Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B. P. ir I. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. P. ir I. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Gintaro krantas“, uždaroji akcinė bendrovė „Geosmart“, V. V., P. V., A. V., T. V., V. D., I. N., G. K., V. J. (V. J.), L. T., R. B., J. R., S. G., E. P., R. B., N. L., K. L., A. K. ir K. K.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjai B. P. ir I. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 13SK-300-(14.13.111.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir NŽT 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimas, Skundžiamas sprendimas).

2. Pareiškėjai nurodė, kad jie yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrasavininkiai. Žemės sklypo reglamentas buvo nustatytas Klaipėdos miesto valdybos 2000 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 577 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniais: žemės sklypas buvo suskaidytas į 20 (dvidešimt) mažesnių sklypų vilų statybai bei atitinkamą dalį infrastruktūros rekonstrukcijai ir plėtrai (gatvių ir kelių tinklui, kitoms komunikacijoms įrengti ir eksploatuoti), numatyta vilų kvartalo su nauja inžinerine infrastruktūra, gatvių bei privažiavimo tinklų statyba. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 1-102 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano korektūra – sklypo teritorijos rekreacinė paskirtis pakeista į gyvenamosios, komercinės, rekreacinės, infrastruktūros ir bendrojo naudojimo želdynų teritorijas. Tokiu būdu buvo suplanuotas individualių gyvenamųjų namų kvartalas su atitinkamomis teritorijomis gyvenamųjų namų, komercinės paskirties pastato ir inžinerinės infrastruktūros, skirtos aptarnauti kvartalo teritorijoje pastatytiems gyvenamiesiems namams, statybai.

3. 2016 m. birželio mėnesį pareiškėjai kartu su kitais žemės sklypo bendrasavininkais kreipėsi į UAB „Geosmart“ su prašymu parengti žemės sklypo patikslintus kadastrinius matavimus, kurių pagrindu pareiškėjams būtų sudaryta galimybė įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, t. y. išpirkti iš valstybės jų bendrai naudojamą žemės sklypo dalį. Atlikus kadastrinius matavimus, 2016 m. spalio 3 d. parengtas žemės sklypo planas, kuriame išmatuota pareiškėjų bendrai naudojama žemės sklypo dalis, plane pažymint ją indeksais „11“ ir „12“, nurodant, jog jas sudaro atitinkamai „3 569 kv. m“ ir „171 kv. m“. Pareiškėjai savo sutikimą su šio plano duomenimis patvirtino 2016 m. lapkričio 4–7 dienomis. Tačiau, susipažinus su UAB „Geosmart“ parengta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla, paaiškėjo, jog UAB „Geosmart“ atstovai po pareiškėjų pritarimo 2016 m. spalio 3 d. parengtam žemės sklypo planui savo iniciatyva, apie tai neinformavę pareiškėjų, 2017 m. gegužės 2–18 dienomis atliko šio plano korekcijas, kurių pagrindu pareiškėjų bendrai naudojama žemės sklypo dalis, ankstesniame žemės sklypo plane pažymėta indeksu „11“, be jokio pagrindo sumažinta iki „2 041 kv. m“, likusią jos dalį priskiriant naujai įbraižytoms žemės sklypo dalims indeksais „13“ ir „14“, kurių plotas nurodomas atitinkamai „1 202 kv. m“ ir „326 kv. m“.

