Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. N. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. ir V. A. K. ieškinį atsakovui K. N. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys Akmenės rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, O. P., R. S., antstolė E. M.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. K. ir V. A. K. pareiškė ieškinį atsakovui K. N. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovai 2019-09-18 patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: atidalinti A. K. vardu įregistruoto ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdomo nekilnojamojo turto 85/100 dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu: priteisti ieškovams A. K. ir V. A. K. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn iš atsakovo K. N. 15/100 dalių nekilnojamojo turto (pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 130,03 m2 bendro ploto, baigtumas 72 procentai, su priklausiniais – kitais inžineriniais statiniais, t. y. kiemo statiniais (stogine, lauko tualetu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini); priteisti solidariai iš ieškovų A. K. ir V. A. K. atsakovui K. N. 3000,00 Eur piniginę kompensaciją, šią sumą sumokant į antstolės E. M. sąskaitą; priteisti ieškovams iš atsakovo visas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Byloje kilo ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją.

Faktinės bylos aplinkybės

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės A. K. vardu įregistruota 85/100 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (stoginė 7I1 m, lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pagal 1998-12-04 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas ieškovams gyvenant santuokoje, šis turtas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.). Atsakovo K. N. vardu įregistruota 15/100 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (stoginė 7I1 m, lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pagal 2015-11-19 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės ir atsakovo motina V. N. 1994-01-26 testamentu jai priklausančią pastatų adresu (duomenys neskelbtini), dalį paliko savo dukrai A. K.. Ieškovės ir atsakovo motina V. N. mirė (duomenys neskelbtini).

Dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – toliau CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis 3K-3-255-248/2018).

16. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-213/2011).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969-2017).

18. Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių dėl turto atidalijimo ir atidalijimo būdo nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas ginčo name negyvena. Atsakovas nereiškia noro gyventi ginčo name ar naudotis kitu ginčo turtu. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus. Atsakovo dalis bendrojoje nuosavybėje – 15/100, lyginant su ieškovų dalimi, yra labai maža ir jos realiai negalima atidalyti. Pažymėtina, kad atsakovas sutinka, jog jam priklausanti turto dalis būtų atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės šį turtą priteisiant ieškovams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas tenkino šį ieškinio reikalavimą.

Dėl kompensacijos

19. Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingą kompensacijos dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl prašomos atidalinti atsakovo turto dalies dydžio. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl piniginės kompensacijos dydžio. Ieškovai prašė priteisti 3000,00 Eur dydžio kompensaciją, atsakovas – 5000,00 Eur dydžio kompensaciją.

20. Tam, kad nebūtų pažeistos atidalijamo bendraturčio, kuriam išmokama kompensacija, nuosavybės teisės, ši kompensacija turi atitikti jo dalies bendrojoje nuosavybėje vertę, buvusią atidalijimo metu, t. y. tuo metu, kai pasibaigė bendroji dalinė nuosavybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556-687/2017).

21. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969-2017).

22. Nagrinėjamu atveju ieškovai į bylą pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodyta ginčo turto – nekilnojamojo turto (žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 17 835,00 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė – 9600,00 Eur, garažo – 1859,00 Eur, sandėlio – 697,00 Eur, garažo – 816,00 Eur, sandėlio – 667,00 Eur, kiemo statinių – 26,00 Eur, žemės sklypo – 4170,00 Eur.

23. Atsakovas į bylą pateikė UAB „Aireda“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad vertinamo objekto – žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, paskaičiuota lyginamuoju metodu, yra 41 000,00 Eur.

24. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 15/100 dalys gyvenamojo namo ir vieno gyvenamojo namo priklausinio – kiemo statinių. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, vertinant tai, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso 15/100 dalys tik gyvenamojo namo ir vieno gyvenamojo namo priklausinio – kiemo statinių, o likusio nekilnojamojo objekto – žemės sklypo ir kitų gyvenamojo namo priklausinių (du garažai, du sandėliai) dalis atsakovui nepriklauso, skaičiuoti kompensacijos dydį nuo viso įvertinto nekilnojamojo turto objekto proporcingai 15/100 atsakovui priklausančiai turto daliai nėra teisinga. Su tokiu teismo vertinimu teisėjų kolegija sutinka.

