- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-18
- Bylos Nr.
- eI3-1938-979/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07263-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Fomičiovos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą prašydamas:
1.1. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. A51-86665/23(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl papildomų grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimo iki nacionalizacijos buvusio savininko F. S. turėtos žemėvaldos ribose“ (toliau – Sprendimas).
1.2. Įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – Administracija) iš naujo išnagrinėti klausimą dėl laisvos neužstatytos žemės sklypų suformavimo buvusio žemės savininko F. S. turėtoje žemėje (buvusią (duomenys neskelbtini) vienkiemyje, pagal dabartinį suskirstymą (duomenys neskelbtini).).
2. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:
2.1. Pareiškėjas yra pretendentas atskurti nuosavybės teise į buvusio žemės savininko F. S. turėtą žemę (buvusią (duomenys neskelbtini) vienkiemyje, pagal dabartinį suskirstymą (duomenys neskelbtini)). Atlikus pretenduojamos atkurti nuosavybės teise žemės analizę paaiškėjo, kad yra daug laisvos neužstatytos žemės, kuri pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – Įstatymas) privalo būti grąžinta natūra.
2.2. Sprendimu atsisakyta formuoti laisvus neužstatytus žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, nurodant, kad vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvusio žemės savininko F. S. turėtos žemės plotai priskirti valstybės išperkamai žemei ir natūra negražinami, t. y. užimti gyventojų viešiesiems poreikiams naudojamais susisiekimo infrastruktūros objektais – pėsčiųjų takais, šaligatviais, automobilių stovėjimo aikštelėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis, želdynais.
Šalies argumentai
2.3. Pareiškėjas nurodo, kad Sprendime nurodyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai yra bendro pobūdžio dokumentai, kuriais fiksuojamos bendro pobūdžio nuostatos dėl erdvių prie daugiabučių gyvenamųjų namų planavimo, tačiau, tai nėra kliūtis nuosavybės teisių atkūrimui natūra, nes pareiškėjo pretenduojama atkurti nuosavybės teise žemė nėra pripažįstama valstybės išperkama žeme.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime nurodo nesutinkanti su pareiškėjo skundu ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, tuo pagrindu, kad:
3.1. F. S. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribose ties (duomenys neskelbtini) laisvoje (neužstatytoje) žemėje Administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 30-167 „Dėl sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ suprojektuoti keturi 1,5888 ha bendro ploto žemės sklypai, į kuriuos jau atkurtos nuosavybės teisės ir šie sklypai grąžinti natūra F. S. turto paveldėtojams. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2014 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. A51-103191/14(2.14.2.12-MP8) (toliau – Raštas Nr. 103191) informavo tuometę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kad kartografuoto sklypo ribose esanti žemė, priskirta valstybės išperkamai už kurią piliečiams turi būti atlyginta pagal Įstatymo 16 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 1-591 „Dėl viešųjų erdvių pripažinimo svarbiomis vietos bendruomenei“ (toliau – Tarybos sprendimas Nr. 591) pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodytų urbanizuojamų teritorijų funkcinių zonų „Miesto centras, svarbiausi lokalūs centrai“, „Rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos“ ir „Intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos“ dalyse greta (tarp) daugiabučių gyvenamųjų namų esančios viešosios erdvės yra svarbios vietos bendruomenei.
3.3. Klausimas dėl papildomų natūra grąžintinų žemės sklypų, patenkančių į iki nacionalizacijos buvusio savininko F. S. turėtos žemėvaldos ribas, svarstytas Administracijos direktoriaus pavaduotojos D. N. 2023 m. vasario 17 d. ir 2023 m. kovo 27 d. pasitarimuose restitucijos klausimais (2023 m. vasario 22 d. ir 2023 m. balandžio 4 d. protokolai Nr. A17-157/23 (1 klausimas) ir A17-279/23 (3 klausimas)).
3.4. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 1-893 „Dėl tarybos 2017-07-26 sprendimo Nr. 1-1058 „Dėl Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programos ir šios programos įgyvendinimo aprašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Tarybos sprendimas Nr. 893) bei viešai paskelbtais kaimynijų žemėlapiais, pretendentų pateiktose schemose nurodytos teritorijos patenka į kaimynijų ribas, kurių bendroji erdvė prie daugiabučių gyvenamųjų namų, naudojama šių namų gyventojų reikmėms išlaikant joje rekreacijos, automobilių statymo ir sanitarijos poreikių balansą bei turinti bendrai naudojamus infrastruktūrinius elementus. Schemose nurodytos teritorijos užimtos gyventojų viešiesiems poreikiams naudojamais susisiekimo infrastruktūros objektais – pėsčiųjų takais, šaligatviais, automobilių stovėjimo aikštelėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis, želdynais.
