Kauno apygardos teismo nuosprendis

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. J. parodė, kad dirba UAB „J.“, kurios veikla susijusi su įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymu, vyr. buhalterės pareigose. Apie įmonės UAB „J.“ teikiamas paslaugas skelbėsi internetiniuose puslapiuose. Dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo UAB „G.“ į ją kreipėsi UAB „G.“ direktorius R. M.. Kuomet buvo aptartos sąlygos, su R. M., 2014 m. sausio 13 d. buvo pasirašyta standartinė (tipinė) paslaugų teikimo sutartis Nr. 201401/30. Kad tai buvo R. M. įsitikino pagal jo pateiktus dokumentus. Per laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo jų įmonės iniciatyva (2014 m. balandžio 24 d. išsiunčiant pranešimą) UAB „G.“ direktorių R. M. matė tik du kartus. Pirmą kartą pasirašant sutartį ir antrą, kai buvo pristatyti buhalterinės apskaitos dokumentai (sąskaitos - faktūros) už 2014 m. sausio mėn. vykdytus pirkimus - pardavimus. Kada R. M. jai pateikė sąskaitas įtraukimui į buhalterinę apskaitą tiksliai neprisimena, tačiau pagal tai, jog pirminę „nulinę“ PVM deklaraciją už 2014 m. sausio mėn. VMI buvo pateikusi 2014 m. vasario 24 d., o 2014 m. vasario 25 d. VMI buvo pateikusi jau patikslintą deklaraciją su įtrauktu mokėtinu 67334 Lt PVM, gali spręsti, kad PVM sąskaitos faktūros jai buvo pateiktos vasario mėn. 24-25 dienų laikotarpiu. Be šių dviejų susitikimų, su R. M. teko dar keletą kartų kalbėtis jo nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo duotas ir elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties sąlygas įmonė įsipareigoja pateikti dokumentus jų įtraukimui į buhalterinę apskaitą ir pati atsako už pateikiamos informacijos tikrumą. Kitaip tariant jie („J.“) už nesavalaikį ar neteisingų duomenų pateikimą neatsako. Po PVM deklaracijos pateikimo už 2014 m. sausio mėn. ji dar ne kartą bandė su R. M. susisiekti, tačiau šis į telefoninius skambučius, nors kvietimo signalas buvo geras, neatsakinėjo. Taip pat neatsakė ir į laiškus siunčiamus elektroniniu paštu. Jokių dokumentų, susisijusių su mokėjimais per kasą bei bankiniais pavedimais, nepateikė. Kadangi jai nebuvo pateikti atsiskaitymus patvirtinantys dokumentai, pagal pas ją turimą informaciją, tiekėjui - (duomenys neskelbtini) įmonei SIA M. C. UAB „G.“ buvo skolinga 320654,63 Lt, o pirkėjas UAB „A.“ buvo nesumokėjęs 387974,40 Lt. Taip pat UAB „G.“ neatsiskaitė, liko skolinga už tris mėnesius 750 litų ir jų įmonei UAB „J.“. Su kitais asmenimis dėl UAB „G.“ veiklos jai bendrauti neteko. Kaip jau minėjo bendravo tik su R. M. (1 t. 78-80).