25. Nustatydamas atidalijimo turto kompensacijos dydį, pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovų siūlomu proporcijos paskaičiavimu – atidalijamo turto dalį procentine išraiška nustatyti pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą viso nekilnojamojo turto objekto rinkos vertės ir atidalinamo turto rinkos vertės santykį, ir nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, prašomo atidalinti turto vertė yra 9626,00 Eur, o prašomo atidalinti turto vertė proporcingai sudaro 53,97 proc. viso turto vertės. Kadangi atsakovo pateiktoje nekilnojamojo turto atskaitoje viso nekilnojamojo turto vertė nustatyta 41 000,00 Eur, o prašomo atidalinti nekilnojamojo turto vertė sudaro 53,97 proc. viso turto vertės, tai atidalinamo turto (gyvenamojo namo ir kiemo statinių) vertė pagal atsakovo pateiktą nekilnojamojo turto vertinimo atskaitą yra 22 127,70 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui priklauso tik 15/100 dalys atidalinamo turto, tai atsakovui priklausančios turto dalies bendrojoje nuosavybėje vertė pagal atsakovo pateiktą nekilnojamojo turto atskaitą yra 3319,16 Eur.

26. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatydamas atidalijamo turto kompensacijos dydį vadovavosi iš esmės dviem skirtingais turto vertinimais, kurie iš esmės skiriasi savo vertinimo metodika. Sutiktina su apeliantu, kad VĮ Registrų centras vidutines rinkos vertes nekilnojamojo turto objektams nustato atlikdamas masinį vertinimą. Masinio vertinimo metu konkretaus turto vertė nėra nustatoma, o surinktos informacijos apie vertinamą turtą analizės būdu nustatomos verčių zonų, apimančių teritorijas su panašiomis savybėmis, ribos. Tuo tarpu individualus turto vertinimas atliekamas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas. Individualaus turto vertinimo metu įvertinamas konkretus turtas atsižvelgiant į faktinę turto būklę bei savybes, didinančias ar mažinančias šio turto vertę rinkoje.

27. Pažymėtina, kad iš atsakovo pateiktos UAB „Aireda“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, jog gyvenamasis namas ir kiemo statiniai nebuvo atskirai įvertinti, vertinimo objektas buvo žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto objektas įvertintas 41 000,00 Eur. Atsakovui buvo suteikta galimybė kreiptis į turto vertintoją su prašymu tik dėl gyvenamojo namo ir kiemo statinių rinkos vertės nustatymo, tačiau šia teise atsakovas nepasinaudojo. Kadangi ginčo gyvenamasis namas ir kiemo statiniai nebuvo atskirai įvertinti, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne abiejų šalių į bylą pateiktais vertinimais, o vien ieškovų pateiktu Nekilnojamojo turto registro išrašu, kuriame nurodyta yra aiškiai nurodyta ginčo turto vidutinė rinkos vertė – 17 835,00 Eur. Būtent šiame vertinime yra atskirai nurodyta prašomo atidalinti turto vertė – 9626,00 Eur, o tokių duomenų atsakovo pateiktame turto vertinime nėra. Pats atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas kompensacijos už atidalinamą turtą būdas, vadovaujantis abiejų šalių pateiktais vertinimais, yra ydingas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui priklauso 15/100 dalys atidalinamo turto, atsakovas teismui nepateikė prašomo atidalinti turto objekto atskiro vertinimo, atsakovui priklausančios turto dalies bendrojoje nuosavybėje vertė nustatytina pagal Registrų centro vertinimą ir sudaro 1 444,00 Eur.

Dėl atsakovui priteistinos kompensacijos sumažinimo

28. Ieškovai jų paskaičiuotos kompensacijos dydį prašė sumažinti iki 3000,00 Eur. Ieškovai nurodė, kad 1994 metais ieškovės motina V. N. testamentu jai priklausančią ginčo turto dalį buvo užrašiusi ieškovei, todėl ieškovai visą turtą prižiūrėjo kaip savo, tik 2016 metais po motinos mirties paaiškėjo, kad mama sudarė dovanojimo sutartį. Nurodė, kad ieškovai ginčo turtą jau valdo ilgą laiką, moka visus su turtu susijusius mokesčius, draudžia turtą, ieškovai savo lėšomis vykdė namo rekonstrukciją, skolinosi lėšų statyboms, investavo savo asmenines lėšas. Pasak ieškovų, jie namo rekonstrukcijai išleido 21 228,71 Eur. Teigia, kad ieškovų pastangomis namo vertė padidėjo, o atsakovas ginčo turte nesilanko, juo nesirūpina, ginčo turto būklė greitai prastėja.

