Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-07-02 · Civilinė byla Nr. 2-28569-868/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-02
Bylos Nr.
2-28569-868/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21135-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vanda Višnevska
Pareiškėjas
I. D.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-28569-868/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21135-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 128.11;129; 98.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjos I. D. skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0240/15/00513

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. D. pateikė teismui skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų. Skunde nurodė, jog pagal pateiktą išieškotojo M. D. prašymą buvo areštuotos pareiškėjos sąskaitos, remiantis tuo pagrindu, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-24 sprendimu priteistus 25 200 Lt piniginės kompensacijos. Tačiau šis sprendimas apeliacine tvarka buvo pakeistas, liko skola 10 000 Lt. Nurodė, jog M. D. buvo skolingas pareiškėjos motinai S. B. pagal 2010-12-01 sudarytą paskolos sutartį 10 000 Lt (2 896,20 EUR) ir sutartimi buvo nustatytos palūkanos, pareiškėja padarė užskaitą su S. B. ir jai pervedė M. D. lėšas, nes skolą M. D. turėjo grąžinti iki 2011-03-01. Šiuo metu teisme yra ieškovės S. B. ieškinys. Atsakovas M. D. neginčija, kad buvo sudarytos paskolos sutartys, taip pat pripažįsta, kad skola yra negrąžinta. Antstolis buvo informuotas, jog M. D. pinigai buvo perduoti ir antstolis turėtų atlikti skolos užskaitymą, taip pat panaikinti visas taikytas laikinąsias apsaugos priemones skolininkės atžvilgiu.

Antstolis Vytautas Mitkus 2015-06-15 patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjos skundą. Patvarkyme nurodė, jog 2015 04 16 d. per darbovietę skolininkei I. D. buvo įteikti procesiniai dokumentai, t.y. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; raginimas įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas (v.b.l. Nr. 9-14; 19-21).

Patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nurodyta, kad antstolis vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsniu patikrinęs ir patvirtinęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, priėmė vykdyti išieškotojo pateiktą vykdyti aukščiau minėtą vykdomąjį dokumentą (v.b.l. Nr.13). Apskundimo tvarka minėtame patvarkyme yra nurodyta, tačiau jokio skundo antstolio kontora negavo.

Raginime įvykdyti sprendimą nurodyta, kad nesumokėjus skolos per dešimt dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos, bus taikomos CPK 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės, t.y. bus pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas (v.b.l. Nr. 12). Apskundimo tvarka minėtame patvarkyme irgi yra nurodyta, tačiau jokio skundo antstolio kontora negavo. 2015 04 24 skolininkė pateikė 2015 04 23 d. pareiškimą, kuriame prašo sustabdyti skolos išieškojimą, kadangi S. B. pateikė teismui ieškinį dėl skolos priteisimo, kuriame prašo daryti užskaitą gautomis lėšomis pagal paskolos sutartį (v.b.l. Nr. 27).

2015 04 29 antstolis raštu skolininkei išaiškino, kad CPK 626 straipsnyje numatyti pagrindai, kada antstolis savo patvarkymu privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o 627 straipsnyje, kada antstolis gali sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus. Taip pat skolininkei nurodyta, kad vadovaujantis CPK 586 straipsnio 1 dalimi: vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir vadovaujantis CPK 651 straipsnio normomis vykdomasis dokumentas 2015 03 12 d. priimtas vykdyti ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0240/15/00513 (v.b.l. Nr. 31). Minėtas raštas skolininkei įteiktas asmeniškai (v.b.l. Nr.32).

Antstolio vykdymo veiksmų sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo privalomumą ir teisę reglamentuoja CPK 625-627 straipsniai. CPK 626 straipsnis reglamentuoja privalomąjį vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymą. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai yra ne įpareigojantys, bet antstoliui suteikiantys teisę sustabdyti vykdomąją bylą. Visi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Skolininkei, nevykdančiai savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai. Todėl skolininkei nesumokėjus skolos geruoju 2015 05 18 d. buvo areštuotos skolininkei priklausančios sąskaitos bei turtas (v.b.l. Nr. 46-56). Visi procesiniai dokumentai skolininkei buvo siųsti registruotu laišku, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grižo neįteikti (v.b.l. Nr. 54-55).

Vadovaujantis CPK 604 straipsniu procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos.

Skolininkei taip pat išaiškinta, kad jeigu buvo areštuotos skolininkei priklausančios lėšos bankuose, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas (nedarbo išmoka, kompensacinės lėšos, komandiruotpinigiai, motinystės (tėvystės) pašalpa, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, socialinė parama, išeitinė išmoka) arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos bus grąžinamos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įrodymų pateikimo (Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 p.) (v.b.l. Nr. 56). Tačiau skolininkė jokių įrodymų antstolio kontorai nepateikė, todėl areštas nuo skolininkei priklausančių sąskaitų negali būti nuimtas.

Dėl priešpriešinių sumų įskaitymo.

Atlikti vykdymo veiksmus neturint vykdomojo dokumento griežtai draudžiama, antstolis turi teisę vykdyti tik vykdomuosius dokumentus (CPK 586 straipsnis). Skolininkei I. D. žodžiu buvo išaiškinta, kad jinai turi teisę pateikti vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl priešpriešinių piniginių sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo iš išieškotojo M. D., ir tik tokiu atveju gali būti atliktas šių sumų tarpusavio įskaitymas pagal CPK 687 straipsnio nuostatas. Kadangi skolininkė antstolio kontorai vykdomojo dokumento nepateikė, todėl priešpriešinių sumų įskaitymas negalimas.

Motyvuojamoji dalis

CPK 18 straipsnis numato, kad įsiteisėję teismo sprendimai, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pabrėžtina, jog skolininkams, kaip vykdymo proceso dalyviams, įstatymas suteikia ne tik teises, bet ir numato pareigas. Skolininkams keliama pareiga būti aktyviems, bendradarbiauti su antstoliui ir padėti jam kaip galima greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą gerbti vieni kitus teises ir teisėtus interesus. Skolininkai taip pat turi pareigą laiku ir sąžiningai naudotis jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis bei jomis nepiktnaudžiauti.

Antstolių įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus. CPK 7 str. įtvirtinantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, nustato kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo -asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai.

Suinteresuotas asmuo M. D. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog skundas yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

Suinteresuoti asmenys apie civilinės bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai.

Skundas dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų atmestinas.

Šios bylos nagrinėjimo dalykas – antstolio veiksmų teisėtumas priimant 2015-05-18 patvarkymą dėl skolininkės I. D. lėšų arešto.

CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas reiškia, kad teismo procesiniame sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, nes teismo procesinio sprendimo nevykdymas vertintinas ne tik kaip išieškotojo teisių pažeidimas, bet ir kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnis). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis). CPK 585 straipsnis imperatyviai nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, taigi jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo procesinio sprendimo nevykdymas (CPK 18 straipsnis).

Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik tada, kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. Nr. 0240/15/00513 nustatyta, kad antstolio Vytauto Mitkaus kontoroje vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. N2-3749-558/2014, išduotas 2015-02-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo dėl 2 896,20 EUR skolos išieškojimo iš skolininkės Ingos D. M. D. naudai.

Antstolis vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsniu patikrinęs ir patvirtinęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, priėmė vykdyti išieškotojo pateiktą vykdyti aukščiau minėtą vykdomąjį dokumentą (v.b.l. Nr.13). Apskundimo tvarka minėtame patvarkyme yra nurodyta, tačiau jokio skundo antstolio kontora negavo.

Raginime įvykdyti sprendimą nurodyta, kad nesumokėjus skolos per dešimt dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos, bus taikomos CPK 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės, t.y. bus pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas (v.b.l. Nr. 12). Apskundimo tvarka minėtame patvarkyme irgi yra nurodyta, tačiau jokio skundo antstolio kontora negavo. 2015 04 24 skolininkė pateikė 2015 04 23 d. pareiškimą, kuriame prašo sustabdyti skolos išieškojimą, kadangi S. B. pateikė teismui ieškinį dėl skolos priteisimo, kuriame prašo daryti užskaitą gautomis lėšomis pagal paskolos sutartį (v.b.l. Nr. 27).

Skolininkei, nevykdančiai savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai. Todėl skolininkei nesumokėjus skolos geruoju 2015 05 18 d. buvo areštuotos skolininkei priklausančios sąskaitos bei turtas (v.b.l. Nr. 46-56). Visi procesiniai dokumentai skolininkei buvo siųsti registruotu laišku, adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius, tačiau grižo neįteikti (v.b.l. Nr. 54-55). Pažymėtina, jog skolininkė I. D. neįvykdė raginimo geruoju, todėl antstolis Vytautas Mitkus 2015-05-18 patvarkymu areštavo skolininkės pinigines lėšas.

Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ir disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). Šio instituto tikslas - laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Dėl to antstoliui išieškant iš skolininko turto ar turtinių teisių ir jas areštavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotu turtu ar turtinėmis teisėmis.

Dėl priešpriešinių sumų įskaitymo.

Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis ( skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 straipsnis).

Pagal CK 6.123 straipsnio 1 dalies nuostatas prievolė pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdoma. Vienas iš prievolių pasibaigimo atvejų yra įskaitymas – vienašalis sandoris, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas Prievolės pasibaigimo įskaitymu esmė – įskaitymas priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, kurio terminas nuėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo ( CK 6.130, 6.131 straipsniai).

Vienas įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų (žr.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vėjo tiltas“ v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-347/2013).

Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymui atlikti turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart I. G. LTD v. UAB „ Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ B. H.“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Alginora“ v. UAB „Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010).

Teismas atkreipia dėmesį, jog atlikti vykdymo veiksmus neturint vykdomojo dokumento draudžiama, antstolis turi teisę vykdyti tik vykdomuosius dokumentus (CPK 586 straipsnis). Į vykdomąją bylą pateiktas M. D. atsiliepimas į S. B. ieškinį dar nesudaro pagrindo skolos įskaitymui. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis civilinė byla neišnagrinėta, nėra priimtas galutinis teismo procesinis dokumentas, kurio pagrindu būtų išduotas vykdomasis raštas. Kaip nurodo antstolis Vytautas Mitkus, skolininkei I. D. žodžiu buvo išaiškinta, kad ji turi teisę pateikti vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl priešpriešinių piniginių sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo iš išieškotojo M. D., ir tik tokiu atveju gali būti atliktas šių sumų tarpusavio įskaitymas pagal CPK 687 straipsnio nuostatas. Kadangi skolininkė antstolio kontorai vykdomojo dokumento nepateikė, todėl priešpriešinių sumų įskaitymas negalimas.

Teismas, atlikęs vykdomojoje byloje esančių įrodymų vertinimą, ir atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, dėl šių priežasčių pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-346/2012). Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Europos Žmogaus T. T. jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą (nutartį) neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisų Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 443, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos I. D. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vanda Višnevska