4. Pareiškėjai nurodė, kad 2016 m. lapkričio mėnesį Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-554-1032/2017, kurioje ieškovė gyvenamųjų namų savininkų bendrija (toliau – ir GNSB) „Gintaro krantas“ kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 14 d. įsakymą „Dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. N21/2008-0095 nutraukimo“; pripažinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos inicijuotą 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti nuomos sutartį nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovą tęsti 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti nuomos sutartį vykdymą. Susipažinus su minėtoje civilinėje byloje atsakovo pateiktais dokumentais buvo matyti, jog be pareiškėjų sutikimo į atskirą teritoriją, pažymėtą indeksu „13“ išskirta teritorija, kurioje Klaipėdos miesto savivaldybės administracija siekia įregistruoti nuosavybės teises į inžinerinį statinį – gatvę. Pareiškėjai prieštaravo tokiam Klaipėdos miesto savivaldybės siekiui, kadangi pareiškėjų bendrai naudojamoje žemės sklypo teritorijoje, pažymėtoje indeksu „13“, jokios gatvės nėra. Be to, VĮ Registrų centre esantys duomenys bylojo, jog servitutas – teisė kitiems asmenims važiuoti ginčo teritorija – nėra įregistruotas. Esant tokioms aplinkybėms, UAB „Geosmart“ neturėjo jokio pagrindo išskirti šios teritorijos į atskirą žemės sklypo dalį, tokiu būdu sudarydama sąlygas ateityje NŽT vykdyti žemės sklypo atskyrimo procedūras.

5. Pareiškėjai pažymėjo, kad po suderinimo su žemės sklypo bendrasavininkiais (2017 m. gegužės 2–18 dienomis) UAB „Geosmart“ atstovai savo iniciatyva atliko šio plano korekcijas, kurioms pareiškėjai nepritaria ir apie kurias jie net nebuvo informuoti. Tai sudarė pagrindą pripažinti, jog UAB „Geosmart“ parengtas žemės sklypo planas yra parengtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnyje įtvirtintą principą dėl bendrąja daline nuosavybės teise valdomo daikto naudojimo. Pareiškėjams neišreiškus pritarimo UAB „Geosmart“ parengto žemės sklypo plano korekcijoms, atsakovas negalėjo šio plano pagrindu pakeisti žemės sklypo kadastro duomenų.

6. Pareiškėjai taip pat nurodė, jog iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, jog prašymą pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis 2017 m. rugpjūčio 8 d. pateikė GNSB „Gintaro krantas“ pirmininkas A. T.. Prie prašymo nebuvo pridėtas įgaliojimas, patvirtinantis A. T. teisę teikti prašymus žemės sklypo bendrasavininkių vardu, todėl darė išvadą, jog minėtas prašymas yra pateiktas neįgalioto asmens.

7. Pareiškėjai teigė, jog Skundžiamas sprendimas neatitinka ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-500 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. 1P-98 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ reikalavimų.

8. Tai pat pareiškėjai tvirtino, kad Skundžiamas sprendimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl turėtų būti panaikintas remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais.

9. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas nurodė, jog GNSB „Gintaro krantas“ pirmininkas A. T. 2017 m. rugpjūčio 8 d. pateikė NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui prašymą priimti sprendimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kadastro duomenų pakeitimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, jog 2017 m. kovo 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-69 (duomenys neskelbtini) gatvė, Klaipėdoje, įtraukta į vietinės reikšmės kelių sąrašą, suteikiant jai kodą LM1688 ir nurodant, kad tai yra savivaldybės nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija siekė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti inžinerinį statinį – (duomenys neskelbtini) gatvę, NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 13SD-1404-(14.13.7.) išsiuntė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ribų planą suderinti. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2017 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. (4.37.)-R2-2533 pateikė suderintą planą ir prašė priimti sprendimą perduoti jai naudotis neatlygintinai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 0,1202 ha dalimi, plane pažymėta indeksu 13/1202. Skundžiamu sprendimu buvo pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kadastro duomenys. 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 13SD-1404-(14.13.7.) NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą dėl kadastro duomenų pakeitimo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. GNSB „Gintaro krantas“ 2017 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 13SD-1637-(14.13.104.) buvo informuotas apie Nekilnojamo turto registre įregistruotus valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, kadastro duomenų pakeitimus. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 13SD-1636-(14.13.7.) informavo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, jog sprendimas dėl žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, perdavimo savivaldybei neatlygintinai naudotis bus priimtas pasibaigus teisminiams ginčams, t. y. įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-l06-1032/2018.

11. Atsakovas teigė, kad NŽT teritorinis skyrius, patikrinęs žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nenustatė aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą. Tvirtino, kad Skundžiamas sprendimas yra teisėtas.

