Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-50-233/2017 pagal pareiškėjų R. M., J. J., E. A. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti faktą, kad 1) R. M. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti, kad J. J. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti, kad E. A., įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad R. M. (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutartimi pagal LR butų privatizavimo įstatymą įgijo nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo buto įgijimo momento (duomenys neskelbtini) R. M., kaip savininkė nepertraukiamai, sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdo bei naudojasi negyvenamąja patalpa – sandėliuku, kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas (duomenys neskelbtini). J. J. pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo buto įgijimo momento (duomenys neskelbtini) J. J. kaip savininkė nepertraukiamai, sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdo bei naudojasi negyvenamąja patalpa – sandėliuku, kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). E. A. pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį butą palikėja S. K. valdė nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) pagal Pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR butų privatizavimo įstatymą. Nuo buto įgijimo momento (duomenys neskelbtini) S. K. bei butą paveldėjęs E. A. nuo (duomenys neskelbtini), kaip savininkai nepertraukiamai, sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdė (valdo) bei naudojosi (naudojasi) negyvenamąja patalpa – sandėliuku, kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

Namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo pat jo pastatymo dienos, buvo šildomas malkomis ir kitu kietuoju kuru, tad kuro laikymui buvo pastatytas sandėliukas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) p. Pareiškėja R. M. valdo negyvenamąją patalpą – sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas (duomenys neskelbtini); J. J. valdo negyvenamąją patalpą – sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas (duomenys neskelbtini); E. A. valdo negyvenamąją patalpą – sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), esančius pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai taip pat nurodė, kad nėra prašomo pagal įgyjamąją senatį įgyti nekilnojamojo turto savininkais, turtą valdo sąžiningai kaip savą, t.y. rūpinasi jo išlaikymu, nemanydami, kad turto savininkais yra kitas fizinis ar juridinis asmuo, daugiau nei dešimt metų į šį sandėliuką savo teisių niekas kitas nebuvo pareiškęs. Nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre kitų asmenų vardu, nepriklauso valstybei ar savivaldybei. Šis sandėliukas pareiškėjų yra valdomas nepertraukiamai ir teisėtai virš dešimties metų. Pareiškėjų manymu, niekas neturi daugiau teisių įgyti šį nekilnojamąjį turtą, nei patys pareiškėjai.

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad siekiant įgyvendinti Klaipėdos miesto tarybos 1997-03-20 sprendimu Nr. 28 patvirtintus Klaipėdos senamiesčio teritorijos specialiojo plano sprendinius perėmė pagalbinio ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) likusią neregistruotą dalį savo nuosavybėn. Taip pat nurodė, kad pareiškėjai R. M., J. J. ir E. A. nepagrindė kokiu būdu iš kitų fizinių asmens įgijo teisę naudotis sandėliuku. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad minėtu tarybos sprendimu Nr. 28 nuspręstą ginčo sandėlį nugriauti, bei į tai, kad minėtas sandėlis priskirtinas prie senamiestyje esančių pastatų, kurie negali būti privatizuojami, prašė pareiškėjų prašymo netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškimą tenkino.

Nustatė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR butų privatizavimo įstatymą pagrindu nuosavybės teise priklauso R. M.. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso J. J.; E. A. pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį butą palikėja S. K. valdė nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) pagal Pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR butų privatizavimo įstatymą.

Teismas konstatavo, jog duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas nėra (Lietuvos Respublikos CPK 532 straipsnis). Priimdamas sprendimą teismas atsižvelgė ir į tai, kad 2015 m. spalio 15 d. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs V. G. apeliacinį skundą, panaikino 2015 m. balandžio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir tenkino pareiškėjos prašymą nustatyti faktą, kad įgyjamosios senaties būdu buvo įgyta 1/10 dalis sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini). Remdamasis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir suformuota praktika pripažino, kad pareiškėja R. M. įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgijo sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas (duomenys neskelbtini); esantį pastate, pažymėtame plane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); J. J., įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – sandėliuką, unikalus (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas (duomenys neskelbtini); esantį pastate, pažymėtame plane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); E. A., įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), esantį pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kadangi šio statinio dalis įgijo sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai kaip savo valdė ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Respublikos CK 4.68 - 4.71 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

Savivaldybė negalėjo ir negali tęsti/baigti (duomenys neskelbtini) pastato ir jo tęsinio – ginčo sandėliukų nuosavybės teisės registracijos savivaldybės vardu dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagal 2016-09-01 nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-182-676/2017.

Nepagrįstai remiamasi V. G. apeliaciniu skundu, nes pastarosios bylos aplinkybės buvo visiškai netapačios, t. y. V. G. buvo įgijusi žemės sklypo dalį po jos pretenduojamu sandėliuku. Šioje byloje pareiškėjai nėra įgiję žemės sklypo ar jo dalies po ginčo sandėliukais, todėl ir bylos aplinkybės visiškai netapačios.

