Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K. ir V. A. K. ieškinį atsakovui K. N. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys Akmenės rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sergel“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, O. P., R. S., antstolė Elena Miliauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai A. K. ir V. A. K. pareiškė ieškinį atsakovui K. N. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovai 2019-09-18 patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: atidalinti A. K. vardu įregistruoto ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdomo nekilnojamojo turto 85/100 dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu: priteisti ieškovams A. K. ir V. A. K. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn iš atsakovo K. N. 15/100 dalių nekilnojamojo turto (pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 130,03 m² bendro ploto, baigtumas 72 procentai, su priklausiniais – kitais inžineriniais statiniais, t. y. kiemo statiniais (stogine, lauko tualetu, unikalus daikto Nr. 3295-0000- 8060), esančio adresu (duomenys neskelbtini); priteisti solidariai iš ieškovų A. K. ir V. A. K. atsakovui K. N. 3000 Eur piniginę kompensaciją, šią sumą sumokant į antstolės Elenos Miliauskienės sąskaitą; priteisti ieškovams iš atsakovo visas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 1998-12-04 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.1-4251 pagrindu ieškovė A. K. nuosavybės teise įgijo 85/100 nekilnojamojo turto: pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. 3295-0000-8017), 130,03 m² bendro ploto, baigtumas 72 procentai, su priklausiniais, t. y. kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais (stoginė, lauko tualetas, unikalus Nr. 3295-0000-8060), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad turtas įgytas ieškovams gyvenant santuokoje, šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Likusios 15/100 šio turto dalių priklausė ieškovės motinai V. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Šią turto dalį 2015-11-19 Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeninėn nuosavybėn įgijo atsakovas K. N.. Dėl minėto nekilnojamojo turto valdymo ir naudojimo tarp bylos šalių kyla ginčas. Todėl, siekdami realizuoti savo nuosavybės teisę į šį turtą, ieškovai kreipėsi į teismą prašydami atidalinti jų nekilnojamojo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovai ne kartą siūlę atsakovui tarpusavio susitarimu išspręsti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto klausimus, tačiau atsakovas reikalauja nepagrįstai didelių kompensacijos sumų už jo turimą turto dalį, dėl ko šalims nepavyksta susitarti. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, viso nekilnojamojo turto (žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 15 661 Eur, o prašomo atidalinti nekilnojamojo turto (gyvenamasis namas ir kiti inžineriniai statiniai) vidutinė rinkos vertė – 9 626 Eur. Prašomo atidalinti ginčo turto vertė sudaro 61,5 procento viso turto vertės. Pagal atsakovo užsakymu 2019-05-03 atliktą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. MŽ19/05-144, minėtas žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais įvertintas 41 000 Eur. Prašomo atidalinti turto vertė pagal šią ataskaitą ir apskaičiuotą 61,5 procento proporciją yra 25 215 Eur, todėl atsakovui priklausančios 15/100 dalių turto, pagal minėtą turto vertinimą yra 3 782,25 Eur vertės. Atsižvelgiant į tai, kad būtent ieškovams priklauso didžioji turto dalis, t. y. 85/100 turto, o atsakovui tik 15/100 turto, o visas namas yra mažo ploto, pradėtas ir nebaigtas rekonstruoti, todėl atidalinti realias turto dalis, kad kiekvienas iš bendraturčių atskirai ir nevaržomai jomis naudotųsi, ieškovų teigimu, nėra galimybių. Todėl, ieškovų nuomone, racionaliausia būtų atidalinti ieškovų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jiems priteisiant turtą natūra, o atsakovui – piniginę kompensaciją už jam priklausančią turto dalį. 1994 m. ieškovės ir atsakovo motina V. N. testamentu jai priklausiusią ginčo turto dalį buvo užrašiusi ieškovei A. K., kuri, gavusi iš motinos testamentą ir, būdama tikra, kad po motinos mirties ši turto dalis pereis ieškovei, savo lėšomis tvarkė visą turtą ir prižiūrėjo jį kaip savo. Tik po motinos mirties 2016 m. paaiškėjo, kad prieš mirtį mama dovanojimo sutartimi jai priklausančią turto dalį perleido ieškovės broliui – atsakovui K. N.. Ieškovų teigimu, atsakovas minėtu adresu (duomenys neskelbtini) negyvena, nesilanko, neturi ir namo durų raktų, nesirūpina namo šildymu, nemoka mokesčių. Šį turtą jau ilgą laiką valdo ieškovai, moka visus su turtu susijusius mokesčius, draudžia turtą nuo nelaimingų atsitikimų. Apskaičiuojant atsakovui išmokėtos kompensacijos dydį, reiktų atsižvelgti į tai, kad būtent ieškovai savo lėšomis vykdė gyvenamojo namo rekonstrukciją, skolinosi lėšų statyboms, investavo savo asmenines lėšas. Ieškovų skaičiavimais, jie namo rekonstrukcijai yra išleidę 21 228,71 Eur. Šiam tikslui buvo paėmę 3750 JAV dolerių paskolą iš banko, įkeitę savo turtą. Nei V. N., nei atsakovas, kaip nurodyta ieškinyje, namo rekonstrukcijai lėšų neskyrė, savo darbu taip pat neprisidėjo. Kadangi laikui bėgant atsakovas turtu nesirūpino, neskyrė lėšų turto remontui, jo būklė suprastėjo: ieškovų įrengta šildymo sistema peršalo, stogas prakiuro, kraigų kampai nukrito, sutrūko sienos, aptrupėjo pamatai ir kt., todėl turto vertė šiai dienai nėra tokia, kaip nurodyta atsakovo užsakymu atlikto turto vertinimo ataskaitoje. Be to, atidalintinas turtas – kiemo statiniai (stoginė 7Ilm, lauko tualetas), unikalus daikto Nr. 3295-0000-8060, natūroje nėra išlikęs. Įvertinę aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovai pareiškė reikalavimą priteisti jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) natūra, o atsakovui – 3000 Eur dydžio piniginę kompensaciją iš ieškovų solidariai.

Teismo posėdžio metu ieškovė A. K. patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti visiškai. Paaiškino, kad minėtą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), savo laiku jos mama V. N. įsigijo kartu su bendrasavininkiu P. T.. O V. N. nusprendus nupirkti ir bendrasavininkio turto dalį – ½ turto, mamos turimų investicinių čekių neužteko, todėl juos sudėjo visos trys V. N. dukros, nes mamos gaunamos pensijos tam neužteko. Mamai nusprendus, jog vienai pačiai per brangu rūpintis tuo turtu, ieškovė 1986 m., bet tikslios datos nurodė neprisimenanti, paaiškino nupirkusi iš mamos minėtą nekilnojamąjį turtą už suderėtą 12 000 litų sumą, o pinigus, kaip sutarta, išdalijusi trims mamos dukroms. Su mama tuomet žodžiu sutarę, kad atsiradus būtinybei jai gyventi minėtame name, nes anuomet mama gyveno Klykolių kaime, jai bus skirta dalis minėto suremontuoto namo. Su mamos žinia, pasitelkus architektą buvo sudarytas namo rekonstrukcijos planas, iš banko V. A. K. vardu paimta 4000 JAV dolerių paskola namo langams į plastikinius pakeisti. Visi pagrindiniai rekonstrukcijos darbai, anot ieškovės, atlikti netrukus po 1998-12-04 sudarytos turto pirkimo-pardavimo sutarties, t. y. 1999-2000 metų laikotarpiu, ką patvirtina byloje pateikti kvitai ir sąskaitos-faktūros, nors rekonstrukcijos darbai buvo atliekami ir iki 2009 metų, kol ieškovė ten gyvenusi, tačiau pilnai nebaigti yra iki šiol. Ieškovės teigimu, mama V. N. savo lėšomis prie rekonstrukcijos neprisidėjo, nes pragyveno tik iš gaunamos senatvės pensijos. Sutarus, jog mama testamentu po savo mirties jai skirtą 15/100 turto dalį paliks ieškovei, mamos vardu minėta turto dalis – 15/100 turto buvo užregistruota ir 1994 metais mama testamentą pasirašė. Tačiau 2015 metais pas notarę mama pasirašė kitą – savo turto dalies dovanojimo atsakovui K. N. sutartį. Ieškovė iki 2009 metų gyveno minėtu adresu (duomenys neskelbtini), iš kurių paskutinius pusantrų metų – kartu su mama, o pastaruosius 10 metų ieškovė gyvena Vilniuje, mama išsikraustė gyventi į butą. Pasak ieškovės, K. N. minėtu adresu niekada negyveno, tik kartais ateidavo pas mamą. Ieškovės santykiai su broliu pablogėjo 2008 metais dėl brolio asocialaus gyvenimo būdo. Ieškovė jau 10 metų Naujojoje Akmenėje negyvena, tik apsilanko minėtu adresu, ten negyvena ir atsakovas, dėl ko sprogo namo šildymo sistema, nuplėštas stogas, ką patvirtina byloje pateiktos gyvenamojo namo fotonuotraukos, atspindinčios dabartinę šio nekilnojamojo turto būklę. Netrukus po mamos mirties ieškovė skambino atsakovui ir ragino susitikti bei susitarti dėl būtinų investicijų namo remonto darbams atlikti, tačiau išgirdo tik atsakovo reikalavimą sumokėti jam 10000 Eur kompensaciją už jo turimą turto dalį. Šiuo metu minėtas nekilnojamojo turto objektas yra negyvenamas, tik ieškovų prižiūrimas. Ieškovė patvirtino internetiniame portale „Aruodas“ prieš 3-4 metus patalpinusi skelbimą apie parduodamą minėtą nekilnojamąjį turtą, tačiau tik norėdama sužinoti tokio turto pardavimo sandorio kainą, tačiau už skelbime nurodytą 45 000 Eur sumą šiuo objektu niekas nesusidomėjo.

