- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-20
- Bylos Nr.
- e2-262-1056/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-01096-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Masiukienė
- Ieškovas
- G. Š.
- Atsakovas
- J. Z. M.
- Advokatai
- Vilius Malinauskas
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Nerijui Žiurliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui J. Z. M. dėl santuokos nutraukimo, sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė G. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. Z. M., kuriuo prašo nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti nepilnamečiam sūnui 300 Eur per mėnesį išlaikymą iš atsakovo, 2400 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje, ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Šalių santuokos sudarymo įrašas atliktas 2021 m. rugpjūčio 13 d. Pasvalio rajono CMS įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. M. J., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokinio gyvenimo pradžioje santykiai buvo geri, šalys kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau išvyko į (duomenys neskelbtini), pas atsakovo artimuosius, (duomenys neskelbtini) gimė šalių sūnus. Atsakovo pilietybė yra Jungtinės karalystės, tautybė – (duomenys neskelbtini). Būdamas (duomenys neskelbtini) atsakovas dirbo su kompiuteriais susijusį darbą, ieškovė kurį laiką dirbo (duomenys neskelbtini) universitete kurso administratore. Ieškovės žiniomis atsakovas daugiau vaikų neturi, yra darbingas, turi įgijęs išsilavinimą. Vėliau ieškovė su atsakovu ir vaiku parvyko gyventi į Lietuvą, bandė čia įsitvirtinti, pradėti naują gyvenimą, kurti namus, tačiau tai nelabai pavyko. Atsakovas skundėsi, kad jam Lietuvoje nepatinka. Ieškovei nežinant, 2022 m. spalio mėnesio pradžioje atsakovas, neinformavęs ieškovės, tiesiog susirinko savo daiktus iš bendrų namų ir paliko ieškovę su sūnumi. Ieškovės žiniomis atsakovas išvyko į (duomenys neskelbtini). Nuo to momento iki šiol atsakovas nebuvo grįžęs, nėra galimybės susisiekti jokiomis priemonėmis (atsakovas galimai pasikeitė savo telefono numerį). Jau metai laiko, kaip atsakovas nekontaktuoja su šeima ir ja nesirūpina. Su nepilnamečiu vaiku nebendrauja, neprisideda prie jo išlaikymo. Ieškovė nežino šiandieninės atsakovo gyvenamosios vietos. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nevykdė savo, kaip sutuoktinio, pareigų – gerbti vienas kitą, remti vienas kitą moraliai ir materialiai, būti vienas kitam lojaliais ir tolerantiškais, gyventi su šeimos vertybėmis suderinamą gyvenimo būdą ir pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Toks atsakovo elgesys negali būti suderinamas ir laikomas tinkamu elgesiu šeimoje. Įstatyme nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija – preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis „paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina“. Ieškovės nuomone, santuoka turi būti nutraukiama dėl atsakovo kaltės, ieškovė savo kaltės dėl santuokos nutraukim neįžvelgia. Atvirkščiai, ji ilgą laiką bandė sukurti patogius namus atsakovui, juo rūpinosi, šeimai daug padėdavo ir ieškovės mama, kuri prisidėdavo finansiškai ir iki šiol padeda išlaikyti šalių nepilnametį vaiką. Tėvui palikus šeimą, sūnumi rūpinasi tik ieškovė. Tėvas niekaip neprisideda prie sūnaus poreikių. Tarp mamos ir sūnaus yra susiformavęs glaudus ryšys, mama nuolat rūpinosi sūnumi ir rūpinasi šiuo metu. Ieškovė pažįsta savo sūnų, žino jo poreikius. Nurodo, kad šalių sūnaus interesus geriausiai atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su mama. Kadangi atsakovas yra neaišku kur dingęs, yra sunkiai prognozuojamas, neprašo nustatyti konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos. Ieškovė tikisi, kad, atsakovui panorėjus pamatyti sūnų, dėl to nesutarimų neturėtų kilti. Nurodo, kad vidutiniškai sūnaus išlaikymui išleidžia po 600 Eur/mėn. Tai sudaro išlaidos maistui, edukaciniams žaislams, būsto išlaikymo išlaidos, drabužiai, medicininis aprūpinimas, laisvalaikis ir pan. Prašo iš atsakovo priteisti 300 Eur. išlaikymą, mokant jį periodinėmis išmokomis. Ieškovė šiuo metu nedirba, augina sūnų, planuoja artimiausiu metu pradėti dirbti. Nuo 2022 m. spalio mėnesio atsakovas visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Už šį laikotarpį prašo priteisti mažesnį nei minimalų išlaikymą po 200 Eur., nes tai buvo sunkus laikotarpis ir ieškovė negalėjo sūnui skirti daugiau negu 400 Eur per mėnesį. Nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2023 m. spalio 11 yra praėję 12 mėnesių, todėl iš atsakovo priteistina 2400 Eur suma. Nurodo, kad šalys santuokoje įgyto nekilnojamojo turto neturi. Automobilis „Jeep Renegade“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninis ieškovės turtas įgytas pagal 2022 m. rugsėjo 27 d. dovanojimo sutartį, todėl yra asmeninis ieškovės turtas ir yra nedalintinas. Ieškovės žiniomis, šalys neturi jokių kreditorinių įsipareigojimų.
Atsiliepimas
3. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo siųsti ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, taip pat kitu galimai jo buvimo vietoje Lietuvoje adresu, tačiau procesinių dokumentų atsakovui šiais adresais įteikti nepavyko. Teismas kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl kitų galimai žinomų atsakovo buvimo vietų ir kontaktinių duomenų, tačiau nurodytu atsakovo mobiliojo ryšio telefonu su juo susisiekti nepavyko. Teismas taip pat siuntė procesinius dokumentus ir informaciją apie bylos nagrinėjimą, galimą dalyvavimą posėdyje nuotolinėmis vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis atsakovo elektroninio pašto adresu. Į vieną elektroninį laišką atsakovas atrašė, tačiau daugiau jokių patvirtinimų apie dokumentų gavimą, atsiliepimo ar kitų atsakymų iš jo nebuvo gauta. Procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį atsakovui taip pat buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Remiantis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad atsakovui yra žinoma apie pareikštą ieškinį, procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį jam įteikti tinkamai ir byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) išvadoje, atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu. Skyrius neprieštarauja, kad bylos šalių vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, iš vaiko tėvo būtų priteistas išlaikymas, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvo turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
5. Byloje nustatyta, kad ieškovės G. Š. ir atsakovo J. Z. M. santuokos sudarymo įrašas atliktas 2021 m. rugpjūčio 13 d. Pasvalio rajono CMS įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. M. J., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės
7. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, jog šeimai pradėjus gyventi Lietuvoje, atsakovas vieną dieną tiesiog išvyko iš namų ir nebegrįžo, paliko šeimą, šeima ir vaiku nesirūpina ir nebendrauja.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Teismui nustatant kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2015 m. spalio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).
9. Ieškovė šalių gyvenimo skyrium datą nurodo 2022 m. spalio mėnesį, kai šalių bendravimas ir faktinis gyvenimas kartu visiškai nutrūko. Ieškovei nėra žinoma atsakovo buvimo vieta. Atsakovas nepasinaudojo teise pateikti byloje prieštaravimus, ieškovės nurodomos jo kaltės dėl santuokos iširimo neginčijo.
10. CK 3.60 straipsnio 2-3 dalyse numatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
11. Nagrinėjamu atveju išklausius ieškovės paaiškinimų, nustatyta, jog atsakovas prieš daugiau nei vienerius metus paliko šeimą (ieškovę) ir jų nepilnametį vaiką, daugiau šeima visiškai nesirūpino. Tai ir lėmė šeimos iširimą. Duomenų apie ieškovės kaltę byloje nenustatyta. Teismo vertinimu, šios byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą, vadovaujantis CK 3.60 straipsniu, šalių santuoką nutraukti, pripažįstant, jog ji iširo dėl atsakovo kaltės. Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis).
12. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.61 straipsnis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
13. Ieškovei jos prašymu po santuokos nutraukimo paliekama jos turėta pavardė – „Š.“, o atsakovui paliekama jo pavardė - „Z. M.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl tarpusavio išlaikymo
14. Teismas pažymi, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis). Ieškovė nereikalauja išlaikymo iš atsakovo.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos
15. Šalims santuokoje gimė vienas vaikas: (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. M. J. Bylos duomenimis šalių nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su ieškove. Atsakovas, išvadą teikianti institucija neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas. Tarp šalių nesant ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio E. M. J. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina – ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis, CK 3.174 straipsnis).
16. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Nagrinėjamu atveju, remiantis ieškovės paaiškinimais, atsakovas su vaiku gali bendrauti bet kada netrukdomai, tačiau jis vaiku visai nesirūpina ir su juo nebendrauja. Šalys neprašo nustatyti konkrečios atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos, kadangi tarp pačių šalių ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku nėra. Pagrindo išvadai, kad nepilnamečio vaiko bendravimas su tėvu kenktų jo interesams, nėra. Nesant duomenų, kad nekonkreti ir neapibrėžta bendravimo tvarka prieštarautų nepilnamečio vaiko ar atsakovo teisėms ir interesams, atsižvelgiant į geriausiai vaiko interesus atitinkančią bei vaiko tėvo teisių neapribojančią bendravimo su vaiku tvarką, nustatytina, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja be apribojimų, atsižvelgiant į vaiko interesus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo pasikeitus aplinkybėms tėvas ar motina gali kreiptis į teismą pakartotinai (CK 3.201 straipsnis, 3.175 straipsnio 2 dalis).
