Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant Aistei Bautrimienei, dalyvaujant ieškovei K. J., atsakovui R. J., trečiajam asmeniui R. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui R. J., trečiajam asmeniui R. J. dėl pilnamečio vaiko išlaikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimų, bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė yra atsakovo ir trečiojo asmens dukra. Iš atsakovo išlaikymas nepilnametei dukrai buvo priteistas iki jos pilnametystės (b. l. 9-13). Ieškovė 2013 m. liepos 28 d. sulaukė pilnametystės, todėl išlaikymo išieškojimas teismo sprendimo pagrindu pasibaigė. Šalys patvirtino, kad yra išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs dėl priteisto laikino išlaikymo ir kurį atsakovas moka dalimis kiekvieną mėnesį po 86,89 Eur (300,00 Lt) nuo ieškovės pilnametystės. Ieškovė nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. yra (duomenys neskelbtini) pirmosios pakopos (duomenys neskelbtini koleginių studijų programos I kurso nuolatinės studijų formos valstybės finansuojama studentė (b. l. 5). Numatoma studijų baigimo data – 2017 m. birželio 30 d., paskaitos vyksta dienos metu. Atsakovas prie ieškovės patiriamų poreikių tenkinimo išlaidų neprisideda, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo iki jai sukaks 24 metai.

Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.160 str. 1 d.). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, t. y. nuo aštuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Vadovaujantis CK 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia tėvų pareiga kildinta ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies, tuo metu reguliavusios išlaikymo priteisimą pilnamečiam vaikui, konstitucingumo 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-11/2011). Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad jos poreikių (drabužiai ir avalynė, maistas, kanceliarinės priemonės, mobilusis ryšys, higienos priemonės, komunalinės paslaugos) tenkinimui mėnesiui reikėtų 289,62 Eur (1000,00 Lt), tačiau teismo posėdžio metu patikslino ir patvirtino, kad jos minimalių poreikių tenkinimui reikia 202,73 Eur (700,00 Lt). Atsakovas su tokia suma nesutiko ir nurodė, kad dukros būtiniems poreikiams tenkinti pakanka skirti 173,77 Eur (600,00 Lt), nes jos išlaidos neįrodytos. Byloje nustatyta, jog ieškovė už studijas nemoka, jokio turto neturi. Nors ieškovė teigia, kad mokosi pažangiai, bet duomenų apie mokymosi rezultatus ir mokamą stipendiją nepateikė, tačiau iš to, kad už mokslą nemoka, darytina išvada, kad ji mokosi pažangiai. Iš pateikų išrašų iš banko matyti, kad 2014 m. už bendrabutį ji sumokėjo 98,47 Eur (340,00 Lt), už vadovėlį sumokėjo 8,35 Eur (28,84 Lt). Ieškovė pateikė tik dalį įrodymų turimoms išlaidoms pagrįsti, tačiau pačios išlaidos nėra nereikalingos, kadangi kiekvienam žmogui reikalingas maistas, higienos priemonės, drabužiai, avalynė ir pan., todėl pripažintina, kad ieškovės poreikių tenkinimui reikalinga 202,73 Eur (700,00 Lt) suma. Ieškovė nurodė, kad savo poreikius ji tenkina iš tėvo mokamo išlaikymo įsiskolinimo, iš savo santaupų už darbą vasarą ir motinos skiriamų 20,00 Eurų, kitų pajamų negauna, nes savarankiškai užsidirbti neturi jokios galimybės, kadangi paskaitos vyksta dienos metu.

Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties, turi būti įvertinamas ne tik jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.), taip pat protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi ir pragyvenimui – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 str.).

Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, jog dėl paskolos gavimo nesikreipė, vengdama įsipareigojimų bankui, todėl atsakovo argumentas dėl ieškovės neišnaudotų visų protingų galimybių gauti pajamų pragyvenimui, nes ji nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos gyvenimo išlaidoms, laikytinas pagrįstu.

