Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusysis duomenys neskelbtini parodė, kad lietuvių kalba jam gerai žinoma. 2018-12-24 buvo atvažiavę į svečius, sėdėjo prie Kūčių stalo. Paskui jis, mama, M. ir jo žmona ėjo į bažnyčią. Moterys buvo blaivios. Grįždami po mišių jau prie bažnyčios ir pakeliui visus sveikino su šventėmis. Praeidami pro kaltinamojo namą pamatė šviesą, judesį, todėl su gera nuotaika paskambino į kaimynų vartelius ir pasveikino su Kalėdomis – nepamena, kas paskambino į namo vartelius. Tuo metu G. ir mama buvo nuėjusios. Sveikinti ėjo tik į šitą namą. Jiems pasakė „eikit iš čia“. Jie pasakė „tokį gražų vakarą gal nesipykstam“. Tada prasidėjo žodžių konfliktas, siuntinėjimai vieni kitų - nepamena ar buvo vyriškas ar moteriškas balsas. Po tų žodžių atsidarė langai ir išbėgo vyriškis. Paskutinį kartą juos pasiuntė nueinant nuo vartelių, į vartelius jis nespyrė. Kiek tęsėsi žodinis konfliktas, kol buvo užsimota prieš jį, neprisimena. Kalbos apie pinigus ir apie mašiną nebuvo. Jau einant link namų iš galo išgirdo žingsnius ir „parėjo“ smūgis į galvą oranžiniu metaliniu laužtuvu, vos spėjo pakelti ranką. Gatvėje buvo pakankamai šviesos. Smūgio garso neįsidėmėjo. Paskui buvo suduoti dar du smūgiai į kairį šoną ir į kairią ranką. Šone šlaunyje buvo kraujosruvos, rodė jas specialistui. Visi trys smūgiai buvo suduoti ant gatvės. Tuomet buvo iškviesta greitoji. Prasidėjo žodinis konfliktas. Išbėgo daugiau žmonių. Ranka kraujavo. Išėjo kaltinamojo žmona, pradėjo šūkauti. Žodinis konfliktas su ja buvo, bet jis nieko nestūmė ir neužgavo, nesudavė ir nenorėjo suduoti kaltinamojo žmonai. Tuo metu, kai ranka buvo sulaužyta, jam buvo suduota su kumščiu per lūpas, tada nuvirto - paskutinis smūgis buvo suduotas 2-3 metrų atstumu nuo vartelių ant šaligatvio. Atvažiavo policija ir greitoji. Pareigūnai kaltinamajam sakė „atsinešk įrankį kuriuo smūgiavai“. Jis sako „nieko nebuvo“. Tada pareigūnai sakė „nenorėk, kad eitume ieškot“. Tada jis atsinešė pagalį. Nežino, kur jis laužtuvą padėjo. Pareigūnas jam sakė „pas jus Vilniuj gal ir priimta sveikinti su šventėmis, tačiau pas mus to nėra“. Greitoji jį išvežė, medikai užsiuvo ranką. Kaltinamojo anksčiau nepažinojo, konflikto metu nesiveržė į kiemą. Nėra konfliktiškas, yra už teisybę. Negrasino kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kuoka. Apie automobilį nieko nežinojo – jam niekas nėra apibraižęs jokio automobilio Tauragėje, jokių pretenzijų niekam nereiškė. Po šio įvykio negalėjo dirbti, sportuoti ir dabar normaliai negali, skauda ranką. Turėjo kelionę į Meksiką, važiavo su langete, negali užsiimti alpinizmu, vaikščioti į salę, sunku važinėti motociklu. Reabilitacija ir dabar vyksta. Jam buvo sugadinti akiniai. Juos pirko Niujorke, specializuotoje parduotuvėje, įsigijimo dokumentų neturi. Rėmeliai kainavo 300 dolerių ir 80 eurų kainavo stiklai, jie buvo skirti žiūrėti į tolį. Yra naktinio baro direktorius. Šiuo momentu jo turtinė padėtis nelabai gera. 4000 eurų gali uždirbti, gerai padirbėjus, per 4-5 mėn. Neturtinės žalos sumą paskaičiavo pagal tai, kiek buvo sugaišta laiko ir kiek dar bus sugaišta laiko. Į reabilitaciją ėjo pagal siuntimus, sąskaitoje faktūroje yra mokestis už gydytojo konsultaciją.

