- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- e2-20932-1070/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13164-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „OREM“
- Atsakovas
- R. L.
- Kategorijos
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „OREM“ ieškinį atsakovei R. L. dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „OREM“ pateikė byloje ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės R. L. 500 Eur, gautų be teisėto pagrindo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. l. 1-3).
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovės direktorius, patikrinęs ieškovės sudarytus sandorius, nustatė, kad iš jos sąskaitos į atsakovės R. L. (buvusi (duomenys neskelbtini)) asmeninę banko sąskaitą 2018 m. birželio 21 d. buvo pervesta 500 Eur suma. Mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta „Už I. T., (duomenys neskelbtini) pagal prašymą, pavedimas už jos paslaugas kitam asmeniui“. Šalių nesiejo ir nesieja jokie sutartiniai ar kiti prievolinio pobūdžio santykiai, kurių pagrindu ieškovė turėjo pareigą pervesti į atsakovės sąskaitą 500 Eur. Todėl laikytina, kad ši suma atsakovei pervesta nepagrįstai, be teisinio pagrindo. Asmuo, minimas mokėjimo pavedimo paskirtyje „I. T.“, yra subjektas, neteisėtai pasinaudojęs ieškovės elektronine bankininkyste ir piniginėmis lėšomis, kuriam šiuo metu yra iškelta baudžiamoji byla dėl turto pasisavinimo, baudžiamosios bylos Nr. 1-462-369/2020. Ieškovė niekada nebuvo sutarusi, pažadėjusi arba kitaip įsipareigojusi atsakovei atlikti kokius nors mokėjimus. Ieškovė mėgino taikiai išspręsti susiklosčiusią situaciją su atsakove, tačiau ši kategoriškai atsisako grąžinti lėšas, nors ir pripažįsta, kad pinigus gavo, o ieškovės nepažįsta.
Atsiliepimas
3. Atsakovė R. L. padavė atsiliepimą į ieškinį (el. b. l. 15-17), kuriame prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą arba sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol nebus išspręsta baudžiamoji byla Nr. 1-462-369/2020. Atsakovės teigimu, trečiasis asmuo I. T. buvo jai skolinga 486,74 Eur už atsakovės apmokėtą kelionę į Kiprą. 2018 m. birželio 18 d. atsakovė išsiuntė trečiajam asmeniui savo asmeninės sąskaitos duomenis, bei nurodė, kokią sumą I. T. yra jai skolinga. 2018 m. birželio 21 d. trečias asmuo I. T. pervedė į atsakovės sąskaitą 500 Eur bei informavo apie tai atsakovę SMS žinute. Skolos suma buvo suapvalinta, kadangi nebuvo aišku, kiek kainuos „City Bee“ paslauga vykstant iš Kauno į Vilniaus oro uostą bei atgal. Ši paslauga kainavo keturiems asmenims 47,81 Eur, todėl trečiojo asmens atliktas 500 Eur mokėjimo pavedimas nesukėlė atsakovei abejonių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Ieškovė, kurios buhalterė I. T. pervedė lėšas atsakovei, kaip trečiasis asmuo padengė I. T. kelionės išlaidų skolą atsakovei. Ieškovė ilgą laiką nereiškė jokių pretenzijų atsakovei dėl pervestų lėšų, taigi akivaizdžiai patvirtino sutikimą su padarytu mokėjimu už buhalterės skolą. Raginimas grąžinti lėšas atsakovei buvo išsiųstas tik 2020 m. liepos 23 d. Dėl trečiojo asmens I. T. galbūt neteisėtų veiksmų iškelta baudžiamoji byla, kurioje nagrinėjamos ir šio ginčo aplinkybės, todėl atsakovė ir negrąžino ieškovės pervestos sumos po gauto raginimo. Atsakovė neatsisako mokėti ieškovei nurodytą skolą, tačiau laukia, kol pasibaigs baudžiamasis procesas. Atsakovė suprato, kad gavo 500 Eur iš ieškovės, tik gavusi kvietimą į 2019 m. sausio 17 d. apklausą. Ieškovė turi išsiieškoti atsakovei pervestas lėšas iš savo buvusios buhalterės, o ne iš atsakovės. Atsakovės nuomone, ši byla turi būti sustabdyta iki bus priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-462-369/2020, kurioje pareikšti kaltinimai trečiajam asmeniui I. T., kadangi tarp civilinės ir baudžiamosios bylos yra prejudicinis ryšys, baudžiamojoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę šios bylos rezultatui.