Teismo posėdžio metu ieškovas V. A. K. patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti visiškai. Paaiškino, kad ginčo turto rekonstrukcija buvo atlikta su anuometės turto bendrasavininkės V. N. leidimu, kurį ji pati pasirašė. Rekonstrukcija atlikta pagal architekto sudarytą planą, orientuojantis į tai, kad gyvenamasis namas skirtas gyventi vienai šeimai, o V. N. buvo paliktas vienas kambarys namo antrame aukšte, bei galimybe naudotis name esančiais sanitariniais mazgais. Rekonstrukcijos metu buvo išgriautos gyvenamojo namo visos vidinės pertvaros, paliktas tik namo karkasas ir pagal planą atlikta rekonstrukcija, t. y. pristatytas priestatas (katilinė), prieangis, faktiškai namas perdarytas iš naujo, įrengtas kombinuotas stacionarus elektrinis šildymas. Pagal rekonstrukcijos projektą, kiemo statinių – pavėsinės ir lauko tualeto nebeliko, nes tualetas buvo įrengtas gyvenamojo namo viduje, todėl šie statiniai nugriauti, liko tik šulinys. Visa tai, ieškovo teigimu, atlikta iki V. N. pasirašytos dovanojimo sutarties 2015 metais. Nei V. N., nei atsakovas K. N. savo lėšomis ar darbu prie minėto gyvenamojo namo rekonstrukcijos neprisidėjo, to ir nebuvo prašyta, kadangi tikėtasi, jog visas turtas priklausys ieškovams, į jo rekonstrukciją investuotos tik ieškovų lėšos. Minėto nekilnojamojo turto rekonstrukcija pilnai nebaigta iki šiol, kaip nurodyta dokumentuose, gyvenamojo namo baigtumas yra 72 procentai. O namą jiedu su žmona prižiūri pastaruosius 10 metų, atvažiavę aptvarko teritoriją, atlieka einamuosius būtiniausius remonto darbus, nors ten ir negyvena. Po 2015 m. metų, kuomet atsakovas dovanojimo sutartimi gavo ginčo turto dalį, jiedu su žmona prašė atsakovo prisidėti prie namo remonto, išlaikymo darbų, tačiau šis nesutiko ir neprisidėjo, tuo tarpu ieškovai iki šiol atlieka įvairius namo remonto darbus – dalinį stogo, lubų keitimą. Pasakyti, ar atsakovas turi raktą nuo mamos jam dovanoto turto dalies, kad galėtų juo naudotis, ieškovas negalėjo, nes nežino, kadangi su atsakovu nebendrauja. Atsakovo pateiktos turto vertinimo išvados ieškovas nurodė neginčijąs, sutinkąs atsakovui išmokėti piniginę kompensaciją pagal savo atliktus skaičiavimus proporcingai atsakovo valdomai turto daliai.