12. Tretieji suinteresuoti asmenys V. V., T. V., G. K., S. G., E. P., N. L., K. L., A. K. atsiliepime į pareiškėjų skundą pritarė pareiškėjų pozicijai ir nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir pareiškėjai.

13. Kiti tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjų skundą nepateikė.

14. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog 2016 m. spalio 14 d. priimtas NŽT įsakymas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties su GNSB „Gintaro krantas“ nutraukimo. Bendrijos pirmininko prašymas pakeisti nustatyto žemės sklypo kadastro duomenis gautas 2017 m. rugpjūčio 8 d. Bendrijos pirmininkas turėjo teisę teikti tokį prašymą, nes Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnis numato bendrijų pirmininkų įgaliojimus, šio straipsnio 9 punkte numatyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Bendrijos pirmininkas neviršijo savo įgaliojimų, įstatymai nenumatė NŽT pareigos tikrinti kiekvieno bendrijos nario pozicijas. Žemės sklypas buvo padalintas į tris atskiras dalis, išskiriant atskirą plotą (duomenys neskelbtini) gatvei. Toks išskyrimas nepažeidė pareiškėjų interesų, tai nesusiję su jų nuosavybe, bendra teritorija nepasikeitė.

15. Trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovo atstovo nuomonę. Paaiškino, jog bendrijos pirmininkas be visuotinio narių susirinkimo turi teisę atlikti nemažai veiksmų, tam nereikia visų bendrijos narių pritarimo. Nėra įstatymu aiškiai nustatyta, kad tikslinti kadastrinio matavimo duomenis galima tik turint visų bendrijos narių sutikimą. Nepagrįstas pareiškėjų teigimas, kad su jais turėjo būti suderintas kadastrinių matavimų pakeitimas. Pareiškėjų interesas yra pasilikti bendrijai išnuomotą visą žemės sklypą – ir žemės sklypo dalį, skirtą (duomenys neskelbtini) gatvei. Pareiškėjų subjektinės teisės nepažeistos, nes žemės nuomos sutartis buvo sudaryta ne su jais, o su GNSB „Gintaro krantas“, šiuo atveju valstybinėje žemėje išskirta gatvės dalis. Jeigu pareiškėjai manė, kad bendrijos pirmininkas viršijo savo kompetenciją, turėjo ginčyti valdymo organo sprendimą, tačiau jis nėra nuginčytas. NŽT turėjo teisę patikslinti žemės sklypo kadastrinius matavimus.

II.

16. Regionų apygardos administracinis teismas Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

17.1. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. liepos 9 d. raštu kreipėsi į NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių dėl (duomenys neskelbtini) gatvės kadastro matavimų. Atlikus šios gatvės kadastro matavimus, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsisakė įregistruoti šią gatvę atsižvelgdamas į tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvė eina per GNSB „Gintaro krantas“ nuomojamą teritoriją (150 metrų atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini)). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, siekdama Nekilnojamojo turto registre įregistruoti inžinerinį statinį – (duomenys neskelbtini) gatvę, prašė inicijuoti valstybinės žemės sklypo dalies žemės nuomos sutarties, sudarytos su GNSB „Gintaro krantas“, nutraukimą.

17.2. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 14 d. įsakymu 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo buvo nutraukti prieš terminą.

17.3. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T2-69 (duomenys neskelbtini) gatvė, Klaipėdoje, įtraukta į vietinės reikšmės kelių sąrašą, suteikiant jai kodą LM1688 ir nurodant, kad tai yra savivaldybės nuosavybė (minėto Tarybos sprendimo priedo 1 294 punktas).

17.4. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriuje 2017 m. rugpjūčio 8 d. gautas GNSB „Gintaro krantas“ pirmininko A. T. prašymas priimti sprendimą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kadastro duomenų pakeitimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

17.5. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 13SD-1404-(14.13.7.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, plano derinimo“ išsiuntė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ribų planą suderinti.

17.6. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2017 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. (4.37.)-R2-2533 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, plano suderinimo“ pateikė atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai suderintą planą ir prašė priimti sprendimą perduoti jai naudotis neatlygintinai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 0,1202 ha dalimi, plane pažymėta indeksu 13/1202.

