Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-285-835/2015 pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui R. J., trečiajam asmeniui R. J. dėl pilnamečio vaiko išlaikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas aplaidžiai nagrinėjo civilinę bylą, neteisingai nurodė, kad ieškovė prašė priteisti 289,62 Eur (1000 Lt) išlaikymą. Ieškovė prašė priteisti 202,89 Eur (700 Lt) kas mėnesį, atsižvelgdama į tai, kad mama parems ją 86,95 Eur (300 Lt), kurių trūksta iki minimalaus pragyvenimo lygio.

Teismas klaidingai nurodė, kad ieškovė neišnaudojo visų protingų galimybių gauti pajamų pragyvenimui. Ieškovė dėjo visas pastangas gauti pajamų, bandė suderinti darbą UAB „RA44“ su mokslu, tačiau dėl užimtumo paskaitose turėjo išeiti iš darbo.

Teismas neteisingai ir nelogiškai nurodė, kad ieškovė tyčia neima valstybės remiamos paskolos. Valstybės remiama paskola imama laisva valia. Paskola teikiama atsižvelgiant į pareiškėjo turtinę ir pajamų dalį. Ieškovė jokio turto neturi, todėl galimybė gauti paskolą sumažėja. Mano, kad pirmiausia turi būti priteistas išlaikymas ir tik tada svarstoma galimybė skolintis. Atsakovas piktybiškai vengia išlaikyti dukrą, siekdamas savo įsipareigojimus perkelti valstybei ir tik minimaliai prisidėti prie ieškovės išlaikymo. Atsakovas privalo išlaikyti savo dukrą, kaip to reikalauja CK 3.192 straipsnio 1 dalis.

Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovė vengia imti iš atsakovo pinigus savo pragyvenimui. Nenustatyta, kad atsakovui pasiūlius pinigų ieškovė jų atsisakytų.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės mama vengia išlaikyti ieškovę, kad neišnaudojo visų galimybių teikti savo vaikams išlaikymą. Iš antstolio rašto matyti, kad mama už sūnaus A. išlaikymą atsakovui sumokėjo 1449,27 Eur (5000 Lt), padengiant atsakovo skolą vaikams, įmokėjo 144,92 Eur (500 Lt) sūnaus A. išlaikymui. Šiuo metu mama pradeda kurti savo verslą – individualių drabužių siuvimą pagal užsakymus. Verslo pradžia sunki, sudėtinga rasti klientų, nes mama gyvena kaimo vietovėje, kurioje žmonės mažai siuvasi drabužius. Mama įsidarbino Alytuje drabužių ateljė. Dirbti pramoninėje siuvykloje negali dėl sutrikusios sveikatos.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės mama yra darbinga moteris. Atsakovas, jo dabartinė žmona J. J. ir dar dvi moterys naudoja fizinį ir psichologinį smurtą prieš ieškovės mamą. Jai konstatuotas adaptacinis sutrikdymas, antro laipsnio hiatinė išvarža, antro laipsnio sąnarių sklerozė, antro laipsnio kaulų osteoporozė, stuburo disko nusėdimas, kitos komplikacijos. Dėl šių sužalojimų Generalinėje prokuratūroje vyksta tyrimas.

Teismas neįvertino atsakovo realiai gaunamų pajamų. Atsakovo nurodomos 405,47 Eur (1400 Lt) pajamos per mėnesį yra tik dalis gaunamų pajamų. Duomenų klastojimą patvirtina tai, kad atsakovas yra įmonės „Alketra“ savininkas, įmonėje dirba 8 darbuotojai, jai priklauso vilkikai ir kitos transporto priemonės, įmonė gyvuoja daugiau kaip 10 metų ir duoda milijoninę (litais) (289855 Eur) metinę apyvartą (atsakovas tai nurodęs internete). Grynasis pelnas mėnesiui sudaro 24154 Eur, pridėjus atsakovo atlyginimą gaunasi 24559 Eur (84728 Lt) pajamų per mėnesį. UAB „Alketra“ balanse nurodyta, kad atsakovas gauna 8833,41 Eur (30500,00 Lt) dividendus (grynąjį pelną) per metus, bet šias pajamas atsakovas nuslėpė. Atsakovas teigė, kad jis visus dividendus naudoja pragyvenimui, neskirdamas dukrai jokių pinigų. Tai įrodo, kad atsakovas neprisideda prie dukros išlaikymo. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad dividendai atsakovui išmokėti neatskaičius mokesčių, taip sumažino atsakovo gautas pajamas. Atsakovas tyčia vengė pristatyti gaunamus dienpinigius, bandė nuslėpti, kad dirba kitoje įmonėje ypatingu darbuotoju, kurioje gauna apie 50 Eur. Nelogiška, kad įmonės savininkas uždirba mažiau už savo žmoną siuvėją J. J., kuri uždirba 463,76 Eur (1600 Lt) kas mėnesį. Teismas aplaidžiai tyrė bylą, neįvertino, kad atsakovo pajamų klastojimo faktą patvirtina ir Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-670-109/2008.

Prašo priteisti iš atsakovo ieškovei išlaikymą po 202,89 Eur (700 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė pilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydį.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teisme abi šalys pateikė paruošiamuosius procesinius dokumentus ir įrodymus, dalyvavo teismo posėdyje, išsamiai pasisakė dėl byloje nustatytinų aplinkybių, o apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas neteisingu tėvo pareigos išlaikyti studijuojantį pilnametį vaiką įvertinimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog žodinis apeliacinis procesas nebūtinas. Nagrinėjamu atveju visų bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą trečiasis asmuo pateikė naujus įrodymus – Valstybinio studijų fondo 2015 m. kovo 3 d. raštą Nr. S7-38 Dėl paskolos grąžinimo termino atidėjimo, banko sąskaitos išrašą. Šie įrodymai nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai įvertintini.

Dėl pilnamečio vaiko išlaikymo

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnio pirmoje dalyje. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197. 3.198, 3.199, 3.200, 3.201 straipsniai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl tėvų pareigos išlaikyti besimokančius pilnamečius savo vaikus įstatyminės nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Sutiktina su apeliante, kad ji, besimokydama aukštojoje mokykloje, negali savimi visapusiškai pasirūpinti, tačiau apeliantė neteisingai nurodo, kad atsakovas privalo ją išlaikyti kaip to reikalauja CK 3.192 straipsnio pirma dalis. Ši norma reguliuoja privalomą išlaikymo skyrimą nepilnamečiams asmenims, tuo tarpu CK 3.192¹ straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta prievolė išlaikyti pilnamečius studijuojančius vaikus visų pirma siejama su tėvų galimybe teikti išlaikymą bei pilnamečių vaikų galimybe pajamų gauti patiems.

Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą CK 3.194 straipsnio trečiosios dalies (šiuo metu – 3.192¹ straipsnio pirmos dalies) normos aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, t. y. teismui nustačius būtinumą ir galimybę teikti išlaikymą, pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus, tačiau tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., E. T. v. A. T., byla Nr. 3K-3-188/2007). Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime ir kasacinis teismas įvardijo sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio trečią dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. G. M. , bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., E. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009). Taigi, sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties, turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.), taip pat protingų galimybių jas gauti išnaudojimas.

Nesutiktina su apeliantės teiginiu, kad teismas aplaidžiai nagrinėjo civilinę bylą nurodydamas, jog ieškovė prašė priteisti 289,62 Eur (1000 Lt) išlaikymą kas mėnesį. Sprendimo aprašomojoje ir motyvuojamoje dalyse yra teisingai nurodyta, kad ieškovė prašė priteisti 202,89 Eur (700 Lt) kas mėnesį (CPK 270 straipsnio 3 dalis).

Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmiausia jai priteistinas išlaikymas iš atsakovo, ir tik nepakankant šių lėšų pragyvenimui, svarstytina galimybė imti valstybės remiamą paskolą.

Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad valstybės ir valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygas ir tvarką reguliuojančiame Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 480, (toliau – Aprašas) numatyta ne tik valstybės remiama paskola gyvenimo išlaidoms (7.2 p.), bet ir nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos: paskolos grąžinimo pradžia – iki 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo (44 p.); paskolos grąžinimo terminas – iki 15 metų nuo paskolos grąžinimo pradžios (45 p.); valstybės remiamos paskolos grąžinimo atidėjimas (50, 51 p.); palūkanų apmokėjimas iš valstybės lėšų (54¹, 59 p.). Dėl to perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir nenoras būti skolingai, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-11/2011). Tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas). Lyginant su nepilnamečio vaiko išlaikymu, pilnametei apeliantei taikomos griežtesnės išlaikymo teikimo sąlygos, todėl pirmiausia ji turi pareigą pasirūpinti pati savimi ir tik išnaudojus visas protingas galimybes kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo. Apeliantės argumentai apie tai, kad ji, neturėdama turto, turi mažą galimybę gauti valstybės remiamą paskolą, yra prielaidinio pobūdžio. Teikiant valstybės remiamą paskolą, Valstybinis studijų fondas įvertina informaciją apie tai, ar asmuo yra mokslo ir studijų institucijos studentas, duomenis apie studijų baigimo datą, mokamą studijų kainą, studijų dalykų įvertinimų vidurkį per semestrą, apie studentus, išbrauktus iš studentų sąrašų, laikinai sustabdžiusius studijas ar atnaujinusius studijas, nutraukusius studijas, baigusius studijas anksčiau arba vėliau numatomos studijų baigimo datos ir kita informacija (Aprašo 5 p.). Paskolos neturi teisės gauti studentai, kurių bendra gautų paskolų suma viršija nustatytą maksimalią paskolų sumą, kurie yra sustabdę studijas ar yra akademinėse atostogose; kurie nevykdo arba netinkamai vykdo savo įsipareigojimų pagal sudarytas paskolų sutartis; numatytais atvejais užsieniečiai (Aprašo 23 p.). Taigi, teikiant valstybės remiamą paskolą neturi reikšmės, ar paskolos gavėjas (studentas) turi kokio nors turto, nes vertinama su akademine veikla susijusi informacija. Posėdžio metu apeliantė nurodė, kad valstybės remiamos paskolos imti net nebandė, todėl nėra pagrindo teigti, jog apeliantės atsargumas gauti paskolą yra protingai pamatuotas ir lemiantis būtinybę jos sprendimo studijuoti vykdymo naštą visa apimtimi perkelti atsakovui.

Nepagrįstas apeliantės teiginys apie bandymą suderinti darbą UAB „RA44“ su mokslu, nes ji nepateikė įrodymų, kad dėl studijų grafiko dirbti visiškai neįmanoma. Teismo posėdžio metu apeliantė nurodė, jog per dieną yra 3–4 paskaitos, 4 paskaitos baigiasi 15 valandą. Apeliantė nepateikė savo studijų tvarkaraščio, tačiau logiška, kad 3 paskaitos baigiasi dar anksčiau. Tai leidžia daryti išvadą, jog apeliantė turėtų galimybę susirasti darbą po paskaitų arba savaitgaliais.

Tuo vadovaujantis sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nors apeliantė neturi turto, negauna pajamų, tačiau ji neišnaudojo visų galimybių gauti lėšų mokymuisi ir pragyvenimui, t.y. nesusirado darbo, nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos suteikimo (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis). Nustatęs šias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad formaliai ieškovė neturėtų teisės į paramą CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies prasme, tačiau 86,89 Eur dydžio išlaikymą pilnametei dukrai sutiko teikti atsakovas.