Ieškovų atstovė advokatė Irma Bekerė teismo posėdžio metu ieškovų poziciją palaikė, prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai jame nurodytais motyvais. Ieškovų atstovė, atsižvelgiant į atsakovo pateiktą antstolės Elenos Miliauskienės patvarkymą, liudijantį, jog atsakovas įsiskolinimų jokiems kreditoriams nebeturi, patikslino ieškinio reikalavimą – pervesti priteistiną kompensacijos sumą į antstolės sąskaitą ir prašė priteistą kompensaciją priteisti atsakovui. Paaiškino, kad bylos šalys susiję giminystės ryšiais – ieškovė A. K. ir K. N. yra brolis ir sesuo, jie yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. A. K. priklauso 85/100, o K. N. –15/100 nekilnojamojo turto, o būtent – gyvenamojo namo ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių. A. K. nuosavybės teisę į šį turtą įgijo 1998 m. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, o atsakovas – 2015 m. sudarytos dovanojimo sutarties pagrindu iš savo motinos V. N., mirusios (duomenys neskelbtini). Akcentavo, jog nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad V. N. jai priklausančią turto dalį – 15/100 nekilnojamojo turto 1994-01-26 sudarytu testamentu buvo palikusi savo dukrai – ieškovei A. K. ir padavusi testamentą jai. Todėl ieškovė, pagrįstai tikėdamasi, kad minėtas turtas po motinos mirties atiteks jai nuosavybės teise, ėmėsi viso turto atnaujinimo darbų – atliko rekonstrukciją (teismui pateikti projektai ir išlaidas patvirtinantys dokumentai, paimta 3750 JAV dolerių paskola, kuri investuota į minėtą turtą). Iš viso ieškovai yra paskaičiavę, jog minėto namo rekonstrukcijai yra išleidę 21 228 Eur suma, kurios dalį – 8 257,71 Eur išlaidų patvirtinančius dokumentus ieškovai yra pateikę, o dar 12 971 Eur vertės investicijos dokumentais nėra pagrįstos, nes dokumentai neišsaugoti. Atsižvelgiant į atsakovo prašymu atlikto turto vertinimo metu nustatytą viso turto minėtu adresu, t. y. tiek pastatų, tiek ir žemės sklypo nustatytą bendrą vertę – 41 000 Eur, ieškovai, įvertinę atsakovui priklausančią turto dalį – 15/100, bei atsižvelgę į valstybės įmonės „Registrų centras“ išraše nurodytas atskirų nekilnojamojo turto dalių objektų vertę, proporcingai apskaičiavo, kad ieškiniu prašomo atidalinti turto, priklausančio ieškovams, vertė sudaro 61,5 procentus viso turto vertės, t. y. 25 215 Eur. Todėl atsakovui priklausanti dalis – 15/100 turto atitinkamai įvertinama 3782, 25 Eur. Nustatant atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos dydį už atsakovui priklausančios ginčo turto dalies atidalijimą, ieškovų atstovės nuomone, turėtų būti atsižvelgta į išimtinį ieškovų rūpestį minėtu nekilnojamuoju turtu, investicijas jį rekonstruojant, mokėtus komunalinius mokesčius, rūpinimąsi turtu kaip savu bei šiai dienai esamą turto susidėvėjimą, kurį patvirtina dabartiniu metu daryto turto fotonuotraukos, todėl nagrinėjamu atveju sąžininga ir teisinga atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos suma būtų 3000 Eur. Ieškovų atstovės nuomone, kitaip atidalinti ginčo turto nėra galimybės, nes atsakovui priklauso labai maža šio turto dalis, kurios nėra galimybės atskirti, be to, šalys nesutaria, o ir konstrukcinės pastato savybės to neleidžia padaryti, todėl siūlomas turto atidalijimo būdas yra racionaliausias. Dėl piniginės kompensacijos, išmokėtinos atsakovui už jo valdomą ginčo turto dalį, dydžio paskaičiavimas, kaip nurodė ieškovų atstovė, atliktas atsižvelgiant į viešojo registro – VĮ „Registrų centras“ 2015 metų fiksuotus duomenis, t. y. nustatytą objekto visų sudėtinių dalių atskirai vidutinę rinkos vertę bei apskaičiavus prašomo atidalinti turto, t. y. gyvenamojo namo ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių proporciją, kuri sudaro 61,5 procentus viso registruoto turto kartu su žemės sklypu. Toks paskaičiavimas atliktas atsižvelgiant ir į turto vertinimo metodiką lyginamuoju būdu, kadangi turtas vertinamas ir pardavimo sandoriai sudaromi kaip vieno nedalomo objekto, t. y. pastatų su priklausiniais ir žemės sklypu, kadangi atskirai įvertinti sklype esančius atskirus objektus ar statinius turto vertintojams sudėtinga ir turto vertintojai tokios paslaugos negalintys suteikti.