Liudytojas L. Č. parodė, kad 2013 m. balandžio 10 d. buvo įregistruota jo įmonė MB „L. P. C.“, kurioje jis dirba vadovu. Ši įmonė užsiima įmonių steigimu. R. S. buvo jų klientas. Nepamena ar jis pirko, ar steigė įmonę. UAB „O.“ jam yra girdėta gali būti, kad ji yra jų įsteigta. UAB „G.“ irgi girdėta. Parduodant įmones tikrina pirkėjų dokumentus, nes nesudėtinga juos patikrinti, o kadangi kartu su pirkėju pristato dokumentus į Registrų centrą, tai dokumentus tikrina ir Registrų centras. Nuo 2014-2015 m. atsirado prievolė sandorius tvirtinti pas notarą, tai duomenis tikrina ir notaras. Kai dėl įmonės pirkimo atvyksta keli asmenys, vienas kalba, kitas sėdi ir tyli, o įmonė forminama ant tylinčio asmens, tai praktikoje yra buvę visokių variantų. Bet kuriuo atveju asmenų dokumentai būna patikrinami. L. F. nepamena. Nurodė, kad perskaičius parodymus prisiminė L. F. išvaizdą, kad ji buvo panaši į romų tautybės asmenį, bet ji tikrai neatrodė asociali. Buvo paskolinęs R. S. 200 Lt. Datas tiksliai nurodė pagal dokumentus. Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino kaip teisingus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. Č. parodė, kad MB „L. P. C.“, kurios steigėjas ir direktorius yra jis, veikla susijusi su įmonių steigimo dokumentų parengimu, įmonių steigimu ir pardavimu, dokumentų, akcijų pardavimui parengimu bei kitų dokumentų susijusių su įmonių duomenų pakeitimų parengimu. R. S., kuris yra naudojęsis jo vadovaujamos įmonės paslaugomis, žino nuo 2013 m. rugpjūčio mėn., kuomet R. S. savo vardu įsigijo UAB „O.“. Jau vėliau R. S. domėjosi ir sakė, kad atves draugų, kurie taip pat norėdami pradėti verslą, ketina įsigyti įmonę. Pagal R. S. rekomendaciją, prieš tai susitarus, 2013 m. gruodžio mėn. pradžioje, atvyko R. M., kuris įsigijo UAB „G.“. Jeigu tiksliai prisimena, įgyjant UAB „G.“ R. M. buvo atvykęs kartu su R. S.. UAB pardavimo paslauga tuo metu kainavo 1098 litai (į šią sumą įeina įmonės steigimo sąnaudos, PVM registravimas ir jų įmonės paslaugos atlygis). Už įmonės įgijimą sumokėjo R. S.. Pasiėmę visus įmonės registracijos dokumentus jie išėjo. Kadangi R. S. jam paliko verslaus ir dalykiško asmens įvaizdį, dažnai skambindavo, konsultuodamasis vienu ar kitu juridiniu klausimu, R. S. jis asmeniškai buvo paskolinęs 200 litų, kurių R. S. iki šiol negražino. R. S. vos ne kas dieną jam skambindavo, žadėdamas užeiti ir pinigus grąžinti, tuo pačiu klausdamas konsultacijų vienu ar kitu klausimu susijusiu su įmonių registravimu, anspaudų gamyba ar kt.. 2014 m. kovo mėn. R. S. užsiminė, jog kreipsis dėl UAB „G.“ pardavimo, tačiau atvykimą vis atidėliojo. Galiausiai pranešė, kad R. M. pats pasiskambins ir susitars. Iš tiesų neužilgo R. M. pasiskambino ir susitarė dėl atvykimo įmonės pardavimo dokumentų įforminimui. Tiksliai dienos neprisimena, tačiau tai galėjo būti 2014 m. balandžio 23 d., R. M. kartu su pirkėja L. F. atvyko į jų įmonę (duomenys neskelbtini), kur buvo parengti ir pasirašyti dokumentai dėl akcijų pardavimo ir direktorių kaitos. Taip pat buvo surašytas dokumentų perdavimo - priėmimo aktas, į kurį buvo surašyti visi dokumentai, kurie tuo metu buvo perduoti. Klientai su savimi jokių buhalterinės apskaitos dokumentų neturėjo dėl to į perduodamų dokumentų sąrašą įtraukti nebuvo. Apie UAB „G.“ esamus finansinius įsipareigojimus akcijų pardavimo metu jokios informacijos neturėjo, dėl to pardavimo dokumentuose tai paminėta nebuvo. Klientai pareiškė, jog jiems apie įmonės finansinius įsipareigojimus yra žinoma. Jis nėra įpareigotas tikrinti įmonių finansinės būklės įmonių akcijų pardavimo metu. Visą atsakomybę dėl to prisiima pirkėjas, pasirašydamas dokumentus. L. F. jokių klausimų dokumentų pasirašymo metu nekilo. Kartu su L. F. ir R. M. buvo atvykęs dar vienas jam nepažįstamas vyriškis, kuris į dokumentų forminimą nesikišo. Galima sakyti visą laiką tylėjo. Kas sumokėjo už dokumentų parengimą ar L. F., ar tas vyriškis, tiksliai pasakyti negali. Tačiau tiksliai prisimena, kad mokėjo tikrai ne R. M.. Po UAB „G.“ pardavimo R. S. dar keletą kartų skambino ir vis žadėjo grąžinti skolą, tačiau vėliau kai jo pasiteiravo ar jis negalėtų pasiūlyti darbo, suprato, kad skolos neatgaus (1 t. b. l. 65-67).