17.7. Skundžiamu sprendimu buvo pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kadastro duomenys. 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 13SD-1404-(14.13.7.) NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą dėl kadastro duomenų pakeitimo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

17.8. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 13SD-1637-(14.13.104.) informavo GNSB „Gintaro krantas“ apie Nekilnojamo turto registre įregistruotus valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, kadastro duomenų pakeitimus.

17.9. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 13SD-1636-(14.13.7.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, dalies perdavimo neatlygintinai naudotis“ pranešė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kad sprendimas dėl žemės sklypo dalies perdavimo savivaldybei neatlygintinai naudotis bus priimtas, pasibaigus teisminiams ginčams, t. y. įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. civilinėje byloje Nr. e2-l06-1032/2018.

17.10. LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovas GNSB „Gintaro krantas“ kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 14 d. įsakymą „Dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. N21/2008-0095 nutraukimo“; pripažinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos inicijuotą 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti nuomos sutartį nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovą tęsti 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti nuomos sutartį vykdymą.

17.11. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 9 d. sprendimu ieškovės GNSB „Gintaro krantas“ ieškinį atmetė (civilinė byla Nr. e2-106-1032/2018).

17.12. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. vasario 11 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: pripažino Nacionalinės žemės tarnybos inicijuotą 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti nuomos sutartį nutraukimą neteisėtu; panaikino NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 14 d. įsakymą „Dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. N21/2008-0095 nutraukimo“.

17.13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. sausio 15 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos 2019 m. vasario 11 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui (civilinė byla Nr. e3K-3-114-403/2020).

17.14. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. vasario 27 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civilinė byla Nr. e2A-389-513/2020).

17.15. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai išnagrinės administracinį ginčą ir priims sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-27-386/2020 (civilinė byla Nr. e2-3621-980/2020).

17.16. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. vasario 17 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, prašant spręsti šios administracinės bylos Nr. eI3-27-386/2020 sujungimo su bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjama minėta civiline byla ir šios administracinės bylos perdavimo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Regionų apygardos administracinis teismas minėta nutartimi nurodė, kad iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog pirmiau buvo priimtas civilinėje byloje ginčijamas NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 14 d. įsakymas „Dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. N21/2008-0095 nutraukimo“. Sutarties nutraukimas buvo grindžiamas tuo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis GNSB „Gintaro krantas“ priklauso tik nuomojamame žemės sklype Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pastatyti buitinių atliekų ir kiti inžineriniai statiniai, dėl kurių nuomos sutartys nesudaromos, t. y. išnyko 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti nuomos sutartį sudarymo pagrindas (sutartis nutraukta pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pagrindą, kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį). Administracinėje byloje Skundžiamas sprendimas yra susijęs ne tik su kadastro duomenų tvirtinimo procedūra, bet ir su faktinėmis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, aplinkybėmis. UAB „Geosmart“ žemės sklypo kadastro duomenų bylą parengė po minėtos žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, t. y. sumažėjus pareiškėjų ir kitų bendraturčių bendrai naudojamam žemės sklypui. Tik išsprendus civilinį ginčą dėl NŽT 2016 m. spalio 14 d. įsakymo teisėtumo, gali būti nagrinėjamas administracinėje byloje iškeltas ginčas dėl NŽT 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo. Regionų apygardos administracinis teismas nurodė, jog administraciniame teisme nagrinėjamas ginčas yra išvestinis iš civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo.

17.17. Teismingumo kolegija 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė spręsti minėtą prašymą sujungti šią administracinę bylą su civiline byla ir administracinę bylą grąžino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

17.18. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai išnagrinės administracinį ginčą ir priims sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-27-386/2020 (civilinė byla Nr. e2-3621-980/2020).

