai reikėjo pinigų, tačiau tikrai pinigų nepasisavino savavališkai, kaip ir minėjo, visi pavedimai buvo daromi su G. U. leidimu ir žinia (t.3 b.l.45-46).

2019 m. lapkričio 22 d. apklausos metu įtariamoji I. T. kaltę pripažino iš dalies ir pateikė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir 2019 m. birželio 14 d. apklausos metu. Nurodė, kad pagal įteiktą pranešimą apie įtarimą dėl pirmojo epizodo, kurioje yra minima UAB „X“, gali paaiškinti, kad UAB „X“ teikė bankroto administravimo paslaugas. Šios bendrovės buhalteriją tvarkė žodinio susitarimo pagrindu su G. U.. Jai teko tvarkyti ne tik UAB „X“ buhalteriją bet ir kitų bendrovių buhalteriją, kurių bankroto administravimą vykdė UAB „X“. Dirbant su šia bendrove, kaip ir minėjo, tvarkė ir bankrutuojančių, kitaip dar vadinamų „negyvų“ įmonių buhalterinę apskaitą, ir už atliktus savo darbus su G. U. asmeniškai susitardavo bei paskaičiuodavo užmokestį už tai dienai atliktą darbą. Pirmasis pavedimas, t. y. 1000 eurų, buvo jai priskaičiuotas už atliktą darbą dar tuomet, kai nebuvo pasirašiusi sutarties su UAB „Y“. Šias pinigines lėšas G. U. leido jai pervesti į jos sūnaus banko sąskaitą, kadangi buvo G. U. minėjusi, kad savo banko sąskaitos neturi, kadangi ji yra areštuota. Apie šias aplinkybes yra davusi išsamius parodymus ankstesnės apklausos metu. Šiuo metu negali tiksliai prisiminti „negyvų“ bendrovių pavadinimų, už kurių buhalterijos sutvarkymą gavo minėtą 1000 eurų sumą. Kartais jos uždirbta suma už atliktą darbą nebūdavo didelė. G. U. jai nurodydavo persivesti didesnę sumą, nei apskaičiavo už jos atliktą darbą, ir permoką ji turėdavo išgryninti ir gražinti G., kad pastarasis galėtų atsiskaityti grynaisiais pinigais su kitais bendrovių darbuotojais. Kadangi jos vaikas yra mažametis, tai iš jo banko sąskaitos didelių piniginių sumų išgryninti nebuvo galimybės. Prisimena, kad vieną kartą jos buvęs vyras su sūnumi patys fiziškai vyko į banko skyrių, kur iš sąskaitos išgrynino 700 eurų, bei padidino išgryninamų lėšų limitą. Kadangi sūnus tuo metu buvo mažametis, leisdavo išgryninti tik po 30 eurų per parą. Vėliau limitas buvo pakeistas į 100 eurų per parą. Daugiau išgryninamos sumos limito padidinti neleido bankas. Kokias sumas ir kada perdavė G. U. po gryninimo, negali įvardinti tiksliai, nes neprisimena dėl praėjusio didelio laiko tarpo. Bet iš praktiškai kiekvienos pervestos sumos, dalį pinigų ji turėdavo grąžinti G. U.. Kalbant apie 2018-04-17 atliktą 200 eurų, 2018-04-22 atliktą 200 eurų, 2018-04-25 atliktą 185,27 eurų, 2018-05-04 atliktą 625 eurų, 2018-05-15 atliktą 300 eurų, 2018-05-17 atliktą 700 eurų, 2018-05-23 atliktą 625 eurų, 2018-05-30 atliktą 85,75 eurų ir 2018-06-12 atliktą 850 eurų pavedimus gali paaiškinti, kad šie pinigai buvo pervesti dėl tos pačios priežasties, kaip ir prieš tai aptarta 1000 eurų suma. Visas šias sumas užsidirbo tvarkydama bankrutuojančių bendrovių, kurių bankroto procedūrą administravo UAB „X“, apskaitą. Bankrutuojančių bendrovių pavadinimų, kurių buhalteriją tvarkė ir už tai gavo atlygį, įvardinti negali, nes neprisimena. Visas anksčiau išvardintas sumas pervedė į savo sūnaus A. J. banko sąskaitą, kadangi visos jos sąskaitos yra areštuotos ir pinigais nebūtų galėjusi disponuoti ir G. U. apie tai žinojo. Atlikdama pavedimus klaidingai nurodydavo gavėjus pasitarusi su G. U. asmeniškai, kadangi negalėjo išsigalvoti neegzistuojančių įmonių. Rašydavo tokį bendrovės pavadinimą, su kuriuo bendrovė turėjo kokių nors reikalų. Gavėjo skiltyje nurodžiusi ir kitus gavėjus, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą, tačiau tai darė taip pat tik pasitarusi su G. U.. Klaidingą gavėją buvo būtina įrašyti tam, kad atvykus kokiam nors netikėtam patikrinimui suklaidinti tikrintojus apie atliktų pavedimų teisėtumą. Visas šias sumas, atliktas iš UAB „X“ sąskaitos, G. U. pats asmeniškai pažadėjo jai žodžiu, kad padengs fiktyviomis sąskaitomis. Kalbant apie bankinius pavedimus į jos sūnaus sąskaitą iš UAB „Y“, nori paaiškinti, kad šioje bendrovėje viskas vyko lygiai taip pat, kaip ir prieš tai aptartoje UAB „X“. Nori išskirti du 2018-05-09 ir vieną 2018-05-14 atliktus pavedimus, bei vieną gryninimą, kurį atliko 2018-07-09. Pavedimai buvo atlikti vadovaujantis 2018 metų balandžio mėnesio paslaugų teikimo sutarties pagrindu, kurioje buvo nurodyta, kad jos darbo užmokestis yra 50 eurų. Gryninimas buvo atliktas tuo pačiu pagrindu. Šioms sumoms ji buvo išrašiusi sąskaitas UAB „Y“ vardu. Kadangi jos išrašytos sąskaitos nebuvo PVM sąskaitos – faktūros, jų teikti VMI nei ji, nei UAB „Y“ neprivalėjo. Nori paaiškinti, kad bendrovėje jau nuo seniau buvo UAB „Y“ banko kortelė, tačiau ja niekas nesinaudojo. Ji su G. U. leidimu minėtą kortelę buvo paėmusi ir G. U. nurodymu išgrynino 50 eurų (jos darbo užmokestis pagal sutartį), bei tam, kad nereiktų iš sūnaus sąskaitos nuiminėti po 100 eurų kas dieną, buvo nuspręsta tiesiai iš banko sąskaitos, naudojant UAB „Y“ kortelę išgryninti G. U. reikiamą sumą, t. y. 2018-07-09 išgrynintus 400 eurų, kuriuos ji G. atidavė asmeniškai, kai atvyko į darbą. Taip pat nori atskirai pakomentuoti 2018-06-21 atlikto 500 eurų pavedimo R. O. aplinkybes. Šį pavedimą atliko sutarusi žodžiu su G.. Ji su G. U. buvo paskaičiavę jos atlygį už atliktus darbus ir kadangi jai reikėjo staigiai pervesti pinigus savo sūnaus klasioko mamai (R. O.), kadangi planavo kartu važiuoti atostogauti, paprašė, kad jos atlygis būtų pervestas ne į jos sūnaus, o į R. banko sąskaitą tiesiogiai. G. sutiko su tokiu jos prašymu ir dar prisimena, kad rašė prašymą raštu, kad toks pavedimas būtų atliktas. Taip pat atlikdama pavedimą, mokėjimo paskirtyje nurodė savo asmens duomenis bei priežastis, kodėl piniginės lėšos yra pervedamos ir už ką. Kalbant apie UAB „Z“ gali paaiškinti, kad UAB „Z“ ir UAB „Y“ dažnai viena kitai skolindavo pinigines lėšas. Kokiu pagrindu atliko pavedimus iš UAB „Z“ sąskaitos į UAB „Y“ sąskaitą, šiuo metu negali paaiškinti, nes neprisimena dėl praėjusio didelio laiko tarpo. Galimai pirmuosius 900 eurų pervedė kaip skolos grąžinimą, nes trūko pinigų kokiems nors mokesčiams ar skoloms padengti. Po ko naudodama tą pačią UAB „Y“ banko kortelę bankomate, įtarime nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)gatvė) išgrynino 300 eurų, kuriuos atidavė G. į rankas galimai tą pačią dieną, kadangi minėtas bankomatas yra prie ofiso. Po ko iš UAB „Z“ į UAB „Y“ pervedė dar 1100 eurų, tačiau kokiu pagrindu, negali tiksliai pasakyti, bet neabejoja, kad pavedimas buvo atliktas G. nurodymu. Atlikdama 1100 eurų pavedimą ji jau žinojo, nes jai paaiškino G., kad pinigai turės būti išgryninti. Dėl to ji atlikusi šį pavedimą nuėjo į bankomatą, esantį prie ofiso (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir išgrynino 100 eurų, kuriuos atidavė G. grįžusi į ofisą. Kodėl išgrynino tik 100 eurų, negali pasakyti tiksliai, nes neprisimena. Gali daryti prielaidą, kad tik tokios pinigų sumos reikėjo G.. 1000 eurų galimai turėjo likti sąskaitoje, tačiau kai tarp jos ir G. kilo konfliktas, ji suprato, kad atlyginimo už paskutinį mėnesį gali ir negauti, dėl to jau be G. žinios iš banko kortelės išgrynino likusius 1000 eurų, kaip atlygį už savo atliktus darbus ir pinigus pasiliko sau. Planavo grįžusi iš kelionės su G. atsiskaityti visiškai ir išeiti iš darbo, tačiau su pastaruoju kalbėtis buvo tiesiog nebeįmanoma, dėl to viskas taip ir liko nesutvarkyta, pavedimai nepagrįsti sąskaitomis – faktūromis, o visa kaltė suversta jai. Pripažįsta, kad pasisavino savo iniciatyva paskutinius liepos mėnesį išgrynintus 1000 eurų, tačiau visi kiti pavedimai ir gryninimai vyko tik su G. U. žinia, nurodymu ir sutikimu. Dalį pinigų jai palikdavo kaip atlygį, o dalį pinigų ji grąžindavo G. grynaisiais į rankas, tačiau konkrečių sumų įvardinti, kiek linkdavo jai ir kiek ji atidavė G., ji negali (t.3 b.l.55-56).