9.3.Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai motyvavo, jog pareiškėjų ginčo sandėliukų tariamas valdymas buvo sąžiningas, teisėtas, atviras ir nepertraukiamas. Šiuo atveju pareiškėjai nepateikė jokių duomenų (įrodymų) apie tariamą ginčo sandėliukų valdymą. Teismas supainiojo pareiškėjų (kaip suinteresuotų asmenų) teiginius su tokių teiginių būtinu įrodymu (ginčo sandėliukų avarinė būklė pati savaime jau kelia abejonių dėl valdymo, jau nekalbant apie būtiną valdymą kaip savo turtą).

9.4.Teismas nevertino aplinkybių, jog 1992-03-31 Klaipėdos miesto tarybos sprendimo Nr. 52, 32 p. visi senamiestyje esantys ūkiniai pastatai yra neprivatizuojami, ši nuostata pakartota ir 1992-01-15 Klaipėdos miesto valdybos potvarkyje Nr. 21, t. y. sudarant neparduotinų būstų sąrašus visada buvo akcentuojamas būstams priskirtinų ūkinių statinių neprivatizuotinumas senamiestyje. Pastaroji nuostata liko ir Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str. 3 d. 1 p. – neprivatizuoti namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys, patikėjimo teise yra valdomi savivaldybių, kol bus perduoti savivaldybių nuosavybėn.

9.6.Teismas neišsprendė ir savivaldybės prašymo dėl kitų suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą, t. y. pareiškėjų kaimynų (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name, kurie (kaimynai: A. C., R. B., Z. S., V. J.) taip pat daugiau kaip 10 metų nuosavybės teise valdo butus ir gali pretenduoti į ginčo sandėliukus tuo pačius pagrindu, kaip ir pareiškėjai. Šio prašymo aktualumą pagrindžia ir naujai paaiškėjusios aplinkybės: 2017-03-28 kreipėsi šalia ginčo sandėliukų esančio (duomenys neskelbtini) gyventojai (žr. 1 priedą), informuodami, jog ir jie suinteresuoti kažkokia ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) ir/ar jo tęsinio (duomenys neskelbtini) dalimi.

Atsiliepimu į suinteresuoto asmens apeliacinį skundą pareiškėjai R. M., J. J. ir E. A. prašo apeliacinį procesą pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą nutraukti, kadangi apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą ir šis terminas nėra atnaujintas arba apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

10.1. Apeliacinis skundas buvo paduotas praleidus CPK 307 str. 1 d. nustatytą terminą. Be to, apeliacinis skundas surašytas buvo jau šiam terminui pasibaigus, t.y. 2017-04-05. Savivaldybė nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nenurodė ne tik svarbių, bet apskritai jokių priežasčių, kurioms esant šis terminas galėtų būti atnaujintinas, nepateikė tokias priežastis patvirtinančių įrodymų.

10.2. Savivaldybė į bylą nepateikė įrodymų, jog ginčo objektas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės objektas.

10.3. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie tariamas pastato (duomenys neskelbtini) perėmimo iš valstybės procedūras, visiškai nepagrįstais laikytini teiginiai, kad tokias procedūras neva stabdo civilinėje byloje Nr. e2YT-182-676/2017 taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

10.4. Savivaldybė nesiekė ir nesiekia iš valstybės perimti viso ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini). Priešingai – savivaldybė inicijavo tik ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), septynių iš dešimties patalpų (pažymėtų indeksais nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) perėmimą, o dėl pastato (duomenys neskelbtini) patalpų perėmimo apskritai jokios procedūros net nėra pradėtos.

10.5. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija yra nurodžiusi, kad ūkinis pastatas nei valstybei, nei savivaldybei nepriklauso, o nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu pripažinta patalpų valdytojams.

Apeliantė painioja nuosavybės teisė įgijimo pagrindus, numatytus CK 4.47 str. 5 p. ir 4.47 str. 11 p., nes tam, kad nuosavybės teisė būtų įgyta įgyjamąja senatimi, nėra būtina, kad daiktas būtų pripažintas bešeimininkiu (pagal CK 4.57 str. 2 d. bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas (tokia nuostata yra ginamas sąžiningas daikto valdytojas, kuris nėra ir dar netapo savininku, tačiau daiktą valdo kaip savo).

Tai, kad tam tikri pastatai neprivatizuotini, nesant patikimų duomenų apie tai, kad jie buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės objektas, savaime nepatvirtina jų priklausymo valstybei fakto.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai R. M., J. J. ir E. A. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti, kad : a) R. M. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas (duomenys neskelbtini); esantį pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (naujas adresas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); b) J. J. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas (duomenys neskelbtini); esantį pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). (naujas adresas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); c) E. A. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), esantį pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). (naujas adresas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Teismas pripažįsta, kad tenkinti jų pareiškimo nėra pagrindo, kadangi šios patalpos priklauso savivaldybei, nors pastaroji nėra tinkamai įforminusi jų nuosavybės.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Teismas neturi pagrindo priimti ir vertinti pareiškėjų pateiktų įrodymų, kadangi jie buvo pateikti 2017-08-21, o apeliacinis skundas priimtas 2017-04-05 (CPK 314 straipsnis).

Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai išvardyti CK 4.47 straipsnyje. Vienas iš šiame straipsnyje nurodytų savarankiškų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – įgyjamoji senatis (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės įgijimo šiuo pagrindu klausimas keliamas nagrinėjamoje byloje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai R. M., J. J. ir E. A. kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės į pareiškime išvardytą nekilnojamąjį turtą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Nurodė, kad nėra prašomo pagal įgyjamąją senatį įgyti nekilnojamojo turto savininkais, tačiau turtą valdo sąžiningai kaip savą, t.y. rūpinasi jo išlaikymu, nemanydami, kad turto savininkas yra kitas fizinis ar juridinis asmuo. Daugiau nei dešimt metų į šį nekilnojamąjį turtą savo teisių niekas kitas nebuvo pareiškę. Nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre kitų asmenų vardu, nepriklauso valstybei ar savivaldybei. Pareiškėjai nekilnojamąjį turtą valdo nepertraukiamai ir teisėtai virš dešimties metų.

Įgyjamoji senatis yra vienas iš civilinių teisinių instrumentų, naudojamų sprendžiant turto nuosavybės klausimus. Šis institutas konkrečiam asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį, sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Įgyjamosios senaties institutas, tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą, sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011).

Daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-32/2008).Pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą, nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip trejus metus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-67/2011 ). Taigi asmuo, siekiantis, kad jo nuosavybės teisė į daiktą būtų pripažinta įgyta įgyjamosios senaties būdu, inter alia, turi įrodyti, jog pats asmuo nėra (nebuvo) įgijęs daikto kitu LR CK 4.47 straipsnyje nustatytu būdu, nėra kito daikto savininko ir daiktas nepriklauso valstybei ar savivaldybei (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-690/2015).Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai R. M. (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR butų privatizavimo įstatymą pagrindu priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unik. (duomenys neskelbtini). J. J. (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini). E. A. pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį butą palikėja S. K. valdė nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) pagal Pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR butų privatizavimo įstatymą. Nustatyta, kad R. M. naudojasi negyvenamąja patalpa – sandėliuku, kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), plane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). J. J. naudojasi negyvenamąja patalpa – sandėliuku, kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). E. A. naudojasi negyvenamąja patalpa – sandėliuku, kuris Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), esantį pastate, pažymėtame plane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra bendra siena, pamatais, stogu sujungtas su tokios pačios paskirties pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu plane (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, vadovaudamasi Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str. 3 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-16 nutarimu Nr. 45/173 „Dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn dokumentų formų patvirtinimo“, perėmė pagalbinį ūkinį pastatą, pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2017 m. vasario 13 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus įsakymu „Dėl adresų suteikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančioms patalpoms, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad ginčo objekto (ginčo sandėliukų) valdymas būtų buvęs išviešintas viešame registre byloje nesurinkta.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir suformuota aktualia teismo praktika, turi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu dėl šių aplinkybių: visų pirma, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų t.y., pateikto Klaipėdos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo apeliantei buvo perleistas nuosavybėn pagalbinis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Antra aplinkybė ta, jog nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t.y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; kt.). Ta aplinkybė, kad nuosavybės teisės į ginčo sandėliukus Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos, neturi teisinės reikšmės, kadangi šis turtas nuosavybės teise priklauso valstybei, o nuosavybės teisė valstybei nėra nuginčyta ar kitokiu būdu panaikinta ar pasibaigusi.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą taip pat rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1108-459/2015. Pabrėžtina, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas rėmėsi juo, kadangi minėtoje civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo buvo visiškai netapačios aplinkybės, t.y. asmenys po siekiamų įgyti konkrečių sandėliuku nuosavybės teise valdė žemės sklypą. Tuo tarpu šiuo atveju duomenų, jog pareiškėjai būtų įgiję po ginčo sandėliukais žemės sklypo ar jo atitinkamos dalies nuosavybės teise, nėra.Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas išdėstytus argumentus mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, rėmėsi neaktualia nagrinėjamam ginčui kasacinio teismo praktika ir pareiškimą tenkino neteisėtai ir nepagrįstai, todėl apelianto apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo laikytinas pagrįstu, minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškimas netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas neturi pagrindo analizuoti procesinių teisės normų taikymo pagrįstumo, kadangi jau pripažįsta, kad pareiškėjai iš viso negali reikšti teisių į valstybei priklausantį turtą.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjų R. M., J. J., E. A. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmesti.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutarti įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.