Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-02-09 · Civilinė byla Nr. e2A-99-544/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-09
Bylos Nr.
e2A-99-544/2017
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00430-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pran.), Eigirdas Činka, Birutė Jonaitienė
Atsakovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-99-544/2017

Roma Rimkienė Proceso Nr. 2-30-3-00430-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6.; 2.6.3.; 2.6.10.5.1.; 3.2.6.5.; 3.3.1.18.1.; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-565-335/2016 pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu į pirmosios instancijos teismą, prašė priteisti iš atsakovės 2420 Eur skolą, 98,39 Eur įstatymines 6 procentų palūkanas, 40 Eur minimalių nuostolių pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo 7 straipsnį, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad pirminis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pirminis kreditorius) ir atsakovė sudarė žodinį susitarimą dėl pirminio kreditoriaus paslaugos - techninio projekto papildymo bendrosios ekspertizės – suteikimo atsakovei ir tinkamo atsiskaitymo už jos atlikimą. Pirminis kreditorius tinkamai atliko darbus pagal atsakovės užsakymą ir pateikė jai 2015 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą – faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo tinkamai pasirašyta abiejų šalių. Atsakovė įsipareigojo apmokėti sąskaitą per 30 dienų nuo jos išrašymo dienos, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Pirminis kreditorius tinkamai atliko darbus, nes atsakovė dėl jų atlikimo jokių pretenzijų niekada neturėjo. Atsakovei buvo siųsti trys priminimai (2015 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. sausio 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. vasario 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)) apie nesumokėtą įsiskolinimą, tačiau skola nebuvo sumokėta. 2015 m. gegužės 4 d. pirminis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovė pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pirminis kreditorius perleido ieškovei turėtą reikalavimo teisę į atsakovę. Atsakovė apie reikalavimo teisių perleidimą buvo informuota raštu.Molėtų rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir jai iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 2420 Eur skolą, 98,39 Eur palūkanų, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.2016 m. liepos 4 d. buvo priimti atsakovės prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo, kuriais ji prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad 2015 m. gegužės 19 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrai buvo sudariusi techninių darbų ekspertizės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią abi šalys tinkamai įvykdė. 3.025,00 Eur suma už suteiktą paslaugą pagal minėtą sutartį buvo sumokėta 2015 m. gegužės 28 d. Kadangi šalių sudarytoje sutartyje nebuvo nustatyta kainos keitimo galimybė ir šalys dėl to nesusitarė, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo savavališkai pakeisti sutarties sąlygų ir perleisti reikalavimą į neegzistuojančią skolą. 2015 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą, kuria ieškovė įrodinėja perleisto reikalavimo pagrįstumą, yra pasirašęs A. S., kuris nė nei atsakovės darbuotojas, nei įgaliotas asmuo, todėl parašas patvirtino tik tai, kad sąskaita gauta fiziškai. Skundžiamu galutiniu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina sutartinių teisinių santykių tarp ginčo šalių egzistavimą, o atsakovės prieštaravimuose nurodytos aplinkybės, kad ji yra visiškai atsiskaičiusi už tinkamai ir kokybiškai atliktus vykdytojo darbus, nėra pagrįstos, kadangi atsakovės pateikti įrodymai nėra susiję su ieškovės reiškiamais reikalavimais ir prašoma apmokėti sąskaita. Teismas sprendė, kad tarp pirminio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta kita 2015 m. liepos 31 dienos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pirminis kreditorius atliko atsakovei jos pačios parengto techninio projekto privalomą ekspertizę numatomam statyti sveikatingumo centrui kaip ypatingam statiniui, kuriam atsakovė siekė gauti Europos Sąjungos paramą. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovė, kaip statytoja, ekspertizės atlikimo procese aktyviai dalyvavo, po ekspertizės atlikimo 2015 m. rugpjūčio 20 d. raštu pritarė Sveikatingumo centro sprendiniams ir sudėčiai, 2015 m. rugpjūčio 25 d. buvo surašytas projekto bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo pagrindu išrašyta 2015 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaita – faktūra, serija SPEC Nr. (duomenys neskelbtini) 2420 Eur sumai. Ji buvo perduota atsakovės nurodytam asmeniui A. S., kuris aktyviai dalyvavo ekspertizės atlikime, bendravo su pirminiu kreditoriumi ir jam buvo perduotas priėmimo - perdavimo aktas su parengtu ekspertizės aktu. Taigi teismas sprendė, jog susitarimą dėl antrosios ekspertizės patvirtina 2015 m. liepos 31 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), o tai, kad atsakovė skolą pripažino, patvirtina elektroninio susirašinėjimo su atsakovės direktoriumi duomenys, iš kurių nustatyta, kad dėl didelių finansinių įsipareigojimų atsakovė siūlė skolos mokėjimą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. galutinį sprendimą ir ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti.Nurodo, kad 2015 m. gegužės 21 d. ekspertizės aktas yra identiškas 2015 m. rugpjūčio 25 d. ekspertizės aktui, kas patvirtina, jog buvo sudaryta ir vykdoma tik viena sutartis dėl techninių darbų ekspertizės atlikimo. Be to, pakartotinės ekspertizės akto numeris „(duomenys neskelbtini)“ atkartoja pirminės sutarties, kuri buvo sudaryta 2015 m. gegužės 19 d. ir pagal kurią pilnai atsiskaityta, numerį. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, nevertino ir nepasisakė dėl ekspertizės aktų turinio tapatumo ir PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyto ekspertizės akto numerio neatitikimo. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino fakto, kad ieškovė ieškinio pagrindu nurodė tai, jog tarp pirminio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta žodinė sutartis dėl techninių darbų ekspertizės atlikimo, nors vėliau atsakovė pateikė įrodymus, kad ši sutartis buvo rašytinė. Atsakovės vertinimu, tai paneigia, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos dvi sutartys ir atliktos dvi skirtingos techninių darbų ekspertizės. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad byloje egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimą nepagrįstai neįtraukė pirminio kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria atsakovė buvo susijusi materialiniais teisiniais santykiais. Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, jog pagal 2016 m. gegužės 4 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Reikalavimo teisių perleidimo sutartis) nuostatas (sutarties priedas Nr. 1., 1.1.1 punktas) ieškovė su pirminiu kreditoriumi atsiskaito tik tuo atveju, jei išieškoma skola iš atsakovės. Kadangi skundžiamas teismo sprendimas sudaro pagrindą skolos išieškojimui iš atsakovės ieškovės naudai, tai teismo sprendimo pagrindu atsiranda pagrindas ieškovei atsiskaityti su pirminiu kreditoriumi, dėl ko teismo sprendimas turi tiesioginę įtaką UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėms ir pareigoms. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovės nurodomi ekspertizės aktai negali būti laikomi identiškais, kadangi skiriasi techninių darbų ekspertizių objektai – ekspertizei pateikti dokumentai, antrajai ekspertizei buvo pateiktos papildomos techninės dokumentacijos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, gaisrinės signalizacijos, procesų valdymo ir automatizacijos dalys. Kartu ieškovė nurodo, jog atsakovė nesikreipė į jokias kompetentingas teisėsaugos institucijas dėl minėtos sutarties suklastojimo, šios sutarties neginčijo ir neprašė pripažinti niekine ar negaliojančia, o taip pat ji neginčija to fakto, kad iš pradinio kreditoriaus yra gavusi ekspertizės aktą ir kitus dokumentus pagal antrąją 2015 m. liepos 31 d. sutartį.Atsiliepime ieškovė nurodo ir tai, kad atsakovė 2015 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytą akto numerį klaidingai laiko techninių darbų ekspertizės akto numeriu, kadangi tai yra perdavimo – priėmimo akto numeris.Mano, kad į šios civilinės bylos procesą pradinis kreditorius neturėjo būti įtrauktas, kadangi jam skundžiamu teismo sprendimu nebuvo nustatyta jokių teisių ar pareigų, jos nebuvo atimtos, pradinio kreditoriaus statusas nebuvo pakeistas ar kitaip įtakotas. Atsakovė nenurodė nei teisės normos, nei teismų praktikos pavyzdžio apie tai, kad šios kategorijos bylose pradinis kreditorius turi būti įtraukiamas į civilinę bylą kaip byloje dalyvaujantis asmuo. Reikalavimo perleidimo sutarties nuostatos, susijusios su pradinio kreditoriaus ir naujo kreditoriaus atsiskaitymu už perleidžiamą reikalavimą, reikšmės šiai civilinei bylai neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini) “ (užsakovo) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vykdytojo) 2015 m. liepos 31 d. buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu vykdytojas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atlikti „Paslaugų paskirties sveikatingumo – paslaugų centras „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), statybos projektas I statybos etapas“ techninio projekto bendrąją ekspertizę ir per 10 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo ir techninės dokumentacijos pateikimo atlikti ekspertizės darbus – surašyti ekspertizės aktą su pastabomis. O atsakovė įsipareigojo visą ekspertizės darbų kainą – 3025 Eur sumokėti vykdytojui ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo ekspertizės darbų (su pastabomis) perdavimo – priėmimo akto pasirašymo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai atliko darbus pagal atsakovės užsakymą ir pateikė atsakovei 2015 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą – faktūrą, serija SPEC Nr. (duomenys neskelbtini), kurią ji pasirašė ir įsipareigojo apmokėti sąskaitą per 30 dienų nuo jos išrašymo dienos, t. y. iki 2015 m. rugsėjo 25 d. Pirminis kreditorius tris kartus raštu priminė atsakovei susimokėti už atliktus darbus pagal pateiktą sąskaitą, tačiau ji savo pareigos neįvykdė ir liko skolinga 2420 Eur. 2016 m. gegužės 4 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu kreditorius perleido ieškovei turėtą reikalavimo teisę išieškoti 2420 Eur skolą bei kitus su perleidžiamu reikalavimu susijusius mokėjimus, apie ką atsakovei buvo pranešta nustatyta tvarka. Įgijusi reikalavimo teises, ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dokumentinio proceso tvarka, dėl ko Molėtų rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. priėmė preliminarų sprendimą ieškinį tenkinti. Skundžiamu galutiniu sprendimu pirmosios instancijos teismas paliko preliminarų sprendimą nepakeistą. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti skundžiamą galutinį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad skundžiamas galutinis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi 2015 m. gegužės 21 d. ekspertizės aktas yra identiškas 2015 m. rugpjūčio 25 d. ekspertizės aktui; pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovė ieškinio pagrindu buvo nurodžiusi žodinės sutarties tarp šalių sudarymą; 2015 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytas ekspertizės akto numeris nesutampa; teismas nusprendė dėl byloje neįtrauktų dalyvauti asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, dėl ko egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovės apeliacinio skundo motyvais nesutinka ir vertina juos nepagrįstais. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliaciniame skunde atsakovė tvirtina, jog būtent toks pagrindas egzistuoja nagrinėjamoje byloje, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į civilinės bylos nagrinėjimą neįtraukė pirminio kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris pagal su ieškove sudarytos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties nuostatas priklausomai nuo to, ar šioje byloje bus priimtas ieškovei palankus ar nepalankus teismo sprendimas, galės įgyti teisę gauti pinigines lėšas arba jų negauti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; kt.). Spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-391/2009; kt.).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp pirminio kreditoriaus ir ieškovės yra sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurios sąlygos nustato sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymus priklausomai nuo to, kaip baigsis pradėtas teisminis procesas dėl skolos išieškojimo (5 dalis „Šalių atsakomybė). Taigi Reikalavimo teisių perleidimo sutarties šalys savo teises ir pareigas bei jų atsiradimo pagrindus pačios nustatė ir apibrėžė tarpusavio susitarimu laisva valia sudarytoje sutartyje, kuri yra galiojanti ir neginčijama. Pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas jokių kitokių materialių teisių ar pareigų, išskyrus tas, kurias sutarties šalys pačios nustatė minėtoje sutartyje, pirminiam kreditoriui nesukūrė ir nenustatė. Be to, klausimą dėl minėto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo kelia ne ieškovė, kuri yra sutarties šalis ir nustatytų teisių ir pareigų turėtoja, bet atsakovė, kuri, kaip skolininkė pagal sutartį, bet kuriuo atveju turi pareigą įvykdyti prievolę. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, todėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas nenustatytas. Nors apeliantė nurodo, kad skola ieškovei yra priteista nepagrįstai, nes 2015 m. gegužės 21 d. ir 2015 m. rugpjūčio 25 d. ekspertizės yra identiškos, tačiau, kaip nustatyta iš 2015 m. gegužės 21 d. projekto bendrosios ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. rugpjūčio 25 d. projekto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), šių aktų turinys ir tyrimo objektai buvo skirtingi. 2015 m. gegužės 21 d. akte nurodyta, jog ekspertizei buvo pateikta: bendroji, sklypo sutvarkymo (sklypo plano), architektūros, konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, gaisrinės saugos dalys. Iš 2015 m. rugpjūčio 25 d. projekto bendrosios ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. rugpjūčio 17 d. projekto bendrosios ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad ekspertizei, be jau 2015 m. gegužės 21 d. dokumente minėtų objektų, buvo pateikta ir šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, gaisrinės signalizacijos, procesų valdymo ir automatizacijos dalys. Šie duomenys paneigia atsakovės teiginį, jog pateikti ekspertizės aktai yra identiški, bet patvirtina ieškovės argumentus, jog, paruošus kitas techninio projekto dalis, tarp atsakovės ir pirminio kreditoriaus 2015 m. liepos 31 d. buvo sudaryta kita sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl papildomos ekspertizės atlikimo. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėtų ekspertizės aktų turinys skiriasi ir dalyje dėl bendrųjų statinio rodiklių, todėl vien projekto įvertinimo (išvados) tapatumas, priešingai nei tvirtina apeliantė, neįrodo, jog buvo sudaryta ir vykdoma tik viena sutartis dėl ekspertizės atlikimo.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta ir atsakovės argumentą, jog aplinkybę, kad atliktos ekspertizės buvo tapačios, patvirtina 2015 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytas ne 2016 m. rugpjūčio 25 d. akto numeris. Įvertinusi pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitoje – faktūroje yra nurodytas ne ekspertizės akto, o ekspertizės akto perdavimo – priėmimo akto numeris. Tai patvirtina 2015 m. rugpjūčio 26 d. ekspertizės užsakomojo darbo perdavimo – priėmimo akto, 2015 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitos – faktūros bei 2015 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. SPEC (duomenys neskelbtini) duomenys, kurioje nurodytas akto numeris (duomenys neskelbtini) taip pat nesutampa su 2015 m. gegužės 21 d. ekspertizės akto numeriu (duomenys neskelbtini), tačiau sutampa su 2015 m. gegužės 27 d. ekspertizės akto perdavimo – priėmimo akto numeriu (duomenys neskelbtini). Papildomai pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jos nurodomas akto numeris yra susijęs ir patvirtina PVM sąskaitos – faktūros išrašymą būtent už 2015 m. gegužės 21 d. ekspertizės atlikimą (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės argumentas, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaita – faktūra išrašyta už 2015 m. gegužės mėnesį atliktą ekspertizę, nėra pagrįstas dar ir dėl to, kad 2015 m. gegužės mėnesį išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta mokėtina suma yra 3025 Eur, o 2016 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitoje – faktūroje – 2420 Eur. Labiau tikėtina, kad pirminis kreditorius, pakartotinai už tą patį darbą išrašydamas PVM sąskaitą – faktūrą, nurodytų mažesnę pinigų sumą, nei ją buvo nurodęs anksčiau už atliktus tuos pačius darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentas, kad faktiniu ieškinio pagrindu buvo nurodytas žodinis susitarimas dėl techninio projekto bendrosios ekspertizės atlikimo, o vėliau įrodyta, jog susitarimo forma buvo rašytinė, nekeičia virš nustatytų faktinių bylos aplinkybių buvimo, šalių santykiams taikyto teisinio kvalifikavimo ir išvadų dėl įrodymų vertinimo, kadangi ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės, nepaisant to, ar reikalavimo forma yra žodinė ar rašytinė, buvo ir yra nurodytos tokios pačios. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog ginčija su pirminiu kreditoriumi sudarytas sutartis ar vieną iš jų, todėl nėra pagrįsto pagrindo manyti, kad 2015 m. liepos 31 d. sutartis nebuvo sudaryta, neatitiko atsakovės valios bei jos interesų, juo labiau, kad atsakovė neginčija fakto, jog pirminis kreditorius jai yra perdavęs ekspertizės aktą ir kitus dokumentus pagal 2015 m. liepos 31 d. sutartį. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esančio elektroninio susirašinėjimo su atsakovės vadovu turinys patvirtina, jog atsakovė pripažino, kad yra skolinga pradinei kreditorei ir dėl sunkios turtinės padėties siekė skolos sumokėjimo išdėstymo dalimis. Atsižvelgdamas į tai, kas virš išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamas galutinis teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes yra priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, teisingai nustačius faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškinus ir taikius teisės normas (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams, jei yra atskleista bylos esmė (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Kadangi atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas atmetamas, o žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo, tai 38 Eur žyminis mokestis yra priteisiamas iš atsakovės į valstybės biudžetą.Atmestus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės priteisiama 200 Eur išlaidų advokato pagalbai pamokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, nes jų dydžio, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kokybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintus rekomendacijose rekomenduojamus dydžius, nėra pagrindo mažinti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio valstybei, sumokant jį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000).

Priteisti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėEigirdas ČinkaBirutė Jonaitienė