18. Teismas pažymėjo, kad Skundžiamu sprendimu patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geosmart“ A. R. 2016 m. spalio 3 d, parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nustatytas žemės sklypui, Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gruodžio I7 d. įsakymu Nr. 13.6-4393 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, nuomos nutraukimo ir nuomos“ nustatytam servitutui (tarnaujantis daiktas) plotas – 58 kv. m. Skundžiamas sprendimas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalios 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d, nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 84¹.1.1.2.5 punktu ir atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 24 d sprendimą Nr. T2-31 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, GNSB „Gintaro krantas“ 2017 m. rugpjūčio 8 d. prašymą.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-403/2020 (toliau – ir LAT nutartis) nurodė, jog GNSB „Gintaro krantas“, užtverdama per savo nuomojamą teritoriją einančią (duomenys neskelbtini) gatvės dalį, sudarė galimybę tik savo nariams naudotis šia gatve, paneigdama kitų visuomenės narių teisę naudotis (duomenys neskelbtini) gatve susisiekimo tikslais, taip pažeidė teisės aktuose įtvirtintą reikalavimą naudotis ne aukciono būdu išnuomotu valstybinės žemės sklypu užtikrinant teisingą visuomenės interesų ir nuomininko teisių pusiausvyrą ir tokiais aktyviais veiksmais sudarė pagrindą nutraukti valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dalį dėl nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalies, kuri būtina siekiant užtikrinti galimybę visiems visuomenės nariams naudotis (duomenys neskelbtini) gatvės dalimi nuo (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) susisiekimo tikslais (LAT nutarties 48 p.). Po 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo išnuomotas mažesnio dydžio valstybinės žemės sklypas turėjo būti naudojamas ne tik esamiems statiniams eksploatuoti, bet ir statyti statiniams, kurie pagal detalųjį planą turėjo būti, bet nebuvo pastatyti (LAT nutarties 50 p.). Vertinant, ar valstybinės žemės nuomininko veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą nutraukti nuomos sutartį pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teisiškai reikšminga aplinkybė yra ne tik laiko tarpas, kai žemė nenaudojama pagal paskirtį, bet ir priežastys, dėl kurių nuomininkas nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, dėl kokių priežasčių ieškovė iki 2016 m. spalio 14 d., kada atsakovas įsakymu nutraukė nuomos sutartį, nuomoto valstybinės žemės sklypo, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), dalyje, plane pažymėtoje indeksu K20/1269, nebuvo pastačiusi patvirtintuose teritorijos detaliuosiuose planuose nurodytų pastatyti statinių. Ši bylą nagrinėjusių teismų nenustatyta faktinė aplinkybė reikšminga sprendžiant, ar buvo pagrindas nutraukti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį dėl nuomoto valstybinės žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu K20/1269 (LAT nutarties 59 p.). LAT nutarties 62 punkte pažymėta, jog būtina nustatyti, kokie ieškovei nuosavybės teise ar jos nariams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys statiniai, kuriems pagal galiojančius teisės aktus turi būti suformuojami ir ne aukciono būdu išnuomojami naudoti pagal paskirtį būtini žemės sklypai, yra valstybinės žemės sklype, kurio nuomos sutartis buvo nutraukta atsakovės 2016 m. spalio 14 d. įsakymu. Ši faktinė aplinkybė reikšminga sprendžiant, ar buvo pagrindas nutraukti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį dėl likusios (kitos nei nurodytos šios nutarties 48 ir 59 punktuose) nuomoto valstybinės žemės sklypo dalies. LAT nutartimi (65 p.) konstatavo, kad tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, kad atsakovės 2016 m. spalio 14 d. įsakymu valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis dėl kitų nuomoto valstybinės žemės sklypo dalių, išskyrus šios nutarties 48 punkte nurodytą žemės sklypo dalį, buvo nutraukta neteisėtai, būtina nustatyti, koks yra žemės sklypo plotas, dėl kurio nuomos valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis atsakovės 2016 m. spalio 14 d. įsakymu buvo nutraukta teisėtai.

20. Teismo vertinimu, nepagrįstas pareiškėjų teiginys, kad minėtoje teritorijoje nėra (duomenys neskelbtini) gatvės. LAT minėta nutartimi pripažino, jog (duomenys neskelbtini) gatvei turi būti išskirta valstybinės žemės sklypo dalis. Skundžiamu sprendimu patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, kuriais išskirta (duomenys neskelbtini) gatvė ir nustatytas servitutas (tarnaujantis daiktas) plotas – 58 kv. m.

