Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-02-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-2786-475/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-15
Bylos Nr.
e2YT-2786-475/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18348-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Simanavičienė
Pareiškėjas
J. K.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybinės įmonės „Turto bankas“, I. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2786-475/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18348-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.7.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1
(N)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybinės įmonės „Turto bankas“, I. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. A. mirties likusį palikimą priėmė pareiškėjas.

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo J. K. motina T. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teta I. A. (toliau – palikėja) mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties liko jai nuosavybės teise priklausęs nekilnojamas turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo dukra suinteresuotas asmuo I. K. gyveno kartu su palikėja minėtame bute iki pat jos mirties. Pareiškėjas yra penktos eilės įpėdinis, kitų įpėdinių nėra. Po palikėjos mirties pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad teismas pareiškimą turėtų nagrinėti savo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo I. K., pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareikštu reikalavimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad I. A., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo teta, t. y. pareiškėjo mirusios motinos T. K. sesuo. Gyventojų registro departamento pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. A. mirė netekėjusi, vaikų neturėjo, jos tėvas T. A., motina – P. A. Gyventojų registro departamento pažymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, P. A. ir T. A. turėjo dvi dukras: T. K. ir I. A. Gyventojų registro departamento pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina tai, kad T. K. yra pareiškėjo motina. Po I. A. mirties liko nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Mirus palikėjai jo turto paveldėjimo byla nebuvo pradėta, pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą. Testamentų registre nėra įregistruotų: I. A. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra I. A. sūnėnas. Teismas neturi daugiau duomenų apie kitus galimus paveldėtojus. Pareiškėjas po I. A. mirties, perėmė jai priklausantį turtą ir valdo kaip savo, t. y. naudojasi butu, savo žinioje turi nekilnojamojo turto teisinę dokumentaciją, perėmė visus I. A. turėtus įrankius ir daiktus, esančius bute.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškimui, teismas daro išvadą, kad J. K. po savo tetos I. A. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė mirusiojo palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po I. A. mirties (duomenys neskelbtini) likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 442 straipsnio 13 punktu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjos I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas turto paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Virginija Simanavičienė