Ikiteisminio tyrimo metu tarp įtariamosios I. T. ir G. U. atlikus akistatą, kiekvienas iš jų liko prie savo parodymų (t.2 b.l. 158-165).

Apklaustas teisme liudytojas G. U. parodė, kad 2018 metais buvo UAB ,,X“, UAB ,,Z“ vadovas. Tuo metu UAB ,,Y“ vadovavo kitas asmuo, tačiau vėliau jis taip pat perėmė šios bendrovės vadovavimą. Šiuo metu UAB „X“ yra pakeitusi pavadinimą ir vadinasi UAB „V“. Kiti rekvizitai, įmonės kodas, banko sąskaitos ir pan. yra tokios pat kaip ir UAB „X“. 2018 metų pradžioje visos minėtos bendrovės veikė viename pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Viename iš internetinių portalų buvo patalpintas skelbimas, kad ieškomas asmuo, galintis tvarkyti visų trijų bendrovių buhalterinę apskaitą. Į darbo pokalbį, kaip viena iš galimų pretendenčių atėjo ir I. T.. Ji pasakė, kad yra profesionali buhalterė, dirbo dėstytoja, dėstė buhalteriją, turėjusi savo buhalterinę firmą, yra vedusi kitų įmonių buhalteriją ir turi didelę darbo patirtį. Po konkurso ji buvo atrinkta iš kitų pretendentų. Jis (G. U.) asmeniškai bendravo su I. T. kaip asmeniu, kuri tvarkys jo vadovaujamų įmonių buhalteriją ir nieko įtartino nepastabėjo. I. T. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jos buhalterinį išsilavinimą ar turimą kvalifikaciją. Jai buvo duota keletas užduočių, susijusių su buhalterijos tvarkymu, kurias ji atliko gerai ir buvo priimta į darbą. Jis (G. U.) nežinojo apie I. T. teistumus. Buvo sutarta, kad I. T. dirbs turėdama pažymą verstis individualia veikla. Su ja buvo pasirašytos darbo sutartys, kurios vėliau kaip ir dalis buhalterinių dokumentų iš ofiso dingo. Buvo sutarta, kad atlyginimas jai bus išmokamas grynais pinigais, kad į ofisą ji atvyks kiekvieną dieną, tačiau ne iš pačio ryto, nes turėjo į Vilnių važinėti iš Kauno. Iš pradžių I. T. į darbą atvykdavo sutartu laiku, tačiau po dviejų ar trijų savaičių prasidėjo problemos. I. T. ofise pasirodydavo per pietus, tai kas antrą dieną, tai vakare ir pateisinimui surasdavo įvairių priežasčių. Teisindavosi, kad pavėlavo į traukinį, kad jos vaikas susirgo. Jam pradėjus reikalauti ataskaitų apie atliktus darbus, I. T. stengėsi ateiti į ofisą tuo metu, kai jis būdavo išvykęs į susitikimus. Supratęs, kad I. T. tinkamai neatlieka jai pavesto darbo, jis pradėjo ieškoti kitos buhalterės. Į buhalterės pareigas buvo priimta S. Š., kuri pradėjo dirbti 2018 metų liepos mėnesį. Buvo sutarta, kad iš pradžių ji dirbs kartu su I. T., kuri palaipsniui jai perduos visą buhalteriją. Kai I. T. turėjo S. Š. perduoti prisijungimus prie banko, Sodros, VMI ataskaitų, I. T. pareiškė, kad išvažiuoja atostogų ir sugrįžusi po savaitės viską S. Š. parodys ir paaiškins. Likusi viena S. Š. pabandė savarankiškai prisijungti prie Sodros, VMI duomenų bazių ir pamatė, kad faktiškai I. T. darbo laikotarpyje nebuvo teikiamos ataskaitos ir nebuvo vedama buhalterinė apskaita. Paėmusi ofise laikomus kodų generatorius pamatė, kad slaptažodžiai ištrinti. Susisiekus su I. T., ši pareiškė, kad slaptažodžių neprisimena. Kilus įtarimams dėl I. T. veiklos pradėta tikrinti UAB ,,X“, UAB ,,Z“, UAB „Y“ banko sąskaitas ir išaiškėjo, kad nuo sąskaitų buvo nurašomi pinigai. Pabandžius susisiekti su I. T. ir iš jos išgirsti paaiškinimus, ši pasakė, kad grįžusi po atostogų viską paaiškins, tačiau darbe taip ir nebepasirodė. Tikrinant banko sąskaitas buvo nustatyta, kad pinigus I. T. pervedinėjo į UAB „Kron“ sąskaitą, su kuria UAB „X“ jokių sandorių nebuvo sudariusi. UAB ,,Y“ turėjo išduotą banko mokėjimo kortelę. I. T. pasisavino šią kortelę ir per kelis kartus grynino tam tikrą pinigų sumą, kurią prieš tai pervedė iš UAB „Z“ banko sąskaitos į UAB „Y“ banko sąskaitą. Iš UAB ,,X“ banko sąskaitos I. T. pinigus pervesdavo į sūnaus banko sąskaitą. Ji taip pat prisijungdavo ir prie jo asmeninės banko sąskaitos, nes turėjo kodų generatorių. Bendroje sumoje iš trijų bendrovių ji pasisavino apie 12 000 eurų.

