Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Deimantei Milevičiūtei-Anakurdovienei, dalyvaujant ieškovei R. J.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-97-572/2008 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui R. J. , institucijai teikiančiai išvadą - Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo ir atsakovo R. J. priešieškinį ieškovei R. J. , institucijai teikiančiai išvadą byloje-Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas priteisė iš atsakovo R. J. 100 Lt advokato atstovavimo išlaidų ieškovės R. J. naudai, 54,00 Lt žyminio mokesčio ir 6,60 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Priteisė iš ieškovės R. J. 115,00 Lt žyminio mokesčio atsakovui R. J. 6,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

4. Teismas neteisingai vertino ieškovės galimybes dirbti, kadangi ji kaime prižiūri ligotą moterį, už tai gauna 400 Lt atlygį, mokosi Kauno Technologijos universitete, yra gavusi paskolą studijoms, gauna socialinę pašalpą, nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą, kurį nuomoja už 200 Lt per mėnesį. Teismo sprendime neteisingai nurodyta, kad jei ieškovė dirbtų, ji „prastai atrodytų“. Iš tiesų, ieškovė yra dirbusi UAB Rimi Lietuva, kur darbo pradžia 7 val., pabaiga 21 val. kartais net ir 23 val., ji susidūrusi su dideliu išnaudojimu, yra buvę atvejų, kai darbuotojai atsidurdavo ligoninėje su psichiniu išsekimu. Neteisingas teismo teiginys dėl nesinaudojimo galimybe gyventi ūkiškai, kadangi sodyboje ieškovė gyvena nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio, o rudenį nėra galimybės sodinti daržoves ir jas auginti žiemą.

5. Teismas neteisingai įvertino pateiktus čekius, nurodė, kad dauguma čekių nėra aišku, kokios prekės pirktos. Tačiau kaimo vietovėje esanti parduotuvė išduoda būtent tokius čekius. Ieškovė kreipėsi į parduotuvės savininkę, kad parašytų raštiškai parduotuvės čekių sudėtį ir paliudytų, kad niekada nebuvo pirkta alkoholio ir cigarečių, kaip nurodyta teismo sprendime, nors čekiuose nėra nei cigarečių, nei alkoholio. Ieškovė nurodo, kad ji negali įtakoti parduotuvės išduodamų čekių sudėties. Apsipirkinėjimo dažnumas taip pat nėra reikšmingas. Viename čekyje yra nurodyta skutimosi putos, vyriškas dezodorantas. Tai nėra prekės vaikams, tačiau šios prekes buvo skirtos dovanoms, kadangi ieškovė turi ir asmeninių išlaidų.

6. Teismo sprendime nurodoma, kad ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, su kuo ieškovė visiškai nesutinka, nes visus dokumentus yra tvarkingai pateikusi teismui ir atlikusi detalią dokumentų analizę.

7. Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo: teismo sprendime nurodyta, kad 2004-03-15 Alytaus rajono apylinkes teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais tvarka nekonkreti, tačiau tokios tvarkos nustatymo prašė pats atsakovas, o nustatė teismas. Vaikai buvo iškviesti apklausai ir teismas padarė išvadas neatitinkančias tikrovės. Apklausus dukrą K. neteisingai nustatyta, kad dukra įtakota mamos, todėl nenori bendrauti su tėvu – su tuo visiškai nesutinka, vaikas išėjęs iš teisėjos kabineto labai verkė ir sakė, kad nenori visko prisiminti, kiek išgyventa. Sūnaus A. buvo paklausta, jei tėvas neskriaustų mamos lankymo metu, ar norėtų susitikti su juo. Arnas atsakė „taip, bet...“ Iš pateiktų policijos, prokuroro išvadų, abdukcijų matosi, kad R. J. veikė prieš ieškovę ir vaikus, yra iškelta baudžiamoji byla, kuri bus nagrinėjama balandžio 21 dieną. Patirtas psichologinis smurtas vaikams daro didelę žalą, kuri gali atsiliepti neigiamai ateityje. Į tai teismas neatsižvelgė ir pateiktus dokumentus įvardino kaip per daug sureikšmintus.