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. T. nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Procesiniai dokumentai jai įteikti 2020 m. spalio 20 d. parengiamojo teismo posėdžio metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas direktorius G. U. palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtindamas aplinkybes, nurodytas ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad po trečiojo asmens I. T. atleidimo į įmonę atėjo dirbti nauja buhalterė, kuri ir pamatė neteisėtus pravedimus. Dėl to vyko tyrimas du metus, ir ieškovė tik dabar pateikė ieškinį, kad visos aplinkybės būtų aiškios. Tarp ieškovės ir trečiojo asmens I. T. nebuvo jokių susitarimų dėl to, kad I. T. gali savo atlyginimą pervesti iš ieškovės sąskaitos kitiems asmenims. I. T. pradėjo dirbti įmonėje 2018 m. balandžio mėnesį, jos atlyginimas buvo 50 Eur į mėn. 500 Eur pavedimas padarytas 2018 m. birželio mėnesį, todėl nelogiška teigti, kad trečiasis asmuo pervedė jai skirtą atlyginimą atsakovei kaip skolą, nes pavedimo atlikimo metu ji nebuvo uždirbusi tokios sumos. Ieškovė nebuvo skolinga trečiajam asmeniui darbo užmokesčio. Trečiasis asmuo nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl darbo užmokesčio skolos apmokėjimo. Tuo metu, kai trečiasis asmuo atliko minėtą pavedimą, įmonės direktoriumi buvo A. R., kuris nebuvo davęs jokio leidimo dėl lėšų pervedimo atsakovei. Trečiasis asmuo melagingai teigia, kad gavo leidimą pervesti lėšas į atsakovės sąskaitą iš G. U., nes G. U. pavedimo atlikimo metu nebuvo ieškovės direktoriumi. Be to, jis neigia, kad trečiasis asmuo buvo kreipusi į jį dėl leidimo atlikti minėtą pavedimą.
Atsiliepimas
6. Teismo posėdžio metu atsakovė R. L. su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Atsakovė patvirtino, kad neturėjo su ieškove jokių prievolinių santykių, atsakovė neatliko jokių paslaugų ieškovei, atsakovė net nežinojo, kad tokia įmonė egzistuoja. Gali būti, kad ieškovė vedė „juodąją“ buhalteriją, dėl to pavedimas už I. T. galėjo būti atliktas ieškovės valia.
7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo I. T. prašė atmesti ieškinį. Nurodė, kad jeigu ieškovei ir turi būti grąžinta 500 Eur suma, ji turi būti priteista iš trečiojo asmens, bet ne iš atsakovės. Trečiasis asmuo patvirtino, kad 500 Eur pavedimą iš ieškovės sąskaitos atliko būtent ji, dirbdama ieškovės buhaltere, tačiau, jos teigimu, tai buvo atlikta iš trečiajam asmeniu skirto atlygio už suteiktas buhalterės paslaugas. Pavedimo dieną ji prašė G. U. leidimo, kad atlyginimą galėtų tiesiai pervesti kitam asmeniui, jis žodžiu leido padaryti pavedimą. Toks prašymas ir leidimas raštiškai nebuvo įformintas. Ieškovė mokėjo trečiajam asmeniui atlyginimą ir grynais, ir pavedimu, ji dirbo pagal darbo sutartį, kurią pasirašė tuometinis ieškovės „popierinis“ direktorius A. R.. Trečiojo asmens teigimu, visus sprendimus dėl įmonės finansų faktiškai priimdavo G. U.. Trečiasis asmuo neprisimena, kokio dydžio atlyginimas buvo ieškovės įmonėje, gali būti, kad 50 Eur į mėn. Trečiasis asmuo parašė prašymą ieškovei, kad ši leistų pervesti atlyginimą atsakovei, tai buvo tą pačią dieną, kai buvo atliktas pavedimas. Trečiasis asmuo pasakė apie šį prašymą įmonės vadovui, prašymas nebuvo vizuotas direktoriaus, žodžiu buvo leista atlikti pavedimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Nustatyta, kad 2018 m. birželio 21 d. iš ieškovės UAB „Orem“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovės R. L. ((duomenys neskelbtini)) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 500 Eur suma (ieškinio priedas). Mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodyta „Už I. T., (duomenys neskelbtini) pagal prašymą, pavedimas už jos paslaugas kitam asmeniui“. Iš ieškovės atstovo ir trečiojo asmens I. T. paaiškinimų nustatyta, kad minėtą pavedimą atliko trečiasis asmuo I. T., kuri pavedimo atlikimo dieną dirbo ieškovės įmonėje buhaltere.
