Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kranų technika“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė elektroniniais laiškais kreipėsi į ieškovę dėl krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais, t. y. 2023 m. gegužės 17 d. elektroniniu laišku užsakė pervežimą maršrutu Italija–Lietuva; 2023 m. liepos 4 d. elektroniniu laišku užsakė pervežimą maršrutu Bulgarija–Lietuva. Šalių susitarimo tinkamą įvykdymą patvirtina byloje esantys CMR važtaraščiai. Už suteiktas paslaugas ieškovė išrašė atsakovei 2023 m. birželio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2229125, pagal kurią mokėtina suma – 2 202,20 Eur (apmokėjimo terminas – 2023 m. liepos 8 d.) ir 2023 m. liepos 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2256763, pagal kurią mokėtina suma – 108,90 Eur (apmokėjimo terminas – 2023 m. rugpjūčio 17 d.). Atsakovė šių teismo nustatytų aplinkybių neginčija, susidariusią skolą pripažįsta.

Dėl skolos už krovinio pervežimą

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.824 straipsnio 3 dalį krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu. Remiantis CK 6.813 straipsnio 1 dalimi, už krovinių vežimą imamas užmokestis, kurį nustato šalys susitarimu, jeigu įstatymas nenustato ko kita. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

7. Konstatuotina, kad atsakovė, nevykdydama savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nei įsiskolinimo fakto, nei jo dydžio neginčija, su ieškinio reikalavimu dėl skolos priteisimo sutinka, vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.813 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 2 311,10 Eur skolos.

Dėl skolos išieškojimo išlaidų

8. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

9. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą.

10. Kadangi atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 40 Eur sumą laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

11. Ieškovė, vadovaudamasi MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalimi, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 11,50 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme.

12. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, teigdama, kad jis prieštarauja CMR konvencijos 27 straipsnio 1 daliai, numatančiai teisę reikalauti tik 5 proc. dydžio metinių palūkanų.

13. CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai; palūkanos – 5 proc. metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, – nuo ieškinio pateikimo dienos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad lingvistinis nurodytos CMR konvencijos nuostatos aiškinimas leidžia spręsti, jog ši teisės norma reglamentuoja palūkanas, kurias turi mokėti vežimo sutartį pažeidęs vežėjas. Palūkanų, mokėtinų vežėjo, dydį reglamentuoja CMR konvencija. Dėl to tuo atveju, kai tenkinamas vežėjui pareikštas ieškinys dėl nuostolių, patirtų dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, atlyginimo, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš vežėjo priteistinos CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, t. y. 5 proc., palūkanos. Tai atitinka ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012; kt.).

14. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo, o ne dėl nuostolių, patirtų dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, atlyginimo, be to, reikalavimas reiškiamas ne vežėjui, bet siuntėjui, todėl šiuo atveju CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos. Tokiais atvejais kaip šis, t. y. kai sprendžiamas procesinių palūkanų priteisimo iš siuntėjo (ar užsakovo) klausimas, taikytinos bendrosios CK nuostatos, reglamentuojančios procesinių palūkanų institutą. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019 67 punktas).

15. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16. Pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. To paties įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

17. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 11,50 proc. (8 proc. + 3,50 proc.) dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 351,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

19. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad byloje patyrė 779 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 53 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 726 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, bei tai, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, ieškovei iš atsakovės priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

20. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 5 Eur) (CPK 92 straipsnis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

21. Atsakovė atsiliepime prašo išdėstyti skolos sumokėjimą lygiomis dalimis per 4 mėnesių terminą. Atsakovė, remdamasi byloje pateiktais finansinių ataskaitų dokumentais, nurodo, kad atsakovės turtas 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 358 860 Eur; mokėtinos sumos, įskaitant trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, sudarė 445 915 Eur; atsakovės veikla 2022 m. buvo pelninga, atsakovės grynasis pelnas sudarė 12 075 Eur. Atsakovės teigimu, šie duomenys patvirtina, kad atsakovė turi turto, iš kurio gali įvykdyti savo įsipareigojimus, jeigu jie būtų išdėstyti.

22. Ieškovė pateikė teismui rašytinę nuomonę, kurioje nurodė, jog nesutinka su skolos mokėjimo išdėstymu. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad visos skolos sumokėjimas pažeistų jos gyvybiškai svarbius interesus. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė skolos išdėstymo pasiūlymą ieškovės atstovei pateikė dar 2023 m. spalio 31 d., tačiau iki šiol atsakovė nėra sumokėjusi net mažiausios skolos dalies.

23. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

24. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo, aktualūs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001; 2011m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

25. Nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama išdėstyti skolos sumokėjimą 4 mėnesių terminui, nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie teiktų pagrindą spręsti, kad atsakovė šiuo metu yra susidūrusi su kokiais nors finansiniais sunkumais, dėl kurių negalėtų sumokėti ieškovei visos priteistos skolos iš karto.

26. Iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo taip pat matyti, kad atsakovė savo pasiūlymą išdėstyti skolos sumokėjimą 4 mėnesių terminui ieškovei buvo pateikusi dar 2023 m. spalio 31 d., tačiau iki šiol geranoriškai nesumokėjo ieškovei nė vienos įmokos, dengdama susidariusį įsiskolinimą, taip pat neatliko kitų veiksmų, kurie rodytų atsakovės atsakingą požiūrį ir apsisprendimą sumokėti ieškovės naudai priteistas sumas.

27. Taigi, išanalizavęs ir įvertinęs šalių nurodytus argumentus ir aplinkybes, taip pat į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad atsakovė nenurodė ir nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą atsakovės prašomam terminui. Nurodytų motyvų pagrindu atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Delamode Baltics“ (juridinio asmens kodas 300614485) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kranų technika“ (juridinio asmens kodas 304427262) 2 311,10 Eur (du tūkstančius tris šimtus vienuolika eurų ir 10 ct) skolos, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidų 11,50 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 351,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 779 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kranų technika“ prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.