Tą vakarą jis negirdėjo kalbos apie automobilį.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja duomenys neskelbtini parodė, kad 2017 m. gruodžio 23 d. vakare iš Vilniaus automobiliu atvyko į Tauragės miestą, kartu su vyru duomenys neskelbtini, jų vaiku ir jos tėvu, kuris svečiavosi pas ją Vilniuje. Į Tauragę atvyko pas jos senelius, kurie gyvena adresu duomenys neskelbtini. Šiuo adresu vėliau atvyko jos sesuo duomenys neskelbtini ir jos draugas duomenys neskelbtini, A. mama duomenys neskelbtini. Visi ten apsistojo, norėjo pabūti kartu per šventes. 2017 m. gruodžio 24 d. vakare ji, jos vyras duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini ir jo mama duomenys neskelbtini buvo Katalikų bažnyčioje. Apie 22.20-22.30 val. grįžo iš bažnyčios ir jau ėjo gatve. Ji ir A. mama A. ėjo atskirai priekyje, nes ji labai norėjo greičiau grįžti į namus. Jos vyras su A. ėjo atsilikę. Grįžo į namus ir po kelių minučių pasigedo vyro ir A.. Išėjo į namo kiemą ir išgirdo, kad gatvėje vyksta kažkoks triukšmas, šūkavimai, rėkavimai, keiksmai. Išėjo į gatvę ir prie duomenys neskelbtini, namo tvoros gatvėje pamatė savo vyrą ir A. Taip pat šalia jų stovėjo duomenys neskelbtini, name gyvenantys vyras ir moteris. Jie stovėjo taip pat gatvėje. Vyko žodinis konfliktas, kažką jie aiškinosi, iš pradžių net nesuprato. Atėjo arčiau. Moteris labiausiai šaukė, rėkė. Vyras daug nekalbėjo, jis turėjo rankoje metalinį laužtuvą. Matė, kad jo laužtuvas buvo apie 70 cm. ilgio, metalinis ir vienas galas buvo užlenktas. Staiga pamatė, kaip tas vyras pastūmė A. ir mažiausiai 5 kartus su tuo laužtuvu smūgiavo jam į įvairias kūno vietas. Matė, kad jam buvo taikytasi ir į galvą, bet A. atstatė ranką ir blokavo smūgį. Matė, kad jos vyras M. telefonu kvietė policiją. Toliau vyko žodinis konfliktas, šūkavimai, rėkavimai, stumdymasis. Tas vyras buvo agresyvus, vis aiškinosi ir konfliktavo su A.. Ji tuo metu aiškinosi su jo žmona. Pamatė, kad tas vyras kumščiu trenkė A. į veidą. Nuo šio smūgio A. atbulas griuvo ant žemės. Nematė, ar tas vyras dar turėjo rankoje tą laužtuvą, tik jau po to matė, kad jis jo nebeturi. Matomai buvo numetęs kažkur. Maždaug po 5 min. atvyko policijos pareigūnai, jie bandė aiškintis įvykio aplinkybes. A. skundėsi rankos skausmu ir jam buvo iškviesta greitoji med. pagalba, kuri jį nuvežė į Tauragės ligoninę. Ji liko įvykio vietoje, bendravo su policijos pareigūnais, aiškino aplinkybes. Girdėjo, kad pareigūnai klausė to vyro, kur jis padėjo tą laužtuvą, bet vyras aiškino, kad nebuvo jokio laužtuvo. Po to tas vyras iš kiemo atnešė medinį kastuvo kotą, bet ji pareigūnams pasakė, kad tai yra ne tas daiktas, su kuriuo buvo sužalotas A.. Bet tas vyras vis tiek laikėsi savo (t. 1, b.l. 83-86).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas duomenys neskelbtini parodė, kad 2017 metų gruodžio 24 d., jau buvo vėlu, jis gulėjo lovoje, žiūrėjo televizorių. Išgirdo, kad į durų skambutį kažkas skambina. Žmona nuėjo prie ragelio, kad išsiaiškinti kas atėjo. Ką ji kalbėjo per ragelį, jis negirdėjo. Po to girdėjo, kad žmona nuėjo į kitą kambarį, atsidarė langą, pasakė kad kvies policiją. Kiek laiko ji buvo prie lango, negali pasakyti. Išgirdo, kad žmona išėjo į lauką. Tada jis atsikėlė, nuėjo prie lango, matė kad prie jų namų yra atvykę policijos pareigūnai, greitoji med. pagalba. Tada jis nusprendė išeiti į lauką pažiūrėti kas vyksta. Išėjęs pamatė, kad jo sūnus sėdi policijos automobilyje. Matė būrį žmonių, sužalotų asmenų nepastebėjo. Tada jam žmona pasakė kas įvyko. Jis viso įvykio, konflikto nematė, todėl apie tai daugiau nieko negali pasakyti (t 1, b.l. 109).

Iš 2017-12-24 tarnybinio pranešimo matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu įtariamajam duomenys neskelbtini nustatytas 0,00 prom. neblaivumo laipsnis (t. 1, b.l. 15).

Iš 2017-12-25 daiktų apžiūros protokolo su pridėta fotolentele matyti, kad apžiūrėti nukentėjusiojo duomenys neskelbtini akiniai (Persol) (t. 1, b.l. 31-36).

Iš 2018-01-09 specialisto išvados Nr. G14/2018(11) matyti, kad duomenys neskelbtini padaryti sužalojimai - kairio žastikaulio išorinio gumburo lūžimas, kairio žasto mušta žaizda, galvos sumušimas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (t.1, b.l. 44).

Iš 2017-12-25 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad iš įtariamojo duomenys neskelbtini paimtas kastuvo kotas (t. 1, b.l. 112-115), kuris apžiūrėtas (t. 1, b.l. 116-120) ir saugomas Tauragės AVPK (t. 1, b.l. 121-123).

BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju – nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tokiu būdu, nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju jis atsako pagal BK 138 straipsnį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis 2017 m. gruodžio 24 d. apie 22 val. 30 min. Tauragės m., Oranžerijos g., ties įėjimo varteliais į namo Nr. 10 kiemą, konflikto su duomenys neskelbtini metu, tyčia sudavė pastarajam ne mažiau kaip vieną smūgį kastuvo kotu per ranką, padarydamas duomenys neskelbtini kairiojo žasto lūžį, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis suprato, kad suduodamas smūgį į nukentėjusiojo ranką įrankiu, kurį turėjo pasiėmęs jau išeidamas iš namų atidaryti kiemo vartelių - mediniu kastuvo kotu - kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai ir tokių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia). Tai patvirtina specialisto išvada, iš kurios matyti, kad kairio žasto apatiniame trečdalyje nustatyta muštinė žaizda nelygiais kraštais o atlikus rentgenogramą nustatytas kairio žastikaulio išorinio gumburo lūžimas. Įvertinant aplinkybę, kad sužalojimas padarytas šaltuoju metų laiku, taigi nukentėjusysis neabejotinai buvo apsirengęs viršutinius rūbus, akivaizdu, jog smūgio būta stipraus, o iš sužalojimų lokalizacijos matyti, kad jie padaryti besiginančiam asmeniui. Tokie kaltinamojo veiksmai buvo valingi, sąmoningi bei uždrausti įstatymo. Kaltinamojo tyčia padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta ir nekonkretizuota, todėl jis turi atsakyti už faktiškai padarytą žalą – už nesunkų nukentėjusiojo duomenys neskelbtini sveikatos sutrikdymą, nes dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų jo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinime duomenys neskelbtini nurodyta, kad jis sudavė nukentėjusiajam daugiau nei vieną smūgį kastuvo kotu per ranką. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2017-12-25 parodė, kad mosikuodamas kastuvo kotu kelis kartus pataikė tam vyrui kažkur (t. 1, b.l. 144-145). Vėliau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 151-152, 157) bei teisme tvirtino, kad nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį kastuvo kotu per kairę ranką. Nukentėjusysis protokole-pareiškime nurodė, kad jam įrankiu buvo suduoti trys smūgiai – vienas į kairę ranką ir dar du į kairįjį šoną ties dubeniu ir į kairiąją šlaunį. Analogiškas aplinkybes jis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 23-24), bei teisme, papildomai nurodydamas, kad šone šlaunyje buvo kraujosruvos, kurias jis rodė specialistui. Liudytojas duomenys neskelbtini, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė mažiausiai tris kartus į įvairias kūno vietas: ranką, kuria nukentėjusysis blokavo smūgį į galvą, bei į kairįjį šoną ties dubeniu ir žemiau (t. 1, b.l. 76-77). Teisme jis parodė, kad išbėgęs vyras užsimojo trenkti A. per galvą, trenkė su laužtuvu, A. buvo prisidengęs su ranka. Paskui dar pora kartų trenkė tarpe tarp kojų ir galvos. Pirmasis smūgis, jo nuomone, buvo stipriausias. Liudytoja duomenys neskelbtini, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį ir mažiausiai 5 kartus su laužtuvu smūgiavo jam į įvairias kūno vietas. Matė, kad jam buvo taikytasi ir į galvą, bet A. atstatė ranką ir blokavo smūgį (t. 1, b.l. 76-77). Kiti proceso dalyviai arba nurodė smūgio sudavimo momento nematę arba matę tik kaip kaltinamasis užsimojo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai duomenys neskelbtini padaryti kairiojo žasto ir galvos srityje. Atitinkamai kaltinamajame akte nurodyti tik nukentėjusiajam padaryti sužalojimai kairiojo žasto ir veido srityje. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad nėra objektyvių duomenų, neabejotinai leidžiančių tvirtinti, jog kaltinamasis, naudodamas įrankį, nukentėjusiajam sudavė daugiau nei vieną smūgį. Akivaizdu, kad priežastiniame ryšyje su kaltinamojo atlikta veika – smūgio sudavimu ir nukentusiajam atsiradusiomis pasekmėmis, yra tik smūgio sudavimas į kairįjį žastą. Kiti smūgiai įrankiu, jei ir buvo suduoti, sužalojimų nukentėjusiajam nesukėlė, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad duomenys neskelbtini sudavė duomenys neskelbtini daugiau nei vieną smūgį į ranką, bei konstatuotina, kad kaltinamasis sudavė vieną smūgį kastuvo kotu per ranką, padarydamas duomenys neskelbtini kairiojo žasto lūžį.

Nukentėjusysis, liudytojas duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja duomenys neskelbtini parodė, kad smūgis, dėl kurio nukentėjusiajam lūžo ranka, kaltinamojo buvo suduotas metaliniu laužtuvu. Kaltinamasis, liudytojai duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini parodė, kad matė, kaip kaltinamasis užsimojo mediniu pagaliu. Daiktų apžiūros protokole su pridedama fotolentele (t. 1, b.l. 116-119) užfiksuota, kad apžiūrėtas 76 cm ilgio nulaužtas kastuvo kotas. Kaltinamajame akte nurodyta, kad smūgius nukentėjusiajam kaltinamasis sudavė kastuvo kotu. Įvertinus nukentėjusiojo parodymus, jog atvykusiems policijos pareigūnams kaltinamasis iš pradžių teigė jog nebuvo jokio įrankio ir tik jiems pagrasinus, jog patys jį susiras, jis atsinešė pagalį, iš esmės analogiškus nurodytų liudytojų duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini parodymus galima daryti prielaidą, kad smūgis, sukėlęs nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarytas būtent metaliniu laužtuvu, vienok šis įrankis įvykio vietoje nebuvo rastas, nors minėti liudytojai smūgio sudavimo metu ar netrukus po jo buvo įvykio vietoje, o gatvė, kaip nustatyta, šioje vietoje buvo apšviesta, taigi teismas neturi teisinio pagrindo netikėti, kad byloje esantis nusikalstamos veikos padarymo įrankis yra ne tas, nei nurodytas kaltinime.