3.5. Pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pretendentų schemose nurodytos teritorijos Nr. 1 ir Nr. 2 priskirtos valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamos, nurodytoje teritorijoje Nr. 3, Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. A30-721/18 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. 721) suprojektuotas bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijų naudojimo būdo žemės sklypas.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) atsiliepimo į pareiškėjo skundą, nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, akcentavo, kad tokios sąvokos kaip „kaimynijų teritorijos“ Įstatyme nėra, be to, atsakovė nurodydama, kad pareiškėjo pageidaujami atkurti natūra žemės plotai yra užimti pėsčiųjų takais, šaligatviais, automobilių stovėjimo aikštelės, vaikų žaidimo aikštelėmis, nepateikė jokių įrodymų, kad minėti objektai yra, t. y. atsakovė vadovaujasi neegzistuojančiomis aplinkybėmis. Pareiškėjo atstovas mano, kad plotai, į kuriuos pareiškėjas pageidauja atkurti nuosavybės teises yra pakankamo ploto, kad būtų galima suformuoti žemės sklypus (pvz. 18 arų ar 10 arų ploto), t. y. priešingai nei teigia atsakovė, jog yra per arti daugiabučių namų, todėl neįmanoma suformuoti racionalių žemės sklypų.
Atsiliepimas
6. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. potvarkiu Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ nustatė, jog Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemei, kurioje gali būti projektuojami žemės sklypai, nėra ir projektavimo procesas yra baigtas. Todėl nagrinėjamu atveju nuosavybės teisių atkūrimas yra negalimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
7. Nagrinėjamos bylos dalykas – Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas.
1. Byloje nustatyta, kad tuometės Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2014 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 49SDP-(14.49.23.)-320 kreipėsi į Administracijos direktorių prašydamas pateikti informaciją apie galimybę suprojektuoti laisvą (laisvus) (neužstatytą (neužstatytus)) žemės sklypą (sklypus), nepriskirtus valstybės išperkamai žemei, grąžinimui natūra pretendentams į buvusio žemės savininko F. S. turėtą žemę. Raštu Nr. 103191 Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, be kita ko, informuotas, kad kartografinėje medžiagoje nurodytas F. S. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) priskirtas valstybės išperkamai žemei, nes užimtas nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais, užstatytas daugiabučiais gyvenamaisiais namais, komercinės ir visuomeninės paskirties pastatais, patenka į valstybinės reikšmės miško plotą į (duomenys neskelbtini) ir vakarinio aplinkkelio ribas.
2. Įsakymu Nr. 721 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti naują kitos paskirties bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo teritorijų valstybinės žemės sklypą valstybės ar savivaldybių funkcijoms įgyvendinti. Į Įsakymu Nr. 721 patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą patenka pareiškėjo pageidaujamas atkurti natūra žemės plotas – pareiškėjo schemoje nurodytas kaip Nr. 4 (Administracijos pasitarimo restitucijos klausimais 2023 m. vasario 22 d. protokole Nr. A17-157/23(3.1.16E-AD) (toliau – 2023-02-22 protokolas) nurodytas, kaip Nr. 3).
3. Iš 2023-02-22 protokolo turinio matyti, kad pasitarime nutarta:
3.1. Pareiškėjo schemoje nurodytą žemės plotą Nr. 5 neformuoti nuosavybės teisių atkūrimui, kadangi tai nėra racionalu (žemės sklypas yra itin mažas).
3.2. Pareiškėjo schemoje nurodytas žemės plotas Nr. 3 (2023-02-22 protokole nurodytas kaip Nr. 4) nėra laisva valstybinė žemė – naudojama panaudos pagrindu.
3.3. Dėl pareiškėjo schemoje nurodytų žemės plotų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4 (2023-02-22 protokole nurodytas kaip Nr. 3) – įvertinti atstumus nuo daugiabučių namų ir tuomet formuoti žemės sklypus grąžinimui.
4. Iš Administracijos pasitarimo restitucijos klausimas 2023 m. balandžio 4 d. protokolo Nr. A17-279/23(3.1.16E-AD) (toliau – 2023-04-04 protokolas) turinio matyti, kad pasitarime nutarta vadovautis Tarybos sprendimu Nr. 893 bei viešai paskelbtais kaimynijų žemėlapiais, formuoti bendro naudojimo teritoriją.
5. Sprendimas priimtas išnagrinėjus Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. vasario 8 d. raštą Nr. 49SD-1177(14.49.136E.) „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę buvusio savininko F. S. iki 1940 metų turėtos žemėvaldos teritorijoje“, kuriuo persiųstas pareiškėjo prašymas suprojektuoti papildomus grąžintinus natūra žemės sklypus buvusio žemės savininko F. S. iki 1940 m. turėtos žemėvaldos teritorijoje pateiktose schemose nurodytose vietose ties (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodyta, kad schemose pažymėti plotai priskirti valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinami, kadangi:
5.1. Klausimai dėl papildomų natūra grąžintinų žemės sklypų, patenkančių į iki nacionalizacijos buvusio žemės savininko F. S. turėtos žemėvaldos ribas, pateiktose schemose nurodytose teritorijose svarstyti Administracijos direktoriaus pavaduotojos D. N. 2023 m. vasario 17 d. ir 2023 m. kovo 27 d. pasitarimuose restitucijos klausimais (2023-02-22 protokolas ir 2023-04-04 protokolas). Pasitarime nuspręsta šias teritorijas formuoti kaip bendro naudojimo teritorijas.
5.2. Vadovaujantis Tarybos sprendimu Nr. 893 bei viešai paskelbtais kaimynijų žemėlapiais, pateiktose schemose nurodytos teritorijos patenka į kaimynijų ribas, kurių bendroji erdvė prie daugiabučių gyvenamųjų namų, naudojama šių namų gyventojų reikmėms išlaikant joje rekreacijos, automobilių statymo ir sanitarijos poreikių balansą bei turinti bendrai naudojamus infrastruktūrinius elementus.
5.3. Tarybos sprendimu Nr. 591 pripažinta, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodytų urbanizuojamų teritorijų funkcinių zonų „Miesto centras, svarbiausi lokalūs centrai“, „Rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos“ ir „Intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos“ dalyse greta (tarp) daugiabučių gyvenamųjų namų esančios viešosios erdvės yra svarbios vietos bendruomenei.
6. Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad deklaratyvūs atsakovo teiginiai neparemti objektyviais duomenimis, todėl Sprendimas neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų.
7. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, be kita ko, nurodyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal Įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.
8. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad žemė iš Įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.
9. Viešai skelbiamais Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, nustatyta kad pareiškėjo schemoje nurodyti žemės plotai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 5 patenka į intensyvaus užstatymo funkcinę zona, t. y. visas gyvenamąsias teritorijas apibendrinanti funkcinė zona su gyvenamosios aplinkos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, taip pat gyventojų rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais. Pareiškėjo schemoje nurodytas žemės plotas Nr. 4 patenka į intensyviai naudojamų želdynų zoną, t. y. neužstatytą funkcinę zoną, kuria išskiriamos urbanizuotų teritorijų viešosios erdvės ir bendram naudojimui pritaikytų atskirųjų želdynų teritorijos, taip pat kapinių teritorijos, be kita ko, į Įsakymu Nr. 721 patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
10. Vilniaus miesto kaimynijų teritorijų atnaujinimo programa patvirtinta Tarybos sprendimu Nr. 893, kurios 4.8 papunktyje nurodyta, kad kaimynijos teritorija – bendroji erdvė prie daugiabučių gyvenamųjų namų, naudojama šių namų gyventojų reikmėms išlaikant joje rekreacijos, automobilių statymo ir sanitarijos poreikių pusiausvyrą. Kaimynijos teritorija pagal erdvinį ir funkcinį ryšį jungia ne mažiau kaip 3 daugiabučius gyvenamuosius namus (išskyrus kaimynijas, kurias pagal patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje daugiabučių namų kvartalų ir rekomenduojamų kaimynijų ribų schemas sudaro mažiau nei 3 daugiabučiai namai), turinčius bendrai naudojamus infrastruktūrinius elementus. Kaimynijos teritorijos priežiūra ir atnaujinimu turi rūpintis greta esančių daugiabučių namų (kaimynijos) gyventojai. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje daugiabučių namų kvartalų ir rekomenduojamų kaimynijų ribų schemas parengia ir tvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei paskelbia Vilniaus miesto interaktyviojo žemėlapio skiltyje „Teritorijų planavimas“. Iš Vilniaus miesto savivaldybės viešai skelbiamo žemėlapio matyti, kad pareiškėjo schemoje nurodyti žemės plotai Nr. 1 ir Nr. 2 patenka į kaimynijos teritorijas.