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
17. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Siekiant nustatyti priteistino išlaikymo vaikui dydį, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes kaip minėta, būtina atsižvelgti į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Šalys gyvena atskirai, nesusitarė gera valia dėl išlaikymo vaikams teikimo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas išspręstinas teismo sprendimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti 300 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui iš atsakovo. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus. Ieškovės paaiškinimais atsakovas (duomenys neskelbtini) dirbo su informacinėmis technologijos susijusį darbą, duomenų apie atsakovo darbo vietą ir pajamas Lietuvoje nėra. Duomenų apie gaunamas pajamas atsakovas teismui neteikė. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 600 eurų suma. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, augina vaiką, finansiškai ieškovei padeda mama, turi vieną transporto priemonę, nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas Lietuvoje nekilnojamojo turto, registruotino kilnojamojo turto neturi. Bylos duomenimis, remiantis ieškovės paaiškinimais, atsakovas išlaikymo vaikui nemoka nuo 2022 m. spalio, todėl yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas išlaikymo įsiskolinimo neneigė, nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog jis nuo 2022 m. spalio teikė išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Pripažintina, kad įprastines nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidas sprendimo priėmimo metu sudaro išlaidos maistui, aprangai, gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidos, išlaidos sveikatos priežiūrai, lavinimui, buities, higienos priemonių įgijimui. Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir sprendžia, kad išlaidų dydis neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos) (CK 1.5 straipsnis). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (CK 3.3 straipsnis). Kaip jau minėta, atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus. Duomenų apie ribotą jo darbingumą nėra. Teismas pažymi, jog atsakovas turi pareigą rūpintis nepilnamečiu vaiku ir jį išlaikyti. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie suponuotų spręsti, kad atsakovas sąžiningai vykdo tėvo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, taip pat nėra pakankamai duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ir tikrąją turtinę padėtį. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad yra itin sunki atsakovo turtinė padėtis ir jis deda maksimalias pastangas, kad pagerintų savo turtinę padėtį. Darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę užtikrinti tinkamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Ieškovės nurodytų vaikų poreikiams reikalingų išlaidų dydžio ir pagrįstumo atsakovas nepaneigė (CPK 185 straipsnis). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, jį išlaiko, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas atsakovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo vaiko išlaikymo prievolės lygių dalių principo. Pripažintina, kad abu tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Nurodytais motyvais, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 11 d.) iki vaiko pilnametystės.
18. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaikų išlaikymo įsiskolinimą po 200 svarų nuo 2022 m. spalio 11 d. iki ieškinio pateikimui teismui dienos (12 mėnesių). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, jog jis nuo 2022 m. spalio mėnesio teikė išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismas sprendžia, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą. Taigi iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 12 mėnesių, vaikui per mėnesį skaičiuojant po 200 Eur, vaikui priteisiant 2400 Eur išlaikymo įsiskolinimo (CK 3.200 straipsnis).
19. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
20. Ieškovė paskirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis).
21. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
22. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).
23. Iš byloje esančių VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bei VĮ „Regitra“ pažymos nustatyta, jog atsakovo nuosavybės teisės į nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus (transporto priemones) neįregistruotos, ieškovės vardu yra įregistruota transporto priemonė „Jeep Renegade“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta 2022 m. rugsėjo 27 d. Lengvojo automobilio dovanojimo sutartis, pagal kurią atsakovas šią transporto priemonę padovanojo ieškovei. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruoto turto, kuris būtų dalinamas santuokos nutraukimo byloje, neturi.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo
24. Bylos duomenimis šalys kreditorinių įsipareigojimų neturi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
26. Iš atsakovo ieškovei priteistinas 244 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei 350 Eur dydžio išlaidos už advokato teisinę pagalbą.
27. Iš atsakovo taip pat priteistinos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 23,01 Eur (CPK 80 straipsnis, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti santuoką, įregistruotą 2021 m. rugpjūčio 13 d. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio J. Z. M. kaltės.
Nutraukus santuoką J. Z. M. palikti pavardę − „Z. M.“, G. Š. – „Š.“.
Nustatyti nepilnamečio vaiko E. M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina G. Š..
Priteisti iš J. Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. M. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 12 d.) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Iš J. Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti nepilnamečio vaiko E. M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai 2400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną G. Š..
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš J. Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 244 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį, 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidas.
Priteisti iš J. Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 23,01 Eur (dvidešimt trijų eurų 1 cento) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismo sprendimą įteikti atsakovui J. Z. M. viešo paskelbimo būdu.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.