Teismo posėdžio metu atsakovas K. N. su ieškiniu sutiko iš dalies. Jis paaiškino, kad sutinka su turto atidalijimo būdu, tačiau nesutinka su ieškovų siūlomos piniginės kompensacijos dydžiu. Atsakovo nuomone, jam išmokėtinos piniginės kompensacijos suma turėtų būti 5000 Eur, kuri paskaičiuota pagal viso turto vertę. Atsakovas nuo 2009 m. gyveno kartu su mama V. N. bute, o jo santykiai su ieškovais pablogėjo po mamos pasirašytos turto dalies dovanojimo sutarties. Atsakovas patvirtino, kad name minėtu adresu niekada negyveno, jokių daiktų ten neturi ir raktų įeiti į ginčo turtą ieškovų neprašė dėl blogų santykių su ieškovais. Atsakovo teigimu, ieškovai jo pagalbos ar lėšų namui remontuoti nei iki 2015 metų dovanojimo sutarties pasirašymo, nei po to neprašė, todėl jis niekuo ir neprisidėjo. Atsakovo žiniomis, mama V. N. prie namo rekonstrukcijos prisidėjo savo lėšomis, t. y. už parduotą savo žemę gautais 6000 Lt bei persikeliant iš kaimo atsivežtomis santaupomis – 8000 Lt, kuriuos atidavusi ieškovei A. K., tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų neturi. Be to, ieškovų nurodyta 4000 Eur paskola namo rekonstrukcijos darbams atlikti, atsakovo teigimu, buvo panaudota ne namui rekonstruoti, o Finansinių nusikaltimų tarnybos paskirtai ieškovams baudai už padarytus finansinius nusikaltimus sumokėti. Atsakovas nurodė, jog tik prieš pat kreipiantis ieškiniu į teismą, t. y. 2019 m., ieškovai jam pranešė radę namo pirkėją, sutikusį pirkti turtą už 44 000 Eur, tuomet jis ir paprašęs savo pinigų dalies – 7000 Eur už jam priklausančią turto dalį, tačiau ieškovai su tuo nesutikę ir pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko. Atsakovas teismui patvirtino, kad jokių skolinių įsipareigojimų kreditoriams bylos nagrinėjimo dienai nebeturi ir pateikė teismui tai patvirtinantį antstolės patvarkymą.

Atsakovo atstovas advokatas Žilvinas Astrauskas atsakovo poziciją palaikė, su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko dėl jo atidalijimo būdo, tačiau nesutiko su ieškovų siūlomos kompensacijos dydžiu – 3000 Eur, kuri yra 782 Eur mažesnė už atsakovui priklausančios turto dalies proporcingai paskaičiuotą sumą, kuri ieškovų buvo sumažinta dėl to, jog atsakovas neprisidėjo prie namo rekonstrukcijos. Atstovo nuomone, atsakovas K. N. ginčo turto bendrasavininkiu tapo tik 2015 metais, todėl ieškovų pretenzijos atsakovui dėl neprisidėjimo prieš šitų darbų išlaidų yra nepagrįstos. Atsakovo atstovas pritarė atstovaujamojo išsakytai pozicijai dėl prašomos priteisti atsakovui piniginės kompensacijos dydžio – 5000 Eur, nors jam tenkančio turto dalies vertė, atsižvelgiant į turto vertinimo išvadoje nurodytą visą turto vidutinę rinkos kainą – 41000 Eur, būtų 6150 Eur. Atsakovo atstovo nuomone, 5000 Eur piniginės kompensacijos suma nagrinėjamu atveju būtų protinga ir teisinga. Minėtas turto vertinimas buvo atliktas lyginamuoju metodu, t. y. palyginus analogiško turto toje pačioje vietovėje pardavimo sandorius. Turto vertinimo dienai analogiškų ginčo turtui pastatų be žemės sklypo pardavimo sandorių sudaryta nebuvo, todėl turto vertinimas buvo atliktas su žemės sklypu. Nurodė, kad turto vertintojui prašymo įvertinti atskirai nekilnojamojo turto objektus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatytos bylos nagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, ieškovės A. K. vardu įregistruota 85/100 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (stoginė 7I1 m, lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pagal 1998-12-04 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-4251. Atsakovo K. N. vardu įregistruota 15/100 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (stoginė 7I1 m, lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pagal 2015-11-19 dovanojimo sutartį Nr. 2-6344. Kaip šalys teismo posėdžio metu patvirtino, atsakovui jo vardu įregistruotą turto dalį dovanojimo sutartimi perleido ieškovės ir atsakovo motina V. N.. Santuoka tarp ieškovų buvo įregistruota 1975-01-25 (Santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).). 1994-01-26 testamentu V. N. (ieškovės ir atsakovo motina) jai priklausančią pastatų adresu (duomenys neskelbtini), dalį paliko savo dukrai A. K. (ieškovei). Ieškovės ir atsakovo motina V. N. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš UAB „Aireda“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. MŽ19/05-144 pateikta išvada patvirtina, kad vertinamo objekto – žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, paskaičiuota lyginamuoju metodu, yra 41000 Eur.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, 85/100 dalys atidalintino turto - gyvenamojo namo ir kiemo statinių adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota ieškovės A. K. vardu, tačiau šį turtą ieškovai įgijo santuokos metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija (civilinė byla Nr. 3K-P-186/2010) atkreipė dėmesį į tai, kad praktikoje nevienareikšmiškai suprantama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.88 straipsnio 3 dalies norma, kurioje nustatyta, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, todėl kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Plenarinė sesija pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties nustatant bendrą sutuoktinių turtą, turi būti vadovaujamasi ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis.

