- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- 1-939-990/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- A. Š.
- Advokatai
- Lina Alksnienė, Vytenis Dziegoraitis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. 2019 m. rugsėjo 22 d. apie 17.05 val. prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų A. S. konflikto su V. G. metu tyčia kumščiu sudavė V. G. po vieną smūgį į pilvą ir į galvą, tokiu būdu sukėlė V. G. fizinį skausmą;
2. 2020 m. balandžio 27 d. apie 16.20 val. UAB „S.“ naudojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), A. S. tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė A. Š. į veido sritį, padarydamas A. Š. veido sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis nosyje, kairėje akiduobinėje ir kairio skruosto srityse, odos ir gleivinės nubrozdinimus abiejose lūpose ir nosikaulių lūžius, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė A. Š. sveikatą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
3. Teisiamojo posėdžio metu A. S. parodė, kad kaltinimą supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus.
3.1. 2019 m. rugsėjo 22 d. jam paskambino žmona, kuri pasakė, kad iš lauko grįžęs jų sūnus verkia ir sako, kad žaisdamas kieme su kitais vaikais apsižodžiavęs su kitu vaiku; pastarasis nuėjęs namo ir grįžęs į kiemą kartu su savo tėvu grasino susidorosiąs. Žmona jam taip pat pasakė išėjusi į lauką išsiaiškinti, kas atsitiko, nes sūnus jai pasakęs, kad minėto vaiko tėvas stovi lauke ir laukia; jai tik išėjus minėtas vyras pradėjo gąsdinti, sakydamas, kad jei vaiko niekas neauklėja, tai jis paauklės ir, jeigu reikės, sutvarkys mamytę ir tėvelį, taip pat pasakė žinąs, kur jie gyvena; žmona bandžiusi minėtą vyrą raminti, klausė, kodėl šis taip puola (duomenys neskelbtini) vaiką, bet minėtas vyras jos neklausė, toliau bandė žodžiais pulti vaiką; tuomet žmona nuvedė sūnų namo ir paskambino jam. Tuo metu jis važiavo namų link ir už 10 minučių po minėto pokalbio buvo kieme, kur buvusi jo vyresnioji dukra su draugėmis papasakojo mačiusios, kas įvyko. Paklaustos, kur gyvena vaikas, kurio tėvas puolė jo sūnų, jo dukra su draugėmis parodė. Nuėjęs prie nurodyto buto durų jis paskambino skambučiu. Duris atidariusios moters jis paprašė pakviesti vyrą. Moteriai prie durų pakvietus savo vyrą jis su pastaruoju bandė aiškintis, ką šis galvojantis, kodėl puolantis jo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaiką. Minėtas vyras nenorėjo aiškintis, „pasiuntė“ jį, todėl jis nesusivaldęs sudavė minėtam vyrui smūgį į pilvą. Tada prie jų priėjusi minėta moteris atsistojo tarp jų, o minėtas vyras pro minėtą moterį kelis kartus jam trenkė. Tada jis delnu pro minėtą moterį trenkė minėtam vyrui į galvą. Vėliau minėta moteris juos išskyrė. Su minėtu vyru jis susitaikė, dabar bendrauja, nes jie gyvena viename kieme. Jis gailisi dėl savo veiksmų.
3.2. A. Š. jis pažįsta labai seniai: jie buvo geri draugai, bendravo šeimomis, turėjo darbo reikalų, tačiau po kurio laiko jų bendradarbiavimas ir bendravimas nutrūko – iki 2020 m. balandžio 27 d. įvykio jie apie pusantrų metų nebendravo. Po kurio laiko jis sutiko bendrą jo ir A. Š. pažįstamą, kuris jam pasakė, kad A. Š. jį šmeižė, kas jį labai nustebino ir supykdė. Jis iš karto nuvažiavo pas A. Š. į pastarojo darbo vietą – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), išsiaiškinti. Užėjęs į (duomenys neskelbtini) jis A. Š. apklausė, kodėl šis jį šmeižia, tačiau A. Š. jį „pasiuntė ant trijų raidžių“. Nesusivaldęs jis kumščiu sudavė A. Š. į veidą. Dėl šių savo veiksmų jis gailisi, jis supranta, kad negalima taip spręsti problemų. Jis atsiprašo A. Š.