Atsiliepimu į ieškovės R. J. apeliacinį skundą atsakovas R. J. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d sprendimą palikti nepakeistą. Motyvuose nurodo:

1. Atsakovė R. J. nuo gyvenimo skyrium dienos, t. y. nuo 2003 m. liepos mėn., atsakovą šmeižia, žemina svetimų žmonių akivaizdoje, siuntinėja grasinančio turinio žinutes. Nors 2004-03-15 teismo sprendimu bendravimo tvarka su vaikais yra nustatyta, tačiau ji sąmoningai neleidžia bendrauti su jais bei trukdo dalyvauti auklėjime. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, jog atsakovas vaikų ir jos atžvilgiu naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, tačiau tai neatitinka tikrovės. Ieškovės nei karto nėra pažeminęs, jokio fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojęs. Teiginys, jog atsakovas buvo pagrobęs iš kiemo vaikus, pasimatymo su vaikais metu išlaužęs durų rankeną, yra ieškovės prasimanymas. Atsakovo atžvilgiu jokio apkaltinamojo nuosprendžio, įrodančio netinkamą elgesį, nėra priimta. Ieškovės pateiktos specialistų išvados konstatuoja tik sužalojimo buvimo faktą ir nenurodo sužalojimą padariusio asmens.

2. Pareigos rūpintis bei tinkamai išlaikyti vaikus atsakovas niekados nebuvo atsisakęs, nėra nustatyta, kad būtų pakenkęs vaikų sveikatai ar kitokiais būdais veikęs priešingai vaikų interesams. Priteistą išlaikymą mokėdavo tvarkingai, įsiskolinimo nėra. Be mokamo išlaikymo nuolat vaikus remia papildomai: perka maisto produktus, aprangą, žaislus, yra nupirkęs kompiuterį, ieškovės seserims duoda pinigų, kad nupirktų vaikams drabužių, tai patvirtino ir apklausti vaikai. Teikiamą papildomą paramą patvirtina pateikti prekių pirkimo čekiai. Ieškovės argumentas, jog tik pastaruoju metu vaikus pradėjo remti papildomai neatitinka tikrovės.

3. Teismas negali priteisti vaikams išlaikyti daugiau negu objektyviai leidžia atsakovo turtinė padėtis. Pastaruoju metu ji nėra gera, iš esmės nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nėra pasikeitusi. Darbo užmokestis yra 1000 Lt bei komandiruotpinigiai. Iš gaunamų pajamų moka kreditą ir palūkanas bankui. Jokio kitokio turto, kurį galėtų panaudoti vaikų išlaikymui neturi. Sumokėjus priteistą išlaikymą vaikams, kreditą ir palūkanas bankui, gaunamų pajamų vos pakanka pragyvenimui. Pati ieškovė yra jauna, sveika, darbinga moteris, turi visas galimybes susirasti darbą, tačiau ji visiškai nesistengia ieškotis darbo, nors turi visas sąlygas gyventi ūkiškai, tačiau šia galimybe nesinaudoja. Ieškovė prašė priteisti išlaikymą kas mėnesį po 350 Lt kiekvienam vaikui, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie papildomas išlaidas, išaugus vaikų poreikiams, išskyrus maisto prekių pirkimo čekius, kurie akivaizdu, surinkti specialiai, kadangi jų pirkimo laikas skiriasi tik keliomis minutėmis, nenurodyti prekių pavadinimai, todėl jie vertinti kritiškai, be to, dalis prekių skirta ne vaikų poreikiams tenkinti. Su teismo sprendimu padidinti išlaikymo dydį iki 250 Lt atsižvelgiant į šiuo metu esančią turtinę padėtį, išaugusius vaikų poreikius atsakovas sutinka.

4. Kadangi vaikų sveikata yra gera, jų vystymosi raida normali, todėl atsakovui turi būti suteikta galimybė bendrauti su vaikais maksimaliai. Jis savo poelgiais ir veiksmais neigiamos įtakos vaikams nėra padaręs, jokių įrodymų, jog savo elgesiu kenkia vaikams, nėra. Posėdžio metu apklausus dukrą K. ir sūnų A. paaiškėjo, kad didelę įtaką jiems daro motina - atsakovė R. J. , kuri vaikus nuteikinėja prieš tėvą, neleidžia su jais susitikti. Iš dukros paaiškinimo matyti, kad dukra K. motinos bijo, ji yra jos įtakota. Iš sūnaus A. elgesio, paaiškinimų matyti, kad jis yra pasiilgęs ir nori su tėvu matytis ir bendrauti. Mano, kad teismas atsižvelgė objektyviai į susidariusią situaciją ir nustatė tokį bendravimą, kuris užtikrintų atsakovo teisę dalyvauti auklėjant tris nepilnamečius vaikus. Teismo nustatyta teisė dalyvauti vaikų S., A. ir K. auklėjime, lankytis jų mokymosi įstaigose, bendrauti su vaikais pagal 2008-02-19 sprendimu nustatytą tvarką atitinka vaikų interesus bendrauti su abiem tėvais ir įstatymo nuostatas dėl lygių tėvų teisių bei pareigų auklėjant vaikus (CK 3.170 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).

Dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2004, 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.).

Ieškovė kaip pagrindą padidinti teismo priteisto išlaikymo dydį jos 3 nepilnamečiams vaikams nurodė savo turtinės padėties pablogėjimą dėl to, kad ji yra bedarbė, o atsakovo gaunamo 600 Lt išlaikymo nepakanka vaikų normalių poreikių patenkinimui, atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, pastoviai gauna didelį atlyginimą, turi keletą vilkikų, dirba pas seserį UAB ”Alkerta”, pateiktos darbo užmokesčio pažymos neatitinka faktiškai gaunamo darbo užmokesčio.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentais ir štai dėl ko:

2007 m. atsakovo darbo užmokesčio pažymoje nurodyta, kad 2007 m. sausio- birželio mėnesiais jis uždirbo po 800 Lt per mėnesį, liepą-gruodį po 920 Lt, 2008 m. sausio mėn. 1045 Lt, o atskaičius mokesčius atitinkamai gavo 646,40 Lt ir 730,40 Lt ir 839,65 Lt per mėnesį (b.l. 48, 107), tačiau pažymoje (b.l. 49) nurodyta, kad iš atsakovo atlyginimo virš paminėtu laikotarpiu buvo dar išskaičiuota kas mėnesį po 600 Lt vaikų išlaikymui (b.l 109). 2007 m. gruodžio mėn. jam buvo išmokėta 1540 Lt komandiruočių dienpinigių, o 2008 m. sausio mėn. 660 Lt (b.l. 108).

Be to, pažymėtina, kad atsakovas 2003-07-21-2033-07-21 laikotarpiu privalo grąžinti bankui 57400 Lt paskolą ir kas mėnesį atsakovas vidutiniškai grąžina bankui apie 400 Lt kredito ir palūkanų (b.l. 51-56-62). Laikraščiuose nuolat skelbiama apie tolimųjų reisų vairuotojų reikalingumą ir jų darbo užmokestį virš 7000 Lt, todėl, teisėjų kolegija sprendžia, kad faktinės atsakovo pajamos yra didesnės, nei nurodytos darbo užmokesčio pažymose ir jis gali teikti vaikams didesnį išlaikymą, nei priteista teismo.

Akivaizdu, kad per šešis metus nuo teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui priteista po 200 Lt, vaikų poreikiai išaugo. K. ir A. yra moksleiviai, K. greitai sukaks 13 metų, A. - 11, todėl didesnių išlaidų reikia jų gebėjimų ugdymui, asmens higienai, mokymo reikmėms, aprangai, avalynei, maistui.

Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Ieškovės ir atsakovo vaikai gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Be to, jai, su kuria gyvena nepilnamečiai vaikai, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Ieškovės paaiškinimu ir rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė per mėnesį gauna 1356 Lt pajamų (156 Lt vaikų pašalpa, 600 Lt priteistas išlaikymas iš atsakovo vaikams, 400 Lt už slaugą, 200 Lt už buvo nuomą). Ieškovė nedirba, tačiau yra užsiregistravusi darbo biržoje, 2008 m. baigė KTU ekonomikos ir vadybos fakultetą, pati augina ir prižiūri mažametę dukterį S., ir dar prižiūri neįgalią moterį, už kurios priežiūrą gauna 400 Lt per mėnesį, todėl negalima teigti, jog ieškovė nesiekė susirasti darbo ir neprisideda prie vaikų išlaikymo.

Ieškovė taip pat kas mėnesį moka bankui apie 90 Lt už suteiktą 4680 Lt paskolą gyvenimo išlaidoms, studijoms apmokėti. Be to, perka malkas, per mėnesį vidutiniškai sumoka 260 Lt už komunalinius patarnavimus, rūpinasi vaikų maitinimu ir t.t.

