Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andrutės Kalinauskienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Neo Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Neo Finance“ ieškinį atsakovui E. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Neo Finance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo E. N. 4 013,97 Eur negrąžinto kredito, 562,95 Eur mokėjimo palūkanas paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, 570,17 Eur tarpininkavimo mokestį, 1 440,00 Eur administravimo mokestį, 25 proc. dydžio metines procesines palūkanas už negrąžintą 4 013,97 Eur kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18,15 Eur sutartines palūkanas nuo 2018 m. birželio 17 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas su ieškove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K093954029, pagal kurią ieškovė paskolino atsakovui 4 534,43 Eur. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl liko skolingas 4 013,97 Eur.

3. Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 7 d. sprendimu už akių UAB „Neo Finance“ ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo E. N. 4 013,97 Eur negrąžinto kredito, 562,95 Eur mokėjimo palūkanų, 18,15 Eur sutartines palūkanas, 25 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies (4 013,97 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. lapkričio 22 d.) iki visiško paskolos grąžinimo, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 595,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 276,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovo UAB ,,NEO Finance“, naudai. Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmetė.

5. Nustatė, kad ieškovė su atsakovu 2017 m. gegužės 13 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K093954029 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 4 534,43 Eur kreditą. Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas bei vykdyti kitus prisiimtus įsipareigojimus (Sutarties 3.1., 3.5.2. ir 5.1. punktai), tačiau savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, grąžino tik dalį suteikto kredito, todėl liko ieškovei skolingas 4 013,97 Eur ir 562,95 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško kredito sumokėjimo dienos. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 25 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos kredito dalies (4 013,97 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. lapkričio 22 d.) iki visiško paskolos grąžinimo.

6. Dėl 1 440,00 Eur sutarties administravimo mokesčio pirmos instancijos teismas konstatavo, kad administravimo mokestis šiuo konkrečiu atveju yra mokamas tik atsakovui pažeidus sutarties nuostatas, todėl sprendė, kad jis yra tam tikra netesybų forma, t. y. prievolė mokėti šį mokestį atsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė. Nagrinėjamu atveju už sutarties pažeidimą atsakovui buvo paskaičiuotos kompensuojamosios palūkanos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti kitų netesybų ar nuostolių. Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje imperatyviai nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ir jokios kitos netesybos ar mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, išsprendė, kad už sutarties pažeidimą atsakovui pritaikius kompensuojamąsias palūkanas, papildomos netesybos jokia forma nebegali būti priteisiamos, nes tai prieštarautų imperatyviosioms Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Todėl ieškovo reikalavimą priteisti 1 440,00 Eur sutarties administravimo mokesčio teismas atmestė.

7. Dėl prašomo priteisti 570,17 Eur tarpininkavimo mokesčio, teismas pažymėjo, kad Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – 710,70 Eur. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte esančio mokesčio apibrėžimo (sąvokos) nėra aiški tokio mokesčio paskirtis. Nors ieškovas nurodė, kad šis mokestis skaičiuojamas, nes ieškovas teikia tarpusavio skolinimo paslaugą ir dėl to patiria išlaidas, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie patirtas 570,17 Eur išlaidas. Atkreipė dėmesį į tai, kad komisinio (tarpininkavimo) mokesčio sąvoka tapati 1.30 punkte nurodytai administravimo mokesčio sąvokai, nurodė, kad ieškovas neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 23 punkte pateiktos vartojimo kredito tarpininko apibrėžties. Vadovaudamasis CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio nei paskirtis nei apskaičiavimo tvarka nėra aiški, todėl visiškai neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, todėl Vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio atsakovui taikymo ex officio pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis, o reikalavimą dėl tokio mokesčio priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