Nagrinėjamu atveju, nors atidalinamo turto 85/100 dalys įregistruotos tik ieškovės A. K. vardu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis turtas įgytas ieškovų santuokos metu, iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovai pripažįsta, jog minėtas turtas jiems priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, yra pagrindas 85/100 dalis atidalintino turto pripažinti ieškovų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškovai ir atsakovas yra atidalintino turto bendraturčiai, kuriems atidalintinas turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (ieškovams priklauso 85/100 dalys, atsakovui priklauso 15/100 dalių atidalintino turto).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik, nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba, jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais.

Šiuo nagrinėjamu atveju tarp šalių nekyla ginčas dėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto atidalijimo būdo. Ieškovai pareiškė reikalavimą priteisti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovui priklausančią 15/100 dalį gyvenamojo namo ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, o atsakovui iš ieškovų priteisti kompensaciją pinigais. Atsakovas su tokiu šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto atidalijimo būdu sutinka. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, jog šalys sutaria ir tarp šalių nėra ginčo dėl nekilnojamojo turto atidalijimo būdo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su ieškovų dalimi, yra labai maža ir jos realiai negalima atidalyti, į tai, kad atsakovas niekada nesinaudojo ir nesiekia naudotis jam priklausančio turto dalimi, kas sudaro pagrindą atsakovo interesą naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinti kaip labai svarbiu, sprendžia, kad toks daikto atidalijimo būdas yra racionalus, atitinkantis bendraturčių interesus bei sudarantis galimybę ateityje išvengti konfliktų dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu.

Tarp šalių kilo ginčas dėl piniginės kompensacijos dydžio. Ieškovai prašo priteisti 3000 Eur dydžio kompensaciją, atsakovas – 5000 Eur dydžio kompensaciją.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Pažymėtina, kad ieškovai pirminiame ieškinyje reikšdami reikalavimą atsakovui priteisti 1444 Eur dydžio kompensaciją, rėmėsi Nekilnojamojo turto registre nurodyta nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte. Su tokia ginčo turto verte atsakovas nesutiko, todėl atsakovas kreipėsi į UAB „Aireda“ turto vertintoją su prašymu dėl ginčo turto įvertinimo. Iš UAB „Aireda“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. MŽ19/05-144 pateiktos išvados matyti, kad ginčo turtas, t. y. gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, nėra atskirai įvertinti, iš ataskaitoje esančios išvados matyti, kad vertinimo objektas yra žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini), šis visas nekilnojamojo turto objektas įvertintas 41000 Eur. Vertinant tai, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 15/100 dalys tik gyvenamojo namo ir vieno gyvenamojo namo priklausinio – kiemo statinių, o likusio nekilnojamojo objekto – žemės sklypo ir kitų gyvenamojo namo priklausinių (du garažai, du sandėliai) dalis atsakovui nepriklauso, pripažintina, jog skaičiuoti kompensacijos dydį nuo viso įvertinto nekilnojamojo turto objekto proporcingai 15/100 atsakovui priklausančiai turto daliai nėra teisinga (tokiu būdu paskaičiuotos kompensacijos dydis yra 6150 Eur). Pažymėtina, kad atsakovui buvo suteikta galimybė (atidėtas bylos nagrinėjimas) kreiptis į turto vertintoją su prašymu tik dėl gyvenamojo namo ir kiemo statinių rinkos vertės nustatymo, tačiau šia teise atsakovas nepasinaudojo.

Siekiant apskaičiuoti piniginės kompensacijos dydį pagal atsakovo pateiktą nekilnojamojo turto vertinimo atskaitoje nurodytą turto vertę, ieškovai patikslintame ieškinyje ir ieškovų atstovė teismo posėdžio metu siūlė atidalinamo turto dalį procentine išraiška nustatyti pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą viso nekilnojamojo turto objekto rinkos vertės ir atidalinamo turto rinkos vertės santykį. Teismas sutinka su tokiu ieškovų siūlomu proporcijos paskaičiavimu, tačiau pažymi, kad ieškovai klaidingai nurodė Nekilnojamojo turto registre nurodytą viso nekilnojamojo turto vertės dydį (nurodė 15661 Eur). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė – 9600 Eur, garažo – 1859 Eur, sandėlio – 697 Eur, garažo – 816 Eur, sandėlio – 667 Eur, kiemo statinių – 26 Eur, žemės sklypo – 4170 Eur, viso vertė – 17835,00 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, prašomo atidalinti turto vertė yra 9626 Eur. Taigi, prašomo atidalinti turto vertė proporcingai sudaro 53,97 proc. viso turto vertės. Kadangi atsakovo pateiktoje nekilnojamojo turto atskaitoje viso nekilnojamojo turto vertė nustatyta 41000 Eur, o prašomo atidalinti nekilnojamojo turto vertė sudaro 53,97 proc. viso turto vertės, tai atidalinamo turto (gyvenamojo namo ir kiemo statinių) vertė pagal atsakovo pateiktą nekilnojamojo turto vertinimo atskaitą yra 22127,70 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui priklauso tik 15/100 dalys atidalinamo turto, tai atsakovui priklausančios turto dalies bendrojoje nuosavybėje vertė pagal atsakovo pateiktą nekilnojamojo turto atskaitą yra 3319,16 Eur (ieškovų netikslus paskaičiavimas - 3 782,25 Eur).

Pažymėtina, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nelabai sutinkanti su atsakovo pateiktoje nekilnojamojo turto vertinimo atskaitoje nurodyta nekilnojamojo turto rinkos verte dėl subjektyvumo, tačiau šių aplinkybių nepagrindė, patys ieškovai neteikė įrodymų, pagrindžiančių atidalintino turto rinkos vertės. Juolab, kad iš atsakovo pateikto įrodymo – internetiniame puslapyje „m.aruodas.lt“ ieškovų patalpinto skelbimo matyti, jog patys ieškovai nurodė viso parduodamo nekilnojamojo turto (žemės sklypo, gyvenamojo namo su priklausiniais) kainą – 45000 Eur, kuri yra dar didesnė nei atsakovo ataskaitoje nurodyta nekilnojamojo turto rinkos vertė – 41000 Eur. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai patys neįrodinėjo atidalintino turto vertės, patikslintame ieškinyje kompensacijos dydis apskaičiuotas remiantis būtent atsakovo pateiktoje ataskaitoje nurodyta nekilnojamojo turto rinkos verte, teismas skaičiuodamas priteistinos kompensacijos dydį, remiasi atsakovo nekilnojamojo turto ataskaitoje nurodyta nekilnojamojo turto rinkos verte.