2018 m. liepos 30 d. liudytoju apklaustas G. U. parodė, kad yra įmones UAB „Z“ direktorius. Įmonė yra adresu (duomenys neskelbtini). Kartu minėtu adresu dirba įmonės UAB „X“ ir UAB „Y“ darbuotojai. 2018 m. liepos 20 d. apie 16.00 val. UAB „Y“ direktorė S. Š. jam pranešė, kad įmonė UAB „Y“ gavo iš UAB „Z“ pavedimu 2600 eurų, iš kurių 1400 sumai nėra jokių pagrindžiančių dokumentų. Taip pat informavo, kad visus 2600 eurų, gautus iš UAB „Z“, UAB „Y“ buhalterė I. T. išgrynino per bankomatą. Patikrinus ši faktą buvo nustatyta, kad pavedimas iš tiesų buvo įvykdytas be jų žinios. Grįžęs į ofisą suorganizavo, kad visų trijų įmonių sąskaitos būtų patikrintos nuo 2018 m. sausio 1 d.. Patikrinus sąskaitas paaiškėjo, kad UAB „Y“ buhalterė I. T. pinigus savintis pradėjo po kelių dienų nuo įsidarbinimo t. y. nuo 2018 m. balandžio 6 d.. Patikrinus banko išrašus, buvo nustatyta, kad iš UAB „X“ įmonės, kurios direktorius yra jo tėvas J. U., I. T. intensyviai perveda pinigines lėšas į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o gavėjas nurodytas UAB „Kron“. Su tokia įmone UAB „X“ iš viso neturi reikalų. Išrašuose pastebėta, kad iš UAB „X“ buvo pervedami pinigai už lizingus, banko paskolas, šilumos tinklus, už paslaugas be jokio gavėjo, tačiau sąskaita visur buvo nurodyta (duomenys neskelbtini). Be pagrindžiančių dokumentų buvo pervesta 4777 eurų. UAB „Y“ pastebėjo, kad pinigai buvo pervedami „SIA Unicredit Lising Lietuvos filialas“, tačiau sąskaita buvo nurodyta vėl (duomenys neskelbtini). Vėliau pastebėta, kad I. T. iš įmonės UAB „Y“ pervedinėjo pinigus į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjo skiltyje nurodant I. T.. Taip pat buvo pastebėta, kad dingo UAB „Y“ banko kortelė, su kuria paskutiniu metu buvo gryninami pinigai. Taip pat buvo pastebėta, kad buvo padarytas 500 eurų pavedimas į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei nurodytas gavėjas R. O.. Kiek jam yra žinoma R. O. yra I. T. draugė. Buvo pradėta tikrinti trijų minėtų įmonių lentynos, kur sudėti visi dokumentai, ir pastebėta. kad trūksta didžiosios dalies dokumentų: sutarčių, darbo užmokesčio skaičiavimų, darbo sutarčių, įsakymų ir įmonės steigimo dokumentų. I. T. ne tik tvarkė visu trijų įmonių buhalteriją bei turėjo galimybę prieiti prie įmonių banko prisijungimų, kadangi žinojo, kur laikomi banko prisijungimų generatoriai, tvarkė ir tikrino UAB „X“ ir UAB „Z“ klientų sandorius, bankrutuojančių įmonių buhalteriją. Tam darbui buvo reikalingi įmonių banko prisijungimo generatoriai bei asmeniniai bankroto administratorių elektroniniai parašai. Kokie tiksliai dingo dokumentai, jis kol kas nurodyti negali, kadangi bus samdoma audito kompanija, kuri padarys reviziją ir atstatys buhalteriją. UAB „Z“ dėl pinigų pasisavinimo padaryta 1400 eurų turtinė žala. Dėl UAB „X“ pinigų pasisavinimo padaryta 4777 turtinė žala. Dėl UAB „Y“ pinigų pasisavinimo padaryta 5335 eurų turtinė žala. Įtaria, kad dokumentus ir pinigus pasisavino I. T. ( t.1 b.l. 128-129).

2018 m. rugpjūčio 7 d. apklaustas papildomai liudytojas G. U. nurodė, kad papildomai dėl įvykio nori pranešti, kad įmonė UAB „Z“ jokios darbo sutarties su I. T. neturi, kadangi ji buvo pavogta kaip ir kiti reikšmingi dokumentai. I. T. dirbo pagal verslo liudijimą. Nori pranešti, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. peržiūrėjęs savo el. bankininkystės išrašus, pastebėjo, kad 2018 m. birželio 11 d. per keturis kartus be jo žinios, iš jo asmeninės sąskaitos buvo pervesta bendroje sumoje 115 eurų į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Prisijungimą prie jo asmeninės el. bankininkystės jis buvo davęs buhalterei I. T., kad padarytų pavedimą Registrų centrui už varžytines, tačiau pinigai buvo pervesti į minėtą sąskaitą. Taip pat pastebėjo, kad 2018 m. birželio 20 d. buvo pervesta 15 eurų į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Paminėjo, kad I. T. galėjo prisijungti prie jo sąskaitos bet kada, kadangi jis yra bankroto administratorius ir su jo el. bankininkyste I. T. tvarkė buhalteriją bankrutuojančioms įmonėms. Dėl įvykio jam padaryta 130 eurų turtinė žala (t. 1 b.l. 130).

2019 m. gegužės 9 d. apklaustas papildomai liudytojas G. U. parodė, kad šiuo metu yra UAB „X“ UAB „Y“ ir UAB „Z“ direktorius. Visi prisijungimai prie šių banko sąskaitų, visi kodų generatoriai yra išimti išskirtinai tik jo vardu. UAB „X“ yra bankroto administravimo įmonė, kuri administruoja kitas bankrutavusias įmones. Į UAB „X“ banko sąskaitą yra gaunamos sąmatinės piniginės lėšos, kitaip tariant užmokestis už atliekamą bankroto procedūrą, iš bankrutuojančių įmonių. UAB „Z“ vykdo tą pačią veiklą kaip ir UAB „X“. UAB „Y“ yra jo draugo bendrovė. Ši bendrovė nevykdo bankroto administravimo. Šios bendrovės veikla susijusi su nekilnojamu turtu, jo įsigijimu ir nuoma, teikė ir buhalterines paslaugas. Visos šios bendrovės veiklą vykdo viename pastate ir vienoje patalpose. UAB „Y“ jis vadovauja nuo 2018 metų gruodžio, o UAB „X“ ir UAB „Z“ jis vadovauja nuo jų įkūrimo pradžios. I. T. teikė buhalterines paslaugas visoms trims bendrovėms, tačiau yra tik sutartis su UAB „Y“. Su kitomis bendrovėmis taip pat buvo pasirašytos buhalterinių paslaugų teikimo sutartys, tačiau jis sutarčių neranda, nes galimai I. T. jas pasisavino. I. T. nebuvo įforminta per Sodrą kaip darbuotoja, nes buhalterines paslaugas ji teikė pagal individualios veiklos pažymėjimą. Po to, kai I. T. dingo, į UAB „Y“ direktoriaus pareigas buvo paskirta S. Š.. Ji (S. Š.) vykdė ir buhalterės pareigas visose trijose bendrovėse. S. Š. vadovavo nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 metų gruodžio pradžios. Būtent S. Š. atlikusi visų bendrovių dokumentų patikrinimą jį informavo apie neteisėtus piniginių lėšų pavedimus ir buhalterinės dokumentacijos dingimą. Jis negali konkrečiai įvardinti, kokie dokumentai dingo, kadangi pats buhalterinės apskaitos netvarkė. S. Š. nekonkretizavo dingusių dokumentų sąrašo. Nepatenkintas S. Š. darbu, nes ji neteikė atliktų darbų ataskaitos, galimai 2018 lapkričio viduryje jai (S. Š.) pasakė, kad 2018 gruodžio pradžioje nuveš ją su visa turima bendrovių dokumentacija į kitą buhalterinę apskaitą vedančią bendrovę, kuri jai padės ir pakonsultuos dėl dingusių dokumentų atstatymo ir apskaitos vedimo. Galimai S. Š. išsigando ir nuo 2018 metų gruodžio pradžios jos pačios prašymu buvo atleista. Žinodamas, kad S. Š. nebedirbs įdėjo skelbimą, kad yra ieškoma buhalterė. Su juo susisiekė R. V., kuri jam buvo žinoma iš anksčiau. Dėl to S. Š. atleidimo dieną, galimai tai buvo 2018 m. gruodžio 2 d. arba 2018 m. gruodžio 3 d. kartu su juo nuvežė R. V. visus trijų bendrovių dokumentus. R. V. turėjo atstatyti visų įmonių buhalteriją. S. Š. jis vežėsi kartu, kad ši paaiškintų R. V. likučius ir juos perduotų, kad R. V. būtų lengviau pradėti darbą. S. Š. paliko R. V. visus banko kodų generatorius ir kodų korteles. R. V. turėjo susipažinti su dokumentais, paliktais jai 2018 metų gruodžio mėnesį ir pasakyti, kokių dokumentų trūksta, kokio ji atlygio norės už apskaitos sutvarkymą ir atstatymą ( t.1 b.l. 133-134).

