- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-25
- Bylos Nr.
- eI2-8735-583/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01343-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- T. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
2024 m. birželio 18 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja T. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 24S87092 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas).
Nurodo, kad Migracijos departamentas Sprendimą grindė tuo, kad prašymo pildymo metu pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir tuo, kad neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Mano, kad Sprendimas yra neteisingas, kadangi Migracijos departamentas vienašališkai priėmė sprendimą neįvertinant visų aplinkybių.
Migracijos departamentas nurodo, kad patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinę sistemą, nuo laikino leidimo gyventi išdavimo dienos, nustatė, jog jai nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis – 860 Eur. Tačiau Migracijos departamentas galimai nežinojo ir neįvertino nuo jos nepriklausančių laikinų draudiminių ir nedraudiminių nedarbingumo laikotarpių, nes laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki 2024 m. vasario mėn., jos ligos laikotarpiu ir dviejų nepilnamečių vaikų slaugymo laikotarpiu buvo išduoti laikino nedarbingumo pažymėjimai: rugsėjo mėn. 26 - 30 d. nedarbingumo pažymėjimas EG 7809432; 2023 m. spalio mėn. 1-3 d. nedarbingumo pažymėjimas EG 7809432; 2023 m. lapkričio mėn. 29-30 d. nedarbingumo pažymėjimas EG 8330288; 2023 m. gruodžio mėn. 1; 11-13 d. nedarbingumo pažymėjimai EG 8330288 ir EG 8433428; 2024 m. sausio mėn. 15-19 d. nedarbingumo pažymėjimas EG 8742068; 2024 m. vasario mėn. 10-15 nedarbingumo pažymėjimas EG 9012519.
Taipogi 2023 m. spalio mėn. 6; 9; 20-31 d.; 2023 m. gruodžio mėn. 14-15 d.;2024 m. vasario mėn. 19; 23; 26 d.; 2024 m. kovo mėn. 5-18 d. mažametis vaikas nelankė įstaigos, todėl buvo priversta darbovietėje imti neapmokamų atostogų. VSDFV informacinėje sistemoje mėnesinis darbo užmokestis nesiekė 860 Eur, šio fakto neneigia, tačiau aukščiau nurodyti dokumentai įrodo, kad ši situacija atsirado dėl nenumatytų aplinkybių.
Akcentuoja, jog nesutinka su Migracijos departamentas išvada, kad pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes 2023 m. gruodžio mėn. įregistravo individualią veiklą. Pažymi, kad jos ketinimas dirbti ją įdarbinusioje darbovietėje nepasikeitė. Sprendime teigiama, kad jos mėnesinis atlyginimas yra mažesnis nei 860 Eur, tačiau tai ir įrodo ketinimus dirbti, kadangi priešingu atveju iš bendrovės UAB “Stat Line” negautų jokio atlyginimo. Veikla pagal individualios veiklos pažymą, nėra pagrindinis darbas. Individualia veikla pradėjo verstis supratusi, kad šį papildomą darbą aš gali atlikti vakarais ar savaitgaliais kuomet vyras, nedirbdamas, gali prižiūrėti vaikus.
Migracijos departamentas Sprendime, remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, konstatuoja, kad jai negaunant darbo užmokesčio, kuris siektų 1 minimaliąją mėnesinę algą, ji neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Tačiau, Lietuvos Respublikos Seimo įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad: “Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje”. Įstatymas aiškiai nurodo, kad darbo užmokestis nėra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Ir kaip numato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 1V-329 Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo, 8.3 punktas: “…Užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.”. O taip pat, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. A1-22 dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo, 1 ir 1.3 punktai nustato, kad: 1. pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį (minimaliąja mėnesine alga – MMA), kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi: 1.3. kitiems užsieniečiams – 1 MMA.
