- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-22
- Bylos Nr.
- e2YT-444-752/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07639-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei Turto bankas, Kauno miesto savivaldybei, Butų savininkų bendrijai „Inkaras“, Valstybės įmonė „Turto bakas“
- Advokatai
- Agata Staševskaja
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims: Valstybės įmonei Turto bankas, Kauno miesto savivaldybei, Butų savininkų bendrijai „Inkaras“,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė „Turto bakas“, Kauno miesto savivaldybė, Butų savininkų bendrija „Inkaras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėja R. S. (toliau – ir pareiškėja), nuosavybės teisių įregistravimo tikslu, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., gim. (duomenys neskelbtini) mirties data (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
1.1. Pareiškime nurodo, kad ji yra J. G., mirusios (duomenys neskelbtini) dukra. Pareiškėjos mama buvo gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Inkaras“ narė. Mama kartu su sutuoktiniu, pareiškėjos tėvu, A. G., gimusiu 1914 m., mirties data (duomenys neskelbtini) pagal tuo metu galiojančius įstatymus sumokėjo pradinę įmoką bei laikotarpiu nuo 1969 m. sausio mėn. iki 1983 m. pabaigos mokėjo pajų už kooperatyvinį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai už butą sumokėjo 3 702,31 rublių pajų. Sumokėjus įmokas už butą, Kauno miesto liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1984 m. kovo 12 d., po tėvo mirties, pareiškėjos mamai J. G. išdavė orderį Nr. 65, kuris suteikė teisę apsigyventi bute.
1.2. 1990 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 str. įtvirtinta, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų, tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu. Atitinkama nuostata buvo įtvirtinta ir tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos butų kodekso 117 str. 3 d. Taigi, pareiškėjos mama buto savininke tapo 1990 m. spalio 20 d., kai įsigaliojo minėtas įstatymas.
1.3. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Kooperatyvas mamai buvo išdavęs pažymą apie sumokėtą pajų, tačiau mama dėl netikėtos mirties šios pažymos pagrindu nespėjo VĮ Registrų centre buto įregistruoti savo vardu. Butas mamos vardu nėra registruotas iki šiol. Pareiškėja minėtos Kooperatyvo pažymos apie pajaus sumokėjimą neturi ir nežino kur ji gali būti.
1.4. Palikimą po mamos mirties pagal įstatymą priėmė pareiškėjos sesuo L. G.. Sesuo bute gyveno iki pat mirties, t. y.(duomenys neskelbtini). Tačiau, pareiškėjos sesuo taip pat nebuvo įregistravusi savo paveldėtos nuosavybės teisės į butą, kadangi ji sunkiai sirgo ir dėl sveikatos būklės savarankiškai negalėjo to atlikti. Pareiškėja po sesers mirties priėmė jos palikimą. Tačiau kadangi butas nebuvo registruotas mamos vardu ir po jos mirties neperėjo sesers nuosavybėn, atitinkamai, po sesers mirties, butas neperėjo pareiškėjos nuosavybėn.
1.5. Pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu rasti archyvuose J. G. prašymą dėl buto įregistravimo ir kitus kartu pateiktus dokumentus. VĮ Registrų centras atsakė, kad atskira buto/ų ir (ar) patalpos/ų, registro/ų Nr.: (duomenys neskelbtini), vieneto kadastrinių matavimų byla nėra sudaryta. Iš šio VĮ Registrų centras atsakymo turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėjos prašyme nurodytų dokumentų nebuvo rasta. 2024 m. balandžio 24 d. pareiškėja kreipėsi į bendriją su prašymu išduoti pažymą apie tėvų sumokėtas įmokas (pajų) už butą ir gavo atsakymą iš bendrijos pirmininko S. P., jog „Bendrija yra sukurta 1993-04-14. Iki to laiko apie butų išpirkimą ir pajaus sumokėjimą dokumentų nėra išlikę“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos manymu, egzistuoja visos sąlygos, leidžiančios nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos mama J. G. butą valdė nuosavybės teise.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime nurodė, jog neturi duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų pareiškėjos pareiškime nurodytus argumentus apie ginčo turto kilmę bei nuosavybę. Kauno miesto savivaldybė nuosavybės ar patikėjimo teise minėto buto nevaldo, taip pat neturi informacijos bei dokumentų, susijusių su nurodytu turtu. Minėtas turtas nėra apskaitomas Kauno m. savivaldybės administracijos buhalterinėje apskaitoje. Prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, jog dėl pareiškime nurodyto buto yra gavusi pranešimą, kad jis šiuo metu neturi teisėto savininko. Suinteresuoto asmens nuomone, atsižvelgus į pareiškime nurodyto buto sukūrimo metus, pareiškėja turėtų pateikti dokumentus, kurie vienareikšmiškai patvirtintų jo pastatymo teisėtumą. Be to, šiuo metu pareiškėja nėra pateikusi įrodymų, kuriais vadovaujantis galima būtų įsitikinti, kad už minėtą nekilnojamojo turto objektą buvo visiškai atsiskaityta, taip pat, kokia teise jis buvo valdomas pareiškime nurodytų asmenų, ar jis buvo įregistruotas vietos savivaldos institucijų registruose. Pareiškėjos pareiškimo aplinkybes dėl šio buto valdymo laikotarpio taip pat turėtų būti pagrįstos papildomais rašytiniais įrodymais, tik tada galima bus nuspręsti apie jos prašymo, pareikšto šioje civilinėje byloje, pagrįstumą. Prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo butų savininkų bendrija „Inkaras“ atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė, suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
5. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė pareiškimą palaikė ir jį prašė tenkinti pareiškime išdėstytų argumentų pagrindu.