Valstybės ir valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygas ir tvarką reguliuojančiame Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 480, numatyta ne tik valstybės remiama paskola gyvenimo išlaidoms (7.2 p.), bet ir nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos: paskolos grąžinimo pradžia – iki 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo (44 p.); paskolos grąžinimo terminas – iki 15 metų nuo paskolos grąžinimo pradžios (45 p.); valstybės remiamos paskolos grąžinimo atidėjimas (50-51 p.); palūkanų apmokėjimas iš valstybės lėšų (54¹ p., 59 p.). Dėl to perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-11/2011). Vadovaujantis šiuo kasacinio teismo išaiškinimu, sutiktina su atsakovo argumentu, kad ieškovė nėra išnaudojusi visų galimybių gauti reikiamų lėšų pragyvenimui. Dėl to nėra pagrindo teigti, jog ieškovės atsargumas imti paskolą yra protingai pamatuotas ir lemiantis būtinybę jos sprendimo studijuoti vykdymo naštą visa apimtimi perkelti kitiems asmenims, o atsakovo argumentas dėl ieškovės neišnaudotų visų protingų galimybių gauti pajamų pragyvenimui, nes ji nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos gyvenimo išlaidoms, laikytinas pagrįstu. Be to iš Sodros išrašo matyti, kad ieškovė studijuodama dirbo UAB „RA44“, nes darbo sutartis nutraukta 2014 m. spalio 13 d., ir tai paneigia ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ji visiškai negali dirbti dėl užimtumo paskaitose (b. l. 92).

Nustačius šias aplinkybes, formaliai būtų galima konstatuoti, kad ieškovė neturi teisės į paramą CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies prasme, tačiau atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė teismui, kad jis sutinka ieškovei teikti 86,89 Eur (300,00 Lt) išlaikymą, neatsižvelgiant į šias aplinkybes. Jis tik ginčija išlaikymo dydį, grįsdamas savo turtine padėtimi. Vertinant atsakovo finansines galimybes nustatyta, kad jis gauna 405,47 Eur (1400,00 Lt) darbo užmokestį, per metus jam buvo išmokėta 8833,41 Eur (30500,00 Lt) neatskaičius mokesčių dividentų, kurie panaudojami įmonės veikai vystyti, yra vedęs, jo šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, taip pat jis moka 85,44 Eur (295,00 Lt) priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai S., kuri gyvena pas trečiąjį asmenį, ir išlaikymo įsiskolinimą ieškovei, turi nekilnojamo turto - gyvenamąjį namą, už kurį moką kreditą bankui, jo sutuoktinė gauna 405,47 Eur (1400,00 Lt) atlyginimą.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad buvusi sutuoktinė trečiasis asmuo R. J. prie jos ir atsakovo nepilnamečio sūnaus A., kuris gyvena pas atsakovą, išlaikymo neprisideda ir priteisto 101,37 Eur (350,00 Lt) išlaikymo nemoka, todėl sūnaus išlaikymo pareiga pilnai tenka atsakovui. Trečiasis asmuo vykdo individualią veiklą, iš kurios uždirba 28,96 Eur (100,00 Lt), tačiau jokių dokumentų apie gaunamas pajamas nepateikė, turi nekilnojamo turto - namą ir butą, už kurio nuomą gauna 43,44 Eur (150,00 Lt). Nurodė, kad ji išnaudojo visas galimybes uždirbti daugiau, todėl prie ieškovės išlaikymo prisideda iki 28,96 Eur (100,00 Lt). Tačiau ji yra darbinga moteris, todėl teismas mano, kad trečiasis asmuo neišnaudojo visų galimybių teikti savo vaikams išlaikymą, tuo pačiu prisidėti ir prie pilnametės dukros išlaikymo didesne dalimi, o neperkelti visos naštos tik atsakovui, kaip ji to nori.

Pastebėtina, kad ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad tėvas siūlė paremti ir kitokiais būdais - nuvežti ir parvežti iš Vilniaus, maisto produktais, tačiau ji atsisakė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovei priteistinas išlaikymas po 86,89 Eur (300,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos - 2014 m. spalio 21 d. iki ji studijuos aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau kaip iki jai sukaks 24 metai (CK 3.192¹ str., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo buvo atleistas ieškovas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Kadangi ieškovė, sutinkamai su CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atleista nuo žyminio mokesčio, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 31,28 Eur žyminis mokestis (86,89 x 12 x 3 %) ir 6,62 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (CPK 79 str.,85 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą pilnametei dukrai K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai 1995 m. liepos 28 d., po 86,89 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2014 m. spalio 21 d. iki ji studijuos aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau kaip iki jai sukaks 24 metai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. J. valstybei 37,90 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ši suma sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.