Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-06-19 · Civilinė byla Nr. 2S-560-440/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-19
Bylos Nr.
2S-560-440/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Suinteresuotas asmuo
R. C., G. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-560-440/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04939-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. C. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1047-1030/2025 pagal pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys G. D., R. C., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko D. D. tėvo suinteresuoto asmens G. D. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pažeidimo 2024 birželio 29, 30 dienomis. Pareiškėja antstolė V. D. kreipėsi į teismą, prašydama spręsti klausimą dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri užvesta Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7004-901/2022 pagrindu dėl bendravimo tvarkos tėvui su nepilnamete dukra nustatymo. Nurodė, kad 2024 m. liepos 9 d. į antstolę kreipėsi suinteresuotas asmuo R. C., prašydama spręsti klausimą dėl suinteresuoto asmens G. D. 2022 m. spalio 21 d. nutarties pažeidimo 2024 m. birželio 29–30 d. ir atsakomybės taikymo.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo G. D. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą ir nurodė, kad vaikas buvo paimtas iš vaiko motinos pagal abiejų tėvų susitarimą 2024 m. birželio 29 d. 16.30 val. Pagal teismo nutartį tėvas pasiėmęs dukrą su ja nepertraukiamai bendrauja parą laiko, tai ir buvo įvykdyta, todėl vaikas buvo perduotas mamai 2024 m. birželio 30 d. 16.30 val. Konkrečiu atveju nėra pagrindo tenkinti antstolės pareiškimo.

3. Suinteresuotas asmuo R. C. pareiškimą palaikė, kadangi vaiko tėvas negali savo iniciatyva keisti teismo nutartimi nustatytos vaiko bendravimo su tėvu tvarkos savo nuožiūra. Iki nagrinėjamo įvykio dukra kartu su ja buvo Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninėje „(duomenys neskelbtini)“ dėl raidos sutrikimo ištyrimo, ten tėvas turėjo galimybę su dukra bendrauti, todėl, mamai su dukra grįžus į Klaipėdą, vaiko tėvui neturėjo priklausyti kompensacinis bendravimo su dukra laikas. Dukros tėvui negrąžinus įprastu laiku, t. y. 11 val., suinteresuotas asmuo R. C. pirmiausiai skambino dukros tėvui, o tik jam neatsakius, paskambino į policiją, nes nežinojo, kur tuo metu yra jos dukra ir kas su ja vyksta. Šiuo atveju vėlesnis vaiko paėmimas iš mamos neleido vaiko tėvui atitinkamai vėliau nei įprasta ją grąžinti mamai ir pačiam interpretuoti teismo nutartį dėl jos vykdymo tvarkos.

4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad šeima yra žinoma skyriui dėl tarpusavio nesutarimų, tačiau niekada nėra nustatyta nė vieno iš tėvų veikimo priešingai vaiko interesams. Tėvai, atsižvelgdami į gyvenimiškas situacijas, gali šiek tiek nukrypti nuo labai tikslios bendravimo su vaiku tvarkos, atsižvelgdami į vaiko interesus, tačiau šiuo atveju trūksta tėvų bendradarbiavimo tarpusavyje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

6. Teismas pažymėjo kad, net ir egzistuojant formaliam bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimui, vaiko tėvo elgesys grąžinant dukrą jos mamai ne 2024 m. birželio 30 d. 11 val., o 16.30 val. nelaikytinas sąmoningu, piktybišku teismo 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. spalio 21 d. nutarčių pažeidimu, už kurį turėtų būti taikoma atsakomybė. Pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog vaiko tėvas į vaiko mamos žinutes dėl vaiko grąžinimo į namus atsakė 2024 m. birželio 30 d. 11.39 val., t. y. praėjus 35 minutėms nuo pirmos gautos žinutės iš vaiko mamos (išsiųsta 11.07 val.), byloje nėra duomenų, kad dėl nurodyto vėlesnio, nei tikėjosi vaiko mama, jo grąžinimo į namus kilo neigiamų pasekmių šalių dukros interesams. Priešingai, vaikas turi interesą bendrauti su tėvu, kurti su juo ryšį bent tokia trukme, kuri nurodyta teismo nutartyje, t. y. nepertraukiamai parą laiko.

7. Teismas padarė išvadą, kad, nors ir esant formaliam bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimui, baudos skyrimas suinteresuotam asmeniui G. D. būtų neproporcinga ir neteisinga priemonė, nes padarytas pažeidimas nesukėlė grėsmės vaiko interesams ir nebuvo padarytas sąmoningai.

8. Teismas įvertinęs bylos apimtį, tai, kad byloje vyko keli teismo posėdžiai, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.16–17 punktus, nusprendė, kad suinteresuoto asmens G. D. patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos. Todėl teismas, atmetęs antstolės pareiškimą, iš suinteresuoto asmens R. C. suinteresuotam asmeniui G. D. priteisė 1 210 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. C. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. nutarties dalį, kuria buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos iš suinteresuoto asmens R. C. suinteresuotam asmeniui G. D.; prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybe, kad skirti ar ne už pažeidimą baudą yra teismo diskrecija. Taip pat sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad pažeidimas (nors pirmosios instancijos teismas jį ir įvertino kaip formalų) buvo padarytas. Todėl akivaizdu, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė suinteresuoto asmens G. D. veiksmai – teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos savavališkas netinkamas vykdymas, dėl kurio pareiškėja antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo, jos neskyrė ne dėl to, kad pažeidimo nebuvo, o dėl to, kad pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių vaikui, pirmosios instancijos teismo vertinimu, buvo formalus, todėl baudos skyrimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų.

9.2. Todėl atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, yra pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, paliekant šalims jų pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Priešingu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš suinteresuoto asmens R. C. reikštų nesąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą. Analogiška praktika yra formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 10 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2024.

9.3. Pareiškėjos (antstolės) poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai išlaidų patyrimą lėmė neteisėti suinteresuoto asmens G. D. veiksmai, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino, o vien tai, kad buvo nuspręsta baudos neskirti, nereiškia, kad suinteresuotas asmuo R. C. į antstolį kreipėsi be pagrindo.

9.4. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai taisyklėms nėra būdingas absoliutumas. Šiuo atveju teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principą atitiktų situacija, kad abi šalys liktų prie savo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo G. D. prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. nutartį, o atskirąjį skundą atmesti; priteisti iš apeliantės suinteresuoto asmens G. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Suinteresuoto asmens R. C. atskirajame skunde paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra visiškai neaktuali.

10.2. Pati vaiko mama šiuo metu sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis pripažįsta, jog nutartimi konstatuotas ne tik formalus vaiko bendravimo tvarkos pažeidimas, bet ir tai, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku.

10.3. Suinteresuotas asmuo R. C. nėra linkusi bendradarbiauti su vaiko tėvu. Todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais suinteresuotas asmuo R. C. turėjo objektyviai įsivertinti savo priešingos byloje pozicijos pasekmes, t. y. jog, „pralaimėjus“ bylą, teks atlyginti suinteresuoto asmens G. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teisme suinteresuotas asmuo R. C. nepatyrė jokių bylinėjimosi išlaidų, nes vedė bylą be advokato, t. y. nesinaudojo kvalifikuota teisine pagalba, o tai reiškia, jog teismui nepriteisus vaiko tėvo patirtų bylinėjimosi išlaidų bylą inicijavęs suinteresuotas asmuo R. C. paliktų be jokių pasekmių. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad turėjusi ir turinti skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi R. C. tiesiog piktnaudžiauja procesu, nes, prašydama palikti proceso šalis prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų, pati pateikusi atskirąjį skundą su advokato pagalba, jau prašo priteisti iš G. D. savo dar net nepatirtas 484 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10.4. Kelis kartus dėl objektyviai nepagrįstų priežasčių, teismui ir visiems proceso dalyviams susirinkus į bylos nagrinėjimą, buvo atidedami teismo posėdžiai, kliūtis paties suinteresuoto asmens R. C. iniciatyva pradėtos bylos nagrinėjimui buvo įvardyta – suinteresuoto asmens negebėjimas daugiau nei per pusę metų susipažinti su bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolės V. D. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo R. C. 2024 m. liepos 9 d. kreipėsi į antstolę dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 11 d. nutartimi nustatytos laikinosios G. D. bendravimo su dukra tvarkos nesilaikymo, nurodydama, kad suinteresuotas asmuo G. D., nepaisydamas aplinkybių, kad jam nuo 2024 m. birželio 17 d. buvo sudarytos galimybės Kauno klinikų reabilitacijos ligoninėje „(duomenys neskelbtini)“ kasdien matytis su šalių dukra, 2024 m. birželio 27 d. pareikalavo iš vaiko mamos suinteresuoto asmens taikyti kompensavimo mechanizmą dėl neįvykusio vaiko tėvo bendravimo su dukra 2024 m. birželio 22–23 dienomis, kai šalių dukra su mama buvo gydymo įstaigoje. R. C. el. paštu nurodė vaiko tėvui, kad dukrą perduos jam 2024 m. birželio 29 d. 15.30 val. G. D. savo iniciatyva pavėlino vaiko pasiėmimo laiką iki 16.30 val., o 2024 m. birželio 30 d. negrąžino vaiko jo mamai teismo 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. spalio 21 d. nutartyse numatytu laiku, t. y. iki 11 val., taip pat neatsakė į telefono skambučius ir „Viber“ žinutes, todėl teko kreiptis į policijos pareigūnus. Vaiko tėvas dėl vėlesnio vaiko grąžinimo su mama nesitarė (v. b. l. 65, 66).

14. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad vaiko tėvas su savo dukra pagal teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7004-901/2022 bendrauja du kartus per mėnesį antrą ir ketvirtą šeštadienį ir sekmadienį, vaiką paimdamas to šeštadienio 11 val. ir grąžindamas vaiką motinai R. C. to sekmadienio 11 val. Taip pat pagal teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį toje pačioje byloje tais atvejais, kai dėl objektyvių (vaiko ligos) priežasčių vaiko tėvas negali su vaiku bendrauti nustatytu laiku, jo bendravimo laikas yra kompensuojamas analogiškomis sąlygomis kitą savaitę, t. y. pirmą arba trečią savaitę – tą šeštadienį / sekmadienį, vaiką paimant to šeštadienio 11 val. ir grąžinant vaiko motinai to sekmadienio 11 val.

15. Iš byloje esančio 2024 m. birželio 27 d. vaiko tėvo el. laiško vaiko motinai matyti, kad vaiko tėvas informavo mamą, jog pagal teismo nutartį numatyto antro mėnesio šeštadienį ir sekmadienį, t. y. 2024 m. birželio 22, 23 dienomis, šalių dukra buvo gydymo įstaigoje, todėl vaiko ir tėvo bendravimo laikas turi būti kompensuotas ateinantį savaitgalį, t. y. birželio 29, 30 dienomis, todėl tėvas pasiūlė vaiko mamai 2024 m. birželio 28 d. (penktadienį) parvežti ją su dukra iš Kauno klinikų į Klaipėdą arba birželio 29 d. (šeštadienį) paimti dukrą iš Kauno klinikų ir parsivežti į savo namus, o 2024 m. birželio 30 d. 11 val. grąžinti ją mamai. Vaiko mama R. C. atsakė, kad vaiko tėvas turėjo galimybę bendrauti su dukra ligoninės teritorijoje birželio 22, 23 dienomis, nurodė, kad grįžus po kelionės ir pailsėjus vaiką perduos tėvui bendrauti nuo 15.30 val. Atsakydamas į nurodytą laišką vaiko tėvas nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko režimą dukra 15.30 val. dar gali miegoti, pasiūlė vaiko režimą pavėlinti iki 16.00 val. arba 16.30 val. Vaiko mama atsakydama į šį laišką nurodė, kad vaiką perduos tėvui 16.30 val., taip pat informavo, kad dukra sloguoja, nurodė, kokie vaistai turi būti vartojami. 2024 m. birželio 30 d. 14.16 val. el. laišku vaiko mama informavo vaiko tėvą, kad dėl to, jog jis negrąžino jai dukros 2024 m. birželio 30 d. 11 val. į namus ir neatsiliepė į skambučius, jai teko kreiptis į policijos pareigūnus (t. 1, b. l. 23–25). Vaiko tėvas G. D. 11.39 val. informavo vaiko mamą, kad grąžins dukrą 16.30 val., nes ją pasiėmė vakar 16.30 val., o pagal nutartį priklauso para. 16.15 val. vaiko tėvas informavo vaiko mamą, kad dukra atvyko į namus (t. 1, b. l. 22).

Dėl teismo teisės nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių

16. Apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties dalimi, kuria buvo nuspręsta suinteresuotam asmeniui G. D. neskirti baudos už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 11 d. nutartimi nustatytos laikinosios tėvo bendravimo su dukra tvarkos nesilaikymo. Tačiau apeliantė nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas šalims paskirstė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

17. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjos (antstolės) poreikį inicijuoti bylą ir dėl to patirtas išlaidas lėmė neteisėti suinteresuoto asmens G. D. veiksmai. Vien dėl to, kad buvo nuspręsta neskirti baudos G. D., anot apeliantės, negalima daryti išvados, jog suinteresuotas asmuo R. C. kreipėsi į antstolę be pagrindo. Teigia, kad suinteresuoto asmens padarytas pažeidimas nors ir pripažintas formaliu, tačiau vis dėlto buvo padarytas. Todėl šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir palikti šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

18. Suinteresuotas asmuo G. D. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad suinteresuotas asmuo R. C. turėjo objektyviai įsivertinti savo priešingos byloje pozicijos pasekmes.

19. Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nusprendė, jog suinteresuoto asmens G. D. patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, todėl iš suinteresuoto asmens R. C. suinteresuotam asmeniui G. D. jas priteisė.

20. Konkrečiu atveju pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies.

21. Kasacinis teismas aiškindamas šią įstatymo normą yra nurodęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16 ir 17 punktai; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktas; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 63 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020 20 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 14 punktas; 2023 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023 126 punktas).

22. Pirmiau aptartoms bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms nėra būdingas absoliutumas – proceso įstatymas suteikia teismui teisę nukrypti nuo šių taisyklių. Taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtis reglamentuojama CPK 93 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

23. Būtina akcentuoti, kad proceso įstatymo nuostata, reglamentuojanti šią teismo teisę, yra bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimtis. Vadinasi, procesinės nuostatos, sudarančios CPK 93 straipsnio 4 dalies turinį, negali būti aiškinamos per plačiai – nukrypimas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra galimas tik šių nuostatų expressis verbis reglamentuotais pagrindais (netinkamas šalies procesinis elgesys ir kt.). Be to, išskirtinas ir dar vienas šių procesinių nuostatų taikymo aspektas – teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 16 punktas).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmiausiai, pagal teismų praktiką, šalis laikoma bylą laimėjusia ir turinčia teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tada, kai teismo sprendimas jai yra palankus, t. y. kai teismas atmeta kitos šalies reikalavimus ar konstatuoja jos veiksmų teisėtumą. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nors ir pripažino, kad suinteresuotas asmuo padarė nežymų Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 11 d. nutartimi nustatytos laikinosios tėvo bendravimo su dukra tvarkos pažeidimą, tačiau vis dėlto neskyrė suinteresuotam asmeniui G. D. baudos, kurios parašė pareiškėja antstolė. Vadinasi, teismo procesinis sprendimas iš esmės buvo palankus G. D., o tai pagrįstai sudaro pagrindą jam priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25. Antra, apeliantė pati pripažįsta, kad baudos neskyrimas yra teismo diskrecija. Tai reiškia, kad apeliantės iniciatyva buvo nepagrįsta tiek, kiek ja buvo siekiama paskirti sankciją kitai proceso šaliai – suinteresuotam asmeniui G. D.. Ši aplinkybė patvirtina, kad būtent apeliantė (o ne suinteresuotas asmuo G. D.) iš esmės liko pralaimėjusi procese, todėl nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.

26. Trečia, CPK numatyta išimtis iš bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės taikytina tik esant aiškiai nustatytam netinkamam šalies procesiniam elgesiui. Apeliantė nepateikia jokių konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad suinteresuoto asmens G. D. procesinis elgesys buvo nesąžiningas ar kad suinteresuotas asmuo G. D. būtų piktnaudžiavęs procesu. Vien apeliantės deklaratyvus teiginys, kad antstolės veiksmus išprovokavo kitos šalies elgesys, savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės leidžiama tik išimtiniais atvejais – kai yra aiškiai nustatyta, jog šalies procesinis elgesys pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį vertintinas kaip netinkamas, ir egzistuoja konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios tokio elgesio netinkamumą, ir jo sukelti padariniai. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju suinteresuoto asmens G. D. nesąžiningas elgesys ar piktnaudžiavimas procesu nenustatytas.

27. Apibendrinęs aptartas aplinkybes, teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai atsižvelgė į bylos apimtį, tai, jog vyko keli teismo posėdžiai, o šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindžia suinteresuoto asmens G. D. poreikį naudotis teisminės gynybos priemonėmis – advokato atstovavimu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės, o pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės šiuo atveju nėra.

28. Apeliantė atskirajame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2024, teigdama, kad šiuo atveju reikėtų ja vadovautis sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas patikrinęs LITEKO duomenis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2024 nerado. Todėl, konkrečiu atveju nesant apeliantės nurodomos teismų praktikos šaltinio, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti, ar minėtoje nutartyje pateikti išaiškinimai yra aktualūs nagrinėjamai situacijai. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2024 praktika negali būti vertinama kaip pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, nes minėtos nutarties egzistavimas ir turinys nėra patvirtinti.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 10 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

30. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

31. Suinteresuotas asmuo G. D. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius duomenis: 2025 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko mokėjimo nurodymą. Teigia, kad patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, ir prašo patirtas išlaidas priteisti iš apeliantės.

32. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2024 m. III ketvirtis – bruto 2 237,90 Eur. Už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikomas 0,4 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 895,16 Eur (0,4 × 2 237,90 Eur). Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į atskirąjį skundą neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį, yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš apeliantės suinteresuotam asmeniui G. D. priteistina 484 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens R. C. suinteresuotam asmeniui G. D. 484 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai) bylinėjimosi išlaidų, kurias jis patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Vilija Valantienė