2019 m. rugpjūčio 20 d. papildomai apklaustas liudytojas G. U. parodė, kad nori prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėti jo susirašinėjimą su I. T., kad parodytų, jog I. akistatos metu melavo. Jis turi išsaugojęs I. SMS pranešimus, iš kurių konteksto matyti, kad ofise I. T. nuolat nebūdavo ir į darbą vėluodavo. Jis turi išlikusius SMS, kuriuose I. T. jam pasakė, kad ataskaitų apie atliktus darbus neteiks. I. T. akistatos metu teigė, kad atlikdavo mokėjimus už paskolas ir lizingus bankams, tačiau jis turi SMS pranešimus, kuriuose teiravosi dėl mokėjimų ir I. jį tuo metu apgavo, kad neva viską sutvarkė ir klaida yra banke, o ne dėl jų kaltės. Akistatos metu I. T. sakė, kad į jos sąskaitą pervestus pinigus ji išgrynindavo ir dalindavosi su juo, tačiau jis turi išsaugojęs SMS pranešimus, kuriuose I. priekaištauja dėl per mažo atlyginimo. Jis pridėjo SMS pranešimą, iš kurio matyti, kad I. T. jis kontroliuodavo ir priekaištavo jai dėl neteisingai atliktų darbų. Šie SMS pranešimai įrodo tai, kad I. T. meluoja ir taip bando išvengti atsakomybės (t.1 b.l. 140-150).

Apklausta teisme liudytoja R. L. paaiškino, kad pažįsta I. T., nes jų sūnus mokėsi toje pačioje mokymo įtaigoje. Šiuo metu tikslaus laiko nepamena, galimai 2018 metų spalio mėnesį ji (R. L.) iš savo lėšų sumokėjo už kelionę į užsienio šalį, į kurią ji turėjo vykti kartu su I. T.. Kiekvienai reikėjo sumokėti po 500 eurų. Savo pinigus už užsakytą kelionę I. T. turėjo jai grąžinti grynais, tačiau po kurio laiko ji pasakė, kad padarys pavedimą. Tokiu būdu į liudytojos sąskaitą buvo pervesta 500 eurų. Minėta pinigų suma buvo pervesta iš UAB „Y“ sąskaitos. I. T. atliktas pavedimas įtarimų jai nesukėlė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. L. parodė, kad su I. T. yra pažįstamos apie 3 metus. I. yra jos sūnaus, T. L. klasioko A. J. mama. Su I. bendrauja tik dėl to, kad jų vaikai bendrauja tarpusavyje. Tiksliai pasakyti, kuriuo metu jos yra kartu keliavusios, negali. Į keliones vyko 2018 metų liepos ir spalio mėnesį. Kelionės truko maždaug 7 dienas. Bilietus, reikalingus vykti į kelionę, užsakinėdavo ji, o I. T. vėliau už juos atsiskaitydavo. Paskutinį kartą su I. T. bendravo 2018 m. spalio 13-18 dienomis, kai vyko į turistinę kelionę į Balio miestą (Italija). Tuo metu, kai ji bendravo su I. T., ji (I.) naudojosi telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini). G. U. ji nepažįsta ir jo nežino. Įmonės UAB „Y“, UAB „Z“ ir UAB „X“ jai nežinomos. Kas į jos banko sąskaitą iš įmonės UAB „Y“ banko sąskaitos 2018 m. birželio 21 d. dieną pervedė 500 eurų sumą, ji pasakyti negali, kadangi ji šios įmonės nežino ir nežino asmenų, dirbančių joje, tačiau ji prisimena, kad panašiu metu planavo su I. T. vykti į turistinę kelionę į Kiprą ir I. jai už šią kelionę buvo skolinga apie 500 eurų. Jai priklausančią banko sąskaita (duomenys neskelbtini) naudojasi tik ji pati, jokie kiti asmenys neturi galimybės pasinaudoti jos banko sąskaita, nei su banko sąskaita susietomis mokėjimo kortelėmis ( t.2 b.l.57).

Apklaustas teisme liudytojas A. R. paaiškino, kad kaltinamąją I. T. yra matęs, nes vienu metu buvo įdarbintas UAB „Y“ vadovu. Į minėtas pareigas jį priėmė G. U., kurį pažinojo jo ( A. R.) krikšto tėtis. Priimtas į minėtas pareigas realiai direktoriaus funkcijų jis neatliko, nes turėjo tik vidurinį išsilavinimą. Jo pareigos buvo daugiau kaip ūkvedžio. Darbo vietoje kiekvieną dieną nebūdavo, nes tuo metu dar studijavo. Kiek jam žinoma, bendrovės ofise, (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdavo kelios buhalterės, iš kurių viena buvo I. T.. Įmonės veikloje jis nesigaudydavo ir tik kaip direktorius pasirašydavo G. U. jam paduotus dokumentus. Atlyginimo jis taip pat negaudavo. Prisijungimų kodus prie atitinkamų registrų ir sąskaitų turėdavo buhalterė, nes jis tais dalykais nesirūpindavo. Jam išėjus iš darbo UAB „Y“ sužinojo, kad I. T. pasisavino kažkiek pinigų.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. paaiškino, kad nuo 2017 metų lapkričio iki 2018 metų pavasario, tiksliai datos nepamena, jis dirbo UAB „Y“. 2018 metų gegužės viduryje galimai jau nebedirbo bendrovėje, nes nuo 2018 metų birželio pradžios išvyko į Palangą uždarbiauti. Kodėl jo atleidimas iš UAB „Y“ įformintas tik 2018 m. liepos 1 d., negali paaiškinti. UAB „Y“ jis dirbo direktoriaus pareigose. Į šią bendrovę jam padėjo įsidarbinti jo krikštatėvis, nes pažinojo G. U., kuris jį galėjo priimti į darbą. Į šią bendrovę eiti dirbti norėjo dėl to, kad ateityje norėtų turėti savo įmonę. Kitaip tariant, į šią bendrovę dirbti nuėjo tam, kad pasisemtų žinių ir patirties. Visus įdarbinimo klausimus derino tik su G. U., kad užims bendrovėje direktoriaus pareigas jį žodžiu informavo taip pat G. U.. Apie pačios bendrovės veiklą nieko nežinojo, visus sprendimus, pasitariant su juo, G. U. priimdavo pats. Jis tik turėdavo pasirašyti įvairius dokumentus. Pasirašydavo mėnesines ataskaitas, darbuotojų įdarbinimo sutartis ir kitus dokumentus, kuriuos, kaip jam sakė G. U., turi pasirašyti direktoriaus pareigas užimantis asmuo. Prieš pasirašant dokumentus juos perskaitydavo ir jeigu dokumentai jam būdavo suprantami, nekeldavo jokių įtarimų, juos pasirašydavo. Tuo metu buvo pirmo kurso studentas ir žinojimas, kad yra bendrovės direktorius, jį labai tenkino ir pakylėjo. Į bendrovės reikalus nesikišo. Žinojo tik tiek, kiek jam pasakodavo ir aiškindavo G. U.. Apie tai, koks atlyginimas bus mokamas vienam ar kitam darbuotojui, nuspręsdavo ir jį informuodavo žodžiu G. U.. Jo buvimo direktoriumi bendrovėje laikotarpiu bendrovėje labai keitėsi buhalteriai, tačiau dėl kokios priežasties, nežino ir pakomentuoti negali. Paskutinė prie jo dirbusi buhalterė buvo vardu I., pavardės nežino. Ją bendrovėje faktiškai įdarbino jis (pasirašė sutartį), tačiau visus įdarbinimo, atlyginimo ir kitus klausimus I. derino ne su juo, o su G. U.. Buhalterės, kuri dirbo iki I., duomenų neprisimena. UAB „Y“ ofise, (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdavo apie 3 dienas per savaitę, nes studijavo ir turėjo derinti studijas ir darbą. Jam buvo leista dirbti laisvu grafiku. Tuo metu, kai jo nebūdavo, bendrovę valdydavo ir sprendimus, kuriuose jo dalyvavimas nebuvo būtinas, priimdavo G. U.. Teoriškai atlyginimo už darbą UAB „Y“ negaudavo. Dirbo tik tam, kad pasisemtų žinių, dėl to atlygis jam nebuvo reikalingas. Kaip bendrovės darbuotojams buvo mokami atlyginimai, nežino, nes į tai nesigilino. Klausimus, susijusius su darbo užmokesčiu, spręsdavo kartu su G. U., tačiau galutinius sprendimus priimdavo G. U.. Buhalteriai, dirbę bendrovėje, gaudavo vidutiniškai 500-600 eurų. Kokia tvarka buvo išmokami atlyginimai, jis nežino ir į tai nesikišo, nes nieko apie tai nesuprato. Jo žiniomis, bendrovė užsiėmė skolų perpirkimu, nekilnojamu turtu. Ar UAB „Y“ teikė ir buhalterines paslaugas, nežino. Buhalterė I. dirbdama UAB „Y“ tvarkydavo ne tik šios bendrovės buhalteriją, bet ir kitų bendrovių, kurias valdė G. U., buhalteriją. I. darbus skirstė G.. Prisimina, kad UAB „Y“ turėjo kreditinę kortelę, tačiau jis ja niekada nesinaudojo. Kortelė galimai visada būdavo pas buhalterę. Prisijungimai prie banko sąskaitų būdavo pas buhalterius, nes tai tiesioginis jų darbo įrankis. Jis prie bendrovės sąskaitos niekada nėra jungęsis. Jam to nereikėjo, nes sąskaitas tvarkė buhalteriai. Prisijungimai prie banko sąskaitų buvo laikomi ofise, tačiau kur konkrečiai, negali pasakyti. Savo prisijungimo duomenis laikė pas save stalčiuje ir kai jų prireikdavo, juos duodavo buhalterei darbams atlikti. Taip pat duodavo ir savo asmens tapatybės kortelę, nes ją buhalterė naudojo prisijungdama (dėjo į skaitytuvą). Po to lapas su prisijungimu ir jo ATK jam būdavo grąžinami. Jam išeinant iš UAB „Y“, kartu su I. važiavo pas notarą, nes reikėjo I. įgaliojimo, kurį jis turėjo pasirašyti. Tuo metu buvo planuojama pirkti nekilnojamą turtą. Dirbdamas Palangoje jis sužinojo, kad I. apvogė bendrovę. Apie tai jam telefonu pranešė pažįstama, kuri dirbo UAB „X“. Apie I. atliktus pinigų pervedimus ir jų pasisavinimą nieko nežino (t.2 b.l.71-72).