Ieškovai jų paskaičiuotos kompensacijos dydį (pagal ieškovus paskaičiuota kompensacija yra 3782,25 Eur) prašo sumažinti iki 3000 Eur. Šį prašymą grindžia tuo, kad 1994 metais ieškovės motina V. N. testamentu jai priklausančią ginčo turto dalį buvo užrašiusi ieškovei, todėl ieškovai visą turtą prižiūrėjo kaip savo, tik 2016 metais po motinos mirties paaiškėjo, kad mama sudarė dovanojimo sutartį. Ieškovai ginčo turtą jau valdo ilgą laiką, moka visus su turtu susijusius mokesčius, draudžia turtą, ieškovai savo lėšomis vykdė namo rekonstrukciją, skolinosi lėšų statyboms, investavo savo asmenines lėšas, ieškovų skaičiavimais, jie namo rekonstrukcijai išleido 21228,71 Eur, šiam tikslui jie buvo paėmę 3750 Eur JAV dolerių paskolą iš banko, įkeitę savo turtą. Ieškovų pastangomis namo vertė padidėjo. Atsakovas ginčo turte nesilanko, juo nesirūpina, ginčo turto būklė greitai prastėja.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, 85/100 dalys atidalinamo turto ieškovės vardu buvo įregistruotos 1998 metais, nuo to laiko ieškovai prižiūri gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, byloje pateikti rašytiniai įrodymai (kvitai, sąskaitos) patvirtina, jog ieškovai atliko gyvenamojo namo remonto darbus, pirko statybines medžiagas, įvairias apdailos prekes ir kt., mokėjimo kvitais pagrindė 8257,71 Eur išlaidas. Kaip nurodė ieškovai, namo rekonstrukcijai jiems bankas 2000 metais suteikė paskolą, šiai aplinkybei pagrįsti ieškovai pateikė hipotekos lakštą. Įvertinus šiuos pateiktus rašytinius įrodymus, nėra pagrindo abejoti, jog ieškovai nuo 1998 metų iki šiol savo lėšomis yra atlikę atidalinamo turto pagerinimą. Be to, teismas vertina ir tai, kad 15/100 dalys atidalinamo turto iki 2015-11-19 priklausė ieškovės ir atsakovo motinai V. N., kuri 1994 metais buvo parašiusi testamentą, kuriuo jai priklausančią pastatų adresu (duomenys neskelbtini), dalį paliko savo dukrai (ieškovei) ir tik po mamos mirties, t. y. 2016 metais, ieškovė sužinojo apie mamai priklausančios turto dalies perleidimą atsakovui. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovai nuo ginčo turto įsigijimo iki ieškovės mamos mirties buvo suinteresuoti rūpintis ne tik jiems priklausančia turto dalimi, bet ir mamai priklausančia turto dalimi. Paminėtina ir tai, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Kaip nustatyta šioje byloje, atsakovui atidalinamo turto dalis (15/100 dalys) nuosavybės teise priklauso nuo 2015-11-19, nuo to laiko atsakovas savo turto dalimi nesirūpina, neprisideda proporcingai prie turto išlaikymo, mokesčių nemoka. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, už atidalinamo turto priteisiamos kompensacijos dydį nuo 3319,16 Eur mažina iki 3000,00 Eur.

Byloje tiek pateikta antstolio pažyma, tiek teismo posėdžio metu duoti atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas įsiskolinimų kreditoriams nebeturi, priverstiniai skolų išieškojimai atsakovo atžvilgiu yra užbaigti. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovams patikslinus reikalavimą kompensaciją priteisti atsakovui, yra pagrindas už atidalinamo turto dalį kompensaciją iš atsakovų priteisti atsakovui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidas sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis ir 1653,67 Eur už advokato teisinę pagalbą. Nors pateiktų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoms rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą pagalbą maksimalaus dydžio, tačiau teismas mažina šias išlaidas atsižvelgdamas į sekančias aplinkybes. Pažymėtina, kad ši byla buvo iškelta 2018-10-22, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl byloje taikyto mediacijos proceso, bylos perdavimo nagrinėti kitam teisėjui, bylą nagrinėjančios teisėjos ligos, be to, atsakovo prašymu byloje buvo atliekamas nekilnojamojo turto rinkos vertinimas. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas sutiko, jog byloje būtų taikyta mediacija, kuri buvo nutraukta ne atsakovo, o mediatoriaus iniciatyva. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovas nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, kad jo procesinis elgesys buvo netinkamas. Be to, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintoją, už turto vertinimą patyrė 300,00 Eur išlaidas. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į atsakovui priteistinos kompensacijos dydį, į tai, kad atsakovas iš dalies sutiko su ieškiniu, t. y. jis sutiko su nekilnojamojo turto atidalinimo būdu, tik nesutiko su piniginės kompensacijos dydžiu, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, iš atsakovo ieškovams priteistinos išlaidos už advokato teisinę pagalbą mažintinos iki 1000,00 Eur (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad ieškovės A. K. vardu įregistruotos 85/100 dalys gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 85/100 dalys kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovams A. K. ir V. A. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Atidalinti bendraturčiams A. K. ir V. A. K. bei K. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (ieškovės A. K. vardu įregistruotos 85/100 dalys atidalinamo turto, kuris ieškovams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių teise, o atsakovo K. N. vardu įregistruotos 15/100 dalys atidalinamo turto) tokiu būdu:

priteisti ieškovams A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 15/100 dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 15/100 dalis kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistruotų K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu pagal 2015-11-19 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

priteisti solidariai iš ieškovų A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3000,00 Eur (trijų tūkstančių Eur) dydžio kompensaciją už ieškovams A. K. ir V. A. K. atitenkančias K. N. vardu įregistruotas 15/100 dalis gyvenamojo namo ir 15/100 dalis kiemo statinių atsakovui K. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. N. 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis Eur) žyminio mokesčio ir 1000,00 Eur (vieną tūkstantį Eur) išlaidų už advokato teisinę pagalbą ieškovams A. K. ir V. A. K..

Sprendimas gali būti skundžiamas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.