29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai (kvitai, sąskaitos) patvirtina, kad ieškovai atliko gyvenamojo namo remonto darbus, pirko statybines medžiagas, įvairias apdailos prekes ir kt., mokėjimo kvitais pagrindė 8257,71 Eur išlaidas. Teismas sprendė, kad ieškovai nuo 1998 metų iki šiol savo lėšomis yra atlikę atidalinamo turto pagerinimą. Teismas nustatė, kad atsakovui atidalijamo turto dalis nuosavybės teise priklauso nuo 2015-11-19, nuo to laiko atsakovas savo turto dalimi nesirūpina, neprisideda proporcingai prie turto išlaikymo, mokesčių nemoka, todėl už atidalijamo turto priteisiamos kompensacijos dydį nuo 3319,16 Eur sumažinti iki 3000,00 Eur.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu vienas iš bendraturčių pagerina bendrą turtą taip, kad jo vertė padidėja, šio bendraturčio teisės gali būti ginamos taikant kitus teisių gynimo mechanizmus (būdus), pvz., reikalaujant padidinti jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.77 straipsnis), prašant priteisti kompensaciją už investuotas į bendrą turtą lėšas ir kt., tačiau nagrinėjamoje byloje atitinkamų reikalavimų nepareikšta. Todėl mažinti atsakovui priteistinos kompensacijos sumą, išskaičiuojant iš jos turto pagerinimo sumą, nėra teisinio pagrindo.

31. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovai patyrė 319,16 Eur nuostolius už atsakovą, sumokėjus namo išlaikymo, mokesčių dalį. Taip pat pažymėtina, jog nuostolių dėl namo išlaikymo priteisimas yra ne šios bylos dalykas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai mažino atsakovui priteistinos kompensacijos sumą.

32. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nustatydamas atidalijamo turto kompensacijos dydį, vadovavosi dviem skirtingais turto vertinimais ir nustatė neteisingą kompensacijos atsakovui dydį, nepagrįstai mažino atsakovui priteistinos kompensacijos sumą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas. Tačiau, vertinant tai, kad patys ieškovai patikslintu ieškiniu prašė priteisti atsakovui 3000,00 Eur kompensaciją, taip pat į tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių (CPK 313 str.), teisėjų kolegija palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl atsakovui priteisto kompensacijos dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

33. Atsakovas taip pat nesutinka su iš jo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Atsakovas nurodo, kad su ieškovų reikalavimu dėl turto atidalijimo sutiko, o reikalavimas dėl kompensacijos atsakovui priteisimo buvo realiai patenkintas tik iš dalies, nes kompensacijos patikslintu ieškiniu padidinimą lėmė aktyvūs atsakovo veiksmai ir pateikti duomenys dėl ieškovų pradinių reikalavimų dėl kompensacijos nepagrįstumo. Be atsakovo pateiktų kontrargumentų ir įrodymų ieškovai neteiktų teismui patikslinto ieškinio. Realiai ieškovų reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies (74 proc.) (reikalavimai dėl atidalijimo 50 proc., ir reikalavimai dėl kompensacijos – 24 proc.). Atitinkamai maksimalus iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis negalėjo viršyti 74 proc. nuo jų sumos.

34. Ieškovai byloje prašė priteisti 1728,67 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė: 75,00 Eur žyminis mokestis ir 1653,67 Eur už advokato teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino ir iš atsakovo priteisė 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 1000,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš viso – 1075,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo ieškovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos 653,67 Eur suma, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo dar daugiau mažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl dėl šių apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako.

35. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

36. Pažymėtina, jog CPK numato draudimą priimti blogesnį sprendimą. CPK 313 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

37. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

38. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

39. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovo visas jų patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Ieškovai pateikė įrodymus, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 580,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, sprendžia, jog ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš atsakovo ieškovams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo K. N. 580,00 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų) išlaidų už advokatės teisinę pagalbą ieškovams A. K. ir V. A. K.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.