Kaltinamojo veika šiame nusikalstamos veikos epizode kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs asmuo ilgai sirgo.

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnio 1 dalis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis baudžiamąją atsakomybę užtraukiančią veiką įvykdė kaltinime nurodytose vietose: smūgį kastuvo kotu nukentėjusiajam per ranką sudavė ties įėjimo varteliais į namo, esančio duomenys neskelbtini, kiemą iš gatvės pusės, o smūgį duomenys neskelbtini į veidą sudavė gatvėje, ties tuo pačiu namu. Kaltinamasis teisme paaiškino, kad po to, kai paspaudė vartelių atidarymo mygtuką, duomenys neskelbtini užsimojęs dešine ranka puolė į jo kiemą iki metro atstumu ir smūgį jis sudavė ten, po to nukentėjusįjį išstūmė lauk, o kairės rankos delnu jam sudavė per veidą prie įėjimo vartelių, savo kieme. Nukentėjusysis tuo metu stovėjo prie vartelių ant šaligatvio. Apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu 2017-12-25 parodė, kad po to, kai jis atidarė kiemo vartus, nukentėjusysis puolė pro juos į kiemo vidų, jis atsitraukė kelis žingsnius ir pradėjo mosuoti kastuvo kotu. Išstūmus nukentusįjį į gatvę toliau konfliktas, įskaitant ir epizode, kuriame jis sudavė per veidą, vyko gatvėje. Apklausiamas 2018-03-15 duomenys neskelbtini parodė, kad atidaręs vartelius į gatvę neišėjo, o vyriškis puolė link jo į kiemo teritoriją, ten jam ir sudavė. Išstūmęs nukentėjusįjį iš kiemo teritorijos jis į gatvę ar ant šaligatvio išėjęs nebuvo, o tuo metu kai atėjo žmona, ji stovėjo tarpuvartyje, tas vyriškis gatvėje ir smūgį jam sudavė būdamas savo kiemo teritorijoje. Apklausiamas 2018-05-24 parodė, kad tiek smūgį kastuvo kotu į ranką, tiek smūgį į veidą sudavė būdamas savo kiemo teritorijoje. Liudytoja duomenys neskelbtini teisme parodė, kad tuo metu, kai pamatė, kad varteliai atidaryti, E. buvo lauke gatvėje. Matė, kad jis užsimojo pagaliu ar pailgu daiktu. Trinktelėjimo nematė. Jai išbėgus į kiemą, atsistojo tarpuvartėje, E. parėjo į kiemą. Vyriškiui prie jos priėjus ir pastūmus ar smūgiavus, to nežino, ji atbulomis virto į vyrą, stovėjusį už jos, pastarasis tam vyriškiui sudavė per veidą, dėl ko jis nuvirto į gatvės pusę. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja duomenys neskelbtini parodė, kad matė, kaip būdamas gatvėje, vyras vienam iš vyriškių trenkė su kažkokiu pagaliu vieną kartą per ranką. Vėliau vyriškis, kuris buvo gavęs nuo jos vyro, priėjo prie jos ir pradėjo rodyti nepadorius gestus bei ją pastūmė, dėl ko ji susvirduliavo o vyras už tai sudavė delnu jam į veidą. Tuomet visi subėgo pas juos į kiemą. Liudytoja duomenys neskelbtini teisme parodė, kad su kažkokiu pagaliu E. užsimojo savo kiemo teritorijoje, apie porą žingsnių nuo vartelių, o tuo metu kai vyriškis pastūmė O., stovėjusią tarpuvartyje (vėliau patikslino, kad savo kiemo teritorijoje, tik atsirėmusioje į vartelius), sūnus, būdamas jai už nugaros, pastūmė nukentėjusįjį. Turbūt neatsimena ar sudavė. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja duomenys neskelbtini parodė, kad matė kaip agresyviai nusiteikęs vyriškis buvo įėjęs į kiemo teritoriją, kiek ir kur jam sūnus sudavė smūgių nematė, tik matė kad jį išstūmė pro vartelius. Vėliau, gatvėje susirinkus asmenims, vyriškis su akiniais įžengė į jų kiemo teritoriją ir pastūmė marčią, tuomet sūnus jam sudavė delnu per veidą, vyriškis pargriuvo ant šaligatvio. Liudytojas duomenys neskelbtini teisme parodė, kad trenkimas su laužtuvu buvo ant šaligatvio, kur stovėjo jis su nukentėjusiuoju. Tuo metu, kai kaltinamasis trenkė A. per veidą, dama, kiek pamena, nestovėjo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas duomenys neskelbtini parodė, kad atsidaręs vartelius kaltinamasis išėjo į gatvę prie jų ir puolė A.. Pasirodžius moterims, vyras, kuris buvo agresyvus ir liejo pyktį, vėl kumščiu trenkė A. į veidą. Liudytoja duomenys neskelbtini parodė, kad po konflikto niekas į kiemą nebuvo įėjęs, visi stovėjo ant šaligatvio.