9. Atsakovė R. L. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir šioje civilinėje byloje nuosekliai nurodė, kad gavo iš ieškovės 500 Eur kaip I. T. prievolės įvykdymą (skolos grąžinimą). Atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad I. T. buvo skolinga atsakovei už kelionę į Kiprą apie 500 Eur (el. b. l. 18-34).
10. 2020 m. liepos 7 d. raginimu ieškovė paragino atsakovę gražinti 510 Eur sumą iki 2020 m. liepos 21 d., nurodė, kad nebuvo rasta duomenų, kurių pagrindu ieškovė privalėjo pervesti atsakovei minėtą sumą; atsakovei negrąžinus pervestų lėšų nustatytu terminu, ieškovė kreipsis į teismą (el. b. l. 40). Atsakovė negrąžino ieškovės prašomų lėšų.
11. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-462-369/2020, kurioje trečiasis asmuo I. T. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį (trys epizodai). Trečiasis asmuo, be kita ko, kaltinama tuo, kad ji tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2018 m. birželio 21 d., Vilniuje, V. G. g. 17, turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2018 m. balandžio 2 d. sutarties Nr. 2018/04/001 pagrindu, teikdama UAB „Orem“ buhalterinės apskaitos paslaugas, iš UAB „Orem“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, pasisavino UAB „Orem“ priklausantį ir jai patikėtą turtą, pinigines lėšas – 500 eurų, kurias bankiniu pavedimu pervedė į R. O. (dabartinė pavardė (duomenys neskelbtini)) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bank“, gavėjo grafoje nurodydama „R. O.“. Šios civilinės bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu ieškovės atstovas G. U. nurodė, kad ieškovė nepareiškė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dėl 500 Eur priteisimo iš trečiojo asmens. Trečiasis asmuo nepateikė į bylą šiuos ieškovo atstovo paaiškinimus paneigiančių įrodymų.
12. Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir šios bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė paaiškino, kad jos ir ieškovės nesiejo ir nesieja jokie prievoliniai santykiai, ji nesuteikė ieškovei jokių paslaugų, neperdavė jai jokio turto. Tačiau atsakovė mano, kad tai nėra pagrindas tenkinti ieškinį, nes ieškovė atlikdama mokėjimą atsakovei įvykdė I. T. prievolę pagal CK 6.50 straipsnį. Atsakovės nuomone, ši byla negali būti išnagrinėta, nesant priimtam sprendimui baudžiamojoje byloje, kurioje I. T. pareikšti kaltinimai dėl įmonės turto pasisavinimo.
13. Esant tokiai atsakovės pozicijai, reikšminga nustatyti, ar yra poreikis stabdyti šią bylą iki bus priimtas procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje, kurioje trečiasis asmuo kaltinamas neteisėtu ieškovės turto pasisavinimu. Tuo atveju, jei ši byla neturi būti sustabdyta, reikšminga nustatyti, ar yra teisinis ir faktinis pagrindai tenkinti šioje byloje pareikštą ieškinį, visiems proceso dalyviams pripažinus tą faktą, kad ieškovės ir atsakovės nesiejo jokie prievoliniai santykiai.
Dėl civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu
14. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009).
16. Nagrinėjamu atveju teismas netenkino atsakovės prašymo sustabdyti šią civilinę bylą iki tol, kol bus išspręsta baudžiamoji byla, kurioje trečiajam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl ieškovės turto pasisavinimo. Teismas priėmė tokią protokolinę nutartį, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 3 punktą aiškinančia teismų praktika (sprendimo 15 punktas). Teismas konstatavo, kad ši byla gali būti išnagrinėta nesant baudžiamojoje byloje priimto sprendimo, nes reikalingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui faktai, kurie gali būti nustatyti kitoje byloje, gali būti nustatyti civilinę bylą nagrinėjančio teismo. Įvertinus ieškinio teisinį pagrindą (CK 6.237 straipsnį), teismo nuomone, visus teisiškai reikšmingus faktus galima nustatyti nagrinėjamoje civilinėje byloje ir tarp baudžiamosios bylos Nr. 1-462-369/2020 bei šios bylos nėra tiesioginio teisinio ryšio. Dėl to nėra pagrindo stabdyti šios bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą.