4. Teisiamojo posėdžio metu A. S., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.
5. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad:
5.1. 2019 m. rugsėjo 22 d. apie 16.50 val. jam paskambino jo žmona R. V. ir papasakojo, kad namo grįžo verkiantis šoko būsenoje jų sūnus A., kuris iš pradžių net negalėjo paaiškinti, kas atsitiko. Kiek nusiraminęs sūnus papasakojo, kad kito vaiko, su kurio jis žaidė kieme, tėvas jį apšaukė, jam grasino ir dabar kviečia tėvus pasikalbėti. Tada ji kartu su A. išėjo į lauką ir priėjo prie vyro, kurį nurodė sūnus, bei šio paklausė, kas atsitiko. Jo žmona pasakojo, kad minėtas vyras net nebandė su ja kalbėti, nekreipė į ją jokio dėmesio, o pradėjo šaukdamas kalbėti su A. ir pastarajam grasinti, sakydamas, kad jeigu jo niekas neauklėjo, tai jis jį sutvarkys, sakydamas „aš tave, debile, sutvarkysiu“. Jo žmonos paklaustas, kokią teisę jis turi rėkti ant vaiko, minėtas vyras, atsisukęs į jo žmonos pusę, pasakė „sutvarkysiu ir Jus, mamytę ir tėvelį“ bei, parodęs į jų buto langus, papildė, kad jis žino, kur jie gyvena. Minėtas vyras dar bandė šaukti ant jo vaiko, o į jo žmoną nekreipė dėmesio. Jo žmona vėl bandė minėtą vyrą raminti, sakydama, kad jis turi kalbėti su ja, o ne su vaiku, bet minėtas vyriškis į tai visiškai nekreipė dėmesio. Tada jo žmona paėmė sūnų ir nuėjo namo. Tuo metu jis važiavo namo ir maždaug po 10 minučių buvo kieme, kur pamatęs savo dukrą G. jis paklausė, kur gyvena berniukas, su kurio tėvu įvyko konfliktas. Jo dukra jam pasakė, kad minėtas vyras gyvena gretimame name lygtai bute Nr. (duomenys neskelbtini). Užėjęs į dukros nurodytą namą jis paskambino į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris. Duris atidariusios moters jis paprašė pakviesti vyrą. Pastarasis išėjo į laiptinę, tačiau buto durys liko atidarytos. Minėtam vyrui jis pareiškė pretenzijas, bet pastarasis jas ignoravo ir atsakė jam necenzūriniais žodžiais bei įžeidimais, dėl ko jis nesusitvardęs sudavė minėtam vyrui vieną kartą kumščiu į pilvą. Tuo tarpu tarp jų įsiterpė minėta duris atidariusi moteris, kuri pradėjo juos skirti, kadangi minėtas vyras taip pat puolė jį suduodamas jam kumščiu du smūgius į petį ir į žandikaulį. Jis minėtam vyrui taip pat atsakė suduodamas delnu į galvos – kaklo sritį. Po to minėtas vyras atmušė jo ranką. Minėta moteris pradėjo šaukti skambinsianti į policiją, tada tarp jų vyko tik žodinis konfliktas, kurio metu jis sakė „kvieskit policiją“, kad jis pats parašys pareiškimą, jog minėtas vyras grasino jo vaikui bei jiems susidorojimu. Apsisukęs jis ėjo išėjimo iš namo link, tačiau minėtas vyras jį pasivijęs dar bandė išprovokuoti konfliktą, įremdamas savo kumščius jam į smakrą ir kumščiais stumdamas. Tuo metu jis laiptais stovėjo žemiau, o minėtas vyras – aukščiau. Be to, minėtas vyras išbėgo jam iš paskos į lauką, šaukdamas, kad jis grįžtų ir šis jam atspardys užpakalį. Po šio įvykio jis išvažiavo. Jis apgailestauja savo veiksmais sukėlęs minėtam vyrui skausmą (T. 1, b. l. 85-87).
5.2. A. Š. jis pažįsta virš (duomenys neskelbtini) metų: jie bendravo šeimomis, važinėjo kartu į iškylas, švęsdavo vaikų gimtadienius ir panašiai. Nuo (duomenys neskelbtini) metų jie pradėjo bendradarbiauti, jis padėjo A. Š. surasti tiekėjų, davė šiam kontaktus (duomenys neskelbtini) ir atveždavo šiam prekes iš (duomenys neskelbtini), nes jo vadovaujama įmonė užsiima (duomenys neskelbtini). Maždaug po 1,5 metų jis pradėjo įtarti, kad A. Š. užsiima nešvariu bizniu, t. y. slepia mokesčius, turi „juodąją buhalteriją“. A. Š. neįvykdžius savo finansinių įsipareigojimų, 2018 metų pabaigoje jis su šiuo nutraukė visus ryšius ir nustojo bendrauti. 2020 m. balandžio 27 d. iš bendro jo ir A. Š. pažįstamo jis sužinojo, kad A. Š. draugams ir pažįstamiems pasakoja, kad jis norėjo jį – A. Š. apgauti, t. y. atvirkščiai nei yra iš tikrųjų. Susinervinęs iš karto po to, kai jis sužinojo, kad jį šmeižia, jis nuvažiavo į A. Š. darbovietę – (duomenys neskelbtini). Jam užėjus į vidų A. Š. stovėjo atsukęs nugara į jį. Iš pradžių A. Š. dukros jis nematė – jis matė tik kelis vyriškius. A. Š. pasisukus į jį pastarojo jis paklausė, kodėl šis visiems pasakoja nesąmones ir šmeižia jį. A. Š. jam atsakė necenzūriniu žodžiu, kas jį dar labiau sunervino ir jis vieną kartą kumščiu trenkė A. Š. į veidą. Tikslo A. Š. sužaloti ar sulaužyti nosį jis neturėjo – jis norėjo išsiaiškinti santykius, bet civilizuotai to padaryti nepavyko. Po suduoto smūgio jis dar bandė su A. Š. pasikalbėti, tačiau nesėkmingai. Dėl to, kas įvyko, jis nuoširdžiai gailisi (T. 2, b. l. 13-14).
6. Ikiteisminio tyrimo metu V. G. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 22 d. apie 16.00 val. jo sūnus M. G. grįžęs iš kiemo į namus papasakojo, kad berniukas vardu A. tyčiojasi iš jo, vadina jį necenzūriniais žodžiais. Jis, jo sutuoktinė O. G. ir jo sūnus išėjo į kiemą ir paprašė sūnaus, kad šis parodytų, kuris vaikas jį pravardžiuoja ir tyčiojasi iš jo. Sūnui parodžius berniuką jis prie pastarojo priėjęs paprašė, kad šis nueitų į namus ir pakviestų tėvą arba mamą pasikalbėti ir išsiaiškinti. Minėtas berniukas nuėjo į gretimą namą ir netrukus sugrįžo su mama. Jie kieme pakalbėjo ir išsiaiškino. Jam pasirodė, kad minėto berniuko mama buvo nustebusi, kad vaikas taip elgiasi. Jis minėto berniuko mamą įspėjo, kad jei su vaiku ji nesusitvarko, tai gali su vaiku susitvarkyti kiti. Jo akivaizdoje A. atsiprašė jo sūnaus ir vaikai susitaikė. Po šio pokalbio jis su žmona ir vaiku nuėjo namo. Apie 17.00 val. būdamas namuose jis išgirdo durų skambutį. Jo žmonai atidarius duris už pastarųjų stovėjo jam nepažįstamas vyras, kuris jo žmonos paprašė pakviesti jį pakalbėti. Jam išėjus iš buto į laiptinę minėtas vyras be jokių kalbų kumščiu sudavė jam vieną smūgį į pilvą ir vieną smūgį kumščiu į galvą. Po smūgių jis iškart pajuto nestiprų skausmą. Tuo metu šalia buvusi jo žmona pradėjo šaukti. Jis rankomis bandė nustumti minėtą vyrą nuo savęs, tačiau minėtam vyrui smūgių jis nesudavė. Minėtas vyras pradėjo šaukti, kad jis skriaudžia jo – minėto vyro vaiką, po ko apsisukęs išėjo iš laiptinės. Jis suprato, kad minėtas vyras yra A. tėvas (T. 1, t. b. l. 48-53).
7. Ikiteisminio tyrimo metu O. G. parodė, kad 2019 m. rugsėjo mėn. pradžioje, tikslios datos ji nepamena, jos sūnus grįžęs namo pasakojo, kad berniukas vardu A. kieme iš jo tyčiojosi, negražiai vadino. Norėdama išsiaiškinti, kas vyksta, ji išėjo į lauką ir priėjo prie berniuko, kurį jai nurodė jos sūnus. Tą dieną minėtą berniuką ji matė pirmą kartą. Paklaustas, ar žino, ką reiškia žodžiai, pasakyti jos sūnui, minėtas berniukas atsakė nežinantis. Paklaustas, ar jo tėvai žino, kad jis taip kalba, minėtas berniukas atsakė nežinantis. Tuomet ji minėtam berniukui pasakė, kad šį kartą nieko nedarys, bet jei šis ir toliau taip kalbės, ji apie tai papasakos jo tėvams. Kur minėtas berniukas gyvena, ji nežino. A. atsiprašė jos sūnaus, po ko ji nuėjo namo, o vaikai liko žaisti. 2019 m. rugsėjo 22 d. apie 16.00 val. jos sūnus atėjęs namo iš lauko pasiskundė, kad kieme A. norėjo jam numauti kelnes. Jai su sūnumi išėjus į lauką kieme buvo A. bei kitas vyresnis berniukas. Sūnus jai pasakė, kad minėtas vyresnis berniukas turėjo jį laikyti, o A. – numauti jam kelnes. Jiems būnant lauke atėjo jos vyras V. G., kuris su sūnumi ir A. nuėjo jų laiptinės link. Jos vyrui ir sūnui priėjus prie laiptinės, A. jau nebuvo. Paklaustas, ar žino, kur gyvena A., jos sūnus nurodė namo aukštą. Tuo metu į balkoną išėjo moteris, kuriai jos vyras pamojavo ranka, kad pastaroji išeitų į lauką pabendrauti ir išsiaiškinti, kas vyksta. Minėtai moteriai išėjus į lauką jos vyras su sūnumi nuėjo prie minėtos moters, o ji nuėjo namo. Po maždaug 10-15 minučių namo grįžo vyras su sūnumi. Valandos bėgyje kažkas paskambino į jų buto duris, pasižiūrėjusi pro durų akutę ji pamatė laiptinėje prie durų stovintį jai nepažįstamą vyrą, kuris, jai atidarius duris, paprašė pakviesti vyrą. Pakviestas jos vyras priėjo prie durų, po ko minėtas vyras iškart kumščiais pradėjo smūgiuoti jos vyrui. Nors tuo metu ji stovėjo šalia, tačiau dėl tokių agresyvių ir netikėtų minėto vyro veiksmų ji labai išsigando, buvo šoko būsenoje, todėl ji negali konkretizuoti minėto vyro veiksmų. Jos vyras pradėjo gintis ir abu vyrai susikibo, stumdėsi. Viskas vyko laiptinės koridoriuje prie jų atidarytų buto durų. Ji bandė abu vyrus skirti, tačiau ją kažkas nustūmė į šoną. Ji negali pasakyti, ar gindamasis jos vyras pataikė minėtam vyrui. Jos vyras jai liepė skambinti į policiją, po ko ji nuėjo į kambarį paimti telefono, tuo metu abu vyrai liko koridoriuje. Skambindama ji buvo labai susijaudinusi, išsigandusi, niekaip negalėjo nurodyti buto durų kodo. Paskambinusi į policiją ji vėl išėjo į laiptinę, tačiau konfliktas buvo pasibaigęs ir minėto vyro laiptinėje jau nebuvo. Kadangi jie gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, ji greitai išbėgo iš laiptinės ir pamatė minėtą vyrą einantį šalia esančio namo link. Ji minėtam vyrui dar pasakė skambinusi į policiją, bet minėtas vyras į tai nesureagavo. Jai grįžus namo jos vyras jai pasakė, kad minėtas vyras jam sudavė į pilvą ir į galvą. Vyrą, užpuolusį jos vyrą, tą dieną ji matė pirmą kartą (T. 1, t. b. l. 64-66).
8. Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp moters, prisistačiusios O. G., ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo. Pokalbio metu moteris, prisistačiusi O. G., dėl grasinimų jos vyrui kviečia policiją (T. 1, b. l. 59-61).
9. Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. parodė, kad jis dirba UAB „S.“, įsikūrusioje patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 27 d. jis dirbo minėtose patalpose, kartu su juo dirbo V. J. ir dukra K. Š. Jiems dirbant į minėtas patalpas atėjo klientas vardu L. Bendraujant su minėtu klientu apie 16.20 val. į minėtas patalpas atėjo jo buvęs draugas A. S., kuris jam pasakė, kad jis jį – A. S. kažkur metė ir iš karto po šių žodžių vieną kartą kumščiu trenkė jam į veidą, po ko jam pradėjo iš nosies bėgti kraujas, todėl jis nuėjo į tualetą. Jam einant į tualetą iš paskos ėjo ir A. S., kuris jam sakė užmušiąs bei padegsiąs, o vėliau išėjo. A. S. jis pažįsta seniai, tačiau su pastaruoju jis nebendrauja jau apie pusantrų metų: jie nustojo bendrauti būtent dėl agresyvaus ir nenormalaus A. S. elgesio. Dėl ko A. S. jį sumušė, jis nežino (T. 1, b. l. 11-19, 105-111).
10. Ikiteisminio tyrimo metu K. Š. parodė, kad 2020 m. balandžio 27 d. po 16.00 val. jai dirbant patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atėjo jos tėvo buvęs geras draugas A., kurio pavardės ji neprisimena. Tuo metu minėtose patalpose buvo jos tėvas A. Š., kolega V. J. ir nuolatinis klientas vardu L. Jai pasisveikinus su A. pastarasis jai piktu ir pakeltu tonu atrėžė „labas“, priėjo prie jos tėvo ir besikeikdamas sudavė pastarajam vieną stiprų smūgį dešinės rankos kumščiu į veido sritį, po ko jos tėvas iš karto susilenkė ir jam iš nosies ir burnos pradėjo bėgti kraujas. Jos tėvas nuėjo už kampo į tarnybines patalpas, kur yra kriauklės, ir bandė sustabdyti iš nosies bėgantį kraują, o A. nuėjo jos tėvui iš paskos, visą laiką besikeikdamas ir garsiai šaukdamas, kad jos tėvas „atsakys už bazarą“, kad jis jos tėvą nužudys, padegs ir panašiai. Visa tai buvo sakoma labai piktu pakeltu tonu. Po jos tėvui suduoto smūgio ir žodinio konflikto A. iš minėtų patalpų pasišalino (T. 1, b. l. 167-169).
11. Ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, kad jis dirba UAB „S.“ (duomenys neskelbtini). Minėtos įmonės direktorius yra A. Š. 2020 m. balandžio 27 d. apie 16.00 val. jam dirbant patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atėjo A. S. (kažkada jie gyveno viename kieme, taigi jie yra pažįstami), kuris priėjo prie A. Š. ir besikeikdamas vieną kartą kumščiu trenkė pastarajam į veido sritį. A. Š. iš nosies ir burnos pasipylė kraujas, po ko A. Š. nuėjo į tarnybines patalpas praustis. A. S. toliau keikdamasis nusekė A. Š. iš paskos, sakydamas „užmušiu, asile“. Tuo metu minėtoje patalpoje dar buvo K. Š. ir klientas vardu L., kuris neleido A. S. prieiti artyn prie A. Š. Dėl ko A. S. trenkė A. Š., jis nežino. Viskas įvyko per kelias minutes (T. 1, 171-173).
12. Ikiteisminio tyrimo metu L. L. parodė, kad 2020 m. balandžio mėn. pabaigoje po 16.00 val. jam būnant įmonės „S.“ patalpose į pastarąsias įėjo agresyviai nusiteikęs apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyriškis, kuris nieko nesakydamas priėjo prie UAB „S.“ direktoriaus A. ir sudavė pastarajam vieną smūgį kumščiu į veido sritį. A. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, taigi pastarasis nuėjo į tarnybines patalpas nusiprausti, o minėtas vyriškis nuėjo A. iš paskos ir pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, sakydamas, kad A. užmuš, papjaus. Jis minėtą vyriškį prilaikė, pastarasis toliau keikėsi, paskui apsisuko ir išėjo. Dėl ko minėtas vyras sudavė A. į veidą, jis nežino (T. 1, b. l. 175-176).
13. Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp vyro, prisistačiusio A. Š., ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo. Vyras, prisistatęs A. Š., dėl užpuolimo kviečia policiją, nurodo, jog jam pataikė vieną smūgį (T. 1, b. l. 146-148).
14. A. Š. pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip pirmasis vyras, atvykęs pilkos spalvos automobiliu ir vilkintis sportinį kostiumą, užeina į patalpas ir trenkia antrajam vyrui į veidą, nuo smūgio antrasis vyras susvyruoja ir susilenkia, matosi, jog jam iš nosies bėga kraujas (T. 1, b. l. 142-143).
15. Specialistas, apžiūrėjęs A. Š. ir jos medicininius dokumentus, konstatavo, kad A. Š. padarytas veido sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis nosyje, kairėje akiduobinėje ir kairio skruosto srityse, odos ir gleivinės nubrozdinimais abiejose lūpose ir nosikaulių lūžiais. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2020 m. balandžio 27 d. Veido sumušimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Veido sumušimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu (T. 1, b. l. 139-140).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas pažymi, kad A. S. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys – V. G., O. G., A. Š., K. Š., V. J., L. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, apžiūrų protokoluose bei specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. rugsėjo 22 d. apie 17.05 val. prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų A. S. konflikto su V. G. metu tyčia kumščiu sudavė V. G. po vieną smūgį į pilvą ir į galvą, tokiu būdu sukėlė V. G. fizinį skausmą. Taip pat šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. balandžio 27 d. apie 16.20 val. UAB „S.“ naudojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), A. S. tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė A. Š. į veido sritį, padarydamas A. Š. veido sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis nosyje, kairėje akiduobinėje ir kairio skruosto srityse, odos ir gleivinės nubrozdinimus abiejose lūpose ir nosikaulių lūžius, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė A. Š. sveikatą.