Iš aukščiau aptartų parodymų matyti, kad kai kurių proceso dalyvių parodymai dėl smūgių sudavimo vietos yra kardinaliai priešingi, tačiau jų visetas leidžia daryti teismui išvadą, kad esminiai įvykiai, įskaitant ir smūgių sudavimą nukentėjusiajam, įvyko ne kaltinamojo kieme, bet gatvėje ar ant šaligatvio ties kaltinamojo namu: kaltinamasis, pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad smūgį į ranką nukentėjusiajam sudavė gatvėje; liudytoja duomenys neskelbtini parodė, kad matė, kaip vyras pagaliu užsimojo gatvėje, o apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusiajam pradėjus rodyti nepadorius gestus ją pastūmus vyras už tai sudavė delnu jam į veidą, tuomet visi subėgo pas juos į kiemą, kas leidžia daryti išvadą, kad ir smūgis ranka į veidą nukentėjusiajam buvo suduotas gatvėje. Nukentėjusysis ir liudytojas duomenys neskelbtini nuosekliai parodė, kad visi smūgiai kaltinamojo buvo suduoti gatvėje. Kaltinamasis neadekvačius smurtinius veiksmus, kuriais sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, atliko ne dėl būtinybės gintis pats ar savo šeimą ar turtą, tačiau dėl kilusio žodinio konflikto, net neišsiaiškinęs, kokiu tikslu nukentėjusysis paskambino į jo namų duris – tai matyti iš duomenys neskelbtini 2017-12-25 apklausos protokolo, kuriame jis parodė: „Aš iki šiol nesuprantu ko tie vyrai buvo atėję ir ką jie norėjo su manimi aiškintis“. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo dėl menkavertės priežasties, t.y. jo paskatas galima laikyti chuliganiškomis, tačiau ši veika duomenys neskelbtini nėra inkriminuota, be to, ji apsunkintų kaltinamojo teisinę padėtį, todėl dėl jos teismas plačiau nepasisako.

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Kaltės pagal BK 284 straipsnį turinys atskleidžiamas remiantis ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos duomenys neskelbtini nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-308-942/2017 ir kt.). Kaltinamasis pripažįsta, kad tarp jo ir nukentėjusiojo buvo kilęs konfliktas, neginčija, kad sudavė jam smūgius kastuvo kotu ir ranka bei sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiojo anksčiau nepažinojo, minėta, kad priežasčių, dėl ko sužalojo nukentėjusįjį, iš esmės nenurodė, todėl tarp jų kilusio konflikto negalima laikyti privataus pobūdžio konfliktu. Neturėdamas jokios priežasties sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą kaltinamasis numatė, kad tokiais jo veiksmais visuomenės rimtis bus sutrikdyta. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad smūgį ranka nukentėjusiajam į veidą kaltinamasis sudavė jau praėjus tam tikram laikui po smūgio sudavimo kastuvo kotu, jau surinkus žmoniems tiek iš namų, kuriuose svečiavosi nukentėjusysis, tiek kaltinamojo motinai ir sutuoktinei. Šios aplinkybės atskleidžia kaltinamojo tyčią savo elgesiu demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinamajame akte nėra nurodyta, kokiu būdu kaltinamasis pažeidė viešąją tvarką, tačiau, vertinant kaltinamojo veiksmų visumą teismas sprendžia, kad jo elgesys buvo įžūlus.

Byloje nustatyta, kad visą konfliktą nuo pradžios stebėjo liudytojas duomenys neskelbtini, kaip nurodė liudytojos duomenys neskelbtini ir duomenys neskelbtini, jos irgi nuo pradžių jį matė, vėliau, išgirdus triukšmą, į įvykio vietą atbėgo ir asmenys iš namo, esančio duomenys neskelbtini. Po pirmo smūgio sudavimo liudytojas duomenys neskelbtini iškvietė policiją, vėliau iškviesta greitoji medicinos pagalba. Šios aplinkybės patvirtina, kad įvykio vietoje buvę asmenys buvo išsigandę, o visuomenės rimtis sutrikdyta.

Tokiu būdu, kaltinamasis savo pavojingais veiksmais (pažeisdamas viešose vietose priimtiną žmonių elgesio tvarką, t.y. panaudodamas fizinį smurtą ir sukeldamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, vėliau suduodamas smūgį jam į veidą) viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokie duomenys neskelbtini veiksmai yra pavojingesni nei administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481straipsnio 1 dalyje, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Kaltinime nurodyta, kad duomenys neskelbtini tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu duomenys neskelbtini į veidą, prakirsdamas jam lūpą, dėl ko pastarasis griuvo bei nukrito. Kaltinamasis parodė, kad nukentėjusiajam per veidą sudavė kairės rankos delnu; apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2017-12-25 parodė, kad rankos delnu sudavė jam į veidą; apklausiamas 2018-03-15 parodė, kad gindamas žmoną kairės rankos delnu trenkė vyriškiui vieną kartą per dešinį skruostą; apklausiamas 2018-05-24 parodė, kad sudavė delnu per veidą gindamas žmoną. Nukentėjusysis parodė, kad tuo metu, kai ranka buvo sulaužyta, jam buvo suduota kumščiu per lūpas, tada nuvirto; pareiškime policijai jis nurodė, kad vyriškis jam sudavė kumščiu į veidą, dėl ko jis griuvo; apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad gatvėje vykstant konfliktui, tas vyras puolė vėl prie jo ir kumščiu trenkė jam į veidą. Smūgis buvo tiesiai į burną, buvo sužalota jo apatinė lūpa. Nuo smūgio jis atbulas griuvo ant žemės. Liudytoja duomenys neskelbtini dėl šio epizodo parodė, kad jos vyras pliaukštelėjo su kaire ranka vyriškiui per veidą; apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad vyras kairės rankos delnu trenkė ją pastūmusiam vyrui į veidą. Liudytoja duomenys neskelbtini parodė, kad matė, kaip sūnus pastūmė nukentėjusįjį. Negali tiksliai pasakyti ar sūnus sudavė smūgį, turbūt neatsimena; apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad sūnus su delnu vieną kartą sudavė vyriškiui per veidą. Vyriškis pargriuvo ant žemės – ant šaligatvio. Liudytojas duomenys neskelbtini dėl šio epizodo parodė, kad kaltinamasis trenkė A. per veidą, jis pargriuvo; apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad tas vyras kumščiu trenkė A. į veidą. Nuo šio smūgio A. atbulas griuvo ant žemės. Specialisto išvados dalyje „Įvykio aplinkybės“ pažymėta, kad duomenys neskelbtini su laužtuvu ir rankos smūgiais nenustatytą kartų kiekį trenkė duomenys neskelbtini į kūną ir veidą. Šios išvados rezoliucinėje dalyje konstatuota, kad (be kita), duomenys neskelbtini padarytas galvos sumušimas; sužalojimai pil. duomenys neskelbtini galėjo būti padaryti į sužalotas kūno vietas suduodant (be kita), kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumščiai; Pil. duomenys neskelbtini padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų laiko dėl (be kita) galvos sumušimo.