Atmestini apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas teisingai neįvertino visų atsakovo pajamų. Apskųstajame sprendime išvardinti ir įvertinti duomenys apie atsakovo gaunamą uždarbį UAB „Alketra“, Valstybinės mokesčių inspekcijos medžiaga, atsakovo mokamas kreditas bankui, nekilnojamasis turtas, mokamas išlaikymas kitai nepilnametei dukrai ir išlaikymo įsiskolinimas apeliantei, atsakovo šeiminė padėtis (vedęs, šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai) (CPK 185 straipsnis). Ieškovė nepateikė įrodymų pagrįsti teiginiui, kad atsakovo nurodyti duomenys apie pajamas yra suklastoti (CPK 184 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ji klaidingai tapatina įmonės pajamas ir jos grynąjį pelną su atsakovo (įmonės vadovo) pajamomis. Atmestinas apeliantės argumentas, kad atsakovo pajamų klastojimo faktą patvirtina Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-670-109/2008. Pastarojoje byloje, vertinant įrodymus dėl nepilnamečiams vaikas priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, teismas sprendė apie didesnes atsakovo pajamas, nei nurodytos darbo užmokesčio pažymose (apie 800 Lt), nes jis kas mėnesį bankui turi grąžinti 400 Lt kredito ir palūkanų,o laikraščiuose nuolat skelbiama apie tolimųjų reisų vairuotojų reikalingumą ir jų darbo užmokestį virš 7000 Lt. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis sprendimas neturi prejudicinės galios atsakovo materialinės padėties įvertinimui po 7 metų, nes apeliacine tvarka peržiūrimoje byloje yra pateikti kiti, išskyrus duomenis apie kreditą, atsakovo materialinę padėtį patvirtinantys įrodymai: UAB „Alketra“ jis dirba ne tolimųjų reisų vairuotoju, o įmonės vadovu, gauna 405,47 Eur darbo užmokestį, iš mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos už 2014 m. gruodžio mėnesį matyti, kad atsakovui išmokėta 30500 Lt dividendų suma, nuo šios sumos išskaičiuota pajamų mokesčio suma (4575 Lt). Apeliacinio skundo teiginys apie tai, jog „...visi tikrai žino, kad tokios įmonės pajamos tikrai yra didesnės nei nurodytos atsakovo pajamose“ pagrįstas prielaidomis, todėl juo nesivadovautina, taip pat atmestinas apeliantės prašymas įpareigoti atsakovą pateikti įrodymus apie dienpinigių dydį (atsakovas pirmosios instancijos teisme nurodė gaunantis komandiruotpinigius, tačiau byloje nėra duomenų apie jų dydį). Visų pirma, tiesioginė dienpinigių paskirtis yra komandiruotoje esančio asmens išlaidų apmokėjimas (Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“). Antra, 2014 metų pabaigoje atsakovo gautų dividendų (930500-4575)/12) ir uždarbio suma sudaro 1031,17 Eur pajamų kas mėnesį (625,70+405,47), be to, jis gauna 15 Eur uždarbį individualioje įmonėje „Algitra“. Tai leidžia spręsti, kad, neatsižvelgiant į dienpinigių dydį, liekantį atsakovui apmokėjus komendiruotės išlaidas, atsakovo pajamos būtų pakankamos teikti ir didesnį, nei ginčijamas, išlaikymą ieškovei, tačiau kadangi ji nėra išnaudojusi visų protingų galimybių pati pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis, o atsakovas išlaiko dar tris nepilnamečius vaikus (moka išlaikymą su trečiuoju asmeniu R. J. gyvenančiai dukrai S., gim. (duomenys neskelbtini), su juo gyvena sūnus A., gim. (duomenys neskelbtini), dukra A., gim. (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad didesnio nei sutinka mokėti atsakovas išlaikymo priteisimas būtų nepagrįstas (CK 3.192¹ straipsnio trečia dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priteista 86,89 Eur išlaikymo suma yra visiškai pakankama įvertinus tai, kad analogišką pareigą, kurios vykdymo ieškovė reikalauja iš atsakovo, turi ir ieškovės motina (trečiasis asmuo). Apeliantė nurodė, kad jos poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 202,73 Eur (apeliacinio skundo teiginiai apie pragyvenimui būtiną minimalią algą 300 Eur (1000 Lt) yra nauji, jais pirmosios instancijos teisme ieškovė nesirėmė, tokio dydžio išlaidų neįrodinėjo). Protinga manyti, jog dalimi likusios 115,84 Eur sumos (202,73-86,89) turėtų pasirūpinti pati ieškovė ir trečiasis asmuo. Priešingai, nei nurodo apeliantė, apeliacine tvarka vertinamame sprendime neteigiama, kad trečiasis asmuo vengia išlaikyti vaikus. Jame pažymėta, kad R. J., darbinga moteris, neišnaudojo visų galimybių teikti savo vaikams išlaikymą, tuo pačiu didesne dalimi prisidėti prie ieškovės išlaikymo, o ne perkelti visą išlaikymo naštą atsakovui (teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, kad sūnui A. teikė tokį išlaikymą, kokį galėjo, susidarė įsiskolinimas, jo sumos nežino; išlaikymo sūnui neteikimą patvirtino atsakovas). Apeliaciniame skunde ieškovė pripažino, jog jos motina ką tik įsidarbino drabužių ateljė Alytuje, kur yra daugiau klientų, trečiasis asmuo pateikė duomenis apie socialinio draudimo įmokų mokėjimą, valstybinio studijų fondo 2015 m. kovo 3 d. raštą apie paskolos grąžinimo termino atidėjimą. Tuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėta pirmosios instancijos teismo išvada yra teisinga.

Apeliantės argumentai tėvų asmeninių santykių klausimu nevertintini kaip neturintys ryšio su nagrinėjama byla, argumentai dėl trečiojo asmens sveikatos būklės, trukdančios dirbti, nėra pagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis). Apeliacinio skundo argumentai dėl trečiojo asmens išlaikymo pareigos nepilnamečiui sūnui vykdymo ypatybių nėra susiję su apeliacijos dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CK 3.192¹ straipsnio nuostatas dėl išlaikymo iš tėvų (vieno jų) priteisimo pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, todėl apeliacine tvarka įvertintas sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimą.