- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-27
- Bylos Nr.
- 1-2657-1058/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19540-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- I. Š.
- Nukentėjusysis
- A. G.
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), taip pat gyvenantis ir pas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „Š“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę bei įpareigojant: 1) pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje (šį įpareigojimą pradėti vykdyti ne vėliau kaip per 4 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Š. 2021 m. birželio 7 d., apie 7 val., (duomenys neskelbtini) namo pirmo aukšto laiptinėje, (duomenys neskelbtini), mušdamas nukentėjusįjį A. G., t. y. tyčia vieną kartą kumščiu suduodamas A. G. į veidą ir vieną kartą spirdamas į pilvo sritį, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarė poodinę kraujosruvą veide taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo A. G. sveikatą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. Š. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad buvo susitikęs su nukentėjusiuoju 2021 m. birželio 7 d., maždaug 6 ar 7 val. ryto, vedžiojo šunį, nukentėjusysis užkabino jį pečiu. Nesuprato, kodėl taip elgėsi ir jį (I. Š.) provokavo. Įvyko žodinis konfliktas ir jie išsiskyrė. Nežino, ar tai kas nors matė. Vėliau gavo kvietimą į policiją ir suprato, kad nukentėjusysis nori su savo sugalvota istorija užsidirbti iš jo pinigų. Buvo pas jį nuėjęs, norėjo išsiaiškinti, kas atsitiko. Bendravo su jo sutuoktine, daug nekalbėjo, ji tiesiog uždarė duris. 2021 m. liepos 14 d. A. G. durų nedaužė. Mano, kad jie su žmona nori tokiu būdu užsidirbti pinigų, todėl jį apkalba. Su A. G. buvo kaimynai, tame name gyveno pusę metų, dabar jau išsikėlė, bet kartais savaitgaliais atvažiuoja. Su nukentėjusiuoju niekada nesimatė, jo žmonos taip pat nepažinojo. Kaimynai sako, kad jis yra linkęs provokuoti, sako negražius žodžius. A. G. yra konfliktavęs su jo žmonos patėviu. Po to, kai A. G. parašė pareiškimą, parodydavo jam (I. Š.) įvairių įžeidžiančių gestų. Nukentėjusiajam niekada nekliudydavo praeiti ir neužkliūdavo pečiu, nėra turėjęs konfliktų su kitais kaimynais, sutaria labai gerai. Su tais kaimynais, su kuriais nesutardavo, kurie nesisveikindavo, tiesiog nekalbėdavo. Ikiteisminio tyrimo metu I. Š. davė analogiškus parodymus (b. l. 57-60).
Nukentėjusysis A. G. teisme parodė, kad 2021 m. birželio 7 d. išėjo su šunimi į lauką. Grįždamas namo pamatė, kad kaltinamasis nusileidžia iš (duomenys neskelbtini) aukšto ir išeina iš laiptinės. Kaltinamasis eilinį kartą ant laiptų užkabino jį pečiu. Pasakė pastarajam „klausyk, tau gal vietos maža, kas tau yra?“. Jis tada atsisuko, pasakė „ką?“, prasidėjo žodinis konfliktas, ir kaltinamasis nieko nelaukdamas lauke ant laiptų vieną kartą sudavė kairės rankos kumščiu į kaktos dešinę pusę, po to kita ranka smogė į kairį žandą. Smūgis į žandą buvo mažesnis, todėl jokių žymių nebuvo. Po smūgių į galvą jis (A. G.) atsitraukė, įėjo į vidų ir tada gavo du smūgius koja. Kaltinamasis pasidėjo savo krepšį ant žemės, įsirėmė tarp laiptinės durų, t. y. laikėsi už durų rankenos ir sienos, rusiškai pasakė „aš tave iškirsiu“, tada vieną kartą dešinės kojos padu spyrė jam (A. G.) į kairę pusę, kur yra (duomenys neskelbtini). Kai jis spyrė antrą kartą, jis (A. G.) kaltinamojo koją nustūmė į šoną. Nuo kaltinamojo spyrių saugojosi dengdamasis pilvą ranka. Po smūgių jis grįžo namo, žmona pamatė didelį gumbą, mėlynę ir liepė kreiptis į policiją. Iš karto nesikreipė į policiją, nes nemėgsta skųstis, nemanė, kad kažkas išsispręs. Paskambino į darbą ir pranešė, kad jo šiandien nebus, pasiėmė išeiginę. Kitą dieną žmona paskambino į policiją, papasakojo, kas atsitiko. Tada jam į darbą paskambino tyrėjas ir pokalbio metu jis nusprendė skųstis, surašė civilinį ieškinį. Jo žmonos 2021 m. birželio 8 d. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą atitinka jo valią. Iš karto į gydytojus nesikreipė, nes, kaip minėjo, apskritai nenorėjo kreiptis į teismą. 2021 m. birželio 16 d. jį apžiūrėjo specialistas, bet jokių kraujosruvų ant pilvo nebuvo, ant pilvo iš viso nebuvo mėlynių, tačiau įvykio metu jautė smūgį į pilvą, skausmą skalėje nuo 1 iki 10 vertina 5 balais. Kaimynai įvykio matyti negalėjo, nes konfliktas įvyko laiptinėje tarp pirmų ir antrų durų. Kaip tą diena buvo apsirengęs tiksliai nepamena, buvo su „tapkėmis“ ir, turbūt, su marškinėliais. Kitą dieną, kai išėjo į darbą, kaltinamasis vėl sutiko jį prie laiptinės ir klausė „možet iščio pamachaemsia?“. Tada paskambino tyrėjui, paklausė, ką jam daryti, jis pasakė nieko nedaryti, neliesti kaltinamojo. Prašo priteisti 10 000 EUR moralinę ir fizinę žalą. Moralinę žalą patyrė dėl to, kad kaltinamasis vadina ji ožiu, rodo visokius ragus, dėl sumušimo patyrė pažeminimą, jam sukilo spaudimas, nors iki tol buvo normalus, pradėjo gerti raminančius vaistus, pirko „semaksą“, nes dėl to įvykio negali užmigti. Su kaimynais mažai bendrauja, nes neturi laiko, eina į darbą, tačiau kaimynai jam ne kartą skundėsi dėl kaltinamojo elgesio. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis davė iš esmės analogiškus parodymus. Papildomai nurodė, kad nežino, kodėl jį užpuolė kaimynas. Dėl suduotų smūgių jautė stiprų fizinį skausmą, skaudėjo galvą, smilkinio srityje iššoko didelis gumbas, pilvo srityje irgi skaudėjo, galvą ties smilkiniu skauda iki šiol. Be to, pergyveno dėl (duomenys neskelbtini). Jaučiasi morališkai sužlugdytu, yra pirmos grupės invalidas, kovoja už gyvybę 20 metų. Taikytis su minėtu asmeniu atsisako, nori, kad jis už savo veiksmus būtų patrauktas atsakomybėn (b. l. 10-12, 15-18).
Liudytoja V. G. teisme parodė, kad pirmą kartą su kaltinamuoju susidūrė prie laiptinės, jo šuo bandė pulti jų šunį, bet jis savo šunį sutramdė. Su kaltinamuoju pasikalbėjo rusiškai, jis minėjo, kad yra naujas kaimynas, atvyko gyventi į jų laiptinę. Paskui vyras jai pasakojo, kad eidamas į darbą, visada laiptinėje susitinka kaltinamąjį, kuris jam vis stukteli petimi. Pirmą kartą A. G. pagalvojo, kad kliudė netyčia, paskui taip nutiko antrą ir trečią kartą. 2021 m. birželio 7 d., apie 7 val., vyras grįžo iš lauko ir ji pamatė, kad jis turi didelį guzą ant kaktos, kairėje pusėje. Vyras papasakojo, kad kaltinamasis jį vėl kliudė petimi, tada jo paklausė „ką tau vietos maža?