Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-30 · Civilinė byla Nr. e2S-395-781/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-30
Bylos Nr.
e2S-395-781/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00939-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Lelija“
Trečiasis asmuo
Širvintų rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
  • 3.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-395-781/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00939-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.2.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lelija“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo, kuriuo nutraukta žemės sklypo nuomos sutartis, panaikinimo, trečiasis asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Širvintų rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT Širvintų skyrius) prašydama panaikinti NŽT Širvintų skyriaus (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“ prieš terminą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovei ir jos teritoriniam padaliniui NŽT Širvintų skyriui imtis bet kokių veiksmų dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, uždrausti trukdyti ieškovei naudotis žemės sklypu, patekti per žemės sklypą iki ieškovės pastatų, bei atlikti kitus veiksmus ribojančius ieškovės naudojimąsi žemės sklypu, įpareigoti atsakovę atstatyti VĮ Registrų centre panaikintus duomenis dėl (duomenys neskelbtini) sudarytos žemės nuomos sutarties, taip pat uždrausti dėl ginčo žemės sklypo sudaryti žemės nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis, iki teismas išspręs bylą iš esmės ir įsiteisės teismo sprendimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žemės sklype ieškovė vykdo siuvimo įmonės veiklą. Per ginčo žemės sklypą yra nutiestas automobilių privažiavimas ir pėsčiųjų takai prie ieškovės siuvimo įmonės, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, tvora. Per abu ginčo žemės sklypus pastatytas ieškovės komercinis kompleksas su siuvimo cechu ir kitais statiniais. Ieškovei yra būtinas privažiavimas ir patekimas iki jai priklausančių statinių, o ypač iki ieškovės siuvimo cecho pastato, priešingu atveju būtų trikdoma ieškovės siuvimo įmonės veikla (ieškovė negalėtų atlikti siuvimo paslaugų, transportas negalėtų patekti iki siuvimo įmonės, nebegalėtų išvežti prekių ir pateikti medžiagų reikalingų siuvimo įmonės veiklai), kas sukeltų ieškovei didelę žalą. Todėl ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje - uždrausti trukdyti ieškovei naudotis žemės sklypu, patekti per žemės sklypą iki ieškovės pastatų, bei atlikti kitus veiksmus ribojančius ieškovės naudojimąsi žemės sklypu buvo tenkintas.Be kita ko, pirmosios instancijos teismas uždraudė sudaryti žemės nuomos sutartis dėl ginčo žemės sklypo su trečiaisiais asmenimis, iki teismas išspręs bylą iš esmės ir įsiteisės teismo sprendimas.Tačiau, teismo vertinimu, ieškovės prašymas uždrausti atsakovei ir jos teritoriniam padaliniui NŽT Širvintų skyriui imtis bet kokių veiksmų dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi kaip nurodė ir pati ieškovė ginčo žemės sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta NŽT Širvintų skyriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“ prieš terminą. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad nėra aišku, kokių veiksmų dar galėtų imtis atsakovė. Taip pat teismas pasisakė, kad dėl įpareigojimo atsakovę atstatyti VĮ Registrų centre panaikintus duomenis dėl (duomenys neskelbtini) sudarytos žemės nuomos sutarties, teismas pasisakys išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmęs galutinį sprendimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė NŽT Širvintų skyrius atskiruoju skundu prašo pakeisti skundžiamą nutartį, netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pilna apimtimi.Pažymi, kad iš ieškinyje pateiktų argumentų ir pateiktų įrodymų suprantama, kad ieškovė aukciono būdu išsinuomojusi valstybinės žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), jokios veiklos, numatytos (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. žemės sklypą panaudoti siuvimo fabriko statybai, nevykdė, ieškovė valstybinės žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) faktiškai panaudojo tik patogesniam privažiavimui iki kito savo nuomojamo valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra siuvimo cechas, įrengti.Be to, apeliantė nurodo, kad ginčo žemės sklype joks siuvimo fabriko statinys nėra pastatytas ar įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, dėl ko ieškovė UAB „Lelija“ valstybinės žemes sklypo nenaudoja pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, kuri buvo numatyta sutartyje, tuo akivaizdžiai pažeisdama sutartį. Apeliantė mano, kad pagristai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų, dėl ko tikėtina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti priimtas palankus Nacionalinei žemės tarnybai teismo sprendimas, kas suponuoja prielaidą netaikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nesant CPK 144 straipsnio 1 dalies pirmosios sąlygos, nes ieškinys preliminariai nepagrįstas. Nesant pirmosios sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tampa aišku, kad nepagrįsta ir antroji sąlyga.Atsakovė nurodo, kad UAB „Lelija“ net nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sklype esančių statinių naudojimo sąlygų nustatymo. Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo galimybes šių sąlygų aptarti su UAB „Lelija“ geranoriškai, nes ginčas sprendžiamas teismine tvarka UAB „Lelija“ nepripažįstant minėtos valstybinės žemės sutarties pažeidimų ir sutarties nutraukimo.Atsakovė pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei dėl to, kad kitoje dalyje ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas pagrįstai.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį.Nurodo, kad su ieškiniu prašė teismo panaikinti NŽT Širvintų skyriaus (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo prieš terminą. NŽT Širvintų skyrius žemės sutarties nutraukimą grindžia tuo, kad žemės sklypas nenaudojamas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklype pastato - siuvimo fabriko nėra, todėl nuspręsta nutraukti prieš terminą žemės nuomos sutartį. Ieškovė pažymi, kad žemės sutartį rengė atsakovas, todėl visi neaiškumai aiškinami ieškovo naudai. Žemės sutartyje nurodytas nuomininko įsipareigojimas žemės sklypą panaudoti siuvimo fabriko statybai, t.y. žodis „fabrikas” - reiškia didelę mechanizuotą pramonės įmonę, gamyklą. Taigi, nuomininko įsipareigojimas žemės sklypą panaudoti siuvimo fabriko statybai yra suprantamas plačiai, kaip panaudojimas didelei mechanizuotai pramonės įmonei su jos priklausiniais automobilių aikštelėmis, tvoromis, kitais priklausiniais, veikiančiai įmonei su įmonės administracija, darbininkais ir t.t., kuri ir veikia žemės sklype. O ne siaurai - kaip pastatytas pastatas ir kaip supranta NŽT Širvintų skyrius.Ieškovė nurodo, kad į bylą pateikė kadastrinių matavimų bylas, kurios įregistruotos Registrų centre ir pagrindžia tai, kad ieškovės komercinis kompleksas su siuvimo cechu ir kitais statiniais eina per abu ieškovės nuomojamus sklypus, pastatų inventorinėje byloje pastatai ir kiti statiniai inventorizuoti kaip vientisas nedalomas kompleksas einantis per abu sklypus, su įvažiavimais ir automobilių aikštele.Trečiasis asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo apeliantės atsakovės atskirąjį skundą tenkinti ir pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį.Nurodo, kad valstybinės žemės sklypas, išnuomotas be aukciono, turi būti naudojamas būtent tam statiniui, kuriam eksploatuoti išnuomotas valstybinės žemės sklypas. Ginčo žemės sklypo ieškovė UAB „Lelija“ nenaudojo taip, kaip numatyta (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypą panaudoti siuvimo fabriko statybai. Ginčo žemės sklypas faktiškai naudojamas patogesniam privažiavimui iki kito nuomojamo valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra siuvimo cechas.Pažymi, kad ginčo žemės sklype yra įregistruoti ieškovui UAB „Lelija“ nuosavybės teise priklausantys kiti inžineriniais statiniai (dalis aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - siuvimo cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio kitame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys) ir tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri taip pat yra priklausinys pastato - siuvimo cecho (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio kitame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).Trečiojo asmens nuomone, ieškovės UAB „Lelija“ ieškinys nėra pagrįstas, o (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta pagrįstai, taip pat konkrečiu atveju, nėra jokios realios grėsmės ieškovės galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta. Byloje paduodant atskirąjį skundą nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies. Atsakovei ir jos teritoriniam padaliniui Širvintų skyriui teismas uždraudė trukdyti ieškovei UAB „Lelija“ naudotis žemės sklypu (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), patekti per šį žemės sklypą iki ieškovės pastatų, bei atlikti kitus veiksmus ribojančius ieškovės naudojimąsi žemės sklypu; uždraudė atsakovei NŽT Širvintų skyriui sudaryti žemės nuomos sutartis dėl ginčo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), su trečiaisiais asmenimis, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų teisės. CPK nedetalizuoja, kokios būtent aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų. Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurios turi būti įvertintos sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Nagrinėjamos bylos atveju teismas pripažino aplinkybių, kurios kelia grėsmę būsimo ieškovės palankaus sprendimo priėmimui egzistavimą, ir laikinąsias apsaugos priemones pritaikė.CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-05-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).Kaip matyti iš atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų ir motyvų, šalys juose iš esmės pasisako dėl pačio ginčo kilusio tarp jų, o būtent dėl ieškininių reikalavimų (ne) pagrįstumo, kai tuo tarpu tai yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir diskrecijos teisė. Todėl apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį, kad šioje proceso stadijoje, nėra nagrinėjama byla iš esmės, o tik pasisakoma dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs į bylą pateiktus įrodymus bei visapusiškai įvertinęs bylos aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones toje dalyje, kurioje jas pritaikė.Pažymėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra išsamiai motyvuota ir apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo motyvams pritaria.Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, juose šalys pasisako dėl ieškinių reikalavimų ne/pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė