- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-29
- Bylos Nr.
- e2-187-955/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10255-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- R. D.
- Trečiasis asmuo
- I. B., L. S., G. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „SEB bankas“
- Advokatai
- Simas Tokarčakas, Arnoldas Blaževičius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. patikslintą ieškinį atsakovei R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės bei dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys I. B., L. S., G. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „SEB bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovas A. D. (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu (DOK-15258) prašo: santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1197, nutraukti dėl ieškovo A. D. kaltės; po santuokos nutraukimo R. D. palikti D. pavardę, o A. D. – D. pavardę; padalinti santuokoje įgytą turtą bei kreditorinius įsipareigojimus.
2. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad šalys nebegyvena santuokinio gyvenimo ir jau ilgą laiką neveda bendro ūkio, todėl nebesitiki vėl kada nors gyventi kartu. Ieškovas 2015 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-211/2015 buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Ieškovo veiksmai ir vėliau sekęs ikiteisminis tyrimas, baudžiamosios ir civilinių bylų nagrinėjimai iš esmės lėmė šalių santykių atšalimą ir bendro gyvenimo pabaigą, todėl galima konstatuoti, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.
3. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto už 551 866,67 Eur sumą. Šio turto vertė yra nustatyta nepriklausomo turto vertintojo. Po santuokos nutraukimo ieškovas prašo priteisti jam nekilnojamojo turto už 299 000,00 Eur, o atsakovei – už 252 866,67 Eur. Už ieškovui tenkančią didesnę bendro turto dalį atsakovės naudai turėtų būti priteista 23 066,67 Eur kompensacija. Ieškovas pažymėjo, kad toks turto pasidalinimo būdas niekaip neprieštarauja kreditorių interesams.
Šalies argumentai
4. Ieškovas taip pat nurodo, kad šalys santuokos metu įgijo solidarius įsipareigojimus kreditorėms I. B. ir L. S. pagal 2020 m. kovo 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-231-516/2020; kurie po santuokos nutraukimo lieka solidariais abiejų sutuoktinių įsipareigojimais. Ieškovas santuokos metu įgijo ir asmeninius įsipareigojimus, kurie po santuokos nutraukimo lieka jo asmeninėmis prievolėmis: t. y. prievolę VMI prie LR FM, vykdomosios bylos numeris 0072/20/00959; prievolę trečiajam asmeniui G. P. pagal Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, vykdomosios bylos numeris 0072/18/01129; prievolę AB SEB bankui pagal Kauno apygardos teismo sprendimą, vykdomosios bylos numeris 0137/20/01204; prievolę G. P. pagal Kauno apygardos teismo sprendimą.
II. Atsakovės argumentai
5. Atsakovė R. D. (toliau – ir atsakovė) su ieškovo patikslintu ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdžiuose paaiškino, kad tarp ieškovo ir atsakovės šioje civilinėje byloje ginčo apskritai nėra, kadangi šalys santuoką nesėkmingai bando nutraukti jau eilę metų, tačiau to padaryti nepavyksta dėl trečiojo asmens G. P. prieštaravimų. Kreditorius klaidingai tikisi, kad ieškovo įsiskolinimas jam gali būti tenkinamas iš atsakovei tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalies, kreditorius iki šiol savo pateiktuose prieštaravimuose nėra nurodęs nei vieno objektyvaus teisinio argumento, kodėl ir su kuo konkrečiai jis, kaip A. D. kreditorius, nesutinka, o tariamas nesutikimas yra absoliučiai deklaratyvaus pobūdžio, t. y. trečiasis asmuo iki šiol pasisakydavo tik dėl aplinkybės, kurios kvestionavimas CK prasme apskritai nėra priskiriamas kreditoriaus kompetencijai – dėl santuokos nutraukimo tarp šalių.
Atsiliepimas
6. Atsakovė nurodo, kad ji sutinka su ieškovo nurodytu santuokoje įgyto turto padalijimo būdu ir mano, kad jis jokia apimtimi neprieštarauja kreditorių interesams, kadangi nesikeičia šalims tenkančio turto balansas ir proporcijos, o pasikeičia tik šalių turimo turto forma. Tenkinus šiuos ieškinio reikalavimus, po santuokos nutraukimo nei atsakovė, nei ieškovas negauna daugiau turto nei jiems priklauso pagal įstatymą.
7. Taip pat atsakovės atstovas nurodė, kad tenkinus ieškinio reikalavimus iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, kadangi sprendimas nutraukti santuoką dėl ieškovo A. D. kaltės savo esme patvirtintų, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio, t. y. atsakovės, naudai. Taip pat iš atsakovės negali būti priteisiamos ir procesinių dokumentų vertimo išlaidos, kadangi atsakovė absoliučiai nėra susijusi su ieškovo kreditoriumi ir aplinkybe, kad jis nemoka lietuvių kalbos. Šalys negalėjo santuokos nutraukti bendru sutarimu vien dėl to, kad tam prieštaravo kreditorius, todėl atsakovė nėra atsakinga už byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas.
III. Trečiųjų asmenų argumentai
8. Trečiasis asmuo AB „SEB Bankas“ (toliau – ir bankas) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad bankas neprieštarauja, kad būtų tenkintas patikslintas ieškinys ir nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką, prievolė bankui būtų padalinta ją paliekant asmenine ieškovo prievole. Taip pat nurodo, kad ieškiniu yra išlaikomas lygių dalių principas, siekiant užtikrinti kreditorių teises ir interesus, todėl bankas sutinka su ieškinyje išdėstytu turto padalinimu.
9. Trečiasis asmuo G. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad jo manymu, šalys nutraukia santuoką ir dalijasi turtą tik tam, kad išvengtų teismų sprendimų dėl žalos atlyginimo vykdymo. Trečiojo asmens nuomone, prieš nutraukdamas santuoką ir prieš pasidalindamas turtą, ieškovas pirmiausiai turėtų atlyginti žalą jam ir bankui, todėl prašo ieškovo ieškinį atmesti.
10. Trečiasis asmuo L. S. pateikė teismui pranešimą, kad jai yra žinoma, jog teisme nagrinėjama civilinė byla dėl šalių santuokos nutraukimo ir ji prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį nurodė, kad tiek ieškovo A. D., tiek atsakovės R. D. įsiskolinimai kreditoriui VMI prie FM laikytini jų asmeninėmis prievolėmis ir turėtų būti tenkinami iš jiems tenkančios turto dalies ar kitų jų pajamų, todėl trečiasis asmuo neprieštarauja dėl patikslinto ieškinio dėl santuokos nutraukimo tenkinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikslintas ieškinys tenkinamas.
12. Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1197. Santuokoje šalys nepilnamečių vaikų neturi. Šalys nurodo, kad nebegyvena santuokinio gyvenimo ir jau ilgą laiką, neveda bendro ūkio, todėl nebesitiki vėl kada nors gyventi kartu. Ieškovas prašo santuoką nutraukti pripažįstant, kad ji iširo dėl jo kaltės, atsakovė tokiam ieškovo prašymui neprieštarauja.
Dėl santuokos nutraukimo
13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos, materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl jo kaltės, nurodydamas, kad būtent jo veiksmai, ikiteisminis tyrimas, baudžiamosios ir civilinių bylų nagrinėjimai iš esmės lėmė šalių santykių atšalimą ir bendro gyvenimo pabaigą. Atsakovė su ieškovo ieškiniu dalyje dėl santuokos nutraukimo visiškai sutinka, savo santuokos iširimo priežasčių nenurodė. Pagal CK 3.63 straipsnį abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.
15. Sutuoktiniai nurodo, kad jie jau ilgą laiką bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko, visiškai nebendrauja ir nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje, o nesant abipusės valios, negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutraukiama (Civilinio kodekso (toliau–CK) 3.49 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso (toliau–CPK) 177 straipsnis, 185 straipsnis). Kadangi tarp šalių ginčo nėra dėl kieno kaltės iširto santuoka, teismas konstatuoja, kad santuoka nutraukiama dėl ieškovo A. D. kaltės.
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
16. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pageidauja pasilikti savo prigimtinę pavardę, o atsakovei prašo palikti santuokinę pavardę „D“. Kadangi atsakovė prieštaravimų dėl to nepareiškė, tenkinamas ieškovo prašymas ir po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės: ieškovui - D, atsakovei – D.
Dėl šalių tarpusavio išlaikymo
17. Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių vienas kito išlaikymo ir jų bendro turto padalinimo klausimas. Byloje nustatyta, jog tiek ieškovas, tiek ir atsakovė yra veiksnūs bei darbingi, abiejų turtinė padėtis leidžia patiems savimi pasirūpinti, todėl išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nėra reikalingas ir po santuokos nutraukimo – nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl santuokos metu įgyto turto
18. Vadovaujantis CPK 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl turto padalijimo, klausimą. Nutraukus santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 1 dalie 4 punktas).
19. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą. Paskui iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 1, 2, 4 dalys).
20. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, pareiškėjai santuokoje įgijo šį nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini). Minėto nekilnojamojo turto rinkos kainos nustatytos UAB „Erdvė būstui“ 2024 m. sausio 8 d. konsultacinėmis išvadomis, tarp šalių ginčo dėl šio turto verčių nėra.
21. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis pareiškėjų vardu registruotų transporto priemonių nėra. Duomenų apie užsienyje registruotą turtą byloje nepateikta.
22. Bendra viso ieškovo ir jo sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto vertė yra 551 866,67 Eur, taigi, nutraukus santuoką ir pasidalijus bendrą nekilnojamąjį turtą, kiekvienam iš sutuoktinių turėtų tekti nekilnojamojo turto, kurio vertė - 275 933,33 Eur.
23. Ieškovas nurodo, kad dalis sutuoktinių turto yra naudojama ieškovo, o dalis atsakovės, todėl bendras sutuoktinių turtas, turėtų būti dalijamas įvertinus, kurį nekilnojamojo turto objektą faktiškai, daugelį metų gyvenant skyrium, naudoja ieškovas, o kurį atsakovė. Negyvenamoji patalpa - administracinės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ilgus metus buvo naudojama, kaip A. D. biuras, todėl ją ieškovas siekia valdyti ir po santuokos nutraukimo, kaip ir negyvenamąją patalpą – garažą (boksą) su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini) todėl šis turtas po santuokos nutraukimo turėtų atitekti ieškovui. Taip pat ieškovas prašo jam po santuokos nutraukimo priteisti ¼ dalį buto/patalpos - patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Viso po santuokos nutraukimo ieškovui atitektų turto už 299 000,00 Eur.
24. Atsakovė faktiškai naudojasi 1/24 dalimi negyvenamosios patalpos - garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir 2/3 dalimis buto/patalpos - buto su rūsiu 3,16 kv. m pažymėtu R-48, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur atsakovė gyvena nuo šio turto įsigijimo momento, todėl po santuokos nutraukimo šis turtas turėtų atitekti jai. Atsakovei taip pat ieškovas prašo priteisti 1/4 dalį negyvenamosios patalpos - patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu atsakovei po santuokos nutraukimo atitektų santuokoje įgyto turto už 252 866,67 Eur. Už ieškovui tenkančią didesnę bendro turto dalį ieškovas sutinka sumokėti atsakovei 23 066,67 Eur piniginę kompensaciją.
25. Atsakovė R. D. su ieškovo nurodytu santuokoje įgyto turto padalijimu sutinka. Nurodo, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, taigi atsakovė neturi teisinio pagrindo pretenduoti į ieškovo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto dalį, o ieškovas ir jo kreditoriai neturi teisės pretenduoti į atsakovės bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto dalį. Nagrinėjamu atveju, tenkinus ieškovo reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nei atsakovė, nei ieškovas negautų daugiau turto nei jiems priklauso pagal įstatymą.
26. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
27. Atsižvelgiant į CK 3.117 straipsnyje nustatytą prezumpciją, numatančią jog santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, nesant šalių ginčo dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo, nutraukiant šalių santuoką ieškovo ir atsakovės turtas padalinamas, ieškovui A. D. priteisiant natūra (duomenys neskelbtini), o atsakovei R. D. priteisiant natūra (duomenys neskelbtini) bei už ieškovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį - 23 066,67 Eur piniginę kompensaciją (299 000,00 Eur - 252 866,67 Eur = 46 133,33 Eur/2).
28. Teismas pažymi, kad toks šalių santuokoje įgyto turto padalijimas nepažeidžia kreditorių interesų, kadangi nepaisant to, kokia forma turtas bus padalintas tarp šalių (ar natūra, ar kompensacijos forma), vertės prasme turtas padalintas lygiomis dalimis. Nors trečiasis asmuo G. P. savo atsiliepimuose nurodo, kad prieš nutraukdamas santuoką ir prieš pasidalindamas turtą, ieškovas pirmiausiai turi atlyginti žalą jam ir bankui, tačiau pažymėtina, kad įsiskolinimas šiam kreditoriui yra asmeninė ieškovo A. D. prievolė, atsiradusi 2015 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-211/2015 ir 2019 m. balandžio 4 d. Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-413/2019, pagrindu ir gali būti išieškomas tik iš ieškovui priklausančio turto. Nutraukus santuoką ir padalijus santuokoje įgytą turtą, kreditorių reikalavimai galės būti nukreipti į ieškovui atitenkantį nekilnojamąjį turtą, kurio šiuo atveju ieškovui atitenka netgi daugiau, nei atsakovei.
Dėl kreditorių įsipareigojimų padalijimo
29. Nutraukiant santuoką turi būti išspręsti visi turtiniai sutuoktinių klausimai. Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutuoktiniai turi solidarias prievoles kreditorėms I. B. ir L. S. pagal 2020 m. kovo 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-231-516/2020, kuria iš sutuoktinių solidariai priteista L. S. 21 721,50 Eur, o I. B. - 40 546,80 Eur. Ieškovas prašo nutraukus šalių santuoką šias prievoles palikti sutuoktinių solidariomis prievolėmis, atsakovė prieštaravimų nepareiškė, todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje taip pat tenkinamas ir prievolės tretiesiems asmenims I. B. ir L. S. po santuokos nutraukimo paliekamos solidariomis ieškovo A. D. ir atsakovės R. D. prievolėmis.