Liudytoja V. B. parodė, kad su R. S. gyvena nuo 2006 m. rugsėjo mėn. Apie nagrinėjamą nusikaltimą nieko nežino. Su R. S. pragyvendavo iš jo gaunamų pajamų bei jos negalios išmokų, pensijos, kol leido sveikata – jos gauto uždarbio dirbant valytoja. R. S. dirbo saugos struktūrose, paskui buvo registruotas Darbo biržoje, šiuo metu dirba „S. T.“ vairuotoju. Jai žinoma, kad R. S. turėjo įmonę „E. L.“, buvo įmonės vadovas ir užsiėmė langų gamyba, prekyba. Žino, kad yra dirbęs įmonėje, kuri prekiavo cukrumi. Bendrovė „O.“ jai girdėta, R. S. joje dirbo, bet kuo - nežino. UAB „G.“, UAB „A.“, „L.“ jai nėra žinomos. R. M. neteko matyti, L. F. jai negirdėta. R. S. nei savo draugų ir pažįstamų, nei darbuotojų ar verslo partnerių į namus niekada neparsivesdavo. Ji cukrų pirkdavo parduotuvėje, R. S. namo cukraus neparnešdavo. R. S. nepasakojo nei ką perka, nei kur perka, nes jis neturi įpročio kažką pasakoti. Kažkada paklausė kuo užsiima įmonė, jis atsakė, kad cukraus prekyba ir viskas, iš kur pirkdavo cukrų jai nesakė. Nematė pas R. S. didelių pinigų sumų, nes jų visada stokojo. Jos ir R. S. sąskaitos yra atskiros. Gali būti, jog į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai iš įmonės kai jai buvo paskirti brangūs vaistai, nes ji R. S. prašė, o šis žadėjo paprašyti, kad pervestų pinigų. Kas ir iš kur pervedė pinigus ji nežino, jai jų grąžinti nereikėjo. R. S. jai sakė, kad pavedimą padarė įmonės direktorius ir sakė, kad jis pats (R. S.) pinigus jam grąžins. Buhalterinių jo įmonės dokumentų ji netvarkė, namuose jų nematė. Be R. S. pagalbos ji sunkiai pragyventų, kadangi jai reikalinga jo psichologinė ir fizinė pagalba.

2014 m. rugpjūčio 20 d. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad L. F. atpažino R. M. kaip buvusį UAB „G.“ savininką pasirašiusį dokumentus perrašant įmonę jos vardu (1 t. 59-61).

2014 m. rugpjūčio 20 d. protokole užfiksuota, kad liudytoja L. F. iš jai pateiktų atpažinti nuotraukų, R. S. (nuotrauka Nr. 2) neatpažino (b. l. 62-63, t. 1).

2014 m. sausio 23 d. kratos protokole užfiksuota, kad atliekant kratą pas R. S., svetainėje esančioje sekcijoje (baro lentynoje) surasti įvairūs dokumentai, tame tarpe UAB „G.“ dokumentai ir spaudas (b. l. 22-23, t. 1).