Apklausta teisme liudytoja N. Š. paaiškino, kad 2018 metų sausio mėnesį dirbo buhaltere UAB „X“. Su kaltinamąja I. T. jai neteko matytis ir apie šio asmens darbinę veiklą nieko paaiškinti negali. Jos asmenine nuomone, įmonės vadovas, o tai buvo G. U., turėjo kontroliuoti, sekti ir matyti įmonės buhalterės atliekamus bankinius pavedimus.

Apklausta teisme liudytoja G. M. paaiškino, kad kaltinamosios I. T. nepažįsta. Vienu metu, laikinai ji buvo priimta į buhalterės pareigas UAB „Y“. Į darbą ją priėmė direktorius A. R.. Vykdydama jai pavestas buhalterės funkcijas ji skaičiavo bendrovės darbuotojų darbo užmokestį, teikė ataskaitas Sodrai, VMI. Atliekant bankinius pavedimus ji naudojosi generatoriumi.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. B. parodė, kad I. T. yra buvusi jos klientė. Paskutinį kartą I. naudojosi jos paslaugomis maždaug prieš metus ar pusantrų metų laiko. G. U. nepažįsta. Mano, kad G. U. galimai yra I. T. pažįstamas ar draugas. Kokie juos sieja tarpusavio santykiai, nežino. Apie firmas UAB „Y“, UAB „Z“ ar UAB „X“ nieko nežino ir jų nėra girdėjusi. 2018 m. birželio 11 d. į jos banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš G. U. sąskaitos gauti 115 eurų buvo I. T. skola jai (L. B.) už atliktas paslaugas. Paskutinį kartą, kai I. T. lankėsi pas ją darbovietėje ir naudojosi jos paslaugomis, už jas I. nesumokėjo, o vėliau atsiskaitė bankiniu pavedimu iš G. U. sąskaitos į jos (L. B.) sąskaitą, kuria be jos pačios niekas nesinaudoja (t.2 b.l. 41-42).

Apklausta teisme liudytoja S. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ji nurodė, kad buvo įdarbinta UAB „Y“ direktore ir bendrovėje pradirbo apie 5 mėnesius. Realiai šiai bendrovei vadovavo G. U., o ji vykdė jo nurodymus. Jai pradėjus dirbti, I. T. turėjo ją apmokyti, kaip dirbti buhalterės darbą ir jai perduoti visus darbinius reikalus. Realiai I. T. jos neapmokė, nes išvažiavo atostogų ir daugiau į darbą negrįžo. Norėdama apmokėti UAB „Y“ sąskaitas ji pastebėjo, kad trūksta pinigų ir apie tai informavo G. U.. Tada jie dviese pradėjo tikrinti I. T. atliktus piniginius pervedimus ir pamatė, kad iš UAB „Y“ banko sąskaitos pinigai buvo pervesti į kitas sąskaitas bei išgryninti bankomatuose. Tada sužinojo, kad I. T. turėjo UAB „Y“ banko atsiskaitymo kortelę, ji galėjo tvarkyti elektroninę bankininkystę. Tai pastebėjus buvo užblokuotos bendrovės sąskaitos ir nebuvo galimybės daugiau iš sąskaitos išgryninti pinigus. Buvo pastebėta, kad atostogaudama I. T. grynino iš UAB „Y“ banko sąskaitos pervestus pinigus. Ji asmeniškai bandė su I. T. susisiekti per jos „Facebook“ paskyrą, tačiau į jos laišką ji nereagavo.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. Š. nurodė, kad UAB „Y“ direktorės pareigoms buvo įdarbinta 2018 m. liepos 19 d. Norėdama sumokėti už įmonės komunalines paslaugas ir lizingus ji prisijungė prie įmonės elektroninės bankininkystės ir pastebėjo, kad įmonės sąskaitoje trūksta apie 2000 eurų. Peržiūrėjusi senesnių laikotarpių banko įrašus, nuo 2018 m. kovo 1 d., pastebėjo, kad buvo vykdomi pinigų pervedimai į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią bendroje sumoje buvo pervesta 3025 eurų. Taip pat pastebėjo, kad 2018-07-11 „SEB“ bankomate ATM 249 buvo išgryninta 50 eurų. 2018-07-11 „SEB“ bankomate ATM 187 buvo išgryninta 400 eurų. 2018-07-13 bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo išgryninta 300 eurų. 2018-07-16 tame pačiame bankomate buvo išgryninta 100 eurų. 2018-07-17 Vilniaus geležinkelio stotyje esančiame bankomate buvo išgryninta 1000 eurų. Bendroje sumoje buvo išgryninta 1885 eurai. Peržiūrėjusi pavedimus pastebėjo, kad 2018 m. birželio 21 d. iš UAB „Y“ banko sąskaitos į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „R. O.“ buvo pervesta 500 eurų. Pamačiusi, kad iš UAB „Y“ sąskaitos dingsta pinigai, ji užblokavo banko atsiskaitymo kortelę. Peržiūrėjusi pavedimus taip pat pastebėjo, kad pinigų pervedimai buvo daromi į banko sąskaitą Nr. LT (duomenys neskelbtini), tačiau buvo nurodomi skirtingi pinigų gavėjai. Tai „Sia Uni Credit Leasing Lietuvos filialas“, arba I. T. tvarkė UAB „Y“, UAB „Z“, UAB „X“ įmonių buhalteriją ir galėjo naudotis šių įmonių elektronine bankininkyste. Ji taip pat turėjo UAB „Y“ banko išduotą atsiskaitymo kortelę, žinojo jos PIN kodą. Dėl pinigų pasisavinimo UAB „Y“ padaryta 5355 eurų turtinė žala (t.1 b.l. 119).