Šalies argumentai
5.1. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad jos tėvas A. G. dirbo gamykloje „Inkaras“ ir buvo Gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Inkaras“ narys. Kiek jai žinoma, gamykla suteikė paskolą daugiabučio namo statybai, o kooperatyvo nariai turėjo sumokėti pradinį įnašą už jiems statomą butą ir mokėti pajų, kuris mokėjimo kvituose nurodytas kaip paskola. Jos tėvai sumokėjo 2000 rublių pradinio įnašo ir nuo 1969 m. iki 1983 m. pabaigos mokėjo pajų, sumokėjo 3702 rublius. Iš viso buvo sumokėta apie 5702 rublių suma. Pradinio įnašo mokėjimo dokumentų neturi, tačiau pajaus mokėjimą patvirtinantys kvitai visi yra išlikę ir ji pateikė juos teismui. Taip pat, pateikė teismui apžiūrai atsiskaitymo knygelę ir jos lapą, iš kurio matyti, kad paskola buvo baigta mokėti 1983 m. trečiame ketvirtyje. Jos tėvas A. G. mirė (duomenys neskelbtini) t.y. kai pajus jau buvo pilnai išmokėtas. Nežino, ar mirus tėvui, mama tapo kooperatyvo nare. Tačiau mamos vardu 1984 m. kovo 12 d. buvo išduotas orderis, suteikiantis teisę šeimai apsigyventi bute (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėja į orderį nebuvo įrašyta, nes jau buvo ištekėjusi ir gyveno Vilniuje. Mirus mamai, bute liko gyventi sesuo, kuri priėmė mamos palikimą. Ji palikimo atsisakė. Mirus seseriai, ji priėmė sesers palikimą. Tačiau paaiškėjo, jog nei mama, nei sesuo nebuvo susitvarkiusios buto nuosavybės dokumentų. Žino, kad dar iki mamos mirties buvo išduota Gyvenamojo namo statybos kooperatyvo pažyma, kad už butą pilnai atsiskaityta. Tačiau tos pažymos nerado. Todėl, priėmusi palikimą po sesers mirties, ji kreipėsi į teismą dėl buto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.
6. Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. T. paaiškino, jog ji yra buto, esančio daugiabučiame gyvenamajame name(duomenys neskelbtini), Kaunas, savininkė. Jos butas yra trečiame namo aukšte, o pareiškėjos tėvų butas – penktame. Liudytojos ir pareiškėjos šeimos name apsigyveno panašiu laiku, tarpusavyje bendravo. Mirus pareiškėjos tėvui, bute liko gyventi jos mama ir sesuo L, o mirus mamai – gyveno sesuo, kuri taip pat yra mirusi. Liudytojai žinoma, kad už butus reikėjo mokėti pradinį įnašą, o kitą dalį mokėjo kaip paskolą. Mokėjo 15 metų. Kai išmokėjo, kooperatyvo buhalterė davė kažkokius „popierėlius“, su kuriais ėjo į tuometinį inventorizacijos biurą ir registravo nuosavybę. Šiuo metu buvusi buhalterė jau yra mirusi, o buvęs kooperatyvo pirmininkas Š silpnos sveikatos, nusikalba, nevaikšto.
7. Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. K. paaiškino, jog yra pareiškėjos giminaitė, jos močiutė buvo pareiškėjos tėvo A. G. sesuo. 1995-1997 metais gyveno pas tetą L bute. Žinojo, kad butas yra tetos, bet nežino, ar ji buvo susitvarkiusi juridiškai. Iš kalbų žinojo, kad butas yra kooperatinis, išmokėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
8. Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).
9. CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog teismas nustato faktus ir nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Toks faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (2010 m. balandžio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).
10. Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), ir J. G., mirusios(duomenys neskelbtini)., dukra. Tai patvirtina byloje pateikti mirties, gimimo, santuokos liudijimai. Pareiškėjos paaiškinimai ir pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad pareiškėjos tėvas buvo Gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Inkaras“ narys, tėvai statėsi butą kooperatiniame name ir mokėjo pajų už kooperatinį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Išmokėjus pajų, 1984 m. kovo 12 d. pareiškėjos mamai buvo išduotas buto (duomenys neskelbtini), Kaunas, orderis Nr. 65. Byloje pateiktas mirties liudijimas patvirtina, kad J. G. mirė (duomenys neskelbtini). Kauno miesto 15-ojo notarų biuro 2023 m. lapkričio 16 d. liudijimas patvirtina, kad mirus J. G., užvesta paveldėjimo byla, įpėdinė – mirusiosios dukra L. G.. Pateiktas medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. G., kurios nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Kaunas, (duomenys neskelbtini). Mirus L. G., jos palikimą priėmė pareiškėja, tai patvirtina 2024 m. vasario 15 d. Kauno miesto 15-ojo notarų biuro liudijimas, kad yra užvesta paveldėjimo byla po L. G. mirties, įpėdinė – mirusiosios sesuo R. S.. VĮ „Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. birželio 21 d. duomenimis, nuosavybės teisės į butą adresu (duomenys neskelbtini) g. 8, Kaune, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. 2024 m. kovo 21 d. VĮ „Registrų centras“ pateikė informaciją, kad atskira buto ir (ar) patalpos registro Nr. (duomenys neskelbtini), vieneto kadastrinių matavimų byla nėra sudaryta. Butų savininkų bendrija „Inkaras“ pareiškėjai ir teismui pateikė informaciją, kad bendrija yra sukurta 1993 m. balandžio 14 d. ir dokumentų iki to laiko apie butų išpirkimą ir pajaus mokėjimą nėra išlikę, pasibaigus jų saugojimo laikui.
11. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).
12. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos: 1990 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“, 1 straipsnyje įtvirtinta, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už (gyvenamųjų patalpų), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu. Atitinkama nuostata buvo įtvirtinta ir tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos butų kodekso 117 straipsnio 3 dalyje.
13. Iš pareiškėjos, liudytojų paaiškinimų bei byloje pateiktų mokėjimų dokumentų (mokėjimų kvitų, sąskaitų iš bendros atsiskaitymo už butą knygelės), nustatyta, kad pareiškėjos tėvai, būdami tarpusavio santuokoje, 1969 -1983 m. laikotarpyje gyvenamojo namo statybos kooperatyvui „Inkaras“ mokėjo pajų už butą, mokama suma mokėjimo dokumentuose nurodoma „paskola“. Iš teismo posėdyje apžiūrai pateiktos atsiskaitymo knygelės originalo bei pateiktos atsiskaitymo knygelės lapo kopijos matyti, kad pajaus (nurodyta – paskolos) mokėjimas baigėsi 1983 m. trečią ketvirtį. Kaip nustatyta byloje, baigus mokėjimus, 1984 m. kovo 12 d. pareiškėjos mamai J. G. buvo išduotas orderis Nr. 65, suteikiantis teisę su šeimos nariais apsigyventi bute (duomenys neskelbtini), Kaunas.
14. Pareiškėja taip pat teigė, kad, išmokėjus pajų už butą, pareiškėjos mamai buvo išduota pažyma apie sumokėtą pajų. Tačiau pareiškėja jos nepateikė, motyvuodama, kad nežino, kur ta pažyma nes VĮ Registrų centras tokių duomenų nėra, o vietoje kooperatyvo „Inkaras“ įkurtos Butų savininkų bendrijos „Inkaras“ pirmininkas nurodo, kad dokumentų nėra išlikę. Tokius pareiškėjos paaiškinimus patvirtina pareiškėjai bei teismui į užklausimą pateikti Butų savininkų bendrijos „Inkaras“ pirmininko atsakymai, taip pat, 2024 m. kovo 21 d. VĮ „Registrų centras“ pareiškėjai pateikta informacija, kad atskira buto ir (ar) patalpos registro Nr. (duomenys neskelbtini), vieneto kadastrinių matavimų byla nėra sudaryta.
15. Teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visetą, sprendžia, jog butas (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo sukurtas teisėtai, įsteigus gyvenamojo namo statybos kooperatyvą „Inkaras“ ir pastarajam savo darbuotojams pastačius minėtą gyvenamąjį namą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių buto, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybė šio turto nuosavybės ar kita teise nevaldo, turtas nėra įtrauktas į Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą. Duomenų, kad Kauno miesto savivaldybė būtų pradėjusi procesą dėl šio turto perdavimo jai nuosavybės teise, nepateikta. Byloje taip pat nėra duomenų apie minėto turto privatizavimą kitų asmenų vardu. Pareiškėjos šeima apsigyveno bute nuo 1968 m. rudens, niekas nereiškė jokių pretenzijų į butą, todėl darytina išvada, jog butas priklausė išimtinai pareiškėjos mamai ir jos šeimai.
16. Pareiškėja negali kitokia, ne teismo tvarka, gauti mamos nuosavybės teisės į šį turtą patvirtinančių dokumentų ir tvarkytis paveldėjimo. Pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
17. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
18. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta.
19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjos R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., gim. (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nuosavybės teisių įregistravimo ir paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.