“. Žodis po žodžio ir kaltinamasis kumščiais sudavė jos vyrui į kaktą. Ji išsigando, pasakė, kad reikia kviesti policiją. Vyras atsakė, kad jam rytoj reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini), daryti tyrimus, kadangi jis po antros (duomenys neskelbtini), jeigu kvies policiją, prasidės nervai, aiškinimaisi, sukils spaudimas, bus prastesni tyrimo rezultatai. Kai tyrimai buvo padaryti, vyras pasakė, kad kaltinamasis jam sudavė ne tik į kaktą, bet ir atsirėmęs į rėmą spyrė į pilvą. Spyrio žymių ant pilvo nebuvo, matėsi tik guzas ant kaktos. Vyras sakė, kad uždengė pilvą rankomis, pilvo skausmais nesiskundė, nes bijojo, kad ji pergyvens. Jis niekada nesiskundžia, kai jam ką nors skauda. Iš vyro žodžių suprato, kad jam buvo suduota vieną kartą į kaktą ir vieną kartą koja į pilvą. Tada ji paskambino 112 ir paklausė, ką jai daryti, nes vyras tikrai nesikreips į policiją. Vyras labai nenorėjo kreiptis į policiją, nes jis labai stresuoja net tada, kai reikia paskambinti į polikliniką užsirašyti pas daktarą. Jai pasakė, kad reikia kreiptis į e.policiją. Viską papasakojo vyrui ir jie kartu parašė pareiškimą policijai. Po to, kai kreipėsi į policiją, kaltinamasis pradėjo neadekvačiai elgtis, ant jos vyro bliovė, ragus jam statė. Vyras papasakojo, kad kai susitiko su kaltinamuoju, pastarasis jam pasiūlė „pamachatsa“. Kaltinamasis buvo ir pas juos į namus atėjęs, klausė, ar vyras namuose, bet A. G. liepė uždaryti duris, nes buvo vien tik su trumpikėmis. Apsirengęs vyras paklausė kaltinamojo, ko jis nori, o jam atsakė „uždaryk duris“. I. Š. buvo neseniai įsikėlęs į jų laiptinę, kai įvyko šis įvykis. Jie su vyru tarpusavyje kaltinamąjį vadino „(duomenys neskelbtini)“, todėl dėl asmens negalėjo suklysti, suprato apie kurį žmogų kalbėjo jos vyras. Jos vyras su kitais kaimynais sutaria gerai, su kaltinamojo uošviu tik pasisveikina. Jos vyras jautė skausmą, jam svaigo galva, bet jis iš karto pradėjo dėti šaltus produktus prie kaktos, visą dieną tepė tepaliukais, o kitą dieną guzas buvo atslūgęs. Kai ėjo į (duomenys neskelbtini) ir darbą, naudojo kosmetiką, kad nesimatytų kraujosruvos. Vyras taip pat gėrė raminamuosius, nors jų pavartodavo ir anksčiau, kai važiuodavo į (duomenys neskelbtini), kai reikėdavo atlikti tyrimus, kad būtų geresni rezultatai, bet po šio įvykio, raminamuosius vartojo beveik kasdien, nes kaltinamasis tai ragus rodo, į duris stuksena, tai visokius ženklus rodo. Tai nėra malonu. Dabar kaltinamasis jų laiptinėje nebegyvena. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja buvo davusi iš esmės analogiškus parodymus, tik buvo nurodžiusi, kad 2021 m. birželio 7 d., apie 7 val., jos vyrui A. G. grįžus namo pavedžiojus šunį, ji matė didelį gumbą ne kairėje, o dešinėje jo galvos pusėje. Papildomai buvo nurodžiusi, kad vyras paaiškino, jog su kaimynu susitiko pirmame aukšte, prie laiptinės durų ir pastarasis jam sudavė kumščiu, kiek kartų smogė, neklausė (b. l. 37-40).
2021 m. birželio 8 d. pareiškėjos V. G. pareiškime apie įvykį nurodyta, kad 2021 m. birželio 7 d. 7 val. ryte prieš darbą, grįžtant su šunimi iš lauko, vyras prie laiptinės durų sutiko jaunuolį, gyvenantį jų name (duomenys neskelbtini) bute. Jis eilinį kartą provokuodamas stumtelėjo vyrą petimi. Vyrui paklausus, ar jam maža vietos, atsakymas buvo trumpas ir netikėtas smūgis į galvą ir spyriai į pilvą. Kadangi vyras turi pirmos grupės neįgalumą, priešintis negalėjo. Saugojo pilvo sritį, nes turi pilve (duomenys neskelbtini). Kai vyras atėjo namo, prie smilkinio jam buvo didžiulis lauko teniso kamuoliuko dydžio guzas. Prašo išnagrinėti skundą (b. l. 1-3).