Apklausta teisme liudytoja J. L. paaiškino, kad nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio jį įsidarbino bankroto administratoriaus padėjėja – teisininke įmonėje UAB „X“. Kiek jai žinoma, tuo metu I. T. tvarkė UAB „X“ buhalteriją. Kokius pavedimus vykdė I. T., jai nežinoma, nes jos dirbo atskiruose kabinetuose ir buhalterės darbu ji ( J. L.) nesidomėjo. Kiek jai žinoma, tai I. T. neslėpė nuo kolektyvo savo teistumų. Apie pinigų dingimą iš UAB „X“ sąskaitos jai nieko nežinoma.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. R. parodė, kad G. U. nepažįsta. I. T. yra jo kaimynė ir jie kartais susitinka namo laiptinėje. Bendrovių UAB „Y“, UAB „Z“, UAB „X“ nežino ir jų pavadinimai jam negirdėti. Savo namuose jis turi internetinę prieigą ir kompiuterį. Kompiuteriu namuose naudojasi jis pats, jo žmona V. R.. Internetas veikia „Wi FI“ ryšiu. Kiekvieną kartą atskirai prisijungti nereikia. Jis nežino, ar yra koks nors prisijungimo prie interneto jo namuose kodas. Nemano, kad kas nors iš pašalinių asmenų galėtų prisijungti prie jo vardu registruotos interneto prieigos. Tiek I. T., tiek jos tėvai yra lankęsi jų namuose. Yra buvęs ir I. sūnus, kuris žaisdavo pas jį kompiuterinius žaidimus. Ką I. sūnus žaisdavo, nežiūrėdavo, bet tai buvo jau seniai, gal 2017 m. ar dar anksčiau. I. T. kartais į jų butą užeina parūkyti, kartais atsigeria kavos. Nepamena, kad I. kada nors būtų klausiusi prisijungimo prie interneto ar prašiusi leisti pasinaudoti jo kompiuteriu. Jis nežino, ar jo interneto prieiga yra apsaugota kokiu nors slaptažodžiu. Jis nemano, kad toks slaptažodis yra, nes jam prisijungiant slaptažodžio nesuvedinėja ( t.2 t.b.l.50-51).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. U. parodė, kad yra įmonės UAB „X“ direktorius. Įmonė UAB „X“ korespondencijos ir atliekamų paslaugų vieta (duomenys neskelbtini). Kartu su jo įmone (duomenys neskelbtini) yra ir įmonės UAB „Z“ ir UAB „Y“. 2018 liepos mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, atėjęs į UAB „X“ ofisą, sužinojo, kad buvo pastebėta, jog iš įmonės sąskaitos dingo piniginės lėšos ir įvairūs dokumentai. Kokie dokumentai dingo ir kokia pinigų suma, jis nežino. Nors jis ir yra UAB „X“ direktorius, tačiau įmonėje būna labai retai, tik esant reikalui. Įmonę prižiūri jo sūnus G. U.. G. yra taip pat UAB „X“ akcininkas. Pats asmeniškai prie el. bankininkystės prisijungęs nebuvo, banko duomenų bei visų faktų jis neanalizavo, todėl apie įvykį nieko pasakyti negali. Apie įvykį viską gali pasakyti jo sūnus G. U., kadangi jis prižiūri ir rūpinasi UAB „X“ įmone, bei kiti ten dirbantys darbuotojai (t.1 b.l. 126).

Ikiteisminio tyrimo metu išnagrinėjus UAB „Y“, UAB „X“ ir UAB „Z“ banko sąskaitas, nustatyta, kad atliekant bankinius pavedimus buvo jungtasi prie IP adresų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atlikus IP adresų priklausomybės kontrolę nustatyta, kad IP (duomenys neskelbtini), priklauso mobiliojo ryšio operatoriui ir vienu metu yra priskiriamas daugiau nei vienam naudotojui. IP (duomenys neskelbtini) priskirtas UAB „X“. IP (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. birželio 14 d. priskirtas klientui E. R., gyv. (duomenys neskelbtini). Patikrinus E. R. giminystės ryšius VRIS naršyklėje, nustatyta, kad pastarojo giminystės ryšiuose yra nurodyta tik pastarojo duktė ir motina. Giminystės ryšys su įtariamąja I. T. nenustatytas.

Ikiteisminio tyrimo metu išnagrinėjus UAB „Y“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“ finansinių operacijų išrašą nustatyta, kad iš bendrovės sąskaitos 2018-05-03 buvo atliktas piniginių lėšų pavedimas 182,65 eurų sumai gavėjo lauke nurodant „SIA Uni Credit Leasing Lietuvos filialas“. Pavedimas atliktas į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2018-05-09 atliktas 50 eurų pavedimas į tą pačią banko sąskaitą gavėjo lange įrašant I. T.. 2018-05-09 atliktas dar vienas 50 eurų pervedimas į jau minėtą banko sąskaitą gavėjo lange nurodant I. T.. 2018-05-14 atliktas 40 eurų pavedimas į tą pačią sąskaitą, nurodant tuos pačius gavėjo rekvizitus. 2018-06-01 atliktas 1000 eurų piniginis pavedimas į jau minėta banko sąskaitą bei gavėjo lange nurodant I. T.. 2018-06-06 atliktas 600 eurų pavedimas į tą pačią banko sąskaitą, gavėjo lange nurodant I. T.. 2018-06-21 atliktas 500 eurų pavedimas į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), gavėjo lange nurodant R. O.. 2018-06-21 atliktas 600 eurų pavedimas į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjo lange nurodant I. T.. 2018-06-27 atliktas 600 eurų pavedimas į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjo lange nurodant I. T.. Taip pat nustatyta, kad iš bendrovės sąskaitos 2018-07-11 buvo išgryninta 50 eurų sumą, pinigai išgryninti Kauno mieste. 2018-07-11 išgryninta 400 eurų suma, pinigai nuimti Kauno mieste. 2018-07-13 išgryninta 300 eurų suma, pinigai išgryninti Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini). 2018-07-16 išgryninta 100 eurų suma, pinigai išgryninti Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini). 2018-07-17 išgryninta 1000 eurų suma, pinigai išgryninti Vilniaus m., Geležinkelio stotyje (t.1 b.l.33-36;54-60, 2 t.b.l.2-12).

Išnagrinėjus UAB „Z“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Luminor“ banke, finansinių operacijų išrašą nustatyta, kad 2018-07-11 atliktas 900 eurų pervedimas į UAB „Y“ banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant „skolos grąžinimas“. 2018-07-13 atliktas 1100 eurų pavedimas į UAB „Y“ banko sąskaitą ir nurodant tokią pačią mokėjimo paskirtį. Kitos banko išraše esančios piniginės operacijos su ikiteisminio tyrimo medžiaga nesusijusios ir tyrimui reikšmės neturi (1t.b.l.75-76; 2t.b.l.14-16).

Ikiteisminio tyrimo metu išnagrinėjus UAB „X“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Citadele“ banke, finansinių operacijų išrašą nustatyta, kad 2018-04-06 buvo atliktas 1000 eurų pavedimas į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjo lauke nurodant UAB „Kron“, o mokėjimo paskirtyje „pinigų pavedimas“. 2018-04-17 atliktas 200 eurų pavedimas į jau minėtą sąskaitą, nurodant tuos pačius rekvizitus. 2018-04-22 atliktas 200 eurų pavedimas į jau minėtą sąskaitą, nurodant tuos pačius rekvizitus. 2018-04-25 atliktas 185,27 eurų pavedimas į jau minėtą sąskaitą, nurodant gavėją UAB „Vilniaus šilumos tinklai“, o mokėjimo paskirtyje nurodant skaitmenų seką – 152875233. 2018-05-04 atliktas 625 eurų pervedimas į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjo lauke nurodant „paskolos grąžinimas“. 2018-05-15 atliktas 300 eurų pavedimas į tą pačią sąskaitą, gavėjo lauke nurodant „už paslaugas“. 2018-05-17 atliktas 700 eurų pavedimas į tą pačią sąskaitą, gavėjo lauke nurodant „už paslaugas“. 2018-05-23 atliktas 625 eurų pavedimas į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjo lange nurodant UAB „Kron“, o mokėjimo paskirtyje „pinigų pervedimas“. 2018-05-30 atliktas 85,75 eurų pavedimas į tą pačią banko sąskaitą, gavėjo lange nurodant „paskolos palūkanos“, o mokėjimo paskirties lange įrašant „pinigų pervedimas“. 2018-06-12 atliktas 850 eurų pervedimas į tą pačią sąskaitą, gavėjo lange nurodant UAB „Kron“, o mokėjimo paskirtyje „pinigų pervedimas I. T.“ (t.1,b.l.82-87, 106-116).

Išnagrinėjus A. J., atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swdbank“, nustatyta, kad į pastarąją sąskaitą iš UAB „X“ 2018-04-06 gauta 1000 eurų suma, 2018-04-17 gauta 200 eurų suma, 2018-04-23 gauta 200 eurų suma, 2018-04-26 gauta 185,27 eurų suma. 2018-05-03 iš UAB „Y“ gauta 182.65 eurų suma. 2018-05-04 iš UAB „X“ gauta 625 eurų suma. 2018-05-09 iš UAB „Y“ gauta 50 eurų suma. 2018-05-010 iš UAB „Y“ gauta 50 eurų suma. 2018-05-14 iš UAB „Y“ gauta 40 eurų suma. 2018-05-15 iš UAB „X“ gauta 300 eurų suma. 2018-05-17 iš UAB „X“ gauta 700 eurų suma. 2018-05-23 iš UAB „X“ gauta 625 eurų suma. 2018-05-30 iš UAB „X“ gauta 85,75 eurų suma. 2018-06-01 iš UAB Y gauta 1000 eurų suma. 2018-06-06 iš UAB Y gauta 600 eurų suma. 2018-06-13 iš UAB „X“ gauta 850 eurų suma. 2018-06-22 iš UAB „Y“ gauta 600 eurų suma. 2018-06-27 iš UAB „Y“ gauta 600 eurų suma. Taip pat nustatyta, kad piniginės lėšos buvo išgryninamos dalimis ne jų gavimo dieną bei skirtingose Vilniaus ir Kauno miestų vietose. Taip pat piniginėmis lėšomis, nedidelėmis sumomis, buvo atsiskaitoma įvairiose parduotuvėse, prekybos centruose ir pan. (t.2 b.l.18-21).