III. Veikų kvalifikavimo motyvai
17. A. S. tyčia kumščiu sudavė V. G. po vieną smūgį į pilvą ir į galvą, tokiu būdu sukėlė V. G. fizinį skausmą, taigi A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
18. A. S. tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė A. Š. į veido sritį, tokiais savo veiksmais A. Š. padarydamas sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taigi A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmių skyrimo motyvai
19. Už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
20. Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
21. Spręsdamas dėl A. S. skirtinų bausmių rūšių bei dydžių teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. S. tyčia padarė dvi nusikalstamas veikas, prisiskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad V. G. su A. S. susitaikė (T. 1, b. l. 90-92). A. S. nepareiškė sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, taigi, vadovaujantis BK 46 straipsnio 1 dalies nuostatomis, už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą viešųjų darbų bausmė A. S. neskirtina. Teismas įvertina tai, kad A. S. padarė du nusikaltimus, susijusius su smurto panaudojimu prieš kitą žmogų, taip pat, kaip matyti iš išrašo iš administracinių nusižengimų registro, A. S. ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už netinkamą elgesį su kitais žmonėmis konfliktinėse situacijose (T. 2, b. l. 65-66), kas leidžia teismui įvardinti probleminę A. S. elgesio sritį – negebėjimą elgtis konfliktinėse situacijose, todėl teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. S. skiriant laisvės apribojimo bausmes, kurios įgalina teismą nustatyti atitinkamus įpareigojimus, galinčius daryti įtaką A. S. elgesiui, šių bausmių terminus nustatant artimus šios bausmės vidurkiams, ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. S. skirtina devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. S. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą, o atleistam iš darbo registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. S. skirtina vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. S. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą, o atleistam iš darbo registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šios bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmės, A. S. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pridedant dalį – šešis mėnesius laisvės apribojimo bausmės, A. S. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir A. S. skirtina subendrinta vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. S. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą, o atleistam iš darbo registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
22. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, A. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. S. skirtinos vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – septyniais mėnesiais ir A. S. skirtina galutinė vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. S. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą, o atleistam iš darbo registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
V. Civiliniai ieškiniai
23. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 56,54 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl A. S. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (T. 1, b. l. 156-164). 2021 m. vasario 21 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė pareiškimą dėl civilinio ieškinio atsisakymo, kuriame nurodyta, jog A. S. atlygino 56,54 eurų žalą (T. 1, b. l. 165), dėl ko procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktas).
24. Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. pareiškė 3 000 eurų dydžio civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti A. S. nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą (T. 1, b. l. 126-131).
25. Teisiamojo posėdžio metu A. S. pateikė lėšų pervedimo nurodymo išrašo kopiją, kurioje nurodyta, kad A. S. A. Š. pervedė 200 eurų (T. 2, b. l. 129).
26. Vertindamas A. Š. civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos teismas pažymi neturintis pagrindo abejoti, kad dėl A. S. nusikalstamų veiksmų A. Š. patyrė tiek fizinį skausmą, tiek ir dvasinius išgyvenimus, taip pat dėl padarytų sužalojimų turėjo nepatogumų. Vertindamas A. Š. argumentus dėl jam padarytos neturtinės žalos dydžio teismas pažymi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma – vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.
27. Teismas sutinka, jog A. Š. neturtinė žala padaryta dėl jo sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o A. S. kaltė dėl sveikatos sužalojimo pasireiškė tyčiniais smurtiniais veiksmais. A. Š. nurodo jautęs skausmą, dėl ko turėjęs vartoti skausmą mažinančius vaistus, patyręs nerimą, didžiulį stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą dėl estetinio vaizdo, iki įvykio visuomet jautęsis ramus, po to pradėjęs jausti baimę, jog A. S. išpuolis gali pasikartoti, jis pradėjęs sapnuoti košmarus, dėl ko suprastėjo ne tik miego, bet ir gyvenimo kokybė, be to jis buvęs sužalotas savo dukros ir kolegų akivaizdoje, dėl ko jaučiasi pažemintas, yra pažeista jo garbė ir orumas, atsirado psichologinė krizė, kuri neigiamai paveikė ir iki šiol jį veikia. Nustatydamas A. Š. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina ir A. S. turtinę padėtį, kurią vertinti nustatant neturtinės žalos dydį įpareigoja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos – A. S. yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirbantis (duomenys neskelbtini), darbe charakterizuojamas teigiamai (T. 2, b. l. 70, 130), augina (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus (T. 2, b. l. 131-133).
28. Pagal teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo įprastai priteisiamos žalos dydis svyruoja nuo 145 eurų iki 7 240 eurų (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2014, 2K-586/2012, 2K-482/2012, 2K-443/2012, 2K-300-2014, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-105-222/2019). Didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus ir pan. Apibendrindamas išdėstytus argumentus bei atsižvelgdamas į tai, šiuo atveju A. S. sudavė vieną smūgį A. Š. į veidą, dėl ko jam lūžo nosis bei buvo padaryti sužalojimai veido srityje, teismas konstatuoja, kad A. Š. civilinis ieškinys dėl nusikalstamais A. S. veiksmais jam padarytos neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, jo dydį mažinant iki 2 000 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. A. Š. savanoriškai atlygino 200 eurų, iš A. S. A. Š. naudai priteistina 1 800 eurų neturtinės žalos.
29. A. Š. atstovė advokato padėjėja Lina Alksnienė 2021 m. kovo 17 d. atstovaujamojo vardu pateikė prašymą priteisti iš A. S. A. Š. naudai 1 500 eurų dėl patirtų procesinių išlaidų (T. 2, b. l. 135-139).
30. Vertindamas šį prašymą teismas pažymi, kad šias išlaidas patvirtina 2021 m. vasario 10 d. sąskaita už teisines paslaugas LP Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. kovo 17 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, jog advokato padėjėja Lina Alksnienė gavo 1 500 eurų (T. 2, b. l. 134-139). Išlaidos teisinėms paslaugoms apima atstovavimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16313-20 ir pirmosios instancijos teisme (teisinės konsultacijos, susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, civilinio ieškinio parengimas bei pateikimas Vilniaus miesto šeštajam policijos komisariatui, prašymo dėl proceso išlaidų parengimas ir pateikimas teismui, pasirengimas teisiajam posėdžiui ir dalyvavimas jame).
31. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019). Vertindamas A. Š. atstovavimo išlaidų sumos pagrįstumą teismas atsižvelgia į parengto civilinio ieškinio apimtį (4 puslapiai), į tai, kad civilinio ieškovo atstovė dalyvavo ikiteisminiame tyrime (T. 2, b. l. 33) ir bylą nagrinėjant teisme, taip pat į ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo trukmę – ikiteisminis tyrimas užtruko kiek daugiau nei devynis mėnesius, byla teisme išnagrinėta vieno teisiamojo posėdžio, trukusio pusantros valandos, metu, o įrodymai buvo tiriami sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, be to, A. S. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu savo kaltės neginčijo, bylos apimtis nėra didelė, joje sudėtingi klausimai sprendžiami nebuvo. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. Š. atstovės laiko ir darbo sąnaudos, atstovaujant A. Š. baudžiamojo proceso metu, nebuvo didelės, dėl to teismas daro išvadą, kad A. Š. prašomos priteisti proceso išlaidos yra per didelės, jų suma mažintina ir iš A. S. A. Š. naudai priteistina 500 eurų patirtų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą.
VI. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
32. Kompaktinės plokštelės su garso ir vaizdo įrašais (prisegtos prie T. 2 bylos viršelio) paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 106 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti A. S. (A. S.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. S. (A. S.) visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą, o atleistam iš darbo registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Pripažinti A. S. (A. S.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. S. (A. S.) visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą, o atleistam iš darbo registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
A. S. (A. S.) skirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios – vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmės, A. S. (A. S.) skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pridėti dalį – šešis mėnesius laisvės apribojimo bausmės, A. S. (A. S.) skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir A. S. (A. S.) skirti subendrintą vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. S. (A. S.) visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą, o atleistam iš darbo registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
A. S. (A. S.) skirtos bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – septyniais mėnesiais ir A. S. (A. S.) skirti galutinę vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. S. (A. S.) visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą, o atleistam iš darbo registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.
A. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. S. (A. S.) A. Š. naudai priteisti 1 800 eurų neturtinės žalos ir 500 eurų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio priimti ir procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Kompaktines plokštelės su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išaiškinti A. S. (A. S.) kad, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.