2021 m. liepos 20 d. nukentėjusysis A. G. elektroniniu paštu pateikė nuotraukas, kuriose matyti jam padaryti sužalojimai, bei 2014 m. rugpjūčio 12 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų išrašą iš medicininių dokumentų, patvirtinančių, jog nukentėjusiajam buvo atlikta (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-34).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1460/2021 (01) nurodyta, kad A. G. padaryta poodinė kraujosruva veide. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2021 m. birželio 7 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 25-26).
Dėl veikos kvalifikavimo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Nors I. Š. savo kaltę neigė, tvirtindamas, jog nukentėjusysis ir jo sutuoktinė, jį apkalba, įvykio dieną tarp jo ir nukentėjusiojo buvo tik žodinis konfliktas, šiuos kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. A. G. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad 2021 m. birželio 7 d., apie 7 val. sutiktas kaltinamasis užkabino jį petimi, o padarius pastabą sudavė smūgius į galvos ir pilvo sritį. Iš karto po įvykio A. G. grįžo namo. V. G. parodė, jog ryte jos sutuoktinis išvedė šunį ir buvo sveikas, o jam grįžus pamatė ant kaktos didelį guzą, tai užfiksuota ir jos pareiškime policijai. Liudytoja taip pat nuosekliai tvirtino, kad A. G. iš karto po įvykio pasakė, jog jį sužalojo kaltinamasis, sudavė kumščiu į galvą, vėliau pasakė, kad spyrė ir į pilvą. Dėl kaltinamojo tapatybės ji suklysti negalėjo, nes nežinodami I. Š. vardo tarpusavyje sutuoktiniai jį vadino „(duomenys neskelbtini)“. Tokie liudytojos parodymai sutampa su nukentėjusiojo parodymais, taip pat jo atsiųsta fotonuotrauka, kurioje matyti didelė kraujosruva dešinėje kaktos pusėje ir po dešine akimi, specialisto išvada, kurioje nustatyta, jog A. G. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, nueinanti į dešinį skruostą bei kaktos dešinę pusę, galėjo būti padaryta nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2021 m. birželio 7 d. Nors kaltinamasis tvirtino, jog A. G. konfliktuoja su tame pačiame name gyvenančiu jo uošviu, todėl jį apkalba ir nori pasipelnyti reikšdamas civilinį ieškinį, tačiau teismas nemato pagrindo abejoti A. G. ar jo sutuoktinės parodymais. Priešingai, nei kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytoja V. G. parodymus davė įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai tarpusavyje sutampa, buvo nuoseklūs viso proceso metu ir atitinka kitus surinktus įrodymus. Duomenų, kad V. G. ir kaltinamąjį ar jo uošvį sietų konfliktiniai santykiai byloje nėra, tuo tarpu būtent ji inicijavo baudžiamąjį procesą prieš I. Š.. Pats kaltinamasis taip pat neneigė, jog 2021 m. birželio 7 d. ryte buvo susitikęs su A. G. ir konfliktavo, iš karto po to nukentėjusiajam grįžus namo, V. G. pamatė sumušimą kaktos srityje. Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, jog A. G. 2021 m. birželio 7 d., apie 7 val., sužalojo būtent kaltinamasis I. Š.. Specialisto išvadoje nustatytas A. G. sužalojimas įvertintas kaip nežymus, nukentėjusysis smūgį į pilvą skausmo skalėje nuo 1 iki 10 įvertino 5 balais, t. y. jautė fizinį skausmą, todėl I. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinime nebuvo nurodyta faktinė aplinkybė, kad A. G. dėl kaltinamojo veiksmų jautė fizinį skausmą, tačiau jai pasitvirtinus, kaltinimas papildytinas.