Nepaneigtas apeliantės teiginys, kad atsakovas pradėjo labiau rūpintis vaikais, jai iškėlus civilinę bylą dėl vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo ir tai patvirtina atsakovo pateikti rašytiniai dokumentai (b.l. 69-70 ).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, vadovaudamasi CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei CK 3.192 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, CK 6.461 str. 2d., pagal kurią vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, pripažįsta pagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo dukters K. ir sūnaus A. išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės, todėl šių vaikų atžvilgiu teismo sprendimas keistinas. Atsižvelgiant į šalių dukters S. amžių (6 metai,) teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo priteista iš atsakovo 250 Lt išlaikymo suma per mėnesį yra protinga ir pakankama, todėl šioje dalyje teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir padarytomis išvadomis nustatant atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, todėl jų iš esmės nebekartoja.

Teismas teisingai nurodė, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaikus yra lygios. Vaiko neįmanoma auklėti nebendraujant su juo. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su juo ir dalyvauti auklėjant.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pačios ieškovės, vaikų paaiškinimus dėl priežasčių, nulėmusių ieškovės nenorą leisti tėvui bendrauti su vaikais, pateiktas specialistų išvadas dėl ieškovės sumušimo, mano, kad ieškovės santuokos su atsakovu nutraukimas dėl jiems patiems žinomų tikrųjų šeimos iširimo priežasčių (kuris nėra šio ginčo dalykas) nulėmė ieškovės tolimesnius vaikų auklėjimo ir bendravimo su atsakovu santykius. Ji procesiniuose dokumentuose pabrėžia, kad nuolat jaučia pažeminimą iš atsakovo pusės, negali susitaikyti su tuo, kad atsakovas vartojo smurtą jos ir vaikų atžvilgiu, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovo pavartotą smurtą vaikų atžvilgiu. Siekiant išsiaiškinti ar vaikai nori bendrauti su tėvu ir dėl kokių priežasčių nebendrauja, vaikai buvo apklausti dalyvaujant atsakingiems VTAT darbuotojams, seniūnijos socialinei darbuotojai, o apklausiant A. J. dalyvavo ir jo mokytoja A. Ž. . (b.l. 127,128).Šalių sūnus A. apklausos metu paaiškino, kad tėtis niekada savo vaikų neskriaudė, o su mama konfliktavo gyvendamas Alytuje, mama trukdo susitikti ir bendrauti su tėčiu (b.l. 127). Duktė K. pareiškė, kad nenori bendrauti su tėvu ir jo akyse matyti dėl to, kad jis grįžęs iš reisų mušdavo mamą, moka alimentų mažai tik 600 Lt per mėnesį visų vaikų išlaikymui ( b.l. 128).

Šios aplinkybės patvirtina, kad mama turi didelę įtaką vaikams. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į sūnaus A. ir dukters K. paaiškinimus teismo posėdyje, vaikų apklausos protokolus, į VTAT išvadą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, į atsakovo charakteristiką, tiek į kitus bylai reikšmingus įrodymus, kuriuos aptarė teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, o vien tik tai, kad teismui įvertinus tam tikrus įrodymus nebuvo priimtas vienai iš šalių – ieškovei palankus sprendimas bendravimo su vaikais nustatymo dalyje, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų įvertinimo taisyklės.

Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus, bei remdamasi teismo argumentais, ieškovei nepateikus įrodymų, jog tėvo bendravimas su vaikais kenkia vaikų interesams, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 str.), nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 185 str.), todėl pagrįstai patenkino atsakovo priešieškinį bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo dalyje. Dėl to apeliacinis skundas šioje dalyje yra nepagrįstas ir atmestinas.

Pažymėtina, kad pasikeitus sąlygoms, iš naujo gali būti nustatoma bendravimo su vaikais tvarka.

Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, t.y. iš dalies patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus vaikų išlaikymo dalyje ir atmetus apeliacinį skundą bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo dalyje, iš atsakovo padidintinas priteistas žyminis mokestis valstybei iki 126 Lt ir iš atsakovo priteistina valstybei 126 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų, nuo kurio įstatymu ieškovė yra atleista. ( CPK 85 str. 3p., 80 str. 1d.1p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimą vaikų išlaikymo ir bylinėjimosi išlaidų dalyje.

Padidinti iš atsakovo R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą dukrai K. J. , a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), sūnui A. J. , a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuo 250 Lt iki 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam nuo 2007-11-13 iki jų pilnametystės.

Padidinti iš atsakovo priteistą žyminį mokestį valstybei iki 126 Lt.

Kitos sprendimo dalies nekeisti.

Priteisti iš atsakovo 126 Lt žyminio mokesčio valstybei.