2019-08-20 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK vyresniosios tyrėjos I. C. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad išnagrinėjus UAB „Y“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, finansinių operacijų išrašą nustatyta, kad iš bendrovės sąskaitos 2018-05-03 buvo atliktas piniginių lėšų pavedimas 182,65 eurų sumai gavėjo lauke nurodant „SIA Uni Credit Leasing Lietuvos fil“. Pavedimas atliktas į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2018-05-09 atliktas 50 eurų pavedimas į tą pačią banko sąskaitą gavėjo lange įrašant I. T.. 2018-05-09 atliktas dar vienas 50 eurų pervedimas į jau minėtą banko sąskaitą gavėjo lange nurodant I. T.. 2018-05-14 atliktas 40 eurų pavedimas į tą pačią sąskaitą, nurodant tuos pačius gavėjo rekvizitus. 2018-06-01 atliktas 1000 eurų piniginis pavedimas į jau minėta banko sąskaitą bei gavėjo lange nurodant I. T.. 2018-06-06 atliktas 600 eurų pavedimas į tą pačią banko sąskaitą, gavėjo lange nurodant I. T.. 2018-06-21 atliktas 500 eurų pavedimas į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), gavėjo lange nurodant R. O.. 2018-06-21 atliktas 600 eurų pavedimas į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjo lange nurodant I. T.. 2018-06-27 atliktas 600 eurų pavedimas į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjo lange nurodant I. T.. Taip pat nustatyta, kad iš bendrovės sąskaitos 2018-07-11 buvo išgryninta 50 eurų sumą, pinigai išgryninti Kauno mieste. 2018-07-11 išgryninta 400 eurų suma, pinigai nuimti Kauno mieste. 2018-07-13 išgryninta 300 eurų suma, pinigai išgryninti Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini). 2018-07-16 išgryninta 100 eurų suma, pinigai išgryninti Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini). 2018-07-17 išgryninta 1000 eurų suma, pinigai išgryninti Vilniaus miesto Geležinkelio stotyje.

Išnagrinėjus UAB „Y“ sąskaitos Nr. LT864010051004083130, esančios „Luminor banke“ finansinių operacijų išrašą nustatyta, kad 2018-07-11 atliktas 900 eurų pervedimas į UAB „Y“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant „skolos grąžinimas“. 2018-07-13 atliktas 1100 eurų pavedimas į UAB „Y“ banko sąskaitą ir nurodant tokią pačią mokėjimo paskirtį.

Išnagrinėjus UAB „X“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Citadelė“ banke, finansinių operacijų išrašą nustatyta, kad 2018-04-06 buvo atliktas 1000 eurų pavedimas į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjo lauke nurodant UAB „Kron“, mokėjimo paskirtyje „pinigų pavedimas“. 2018-04-17 atliktas 200 eurų pavedimas į jau minėtą sąskaitą, nurodant tuos pačius rekvizitus. 2018-04-22 atliktas 200 eurų pavedimas į jau minėtą sąskaitą, nurodant tuos pačius rekvizitus. 2018-04-25 atliktas 185,27 eurų pavedimas į jau minėtą sąskaitą, nurodant gavėją UAB „Vilniaus šilumos tinklai“, o mokėjimo paskirtyje nurodant skaitmenų seką – 152875233. 2018-05-04 atliktas 625 eurų pervedimas į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjo lauke nurodant „paskolos grąžinimas“. 2018-05-15 atliktas 300 eurų pavedimas į tą pačią sąskaitą, gavėjo lauke nurodant „už paslaugas“. 2018-05-17 atliktas 700 eurų pavedimas į tą pačią sąskaitą, gavėjo lauke nurodant „už paslaugas“. 2018-05-23 atliktas 625 eurų pavedimas į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjo lange nurodant UAB „Kron“, o mokėjimo paskirtyje „pinigų pervedimas“. 2018-05-30 atliktas 85,75 eurų pavedimas į tą pačią banko sąskaitą, gavėjo lange nurodant „paskolos palūkanos“, o mokėjimo paskirties lange įrašant „pinigų pervedimas“. 2018-06-12 atliktas 850 eurų pervedimas į tą pačią sąskaitą, gavėjo lange nurodant UAB „Kron“, o mokėjimo paskirtyje „pinigų pervedimas I. T.“.

Išnagrinėjus A. J. atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, nustatyta, kad į pastarąją sąskaitą iš UAB „X“, 2018-04-06 gauta 1000 eurų suma, 2018-04-17 gauta 200 eurų suma, 2018-04-23 gauta 200 eurų suma, 2018-04-26 gauta 185,27 eurų suma. 2018-05-03 iš UAB „Y“ gauta 182.65 eurų suma. 2018-05-04 iš UAB „X“ gauta 625 eurų suma. 2018-05-09 iš UAB „Y“ gauta 50 eurų suma. 2018-05-010 iš UAB „Y“ gauta 50 eurų suma. 2018-05-14 iš UAB „Y“ gauta 40 eurų suma. 2018-05-15 iš UAB „X“ gauta 300 eurų suma. 2018-05-17 iš UAB „X“ gauta 700 eurų suma. 2018-05-23 iš UAB „X“ gauta 625 eurų suma. 2018-05-30 iš UAB „X“ gauta 85,75 eurų suma. 2018-06-01 iš UAB „Y“ gauta 1000 eurų suma. 2018-06-06 iš UAB „Y“ gauta 600 eurų suma. 2018-06-13 iš UAB „X“ gauta 850 eurų suma. 2018-06-22 iš UAB „Y“ gauta 600 eurų suma. 2018-06-27 iš UAB „Y“ gauta 600 eurų suma. Taip pat nustatyta, kad piniginės lėšos buvo išgryninamos dalimis ne jų gavimo dieną bei skirtingose Vilniaus ir Kauno miestų vietose. Taip pat piniginėmis lėšomis, nedidelėmis sumomis, buvo atsiskaitoma įvairiose parduotuvėse, prekybos centruose ir pan. (t.2 b.l.22).

Ikiteisminio tyrimo metu AB „SEB“ bankas pateikė informacija, kad pinigai buvo išgryninti bankomatuose ATM187- Savanorių pr.111, Kaunas; ir ATM-249 K. Škirpos g.17, Kaunas (t.2 b.l.26).

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai bei išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas, padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviajai aptariamos nusikalstamos veikos pusei būdinga tai, kad kaltininkas pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą, t.y. neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais turto atžvilgiu. Turto pasisavinimu aptariamos nusikalstamos veikos kontekste laikytini tokie kaltininko veiksmai, kuriais jam patikėtas ar jo žinioje esantis turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu (užvaldomas). Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, į kurį kaltininkas turi teisėtai apibrėžtus įgalinimus.