Nors A. G. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog I. Š. jam sudavė du smūgius į veidą, t. y. pirmiausia sudavė į kaktos dešinę pusę, po to smogė į kairį žandą, tačiau byloje surinktų įrodymų nepakanka patvirtinti šiuos nukentėjusiojo parodymus visa apimtimi. A. G. fotonuotraukoje matyti tik vienas sužalojimas – dešinėje galvos dalyje, tuo tarpu kairėje veido pusėje jokie sužalojimai specialisto apžiūros metu nekonstatuoti, šioje veido dalyje smurto žymių neužfiksuota ir fotonuotraukoje. Pastebėtina ir tai, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog A. G. papildomai apžiūros metu paaiškino, kad jaunuolis smūgiavo į veidą kumščiu vieną kartą. V. G. teismui taip pat parodė, jog nukentėjusysis parėjęs iš lauko įvardijo tik vieną smūgį į galvos sritį. Šie nukentėjusiojo ir byloje esančių įrodymų nesutapimai vertintini kaltinamojo naudai, patikslinant kaltinimą, jog I. Š. A. G. sudavė vieną smūgį į veido sritį.
Teismas taip pat tikslina kaltinime nurodytą spyrių į pilvą kiekį. Nors A. G. parodė, jog kaltinamasis į pilvo sritį jam spyrė du kartus, tačiau taip pat pažymėjo, kad vieną smūgį jis atrėmė, nustumdamas kaltinamojo koją į šalį, taigi, abejotina, ar dėl to pajuto fizinį skausmą. Jokie pilvo srities sužalojimai neužfiksuoti ir specialisto išvadoje, tačiau įrašyti A. G. papildomi paaiškinimai, kad po smūgio į veidą jį pradėjo spardyti, kas patvirtina mažiausiai vieno spyrio buvimą. V. G. parodymai dėl spyrių į pilvą kiekio taip pat nesutampa, ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad buvo du spyriai, o teisme patvirtino tik vieną. Suprantama, kad dėl praėjusio ilgo laiko tokios aplinkybės, kaip kito asmens nurodytas smūgių skaičius, atmintyje galėjo ir neišlikti, tačiau šios abejonės taip pat vertintinos kaltinamojo naudai, kaltinime patikslinant, jog I. Š. A. G. į pilvo sritį įspyrė vieną kartą.
Atskirai paminėtina, kad nepaisant to, jog pareiškimą policijai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo surašė nukentėjusiojo sutuoktinė V. G., A. G. teisme parodė, jog pareiškimą policijai jie pildė būdami kartu ir tai atitiko jo valią. Jis pats tyrėjui pateikė civilinį ieškinį ir ikiteisminio tyrimo 2021 m. liepos 16 d. apklausos metu pareiškė, jog nori, kad I. Š. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tokiu būdu nukentėjusysis išreiškė valią dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o baudžiamasis procesas kaltinamojo atžvilgiu pradėtas bei vyko pagrįstai. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-222/2019, 2K-148-697/2021).
Dėl skirtinos bausmės.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Teisme kaltinamasis visiškai neigė savo kaltę ir jokio gailesčio dėl savo elgesio neišreiškė, todėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamus veiksmus kaltinamasis pavartojo viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje, kur bet kuriuo metu galėjo pasirodyti kiti žmonės, ir kur būtina laikytis elgesio reikalavimų – gerbti bei nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Smurtaudamas I. Š. siekė pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, jokių jo smurtinį elgesį pateisinančių veiksmų nebuvo, smurtas sekė po nukentėjusiojo pastabos dėl stumtelėjimo petimi, kas laikytina mažareikšme dingstimi smurtiniam elgesiui, taigi nusikalstama veika padaryta iš chuliganiškų paskatų, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – I. Š. nusikalstamą veiką padarė dar būdamas neteistu, tačiau jau žinodamas, kad jo atžvilgiu teisme yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla dėl nusikalstamų veikų viešajai tvarkai bei nuosavybei padarymą (taip pat sutrikdyta kitų asmenų sveikata) (b. l. 71-72), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis už minėtas nusikalstamas veikas jis buvo nuteistas po byloje nagrinėjamo įvykio, teistumas šiuo metu nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, baustas administracine tvarka, padaryti nusižengimai nėra itin šiurkštūs, turi vieną galiojančią nuobaudą, visos skirtos baudos sumokėtos (b. l. 68-69), dirba (b. l. 67), susituokęs, augina mažametį vaiką (b. l. 66), duomenų apie psichikos ar priklausomybių ligų gydymą nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant didesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad paskyrus laisvės apribojimo bausmę I. Š. tikslinga nustatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus įpareigojimus: per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti lankyti elgesio pataisos programoje. Nurodytų įpareigojimų paskyrimas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika buvo padaryta anksčiau nei I. Š. atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme, pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, į subendrintos bausmės laiką įskaitant pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį įskaitytus laikotarpius ir atliktos bausmės dalį taip pat paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu skirtus įpareigojimus: 1) pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje (šį įpareigojimą pradėti vykdyti ne vėliau kaip per 4 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61-63) – paliktina galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio.
A. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 10 000 EUR neturtinę žalą. Nurodė, kad žalą patyrė dėl sukelto fizinio skausmo, patirto streso ir pažeminimo. Nerimavo dėl sveikatos būklės, nes ilgai laikėsi pakilęs spaudimas, kas galėjo pakenkti (duomenys neskelbtini).
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalį). Dėl padaryto nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą įstatymų leidėjas yra palikęs bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai.
Byloje nustatyta, kad I. Š. viešoje vietoje smurtavo prieš nukentėjusįjį, sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje užfiksuota, kad net ir praėjus 9 dienoms po įvykio A. G. skundėsi skausmu veido dešinėje, taigi – skausmas buvo pakankamai intensyvus ir ilgalaikio pobūdžio. Fotonuotraukos patvirtina, jog kraujosruva kaktoje perėjo į paakį ir buvo ryški, taigi – gerai matoma. Specialisto apžiūros metu kraujosruva buvo blyškiai violetinės spalvos, geltonais kraštais, tačiau net ir po 9 dienų vis dar matoma, tad neigiami išgyvenimai dėl išvaizdos pokyčių taip pat tesėsi pakankamai ilgą laiką. A. G. parodė, kad po sužalojimo turėjo važiuoti į ligoninę, eiti į darbą, todėl dėl kraujosruvos jautėsi nesmagiai, turėjo maskuoti ją kosmetika. Visa tai patvirtina nukentėjusiojo argumentus, kad dėl nusikalstamų veiksmų jis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek ir pažeminimą. Teismas taip pat neabejoja, jog A. G. jautė ir stresą bei nerimą dėl ateities. Jis buvo užpultas netikėtai, savo namų laiptinėje, jam svetimo jauno žmogaus. A. G. medicininių dokumentų išrašas (b. l. 31) liudija, kad nukentėjusiajam 2014 m. rugpjūčio 12 d. buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operaciją, kas patvirtina, jog jis galėjo pergyventi dėl didesnių spyrio į pilvą pasekmių. Aplinkybę, kad dėl patirto streso nukentėjusysis vartojo raminančiuosius vaistus patvirtino ir jo sutuoktinė V. G.. Apibendrinat tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog A. G. dėl kaltinamojo veiksmų neabejotinai patyrė neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais. Atsižvelgiant į sužalojimo aplinkybes ir pobūdį, nukentėjusiojo garbų amžių bei patirtus neigiamus išgyvenimus, jų laikotarpį, tai, kad kaltinamasis yra jaunas, dirbantis asmuo, spręstina, kad teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-128-489/2020 Vilniaus apygardos teismo nutartis 1A-599-843/2021, Kauno apygardos teismo nutartis 1A-519-593/2021) atitiks 600 EUR neturtinės žalos priteisimas. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
I. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme ir I. Š. paskirti galutinę subendrintą – 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę. Į galutinės subendrintos bausmės laiką, įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį atliktą bausmės laiką bei šiuo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktais, 6 dalimi, I. Š. nustatyti šiuos įpareigojimus: 1) per 4 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti lankyti elgesio pataisos programą; 2) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4) pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
I. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti A. G. iš I. Š. 600 EUR neturtinę žalą. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros (jeigu tokia paskirta) metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).
2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.