Aptartų aplinkybių pagrindu teismas neturi pagrindo nesutikti su specialisto išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis, kad smūgis į veidą duomenys neskelbtini kaltinamojo buvo suduotas būtent kumščiu, nes šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusysis bei liudytojas duomenys neskelbtini, jų parodymai nuoseklūs, atitinka specialisto išvadoms. Nežiūrint į tai, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, smūgio turėjo būti stipraus, nes po jo nukentėjusysis nugriuvo, kas mažai tikėtina sudavus smūgį rankos delnu, juo labiau, kad kaip nurodo kaltinamasis ir liudytoja duomenys neskelbtini, smūgis buvo suduotas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo stovint jai. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam į ranką, ją sulaužydamas, nukentėjusysis nenugriuvo, nors bylos aplinkybės patvirtina, kad tuo metu sužalotoji ranka buvo pakelta, taigi pusiausvyrai prarasti tikimybė buvo didelė.

Nustatyta, kad po smūgio kumščiu nukentėjusysis nugriuvo. Bylos aplinkybių visetas patvirtina, kad jis griuvo aukštielninkas ant kietos asfaltuoto kelio dangos. Specialisto išvadoje nėra detalizuota, kurioje galvos dalyje padarytas joje konstatuotas galvos sumušimas, todėl darytina išvada, kad jis galėjo būti padarytas arba veido srityje nuo tiesioginio kaltinamojo smūgio kumščiu, nes Lietuvių kalbos žodyne veidas apibrėžiamas kaip priešakinė žmogaus galvos dalis, arba pakaušyje, jam griuvimo metu atsitrenkiant į kelio dangą, vienok ši aplinkybė neleidžia teismui šalinti aplinkybės, jog nukentėjusiajam nuo kaltinamojo smūgio ranka buvo sumušta galva.

Bylos aplinkybės patvirtina, kad nukentusiajam smūgis kumščiu buvo suduotas būtent į veido, tiksliau – burnos sritį. Tai patvirtina iš esmės visi proceso dalyviai. Aplinkybę, kad nukentėjusiajam smūgio metu buvo prakirsta lūpa, patvirtino tik liudytoja duomenys neskelbtini, parodžiusi, kad jai pribėgus pamatė, kad A. yra kraujo ant veido; ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad arčiau priėjusi pamatė A., jis buvo kruvinu veidu. Kiti įvykio dalyviai šios aplinkybės nenurodė, to nėra konstatuota ir specialisto išvadoje, todėl teismas patikslina kaltinimo aplinkybę „prakirsdamas jam lūpą“, į „sumušdamas veidą“.

Kaltinamasis neginčija sudavęs smūgį mediniu kastuvo kotu nukentėjusiajam į ranką, tačiau kaltės nepripažįsta motyvuodamas tuo, kad veikė būtinosios ginties aplinkybėmis.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar žala asmeniui buvo padaryta esant būtinajai ginčiai, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, atsižvelgiama į kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-7-326/2013, 2K-31-788/2015 ir kt).

Byloje nustatyta, kad grįždamas su artimaisiais iš bažnyčios vėlų 2017 m. Kūčių vakarą, nukentėjusysis, norėdamas pasveikinti kaimyninio namo gyventojus su šventėmis ir matydamas, kad languose dega šviesos, bei, kaip paaiškino, matydamas, kad name juda žmonės, paspaudė prie mano vartelių esantį skambutį. Atsiliepus namo gyventojui, jis nesuprato - vyras tai ar moteris, jis pasveikino su Kalėdomis. Kaip paaiškino liudytoja duomenys neskelbtini, atsiliepusi į atvykėlių skambutį, ji šio skambučio tikslo nesuprato, todėl pozityviai prasidėjęs pokalbis su atvykėliais greitai peraugo į žodinį konfliktą. Proceso dalyviai skirtingai aiškina, kokie žodžiai buvo pasakyti iš kiekvienos pusės, tačiau akivaizdu, kad jie nebuvo malonybiniai, prasidėjo vieni kitų užgauliojimai. Į šį žodžių „karą“ įsijungė ir duomenys neskelbtini, kuris netrukus išbėgo į lauką, kartu pasiimdamas ir įrankį – medinį kastuvo kotą, bei paspausdamas automatinį vartų jungtuką, buvusį vidinėje kiemo vartelių pusėje, kuris skirtas jiems atidaryti. Proceso dalyviai skirtingai aiškina, kokie buvo tolesni kaltinamojo ir nukentėjusiojo veiksmai: kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad duomenys neskelbtini, užsimojęs dešine ranka, puolė į jo kiemą, o jis gindamasis smūgiavo jam į ranką. Nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, kad ant kaltinamojo nepuolė, jis, atsidaręs kiemo vartelius, ant jo puolė gatvėje, jam su duomenys neskelbtini jau benueinant, ir sudavė smūgius laužtuvu, sužalodamas jo ranką – šias aplinkybes jis nurodė protokole-pareiškime, taip pat apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Liudytojas duomenys neskelbtini parodė, kad niekas kaltinamojo nepuolė, jis pats, išėjęs į gatvę, smūgiavo nukentėjusiajam.