8. Kadangi atsakovas laiku neįvykdė savo sutartinių prievolių ieškovei, pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 18,15 Eur palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą nuo 2018 m. birželio 17 d. iki kreipimosi į teismą dienos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 276,51 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios proporcingos patenkintų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniu skundu AB „NEO Finance“ prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimą dalyje: 1) dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantės naudai iš atsakovo 570,17 Eur tarpininkavimo mokesčio; 2) dėl administravimo mokesčio ir priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovo 1 440 Eur administravimo mokesčio; 3) dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 395,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme. Kitą sprendimo dalį apeliantė prašė palikti nepakeistą ir priteisti jai iš atsakovo 45 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais motyvais:

10.1. AB „NEO Finance“ yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir vartojimo kredito davėjas. Tarpininkavimo mokestis yra tarpusavio platformos operatoriui mokamas iš anksto sutartas atlygis už jo teikiamas paslaugas, kuriuo ieškovė padengia skolinimosi platformos valdymo išlaidas ir toks atlygis yra imperatyviai įtvirtintas VKĮ 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė informavo atsakovą apie tokį mokestį pagal VKĮ 25 straipsnio 2 ir 3 dalis, ieškovė, priešingai nei nurodė teismas, neturi pareigos įrodyti tiesioginių išlaidų.

10.2. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta, jog bendrovei AB NEO Finance mokamas 8,90 proc. dydžio tarpininkavimo mokestis nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos. Taip pat, šis mokestis yra apskaičiuotas ir nurodytas tvirta suma, todėl atsakovas buvo aiškiai bei tinkamai informuotas apie taikomo mokesčio sumą bei jos apskaičiavimo tvarką. Pasirašydamas vartojimo kredito sutartį, atsakovas susipažino, susitarė ir sutiko su sutarties sąlygomis ir numatytu tarpininkavimo mokesčio dydžiu.

10.3. Vartojimo kredito sutarties sąlygos, dėl tarpininkavimo mokesčio, nėra nesąžiningos vartotojo atžvilgiu, tarpininkavimo mokestis nėra apskaičiuotas pažeidžiant VKĮ reikalavimus, ir nėra reikalaujama jį padengti iš anksto, dar negrąžinus vartojimo kredito įmokų. Tai, jog tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimas vartojimo kredito gavėjui yra pateikiamas iš anksto, nesudaro prielaidų teigti, jog tarpininkavimo mokestis turi būti mokamas nuo grąžintinų, o ne nuo grąžintų, įmokų. Priešingai - toks informacijos pateikimas taikomas, siekiant, kad atsakovui, kaip vartojimo kredito gavėjui, būtų pateikiama aiški ir nedviprasmiška informacija apie mokėtinas pagal sudarytą sutartį sumas, todėl apeliantei tarpininkavimo mokestis turi būti priteisiamas visa apimtimi – 570,17 Eur.

10.4. Pasisakydama dėl administravimo mokesčio nurodė, kad šis mokestis įeina į bendrą vartojimo kredito kainą, ir savo esme nėra mokestis už vėlavimą. Pažeidus reikalavimą tinkamai vykdyti sutartį ir vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 kalendorinių dienų, suteikta nuolaida nebetaikoma visam tolimesniam sutarties laikotarpiui. Administravimo mokesčio paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų vykdymo taikymas ir teismas vartojimo kredito gavėjui suteiktą administravimo mokesčio nuolaidą nepagrįstai perkvalifikavo į netesybas. Netesybos, savo ruožtu, atlieka skatinamąją prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, jos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės arba ją įvykdo netinkamai, o skaičiavimo pabaigos momentas siejamas su prievolės įvykdymo momentu. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas visiškai nevykdė sutarties, gavęs kreditą, ne tik jo negrąžino, tačiau prarado nuolaidas, sutartas tarp šalių, be kita ko, ir dėl sutarties administravimo mokesčio. Taigi, teismas netinkamai aiškino sutarties nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, jog administravimo mokestis, atsižvelgiant į jo esmę, turėtų būti kvalifikuojamas kaip netesybos ir todėl negali būti priteisiamas, remiantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi.