2014 m. sausio 24 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad tarp kratos metu paimtų dokumentų rasti UAB „G.“ dokumentai sunerti į skaidrias įmautes ir susegti mėlynos spalvos segtuve skaidriu viršeliu: 1. banko sąskaitos ir jos valdymo sutartis su susitarimu dėl naudojimosi banko paslaugomis internete Nr. IL4-6119421-0-1, pasirašyti tik banko atstovo, be kliento parašų- 1, 2 lapai; 2. VĮ Registrų centras 2013-12-09 elektroninis sertifikuotas išrašas dėl UAB „G.“- 3,4 lapai; 3. VĮ Registrų centras 2013-11-08 elektroninis sertifikuotas išrašas dėl UAB „G.“- 5,6 lapai; 4. 2014-01-13 PVM mokėtojo registracijos pažymėjimas Nr. 20150973 ir sprendimas Nr. AA3-32 - 7,8 lapai; 5.Įstatai ir steigimo aktas, 9-11 lapai; 6. dokumentai susiję su įmonės steigimu, akcijų pirkimu pardavimu ir dokumentų perdavimu naujam akcijų įgijėjui, 12-22 lapai; 7. sutartis su Tele 2, 23-25 lapai; 8. paslaugų teikimo sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, 26-31; 9. kasos pajamų orderis Nr. 0007, 32 lapas; 10. UAB G.“ PVM sąskaitos faktūros 2014 sausio 14-16 d. nuo Nr. 1 iki Nr. 7 po du egzempliorius išrašytos dėl cukraus pardavimo UAB „A.“ ir pasirašytos tik pardavėjo, 33 – 46 lapai; 11. 2013-11-18 banko sąskaitos valdymo sutartis, 47 lapas, UAB DNB kreditinė kortelė išduota UAB „G.“, vokas su prisijungimo kodu ir čekių knygelė (1 t. 24-56).

2014 m. balandžio 23 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, kad R. M. pardavė, o L. F. nusipirko už 1 litą UAB „G.“ akcijas (b. l. 53, t. 1).

Iš 2014 m. balandžio 23 d. Operacijų akcijomis žurnalo matyti, kad R. M. UAB „G.“ akcijas iš MB „L. P. C.“ įsigijo 2013 m. gruodžio 6 d. (b. l. 54, t. 1).

2015 m. gegužės 9 d. daiktų (CD esančių vaizdo įrašų) apžiūros protokole nurodyta, kad: 1 - ame kompaktiniame diske yra informacija iš trijų D. B. aptarnaujamų bankomatų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš jų (duomenys neskelbtini) trys vaizdo įrašai užfiksuoti 2014 m. sausio mėn. 16, 20 ir 22 dienomis, (duomenys neskelbtini) – 2014-01-16 ir (duomenys neskelbtini) – 2014-01-17. Pagal vaizdo kameromis užfiksuotus įrašus 2014-01-16 išgryninant pinigus (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate kartu dalyvavo R. S. ir R. M., o visais kitais atvejais pinigus išgrynino R. S.. 2 - ame kompaktiniame diske yra 12 nuotraukų iš N. B. AB Lietuvos skyrius bankomato esančio (duomenys neskelbtini), užfiksuotų 2014-01-20 pinigų išgryninimo (išėmimo metu). Visose nuotraukose užfiksuotas R. S. (1 t. b. l. 118 - 130).

2015 m. birželio 1 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuota, kad vykdant R. S.mobiliojo telefono abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolę, laikotarpiu nuo 2014-02-03 iki 2014-04-22 R. M. paskambino ne mažiau kaip 24 kartus R. S.. Pokalbių metu tarpusavyje kalbama apie įmonės vykdytą veiklą, mokesčių sumokėjimą, parašus ant sąskaitų, jų perdavimą buhalterijai. R. M. klausia R. S. dėl sąskaitų pateikimo buhalterei, nes ši jų reikalauja, į ką R. S. atsako, kad sakyti, jog sąskaitas pateiks vėliau. Kalbama apie PVM, siūloma R. S. pačiam paskambinti buhalterei. R. M. nuogastauja, kad PVM reikės sumokėti jam, į ką R. S. atsako, kad nieko neatsitiks, nes už viską atsako bendrovė. Pokalbiuose minima ir tai, kad tai pokalbiai ne telefonu. Vėlesniuose pokalbiuose R. M. prašo susitikti su R. S., abejoja juo (1 t. b. l. 93-106).

· jog tiriamuoju laikotarpiu įmonės UAB „G.“ akcininku ir direktoriumi buvo: nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki 2014 m. balandžio 24 d. – R. M., nuo 2014 m. balandžio 24 d. – L. F..

· Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis sudaryta 2014 m. sausio 13 d. ir pasirašyta UAB „J.“ direktoriaus V. J. bei UAB „G.“ direktoriaus R. M.;

· Cukraus įsigijimo dokumentuose (7 PVM sąskaitos – faktūros, lentelė nr. 3) pirkėju nurodyta UAB „G.“ pasirašęs asmuo – R. M., pardavėjas SIA „M. C.“;

· UAB „G.“ į valstybės biudžetą 2014 m. balandžio 23 d. buvo nesumokėjusi 67334,40 litų PVM, kurį turėjo sumokėti iki 2014 m. vasario 25 d.;

· UAB „L.“ pervedė 342779,85 litus UAB „G.“ , tačiau kokiu pagrindu ir už ką nustatyti negalima;

· UAB „G.“ buvo įvykdyti 2 bankiniai pavedimai V. B.: 2014 m. sausio 15 d. – 100 litų, 2014 m. vasario 6 d. - 60 litų, kurių pervedimo pagrindimui dokumentai nepateikti, todėl negalima nustatyti kokiu tikslu pavedimai buvo padaryti;

· UAB „G.“ gavo tris bankinius pavedimus viso už 387974,40 litų iš UAB „A.“, tačiau pagal kokį dokumentą buvo vykdoma operacija nurodyta nebuvo, todėl negalima nustatyti kokios PVM sąskaitos – faktūros buvo apmokėtos, pavedimai UAB „G.“ apskaitoje fiksuoti nebuvo;

· nuo UAB “G.” banko sąskaitos įvykdyti 27 nurašymai išimant grynuosius pinigus per bankomatą viso už 45160 Lt, tačiau ši suma nebuvo apskaityta UAB „G.“ kasoje bei nebuvo įtraukta į buhalterinę bendrovės apskaitą. Nepateikti pinigų panaudojimą pagrindžiantys dokumentai, todėl negalima nustatyti jų panaudojimo;

· tyrimui nepateikti buhalterinės apskaitos dokumentai (kasos pajamų orderiai), kuriais būtų įformintas lėšų (45160 Lt) gavimas. Dėl to bendrovė nesivadovavo 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3, 10 ir 16 straipsnių reikalavimais;

· UAB “G.” neįformindama buhalterinėje apskaitoje banko sąskaitose vykusių ūkinių operacijų, buhalterinės apskaitos dokumentais neįformindama piniginių lėšų gavimo ir išlaidavimo, bei buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrįsdama piniginių lėšų panaudojimo nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 4 str., 6 str. 2 p., 12 str. 1 p. ir 16 str. 1 p. nuostatomis;

· Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 punkto nuostatas už apskaitos organizavimą atsako įmonės vadovas;

· Dėl buhalterinėje apskaitoje neįformintų ir dokumentais nepagrįstų ūkinių operacijų iš dalies negalima nustatyti UAB “G.” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (2 t. b.l. 1-118).

2015 m. lapkričio 10 d. mokestinio tyrimo ataskaitoje nustatytos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir specialisto išvadoje (b. l. 123-132, t. 1).

Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013). Taikant šią normą būtina nustatyti atitinkamą bendrininkų susitarimą, nusikalstamos veikos sunkumo laipsnį bei tam tikrą organizuotumo lygį. Organizuotą grupę išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-210/2009, 2K-140/2014 ir kt.).

Kaip matyti iš kaltinamojo R. M. parodymų, įmonę UAB „G.‘ jis įsigijo įkalbėjus R. S., šio pasiūlytam neva verslo planui įgyvendinti, jie abu sutarė, kad direktoriumi bus R. M.. Šių aplinkybių iš esmės neneigė ir pats R. S., tačiau teigė, kad jo vaidmuo tuo ir apsiribojo, be to, jis dar kartais patardavo R. M. verslo bei dokumentų forminimo klausimais. Tačiau kaip matyti iš R. M. parodymų visumos, jo veiksmai iš esmės apsiribojo direktoriaus funkcijų vykdymu, o organizacinę prekyba cukrumi veiklą vykdė R. S.. Šiais R. M. parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi iš aukščiau paminėtų įrodymų visumos seka, kad R. S. dalyvavo tiek įmonę įsigyjant, tiek ją parduodant (L. F. parodymai), dokumentai susiję su įmonės veikla bei banko kortelė buvo rastos kratos metu pas jį, šią aplinkybę patvirtina ir pokalbių užfiksuotų tarp R. M. ir R. S. turinys, iš esmės atskleidžiantis aktyvų R. S. vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, kas visumoje leidžia teigti, kad kaltinamieji, darant paminėtą veiką, veikė organizuotoje grupėje, kiekvienas iš jų atlikdamas jam priskirtą užduotį ir vaidmenį. Iš įsigyto ir parduoto cukraus kiekio ir vertės, laikotarpio kuriuo vyko paminėtos ūkinės operacijos akivaizdu, kad paminėta veikla pasižymėjo aukštu organizuotumo lygiu.

Esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra tai, kad jis sujungia ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria sistemą, organizuotumą bendroje nusikalstamoje veikoje – ar atskirose jos stadijose, ar jau nusikaltimo darymo metu. Būtent tokiais veiksmais teismo įsitikinimu pasižymėjo R. S. veiksmai. Nors R. S. teigė, jog jis jokios nusikalstamos veikos neorganizavo, tačiau, aptariant organizuotos grupės požymius atskleidžiančius požymius, paminėtų įrodymų visuma leidžia teigti, jog būtent jis buvo šios nusikalstamos veiklos organizatorius. Šią teismo išvadą patvirtina ir tai, kad būtent R. S. turėjo tokios veiklos patirties, įmonių, susijusių su prekyba cukrumi kontaktus, ką neabejotinai patvirtina ne tik kaltinamųjų parodymai, bet ir byloje esančių nuosprendžių R. S. turinys. Nors R. S. teigimu įmonės „G.“ dokumentus jo namuose paliko R. M., po jų abiejų išgertuvių, tačiau šią aplinkybę paneigė R. M.. Jo parodymus šioje dalyje iš esmės patvirtina ir paminėtų dokumentų suradimo vieta R. S. gyvenamojoje vietoje, liudytojos V. B. parodymai, kad R. M. jai neteko matyti, R. S. į namus nei savo draugų ir pažįstamų, nei darbuotojų ar verslo partnerių niekada neparsivesdavo.

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinis svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.

Byloje ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu R. M. buvo UAB „G.“ vadovas. Specialisto išvadoje nurodyti duomenys neabejotinai patvirtina, kad iš UAB “G.” sąskaitų viso buvo išgryninta 45160 litų, kurių panaudojimas dokumentais nepagrįstas. Vaizdo įrašai bei nuotraukos patvirtina, kad tik vienu atveju pinigų išgryninimą kaltinamieji vykdė kartu, kitais atvejais tai darė R. S., kas neabejotinai patvirtina, jog jis turėjo banko kortelę bei PIN kodą, reikalingus pinigų išgryninimui, kas visumoje leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nurodytą pinigų sumą, veikdami organizuotoje bendrininkų grupėje pasisavino kaltinamieji. Nors abu kaltinamieji neigia pasisavinę paminėtas lėšas ir tuo kaltina vienas kitą, tačiau teismas tai vertina tik kaip jų siekį sumažinti savo kaltę padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, kadangi byloje nesurinkta jokių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad šis turtas nebuvo pasisavintas, o panaudotas įmonės reikmėms, ar tai išvaistytas perduodant kitiems asmenims. Iš paminėtų aplinkybių akivaizdu, jog įmonės lėšomis disponavo tiek R. M., tiek R. S., todėl reikšmės, kur šias lėšas kaltinamieji panaudojo ir kaip pasidalino ar išleido kitais tikslais, esminės reikšmės neturi. Nusikaltimas buvo baigtas nuo to momento, kai jie bendrovei priklausantį turtą pasisavino, ir tai, kad objektyviai nenustatyta, kokiems asmeniniams poreikiams tenkinti jie tai padarė, neturi reikšmės kvalifikuojant šią veiką. Pasisavinto turto vertė viršija 250 MGL, todėl veika kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, R. S. kaip organizatoriaus - su nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį (BK 26 straipsnio 4 dalis).

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Minėtame BK straipsnyje nustatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Apgaulingai įmonės buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu. BK 222 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai yra nustatyti šiame BK straipsnyje nustatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, Nr. 2K-422-303/2015, Nr. 2K-508-976/2015).

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsniuose apgaulingas apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistais), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, arba pateikia tikrovės neatitinkančius dokumentus, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-569/2012, Nr. 2K-430/2013, Nr. 2K-7-176/2015, Nr. 2K-437-303/2015).