Kaltinamasis teigia veikęs būtinosios ginties aplinkybėmis ir tuo metu, kai sudavė smūgį nukentėjusiajam kumščiu į veidą, nes, jo teigimu, buvo būtinybė apginti sutuoktinę nuo agresyvaus nukentėjusiojo puolimo ant jos. Teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai šios versijos nepatvirtina. Kaltinamasis šio smūgio sudavimą motyvuoja tuo, kad duomenys neskelbtini konflikto metu stūmė jo žmoną. Teisme paaiškino, kad po to, kai susirinko žmonės, sutuoktinė stojo jo priekyje, tačiau nukentėjusysis stūmė ir jo moterį. Stovėdamas už jos ją sulaikė ir tuo metu sudavė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2017-12-25 parodė, kad tas vyras rankomis pastūmė jo žmoną, ji išsilaikė ant kojų. Dėl tokio elgesio prieš jo žmoną supyko ant jo ir sudavė per veidą. Aplinkybę, kad nukentėjusiajam sudavė dėl to, kad jis stūmė jo žmoną, jis nurodė ir vėlesnių apklausų metu. Liudytoja duomenys neskelbtini parodė, kad būnant tarpuvartyje tas vyriškis ją stūmė ar smūgiavo, nežino. Tada ji atbula virto į vyrą, kuris sudavė jam smūgį. Liudytoja duomenys neskelbtini parodė, kad tas vyriškis pastūmė O., E. užsimojo, kad ją apgintų. Nukentėjusysis kategoriškai neigia smurtavęs prieš moterį. Parodė, kad išėjus kaltinamojo žmonai ji pradėjo šūkauti. Žodinis konfliktas su ja buvo, bet jis nieko nestūmė ir neužgavo, nesudavė ir nenorėjo suduoti kaltinamojo žmonai. Liudytojas duomenys neskelbtini parodė, kad tuo metu kai A. buvo trenkta per veidą, dama, kiek pamena, nestovėjo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Liudytoja duomenys neskelbtini parodė, kad po to, kai ji atėjo į įvykio vietą buvo jau atvažiavusi policija. Ten buvusi moteris teigė, kad A. ją sumušė. duomenys neskelbtini pasiūlė jai nueiti į greitąją pasitikrinti, bet ji nenuėjo. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja duomenys neskelbtini parodė, kad tuo metu, kai ji aiškinosi su vyriškio, kuris buvo agresyvus, žmona, tas vyras kumščiu trenkė A. į veidą.

Aptartų liudytojų parodymai patvirtina, kad po to, kai kaltinamasis kastuvo kotu sužalojo nukentėjusįjį, susirinko abiejų konflikte dalyvavusių vyriškių artimieji, jie audringai aiškinosi santykius žodžiais, tačiau duomenų, kad nukentėjusysis būtų sudavęs kaltinamojo sutuoktinei, nėra. Net jei kuriuo momentu jis ir stumtelėjo liudytoją duomenys neskelbtini ar jai susidarė įspūdis, kad jis gali tai padaryti, nors nukentėjusysis ir jo artimieji tai kategoriškai neigia, šis veiksmas nesukėlė jai jokių fizinių pasekmių. Duomenų, kad nukentėjusysis naudojo fizinį smurtą ar kėsinosi tai daryti viso konflikto metu prieš bet kurį įvykio vietoje buvusį asmenį, netgi po to, kai buvo sumuštas, byloje taip pat nėra. Akivaizdu, kad jokios būtinybės suduoti smūgį kumščiu nukentėjusiajam iš kaltinamojo pusės nebuvo, tuo metu, kai jis šį smūgį sudavė, tikro ar tariamo kėsinimosi į kaltinamojo sutuoktinę nebuvo, ką jis pats patvirtino apklausiamas pirmos apklausos metu, parodęs, kad smūgį sudavė apimtas pykčio.

Kaltinamojo motyvai, kuriais jis grindžia smūgių sudavimą nukentėjusiajam, teisiškai negali būti vertinami pagrįstais, nes neblaivių asmenų koliavimasis, nesiimant konkrečių agresyvių veiksmų, negali būti laikomi kėsinimųsi, juo labiau, kad jis nebuvo nei realus, nei akivaizdus. Kaltinamojo parodymai teisme, kad nukentėjusysis spardė metalinius kiemo vartus nėra pagrįsti jokiais kitais įrodymais, to jis nenurodė nei atvykusiems policijos pareigūnams, tai nėra užfiksuota fotolentelėje ar pan. Pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2017-12-25 jis šios aplinkybės nenurodė. Liudytoja duomenys neskelbtini parodė, kad dar iki to momento, kol kaltinamasis nuėjo prie kiemo vartelių, ji matė du vyrus ir dvi moteris, kurie spardė vartus, nors faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad dvi moterys iš namo, esančio duomenys neskelbtini, atvyko jau po to, kai buvo suduotas smūgis nukentėjusiajam. Liudytoja duomenys neskelbtini parodė, kad po įvykio buvo sulankstyta pašto dėžutė, vienok kiti proceso dalyviai to nenurodė, ši aplinkybė niekur nėra užfiksuota. Darytina išvada, kad materialinės žalos nukentėjusysis kaltinamojo šeimos turtui įvykio vakarą nepadarė, todėl šis motyvas negalėjo būti pretekstu kaltinamajam imtis smurtinių veiksmų.