10.5. Vartotojai negali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

10.6. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, o taip pat ir išlaidos atsiradusios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (45 Eur žyminis mokestis ir 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

12. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo buvo atmestas ieškinys dalyje dėl tarpininkavimo ir administravimo mokesčio ir bylinėjimosi priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė UAB „NEO Finance“ ir atsakovas E. N. 2017 m. gegužės 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K093954029, kurios pagrindu ieškovė UAB „Neo Finance“ atsakovui suteikė 4 534,43 Eur kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir periodinėmis įmokomis mokėti palūkanas, tarpininkavimo bei administravimo mokestį. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, suteikto kredito negrąžino. Kadangi atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, ieškovė siuntė atsakovui pranešimą dėl sutarties nutraukimo, ragindama atsakovą padengti susidariusį įsiskolinimą ir išaiškindamas, kad šiam nepadengus skolos sutartį nutraukė vienašališkai nuo 2018 m. spalio 31 d.

15. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 570,17 Eur tarpininkavimo ir 1 440 Eur administravimo mokesčių ir atitinkamai nepagrįstai sumažino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal šiuos atmestus reikalavimus.

Dėl administravimo mokesčio

16. 2017 m. gegužės 13 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K093954029 specialiojoje dalyje numatyta, kad administravimo mokestis apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka. Pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 5.4 punktą sutarties administravimo yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 (trisdešimt) eurų. Šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu, kuriame įtvirtinta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t.y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas kredito sutarties nuostatas ir sutartyje numatyto administravimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju savo esme administravimo mokestis laikytinas netesybomis.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Analizuojant šią teisės normą matyti, kad kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Pagal Kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktus, sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju, kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės įvykdymo užtikrinimo įvardinimas nuolaida, nekeičia prievolės (netesybų) esmės. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia sąlyga yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi apygardos teismai ir kitose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1075-340/2019; 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1089-640/2019 ir kt.).

19. Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

20. Sprendžiant dėl netesybų (ieškinyje nurodomo kaip administravimo mokestis) priteisimo šiuo atveju reikšminga tai, kad pirmosios instancijos teismas jau patenkino ieškovės reikalavimus dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

21. Duomenų, kad priteistos kompensuojamosios palūkanos nesiekia maksimaliai leistinų pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį netesybų sumos (skaičiuojant už tą patį laikotarpį), nenustatyta. Taigi, skundžiama sprendimo dalis, kuria netenkintas reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo, yra teisėta ir pagrįsta; jos naikinti ar keisti apeliantės nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Dėl tarpininkavimo mokesčio

22. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 570,17 Eur tarpininkavimo mokestį. Pirmosios instancijos teismas ex officio pripažino negaliojančiomis ir nesąžiningomis kredito sutarties sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio atsakovui taikymo, konstatavęs, kad prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio paskirtis nėra aiški. Taip pat padarė išvadą, kad ieškovė neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 23 punkte pateiktos vartojimo kredito tarpininko apibrėžties; atkreipė dėmesį, kad tarpininkavimo mokesčio sąvoka tapati 1.30 punkte nurodytai administravimo mokesčio sąvokai.

23. Kredito sutarčių bendrosios dalies 1.28 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Pagal Kredito sutarčių bendrosios dalies 5.3 punktą komisinis (tarpininkavimo) mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra Specialiosiose sąlygose numatytas procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.

24. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad sutartyje aiškiai nenurodyta, kokią paskirtį atlieka tarpininkavimo (komisinis) mokestis, mokestis apibrėžiamas tiesiog kaip mokestis bendrovei, neaiškinant šio mokesčio tikslo ir paskirties.

25. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių individualiai nebuvo aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių pareigų ir teisių pusiausvyra vartotojo nenaudai. Sutarties specialiosiose sąlygose ieškovė ir atsakovas individualiai aptarė atsakovo pareigą mokėti ieškovei tarpininkavimo mokestį ir šio mokesčio dydį – (710,70 Eur, 8,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos), kuris įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą. Todėl, net ir pripažinus nesąžiningomis Sutarties bendrosios dalies sąlygas, t. y., sąlygas, kurios nebuvo individualiai aptartos, susijusias su tarpininkavimo (komisinio) mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, nėra pagrindo ex officio spręsti dėl individualiai aptartų sąlygų neatitikimo sąžiningumo kriterijams (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Kaip matyti iš Sutarties bendrųjų sąlygų 1.5 punkto, ieškovė, sudarydama Sutartį, veikė kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Taigi, sprendžiama, jog tarpininkavimo mokestis, kaip atlygis tarpusavio platformos operatoriui, tokia forma, kokia numatyta kredito sutartyse yra galimas, pagrįstas Vartojimo kredito įstatymo 25-3 straipsnio 6 dalimi. Pateikta analizė patvirtina, jog tarpininkavimo (komisinis) mokestis, nors ir nėra pakankamai aiškiai apibrėžtas Sutarčių bendrosiose sąlygose, tačiau tiek bendrosiose, tiek specialiosiose sąlygose yra pakankamai aiškiai nurodyta šio mokesčio skaičiavimo tvarka ir nurodytas konkretus dydis. Pagal Sutartį bendra vartojimo kredito kaina, įskaičius tarpininkavimo mokestį, nėra didesnė už vartojimo kredito sumą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis); tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad Sutarties specialiosiose sąlygose yra nurodyta bendra tarpininkavimo mokesčio suma, darytina išvada, kad ieškovė tikėjosi gauti šį mokestį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei turi būti priteisiama visa numatyta tarpininkavimo mokesčio suma. Vilniaus apygardos teismas laikosi tokios praktikos jau išnagrinėtose analogiškose civilinėse bylose (Nr. e2A-1570-275/2018; Nr. e2A-172-912/2018; Nr. e2A-189-467/2018; Nr. e2A-1526-340/2018; Nr. e2A-1504-565/2018, Nr.e2A-309-430/2019 ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo keičiama, priteisiant ieškovei iš atsakovo 570,17 Eur tarpininkavimo mokestį (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo už akių motyvuose ex officio pripažino, kad sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio atsakovui taikymo nesąžiningos, todėl negaliojančios, tačiau to nenurodė teismo sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje. Todėl teismo sprendimo už akių dalis tikslinama, pripažįstant nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K091247902 Bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, tačiau nepripažįstant negaliojančiomis ir nesąžiningomis ab initio Kredito sutarties specialiosios dalies sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė iš viso 395,01 Eur (149 Eur žyminis mokestis ir 246,01 Eur atstovavimo išlaidos) bylinėjimosi išlaidų. Po apeliacinio skundo išnagrinėjimo, patenkinti 78,20 procentai ieškinio reikalavimų, dėl to ieškovei iš atsakovo priteistinos 308,90 Eur bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

28. Ieškovė prašo priteisti 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir 45 Eur žyminį mokestį sumokėtą teikiant apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 28,36 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 82,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimą už akių pakeisti, ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K093954029 bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu.

Priteisti iš atsakovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 013,97 Eur (keturis tūkstančius trylika eurų 97 ct) negrąžinto kredito, 562,95 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt du eurus 95 ct) mokėjimo palūkanų, 570,17 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt eurų 17 ct) tarpininkavimo mokesčio, 18,15 Eur (aštuoniolika eurų 15 ct) sutartines palūkanas, 25 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies (4 013,97 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. lapkričio 22 d.) iki visiško paskolos grąžinimo, 5 (penkis) procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 165,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 308,90 Eur (tris šimtus aštuonis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo UAB ,,NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, naudai.

Priteisti iš atsakovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Neo Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, naudai 82,53 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 53 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.