11. LVAT praktikoje (žr. LVAT išplėstinės kolegijos 2024 m. sausio 31 d. nutartį Nr. eA-4-463/2024) laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto normoje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Išvardintos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra prašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Įstatymo 12 straipsnio punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas (pvz., 2003 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje A11-263-03). Įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką, siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t. y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra (pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje A7-276-04, Administracinių teismų praktika Nr. 5, 2004).
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjas mano, kad nėra kliūčių ruošti dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, tačiau byloje nustatytos aplinkybės, (pareiškėjo schemoje nurodytos teritorijos patenka intensyvaus užstatymo ir intensyviai naudojamų želdynų funkcines zonas, be to, į viešai skelbimams kaimynijų teritorijas (pareiškėjo schemoje nurodyti žemės plotai Nr. 1 ir Nr. 2), į Įsakymu Nr. 721 patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (pareiškėjo schemoje nurodytas žemės plotas Nr. 4) ir suteiktas panaudai (pareiškėjo schemoje nurodytas plotas Nr. 3 (2022-02-22 protokolas)) patvirtina, kad žemės plotai, į kuriuos pareiškėjas pageidautų atkurti nuosavybės teises, yra ir bus naudojami visuomenės poreikių tenkinimui. Pareiškėjo pateikta schema, be kita ko, ir 2024 m. gegužės 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nepaneigia, kad pareiškėjo pateiktoje schemoje nurodyti žemės plotai yra priskirtini valstybės išperkamai žemei ir nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių natūra.
13. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Sprendime pagrįstai konstatuota, jog vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 3 punktu pareiškėjo schemoje nurodyti žemės plotai priskiriami valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinami.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovė Sprendime nurodė teisės normas, kuriomis remiasi konstatuodama, kad pareiškėjo schemoje nurodyti žemės plotai pagal Įstatymo 12 straipsnio 3 dalį yra priskirtini valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinami, tačiau Sprendimo turinys tik iš dalies atitinka VAĮ 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, t. y. nėra nurodyta visų aplinkybių tiesiogiai susijusių su pareiškėjo individualia situacija.
16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi (žr., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimus). Tai atitinka ir šiuolaikinę teisės sampratą, kuri remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Taigi turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu būtų formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai, nes ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas (pvz., LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007, 2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011, 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1733-502/2021).
17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (pvz., LVAT 2008 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-320/2008 ir kt.). Vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo (pvz., LVAT 2014 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-460/2014, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2742-602/2021 ir kt.).
18. Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nors atsakovės Sprendimas tik iš dalies atitinka individualiam administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, tačiau nagrinėjamoje byloje teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, ir padarė išvadą, kad žemės plotai, į kuriuos pareiškėjas pageidautų atkurti nuosavybės teises, yra ir bus naudojami visuomenės poreikių tenkinimui, todėl Sprendime pagrįstai konstatuota, jog vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 3 punktu pareiškėjo schemoje nurodyti žemės plotai priskiriami valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinami.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors Sprendime nėra nurodyta visų aplinkybių, tiesiogiai susijusių su pareiškėjo individualia situacija, tačiau šis trūkumas neturi įtakos galutinio sprendimo priėmimui, t. y. Sprendime yra aiškiai nurodyta, kad vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 3 punktu pareiškėjo schemoje nurodyti žemės plotai priskiriami valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinami. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skunde nurodytais motyvais ir argumentais, nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą. Nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinio pareiškėjo reikalavimo – įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti klausimą dėl laisvos neužstatytos žemės sklypų suformavimo buvusio savininko F. S. turėtoje žemėje, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
20. Pareiškėjo skundą atmetus, prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstumas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.