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Prie tokių prievolių taip pat priskiriamos prievolės, atsirandančios dėl vieno iš sutuoktinių neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), mokestinės prievolės ir pan.
32. Prievolė trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos po santuokos nutraukimo pripažįstama asmenine ieškovo A. D. prievole, kadangi kreditorius patvirtino, kad tai yra asmeninė ieškovo prievolė ir turi būti tenkinama iš ieškovui tenkančios turto dalies ar kitų jo pajamų.
33. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-429-413/2019, trečiajam asmeniui AB „SEB bankui“ iš atsakovo A. D. priteista 65 406,39 Eur nuostolių atlyginimo, 5 438,70 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (70 845,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 724,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šios sumos bankui yra priteistos tik iš ieškovo, prievolė pagal šį teismo sprendimą po santuokos nutraukimo paliktina asmenine ieškovo A. D. prievole.
34. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-413/2019, iš ieškovo A. D. trečiajam asmeniui G. P. buvo priteista 345 703,19 Eur suma, o Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-231-516/2020 - 1 245,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Taip pat 2015 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-211/2015, iš ieškovo trečiajam asmeniui priteista 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovo A. D. prievolės kreditoriui G. P. pagal minėtus įsiteisėjusius teismų sprendimus yra išimtinai susijusios tik su ieškovo asmeniu, todėl laikomos asmeninėmis ieškovo A. D. prievolėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalies).
36. Nagrinėjamu atveju ieškovui A. D. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-2552-11247, 2022 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-22-P-2852-2371, 2023 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-2022-07772, buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. išlaidų, taip pat ieškovas buvo 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo. 2024 m. balandžio 26 d. teisme gauta ieškovo A. D. atstovo pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog valstybei priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 575,00 Eur.
37. Ieškovo ieškinys byloje patenkintas pilnai, todėl pagal CPK 93 straipsnį iš atsakovės turėtų būti priteistas valstybei žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas buvo atleistas, bei antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
38. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, kad dalis ar visos tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims išlaidos yra apmokamos iš specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, išlaidų atlyginimo tvarka įtvirtinta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles.
39. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję. Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šiuo atveju šalių santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės, todėl negalima konstatuoti, kad atsakovė byloje yra pralaimėjusi šalis. Be to, tarp šalių nekilo ginčas nei dėl santuokos nutraukimo, nei dėl turto ar kreditorinių įsipareigojimų pasidalijimo, tačiau kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka sutuoktiniai privalėjo tik dėl to, kad dėl jų santuokos nutraukimo prieštaravo kreditorius G. P..
40. Taigi, teismas konstatuoja, kad byloje šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, šalys bendradarbiavo ir sutarė dėl ginčo esmės. Įvertinus nurodytas aplinkybes bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
41. Atsakovė nepateikė įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
42. Teismas šioje byloje patyrė 51,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį byloje, valstybei turėtų būti priteistos iš sutuoktinių lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 25,93 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas A. D. yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokėjimo, jam tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis iš ieškovo nepriteisiama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) ir R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1197, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovo A. D. kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: ieškovui – D., atsakovei – D.
Po santuokos nutraukimo ieškovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti (duomenys neskelbtini).
Po santuokos nutraukimo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti: (duomenys neskelbtini).
Už ieškovui A. D. tenkančią didesnę turto vertę, priteisti iš ieškovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 23 066,67 Eur (dvidešimt trijų tūkstančių šešiasdešimt šešių eurų 67 ct) piniginę kompensaciją.
Prievolę I. B. pagal 2020 m. kovo 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-231-516/2020, po santuokos nutraukimo palikti solidaria ieškovo A. D. ir atsakovės R. D. prievole.
Prievolę L. S. pagal 2020 m. kovo 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-231-516/2020, po santuokos nutraukimo palikti solidaria ieškovo A. D. ir atsakovės R. D. prievole.
Prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vykdomojoje byloje Nr. 0072/20/00959, po santuokos nutraukimo palikti asmenine ieškovo A. D. prievole.
Prievolę G. P. pagal Vilniaus apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-211/2015, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0072/18/01129, po santuokos nutraukimo palikti asmenine ieškovo A. D. prievole.
Prievolę G. P. pagal Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5-413/2019, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-231-516/2020, po santuokos nutraukimo palikti asmenine ieškovo A. D. prievole.
Prievolę AB „SEB bankui“ pagal Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-429-413/2019, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0137/20/01204, po santuokos nutraukimo palikti asmenine ieškovo A. D. prievole.
Priteisti valstybei iš atsakovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,93 Eur (dvidešimt penkių eurų 93 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.