Kaltinamosios I. T., liudytojų G. U., A. R., S. Š., J. L. parodymai, byloje esanti sutartis dėl I. T. įdarbinimo UAB „Y“, sutarties priedas patvirtina, kad kaltinamoji tvarkė UAB „Y“, UAB „X“ bei UAB „Z“ buhalterinę apskaitą ir kaip tokią apskaitą tvarkantis asmuo disponavo minėtų bendrovių bankuose atidarytų sąskaitų prisijungimo sistemos generatoriais ir UAB „Y“ išduota banko mokėjimo kortele. Kaltinamoji I. T. ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą iš esmės laikėsi pozicijos, kad pinigų pervedimas į jos nepilnamečio sūnaus vardu atidarytą banko sąskaitą, jų išgryninimas vyko su faktinio UAB „Y“, UAB „X“, UAB „Z“ vadovo G. U. žinia ir pritarimu. Tam tikra dalis pervestų pinigų, kurių tikslios sumos ji įvardinti negali, buvo sutartas jos atlyginimas, išmokamas grynais pinigais, o didžiąją dalį pervestų ir išgrynintų pinigų ji atiduodavo G. U., kad šis galėtų atsiskaityti su kitais darbuotojais. Pažymėtina, kad tokių kaltinamosios parodymų nepatvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Dėl UAB „Y“, UAB „X“, UAB „Z“ piniginių lėšų pasisavinimo į ikiteisminio tyrimo įstaiga kreipėsi G. U., kuris apie įmonių lėšų trūkumą sužinojo iš 2018 m. liepos mėnesį įdarbintos ir buhalterinę apskaitą pradėjusios tvarkyti S. Š.. Minėta liudytoja patvirtino, kad 2018 m. liepos mėnesį jai kaip buhalterei reikėjo atlikti bankinius pavedimus. Ji susisiekė su I. T., tačiau ši atsisakė pasakyti prisijungimo generatoriaus slaptažodį, teigdama, kad netrukus sugrįš iš atostogų ir viską sutvarkys. Kadangi G. U. reikalavo nedelsiant atlikti pervedimus, tai buvo išimti nauji prisijungimo generatoriai ir pastebėta, kad iš įmonių sąskaitų yra dingę pinigai. Kaip pažymėjo liudytoja S. Š., tai pamatęs G. U. buvo piktas, nes matėsi, kad tokios informacijos jis nesitikėjo išgirsti. Tokie liudytojos S. Š. parodymai, kuriuose ji pakankamai negatyviai atsiliepia apie G. U. kaip vadovą, tačiau paneigia kaltinamosios parodymus, kad pinigų pervedimai į jos sūnaus sąskaitas, jų išgryninimas ir pasidalinimas vyko su G. U. žinia ir pritarimu. Akivaizdu, kad G. U. buvo šokiruotas, sužinojęs, kad I. T. pasisavino pinigus. Kaltinamoji I. T. patvirtino, kad buvo gavusi iš liudytojos S. Š. pranešimą apie pinigų pasisavinimą ir privalomą jų gražinimą ir jai atsakydama facebook profilyje pripažino, kad tai ji taip pasielgė, tačiau teisme nurodė, kad taip padarė paprasčiausiai juokaudama. Šie ir kiti kaltinamosios veiksmai, jos elgesys pradėjus ikiteisminį tyrimą paneigia jos parodymus, kad apie pinigų pervedimus buvo žinoma G. U.. Gavusi informaciją iš liudytojos S. Š., kad G. U. jau sužinojo apie pinigų pasisavinimą iš bendrovių banko sąskaitų, ji nesikreipė į ikiteisminio tyrimo įstaigas, paaiškindama, kad šiuos veiksmus atliko verčiama G. U., o elgėsi priešingai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad gavus G. U. pareiškimus ir pradėjus ikiteisminį tyrimą I. T. vengė vykti į apklausas ir duoti paaiškinimus (t. 3 b.l.15, 21,25). 2019 m. birželio 14 d. ikiteisminio tyrimo medžiagą tyręs pareigūnas priėmė nutarimą sulaikyti I. T.. Byloje surinkti įrodymai, bei jos pačios prisipažinimas patvirtina, kad išėjusi taip vadinamų atostogų ji ir toliau naudojosi UAB „Y“ banko mokėjimo kortele ir grynino šios bendrovės banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas ir baigė taip elgtis, tik užblokavus minėtą kortelę. Kaltinamosios paaiškinimus, kad pinigų perdavimai buvo atliekami su G. U. žinia, nes jam reikėjo grynų pinigų, įvertinus kaltinamosios asmenybę, jos ankstesnius teistumus teismas laiko nelogiškais. Kaltinamoji negalėjo logiškai paaiškinti savo veiksmų, kad suprasdama, jog vykdo nusikalstamą veiką, kurios, pasak jos, iniciatorius buvo G. U., nesiėmė kokių nors priemonių, kurios patvirtintų jos parodymus. Kaltinamoji negalėjo teismui pateikti įrodymų, kad didžiąją dalį išgrynintų pinigų ji atiduodavo G. U., ir teigė, kad apie tai buvo žinoma tik jiems dviem. Kaltinamoji taip pat negalėjo argumentuoti atsakyti į jai užduodamus klausimus, kodėl tokių veiksmų neatliko prieš ją ir po jos UAB „Y“, UAB „X“, UAB „Z“ apskaitą tvarkiusios buhalterės. Teismo vertinimu, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios I. T. atlikti veiksmai buvo pripažinti nusikalstamais ir kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, kaip turto pasisavinimas.

Teismas nenustatė I. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu jos atsakomybe sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas I. T. padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas kaltinamajai I. T. bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamoji padarė tris nesunkius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), kaltinamosios asmenybę (teista, teistumas neišnykęs), galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaltinamoji I. T. nurodė, kad nuo 2020 m. birželio mėnesio niekur nedirba, gyvena iš santaupų ir motinos duodamų lėšų. Kaltinamąją I. T. ir jos padarytų nusikalstamų veikų charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis už šiuo nuosprendžiu nustatytų veikų padarymą bus pasiekta jai paskyrus sankcijoje numatytą piniginę baudą, kurios dydis nustatytinas atsižvelgus į BK 47 straipsnio nuostatas. BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos jo atžvilgiu netaikytinos.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas - UAB „Y“ pateikė civilinį ieškinį 4.072,65 eurų sumai ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu. Minėta bendrovė prašė iš I. T. priteisti šią sumą dėl patirtos turtinės žalos (pinigų pasisavinimo) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (t.1 b.l.51-53). UAB „Z“ pateikė 1400 eurų civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu prašant iš kaltinamosios I. T. priteisti šią pinigų sumą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas dėl patirtos turtinęs žalos – piniginių lėšų pasisavinimo (t.1 b.l. 72-74). UAB „V“ (buvusi UAB „X“) pateikė 4.771,02 eurų civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiline ieškove prašant iš kaltinamosios I. T. priteisti šią pinigų sumą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už padarytą bendrovei turtinę žalą, piniginių lėšų pasisavinimą (t.1 b.l.103-105, t.3 b.l. 183-187). Teismo posėdyje dalyvavusi minėtų bendrovių (civilinių ieškovų) prašė teismo pateiktus civilinius ieškinius tenkinti pilnai ir iš kaltinamosios I. T. priteisti civiliniuose ieškiniuose nurodytas pinigų sumas. Kaltinamoji I. T. jai pateiktus civilinius ieškinius pripažino iš dalies, teigdama, kad sutinka, kad iš jos būtų priteista 2000 eurų, jai pateiktiems civiliniams ieškiniams atlyginti. Įvertinęs byloje surinktus rašytinius duomenis teismas pripažįsta, kad civilinių ieškovų UAB „Y“, UAB „Z“, UAB „V“ (buvusi UAB „X“) pateikti civiliniai ieškiniai tenkinti pilnai, nes iš minėtų bendrovių I. T. pasisavintos pinigų sumos įrodytos byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, dėl piniginių lėšų pasisavinimo iš UAB „X“ ir ją nubausti 70 MGL, t.y. 3 500 eurų dydžio pinigine bauda.

Pripažinti I. T. kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį dėl piniginių lėšų pasisavinimo iš UAB „Y“ ir ją nubausti 70 MGL, t.y. 3 500 eurų pinigine bauda.

Pripažinti I. T. kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį dėl piniginių lėšų pasisavinimo iš UAB „Z“ ir ją nubausti 60 MGL, t.y. 3 000 eurų pinigine bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti ir I. T. paskirti galutinę 100 MGL dydžio t.y. 5 000 eurų piniginę baudą.

Į paskirtos bausmės laiką, dydį įskaityti I. T. taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 14 d. 8.10 val. iki 2019 m. birželio 14 d. 15.35 val. vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio sumai ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 98 MGL (4 900 eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, I. T. nustatyti šešių mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo I. T. palikti jai paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Išaiškinti I. T. kad šiuo nuosprendžiu paskirta 98 MGL (4 900 eur) bauda per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Civilinio ieškovo UAB „Y“ civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš I. T. priteisti 4 072,65 eurus ir 5% dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki šios sumos visiško atlyginimo.

Civilinio ieškovo UAB „V“ (buvusi UAB „X“) civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš I. T. priteisti 4 771,02 eurus ir 5% dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki šios sumos visiško atlyginimo.

Civilinio ieškovo UAB „Z“ civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš I. T. priteisti 1 400 eurus ir 5% dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki šios sumos visiško atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.