Įvertinusi aukščiau išdėstytą teikia AB “Swedbank” Konstitucijos klientų aptarnavimo centro konsultantės pasirašytą 2024 m. balandžio 5 d. asmeninės sąskaitos likučio išrašą, įrodantį, kad disponuoju santaupomis - 12064.70 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, nuo 2024 m. sausio mėnesio MMA sudaro 924 eurų į mėnesį. Vienerių 2024 metų MMA suma sudaro 11088 Eur. Nors santaupos nėra pagrindinis pragyvenimo lėšų šaltinis, jų akivaizdžiai užtenka pagal įstatymų reikalavimus. Todėl mano, kad Migracijos departamentas savo sprendime klaidingai įvertino aplinkybes konstatuodamas, kad neturi pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko, atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 2 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje (UAB „Stat line“, į. k. 306325612) tinkuotoju. Išnagrinėjęs prašymą, 2023 m. rugpjūčio 18 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S133203 panaikinti leidimą laikinai gyventi ir išduoti naują leidimą laikinai gyventi nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2025 m. rugsėjo 19 d. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760278480, galiojantis iki 2025 m. rugsėjo 19 d. įteiktas 2023 m. rugsėjo 22 d.
Vykdant užsieniečių kontrolę, duomenys apie asmenį buvo patikrinti VSDFV informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėja UAB „Stat line“, į. k. 306325612 dirba nuo 2023 m. liepos 28 d. iki šiol, ir asmeniui, nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo UAB „Stat line“ dienos, nei vieną kartą nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 860 Eur. Už 2023 m. rugsėjo mėn. išmokėta - 450,48 Eur, už 2023 m. spalio mėn. išmokėta - 430 Eur, už 2023 m. lapkričio mėn. išmokėta - 602 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. išmokėta - 678,95 Eur, už 2024 m. sausio mėn. išmokėta - 588 Eur, už 2024 m. vasario mėn. išmokėta - 600,6 Eur.
Taipogi pareiškėja nuo 2023 m. gruodžio 5 d įregistruota kaip vykdantis individualią veiklą asmuo. Patikrinus Licencijų informacinę sistemą, duomenų apie asmens vykdomą licencijuojamą veiklą, nerasta. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Stat line“ pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, jog asmeniui bus mokamas 860 Eur mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad asmeniui, nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo darbui UAB „Stat line“ dienos, nei vieną kartą nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, kad asmuo vykdo individualią veiklą, yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Šalies argumentai
Asmuo, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš UAB „Stat line, sudarantis 860 Eur. Pažymima, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA. Atsižvelgus į VSDFV duomenis, t. y., kad asmeniui nuo 2023 m. rugsėjo mėn. nėra mokamas darbo užmokestis, kurio dydis siektų 1 MMA, ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, asmuo negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos tik darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
Vertinant asmens ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad asmuo neturi ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Nors asmuo turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – asmens dukrai D. B., gim. (duomenys neskelbtini) yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 2 p. pagrindu, ir jos deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje yra nuo 2023 m. birželio 14 d., dukrai Y. B., gim. (duomenys neskelbtini) yra išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 2 p. pagrindu, jos gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje yra deklaruota nuo 2023 m. liepos 198 d., dėl abiejų asmens dukrų leidimų laikinai gyventi išdavimo kreipėsi jų tėvas A. B., gim. (duomenys neskelbtini), turintis leidimą laikinai gyventi išduotą Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. pagrindu, ir kurio deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje yra nuo 2023 m. vasario 23 d., bet teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014).
Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Tvarkos aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.
Įstatymo 50 str. nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 str. 1 d. nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 str. 1 d. 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, o pagal Įstatymo 35 str. 1 d. 5 p. – jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė ginčijamą sprendimą pareiškėjai panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Pažymima, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Migracijos departamento vertinimu, pareiškėja savo skunde nenurodo konkrečių aplinkybių (ir su skundu nepateikia konkrečių aplinkybių buvimo įrodymų), kurios galėtų sąlygoti, kad Migracijos departamentas nebūtų panaikinęs leidimo laikinai gyventi.
Migracijos departamento teigimu Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui (užsieniečiui) panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 2 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje (UAB „Stat line“, į. k. 306325612) tinkuotoju. Išnagrinėjęs prašymą, 2023 m. rugpjūčio 18 d. Migracijos departamentas, priėmė sprendimą Nr. 23S133203 panaikinti leidimą laikinai gyventi ir išduoti naują leidimą laikinai gyventi nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2025 m. rugsėjo 19 d. 2023 m. rugsėjo 20 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760278480, galiojantis iki 2025 m. rugsėjo 19 d., asmeniui įteiktas 2023 m. rugsėjo 22 d.
Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p.). Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė; Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos, priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. liepos 28 d. pareiškėja pateikė Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2307-LLG-10683, nurodydama, kad ketina dirbti UAB „Stat line“ tinkuotoja, numatomas darbo užmokestis 860 Eur, pragyvenimo šaltinis Lietuvoje - darbo užmokestis pagal darbo sutartį.
UAB „Stat line“ teikdama Tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo Nr. 20230728-140014 nurodė, kad pareiškėja bus įdarbintas tinkuotoju, profesijų pogrupio kodas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių (712301), ekonominės veiklos rūšis – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (4100), numatoma pareiškėjos įdarbinimo trukmė ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiu, mokamas ne mažesnis 860 Eur darbo užmokestis.
Migracijos departamentas, vykdant migracinių procesų stebėseną ir kontrolę, patikrino VSDFV informacinės sistemos duomenis ir nustatė, kad pareiškėja UAB „Stat line“, į. k. 306325612 dirba nuo 2023-07-28 iki šiol, ir asmeniui, nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo ir įdarbinimo UAB „Stat line“ dienos, nei vieną kartą nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis – 860 Eur. Už 2023 m. rugsėjo mėn. išmokėta - 450,48 Eur, už 2023 m. spalio mėn. išmokėta - 430 Eur, už 2023 m. lapkričio mėn. išmokėta - 602 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. išmokėta - 678,95 Eur, už 2024 m. sausio mėn. išmokėta - 588 Eur, už 2024 m. vasario mėn. išmokėta - 600,6 Eur.
Patikrinimo metu taipogi nustatyta, kad pareiškėja nuo 2023 m. gruodžio 5 d. registruota kaip individualios veiklos subjektas. Pažymėtina, kad asmeniui teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad asmuo dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme ir tarpininkavimo rašte, kad jis vykdys individualią veiklą.
Įvertinus aukščiau išdėstytą ir vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės bei neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje), Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo Leidimą panaikino.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punkte pažymėtina, kad užsieniečiui (pareiškėjui) tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo reikalavimus ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas, akto redakcija galiojanti nuo 2024 m. sausio 15 d.), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Pagal Pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A1-22, 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.
Migracijos departamento teismui pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenys apie pareiškėją patvirtina, kad pareiškėjui nė karto per darbo bendrovėje, teikusioje tarpininkavimo prašymą ir įdarbinusio pareiškėją, laikotarpį nebuvo išmokėtas prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 860 Eur.
Taigi įvertinus šiuos duomenis darytina išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjai ginčo laikotarpiu nebuvo mokamas darbo užmokestis, o tai neatitiko Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo.
Pareiškėjai duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus (tokių duomenų nepateikta ir su skundu), Migracijos departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai).
Teisinio vertinimo nekeičia pareiškėjos su skundu teikiamos sąskaitos „Swedbank“ išrašas, kuriuo siekiama pagrįsti pragyvenimo lėšų turėjimą. Kaip jau minėta, užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, o būtent – gauti pajamas iš darbinės veiklos, kurios nurodytos prašyme išduoti leidimą ir tarpininkavimo rašte, dirbti leidime nurodomą darbą. Turimų lėšų ar santaupų likutis nėra teisinė prielaida pripažinti, kad asmuo gali neatitikti aukščiau nurodytų kriterijų.
Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad naudojosi Darbo kodekso numatyta teise į nemokamas atostogas, o taip pat jai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai dėl jos ir vaikų ligos, todėl jai buvo mokamas darbo užmokestis už faktiškai dirbą laiką bendrovėje. Pareiškėjos vertinimu negalima situacija, kai pasinaudojus įstatymo numatyta teise į nemokamas atostogas ar išdavus nedarbingumo pažymas, laikoma kad nesilaikyta leidime numatytų sąlygų.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pareiškėjos teikiami duomenys apie nedarbingumą ir nemokamas atostogas nepagrindžia teiginių, kodėl jai nebuvo mokamas numatytas darbo užmokestis už 2023 m. rugpjūčio mėnesį, kurį nebuvo išduotas nei nedarbingumas, nei nurodomos kitos nedarbingumo priežastys ar pan. Taipogi pažymėtina, kad įvardijamais pareiškėjos laikotarpiais nedarbingumo pažymėjimai išduoti trumpais periodais nuo 2 iki 3 dienų ir tai reikšmingos įtakos daryti išmokos dydžiui neturėjo, tačiau išmokėta darbo užmokesčio suma visą laikotarpį nesiekė tarpininkavimo rašte nurodytos mokėti mėnesinio darbo užmokesčio sumos – 860 Eur.
Kaip jau paminėta šiame sprendime, pareiškėjos prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktas ketinant dirbti pagal darbo sutartį, kai profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Taigi pareiškėjai leidimas laikinai gyventi išduotas būtent dirbti pagal darbo sutartį, kai profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą - tinkuotoja. Todėl gavusi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.
Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Nuo sprendimo pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo iki Sprendimo priėmimo pareiškėja apie pasikeitusias aplinkybes (dėl pareiškėjui nemokamo nustatyto dydžio darbo užmokesčio, pradėtos vykdyti individualios veiklos) Migracijos departamento neinformavo.
Dėl pareiškėjos argumentų, kad buvo priversta imti nemokamas atostogas kai vaikai negalėjo lankyti darželio ir todėl mokėtas mažesnis darbo užmokestis, pažymėtina, kad teisė į nemokamas atostogas neneigiama, tačiau kaip jau paminėta, ji, kaip užsienietė, gavusi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022, 2024 m. sausio 31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024).
Pažymėtina ir tai, kad prašydama leidimo laikinai gyventi, pareiškėja nurodė, jog jos pragyvenimo lėšų šaltinis yra darbo užmokestis, gaunamas iš bendrovės, tačiau jokių kitų pragyvenimo lėšų šaltinio nenurodė. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA (2023 m. – 840 Eur). Pareiškėjai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas dėl to, jog Migracijos departamentui buvo nurodyta, kad pareiškėjai bus mokamas mėnesinis darbo užmokestis (860 Eur) ir dirbdama bendrovėje ji turės pakankamai lėšų, gaudama reguliarias pajamas, jog pragyventų Lietuvos Respublikoje. Tačiau pagal atsakovo pateiktus VSDFV duomenis matyti, kad atitinkamas lėšų dydis nurodytais laikotarpiais nebuvo mokamas.
Tokioje teisinėje padėtyje, kurioje iki leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo buvo pareiškėja, tik aktyvūs pačios pareiškėjo veiksmai siekiant bendradarbiauti su atsakovu ir pateikiant jam objektyvius duomenis apie ekstraordinarinę situaciją, susiklosčiusią šeimoje ar darbovietėje, tam tikrais atvejais galėtų būti pagrindas prievolių nevykdymo tolerancijai taikant proporcingumo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1352-415/2024). Nagrinėjamu atveju pareiškėja išimtinių aplinkybių, lėmusių jos pasirinkimą sistemingai pažeisti sąlygas, taikomas asmenims, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neįrodė, todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas pagrįstai panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja negali turėti teisėtų lūkesčių dėl palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad ji yra įvykdžiusi visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai tenka pareiga pagrįsti Įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir/ar pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje susiformavusi nuostata, kad teisė būti Lietuvos Respublikoje nėra prigimtinė užsieniečio teisė (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2017 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4880-662/2017; 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4926-662/2017).
Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, todėl egzistavo pagrindai panaikinti leidimą laikinai gyventi, numatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, taigi, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022; 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023). Be to, pareiškėjas ir teismui nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, kurios leistų kitaip įvertinti ginčijamo Sprendimo motyvus, ar duotų pagrindą spręsti, kad atsakovui priimant Sprendimą buvo pažeisti pareiškėjo nurodyti viešojo administravimo principai.
Skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat nustatyta, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo teisiniam santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos T. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.