Dėl ieškovės UAB „Orem“ reikalavimo priteisti iš atsakovės R. L. 500 Eur kaip be teisinio pagrindo gautas lėšas
17. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.
18. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai.
19. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.237 straipsnio normų taikymo prielaidas, nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).
20. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo; taip pat jei atlyginta neegzistuojanti žala arba atlyginta daugiau, nei patirta, ji atlyginta nesant teisinio pagrindo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019 16, 17 punktai; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019, 39 punktas).
21. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo I. T., dirbdama ieškovės įmonėje buhaltere, pervedė į atsakovės sąskaitą 500 Eur kaip savo prievolės jai (atsakovei) įvykdymą. Mokėjimo pavedime nurodyta jo paskirtis: pavedimas už trečiojo asmens (I. T.) paslaugas kitam asmeniui. Tokiu būdu trečiasis asmuo I. T. išreiškė valią ieškovės vardu įvykdyti savo prievolę ieškovės sąskaitoje esančiomis lėšomis. Trečiasis asmuo teigia, kad atlikdama pavedimą, ji įgyvendino būtent ieškovės valią, nes ieškovės direktorius G. U. žodžiu leido jai grąžinti skolą atsakovei R. L. ieškovės sąskaitoje esančiomis lėšomis (CK 6.50 straipsnio 1 dalis).
22. Vertinant šiuos trečiojo asmens parodymus, reikšminga tai, kad dabartinis ieškovės direktorius G. U. neigia buvus trečiojo asmens nurodytam susitarimui. Be to, bylos duomenimis, pavedimo atlikimo metu G. U. nebuvo ieškovės direktoriumi (ieškinio priedas – Juridinių asmenų registro išrašas). Trečiojo asmens paaiškinimai, kad pavedimo atlikimo metu tikrasis ieškovės direktorius buvo G. U., o A. R. buvo tik „popierinis“ direktorius, atmestini kaip nereikšmingi teisiniam ieškinio pagrįstumo įvertinimui. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo I. T. nepateikė į bylą įrodymų, kad G. U. pavedimo atlikimo metu turėjo įgalinimus duoti ieškovės UAB „Orem“ buhalterei (I. T.) pavedimus dėl UAB „Orem“ finansų tvarkymo, o I. T. kaip ieškovės buhalterė turėjo vykdyti tuos pavedimus. Todėl šie trečiojo asmens paaiškinimai atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis).
23. Trečiojo asmens parodymai vertintini kritiškai ir dėl to, kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovė buvo skolinga trečiajam asmeniui darbo užmokestį. Trečiasis asmuo parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad prašoma priteisti iš atsakovės 500 Eur suma turėtų būti priteista iš jos (trečiojo asmens), ir tik bylą nagrinėjant iš esmės I. T. parodė, kad ieškovė buvo jai skolinga už paslaugas, todėl ji ir atliko pavedimą. Tokie trečiojo asmens parodymai yra prieštaringi: vienu metu trečiasis asmuo sutinka, kad 500 Eur būtų priteisti iš jos, t. y. iš esmės pripažįsta, kad nepagrįstai pervedė 500 Eur atsakovei iš ieškovės sąskaitos. Kitu metu trečiasis asmuo tvirtina, kad ieškovė buvo jai skolinga, taip paneigdama prieš tai duotus paaiškinimus.
24. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė į bylą įrodymų paneigiančių ieškovės direktoriaus parodymus apie tai, kad I. T. ieškovės bendrovėje dirbo nuo 2018 m. balandžio mėn., kad jos mėnesio atlyginimas buvo 50 Eur, kad atlyginimas jai buvo mokamas nevėluojant. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, mano, kad pavedimo atlikimo dieną (t. y. 2018 m. birželio 21 d.) ieškovė teoriškai galėjo būti skolinga trečiajam asmeniui 100-150 Eur, bet ne 500 Eur. Byloje nėra įrodymų, kad trečiasis asmuo reiškė ieškovei pretenzijas dėl atlyginimo mokėjimo vėlavimo (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs proceso dalyvių parodymus ir byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, atmeta trečiojo asmens I. T. argumentus, kad ieškovė sutiko grąžinti už ją skolą atsakovei pagal CK 6.50 straipsnio 1 dalį, kaip neįrodytus (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
25. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad jos ir ieškovės nesieja jokie sutartiniai ar deliktiniai santykiai. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo I. T., dirbdama UAB „Orem“ buhaltere, savavališkai pervedė iš ieškovės sąskaitos į atsakovės sąskaitą 500 Eur, neturėdama teisės disponuoti šia suma.
26. Teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad dėl trečiojo asmens I. T. veiksmų ieškovė atliko atsakovei mokėjimą, kurio neturėjo atlikti. Šis mokėjimas negali būti pateisintas nei įstatymu, nei sandoriu. Atsakovė gavo iš ieškovės 500 Eur, nesant dėl to sutartinių santykių nei tarp ieškovės ir trečiojo asmens, nei tarp ieškovės ir atsakovės. Šios lėšos ieškovės vardu buvo pervestos atsakovei ir nesiejant jų deliktiniams santykiams. Todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi bei šią normą aiškinančia teismų praktika (sprendimo 19, 20 punktai), tenkina ieškinį ir priteisia iš atsakovės ieškovei 500 Eur, gautų be teisinio pagrindo.
27. Teismas, tenkindamas ieškinį, pažymi, kad tai, jog atsakovė gavo iš ieškovės minėtas lėšas, neatlikusi jokių nesąžiningų veiksmų, neatleidžia jos nuo pareigos grąžinti ieškovei 500 Eur, kadangi jie buvo pervesti iš ieškovės be teisinio pagrindo (žr. sprendimo 20 punktą). Byloje nesant duomenų apie tai, kad baudžiamojoje byloje ieškovė pareiškė I. T. civilinį ieškinį dėl šioje byloje prašomų priteisti 500 Eur, šio ieškinio patenkinimas nesudarys sąlygų neteisėtai praturtėti ieškovei.
28. Teismas, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia iš atsakovės ieškovei 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos priteisiamos iš atsakovės nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kadangi būtent teismo sprendimu nustatoma atsakovės prievolė grąžinti be pagrindo jai pervestas lėšas.
29. Ieškovė šioje byloje turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 15 Eur žyminio mokesčio, 2,14 Eur raginimo grąžinti be pagrindo pervestas lėšas siuntimo išlaidas, 800 Eur už ieškinio parengimą (2020-10-19 prašymo priedai).
30. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsižvelgia į tai, kad šios bylos faktinės aplinkybės nėra sudėtingos, sprendžiami klausimai nėra nauji teismų praktikoje, ieškinį rengė advokato padėjėjas, kuris nedalyvavo bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje. Ieškovė sumokėjo už ieškinio, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 500 Eur, parengimą didesnę nei prašoma priteisti sumą, t. y. 800 Eur. Tokios bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai apmokėti šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra protingos ir proporcingos prašomam patenkinti materialiniam reikalavimui. Todėl teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85, 2 punktu, 93 straipsnio 4 dalimi, mažina iš atsakovės ieškovei priteistinas teisinės pagalbos išlaidas iki 500 Eur. Teismas tenkindamas ieškinį priteisia iš atsakovės ieškovės naudai 517,14 Eur (15+2,14+500) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys, 79 straipsnio 1 dalis).
31. Už ieškinio reikalavimus dėl 500 Eur priteisimo mokėtina 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovė, paduodama ieškinį, sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio. Nustačius pirmiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovei grąžintinas jos permokėtas 15 Eur žyminis mokestis.
32. Valstybė šioje byloje turėjo 5,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims. Šių išlaidų atlyginimas, patenkinus ieškinį, priteistinas iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279 straipsniais, 93 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „OREM“ ieškinį atsakovei R. L..
Priteisti iš atsakovės R. L., gim. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „OREM“, juridinio asmens kodas 302764996, 500 (penkis šimtus) Eur gautus be teisinio pagrindo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (500 Eur) už laikotarpį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 517,14 Eur (penkių šimtų septyniolikos Eur 14 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės R. L., gim. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,44 Eur (penkių Eur 44 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „OREM“, juridinio asmens kodas 302764996, 15 (penkiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. rugpjūčio 20 d. (iš viso sumokėta 20 Eur).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.