Teismas nepagrįstais laiko ir kaltinamojo bei jo šeimos narių parodymus, jog nukentėjusysis į kaltinamojo namų duris paskambino, kartu su liudytoju duomenys neskelbtini turėdami tikslą pareikšti tam tikras pretenzijas dėl kadaise apibraižyto automobilio. Kaltinamasis dėl šio epizodo teisme paaiškino tik tiek, kad girdėjo, jog kalbėdama su atvykusiaisiais žmona pasakė žodžius, „kokie pinigai, kokia mašina, ar jūs tikrai žinote kur atėjote“. Nenustatyta, kad iki smūgių sudavimo nukentėjusiajam kaltinamasis dėl šios aplinkybės būtų su atvykėliais ką nors aiškinęsis. Apklausiamas įtariamuoju 2017-12-25 jis šios aplinkybės aplamai nenurodė, tik minėjo, kad atvykėliai vartojo necenzūrinius ir jį įžeidžiančius žodžius, paaiškino, kad iki šiol nesupranta ko ties vyrai buvo atėję ir ką jie norėjo su juo aiškintis. Pažymėtina, kad tiek kaltinamasis, tiek liudytojai duomenys neskelbtini ir duomenys neskelbtini, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme visi nurodė iš esmės skirtingas frazes ir žodžius, kuriuos vartojo nukentėjusysis, tačiau ši aplinkybė esminės reikšmės neturi, nes akivaizdu, kad nuosekliai atsiminti visus išgirstus žodžius neįmanoma, juo labiau, kad situacija buvo stresinė. Pažymėtina ir tai, kad konflikto dalyvių įžeidinėjimai buvo abipusiai, to niekas ir neginčija. Liudytojas duomenys neskelbtini ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė, kad anksčiau prie namo duomenys neskelbtini, buvo subraižytas jo automobilis, dėl to jis kreipėsi į policiją, kur nustatyta, jog automobilį apgadino kitas asmuo. Teisme jis papildomai paaiškino, kad su nukentėjusiuoju nėra artimi draugai ir kalbos apie automobilį tą vakarą negirdėjo. Duomenų, kad pretenzijas kaltinamajam ar kam iš jo šeimos narių duomenys neskelbtini būtų reiškęs anksčiau, byloje nėra. Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad versija apie tai, kad nukentėjusysis su liudytoju duomenys neskelbtini įvykio vakarą paskambino į kaltinamojo namo duris siekdami išsiaiškinti tam tikrus turtinius santykius, o ne tiesiog norėdami pasveikinti su šventėmis, yra nepagrįsta ir neįrodyta.

duomenys neskelbtini kaltinamas ir tuo, kad jam sudavus vieną smūgį kumščiu duomenys neskelbtini į veidą, pastarasis griuvo bei nukrito ir sudužo jo akiniai 334 eurų vertės.

Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas svetimo turto sunaikinimas reiškia, kad turto vertė iki sunaikinimo viršijo 5 MGL dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tokių duomenų nėra. Kaltinamasis parodė, kad akinių rėmelius įsigijo JAV už 300 dolerių, o akinių stiklai kainavo 80 eurų. Jokių įsigijimo dokumentų neturi. Iš daiktų apžiūros protokolo su pridėta fotolentele matyti, kad akinių rėmeliai „Persol“ firmos, akiniuose nėra vieno stiklo (lęšio). Kitas stiklas (lęšis) yra, jis nesuskaldytas. Kojelės nulenktos žemyn, bandant jas atlenkti, pilnai neatsilenkia. Minimi akiniai, atlikus jų apžiūrą, grąžinti nukentėjusiajam. Turto sugadinimas, o būtent ši veika inkriminuojama duomenys neskelbtini, yra toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudotis pagal tikslinę paskirtį. Aplinkybių, kad akinių pagal jų tikslinę paskirtį toliau naudoti negalėjo, duomenys neskelbtini nenurodė, taip pat nepateikė ir įrodymų, ar bandė atkurti jų vartojamąsias savybes, tai yra ar juos remontavo, ar turėjo kokių tai su jų remontu susijusių išlaidų. Iš pateiktos fotolentelės matyti, kad akinių rėmeliai nėra sulaužyti. Įvertinant aplinkybę, kad akinių rėmeliai tvirti, bei tai, kad jie nepatyrė tiesioginio kaltinamojo smūgio, tik nukentėjusiojo griuvimo metu nukrito ant žemės, darytina išvada, kad jie, atlikus tam tikras kosmetines korekcijas, galimai ir be specialaus meistro pagalbos bei papildomų išlaidų, buvo tinkami toliau naudoti, todėl teismas negali sutikti su tuo, kad jų remonto kaštai galėjo viršyti 5 MGL dydį.