21. Teismas nurodė, kad Skundžiamo sprendimo priėmimo metu žemės sklypo savininkė buvo ir šiuo metu yra Lietuvos valstybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalios 12 punktu, NŽT suteikta teisė priimti sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus ir įstatymų nustatyta tvarka teikti duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti. Taigi, atsakovas turėjo teisę priimti Skundžiamą sprendimą.

22. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklauso statiniai, tačiau pareiškėjai niekada nebuvo ir nėra žemės sklypo, kuriam Skundžiamu sprendimu nustatyti kadastro duomenys, nei bendrasavininkiai, nei nuomotojai, todėl nepagrįsti pareiškėjų skunde nurodyti teiginiai, jog UAB „Geosmart“ parengtas žemės sklypo planas pažeidžia CK 4.75 straipsnyje įtvirtintą principą dėl bendrąja daline nuosavybės teise valdomo daikto naudojimo.

23. Teismo vertinimu, Skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus – jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, yra motyvuotas ir nurodyta jo apskundimo tvarka. Teismas taip pat nenustatė ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų skundžiamo teisės akto panaikinimo pagrindų. Apibendrinęs tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjų ginčijamas Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti nurodytą sprendimą nėra teisinio pagrindo, pareiškėjų skundas atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

24. Teismas vertino pareiškėjų reikalavimo teisę ir pažymėjo, kad kaip jau buvo nurodyta, valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta su GNSB „Gintaro krantas“. Šiuo atveju valstybinėje žemėje išskirta (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, bendra teritorija nepasikeitė. Pareiškėjai nebuvo nei žemės sklypo bendrasavininkiai (kaip jie teigia skunde), nei nuomotojai, todėl dėl Skundžiamo sprendimo priėmimo pareiškėjų subjektinės teisės nepažeistos. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, jog pareiškėjai neturi materialiosios reikalavimo teisės ir tai taip pat yra pagrindas atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą.

25. Teismas sprendė, kad nustačius pareiškėjų materialiosios reikalavimo teisės neturėjimą, netikslinga detaliau aptarti pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes.

26. Pareiškėjų skundą atmetus kaip nepagrįstą, netenkintas pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Be to, iš prie prašymo pridėtų dokumentų teismas nustatė, jog advokatei už teisines paslaugas sumokėjo ne pareiškėjai, o GNSB „Gintaro krantas“. Advokatė šioje byloje neatstovavo trečiojo suinteresuoto asmens GNSB „Gintaro krantas“.

III.

27. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28. Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė bylai išnagrinėti reikalingų, teisiškai reikšmingų aplinkybių, iš kurių būtų galima tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, tinkamai nekvalifikavo ginčo šalis siejančių teisinių santykių ir nenustatė pareiškėjų nurodytų skundo reikalavimų pobūdžio ir teisinių pasekmių, kurių siekė pareiškėjai, reikšdami tokius skundo reikalavimus, todėl pripažintina, kad priimant sprendimą nebuvo atskleista bylos esmė. Šiuos savo teiginius pareiškėjai grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:

28.1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisingai nustatė daugumą bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, padarė prieštaraujančių viena kitai ir visiškai nesuprantamų išvadų: 1) teismas konstatavo: „ <...> UAB „Geosmart“ žemės sklypo kadastro duomenų bylą parengė po minėtos (2004 12 22 žemės sklypo nuomos su GNSB „Gintaro krantas“) sutarties nutraukimo, t. y. sumažėjus pareiškėjų ir kitų bendraturčių bendrai naudojamam žemės sklypui <...>.“ Ši teismo nustatyta aplinkybė neatitinka tikrovės, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis ir 2008 m gruodžio 3 d. susitarimas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo su GNSB „Gintaro krantas“ buvo nutraukti 2016 m. spalio 14 d., t. y. po to, kai UAB „Geosmart “ kadastrinių matavimų byla jau buvo parengta. Be to, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendraturčiais yra pareiškėjai, nesumažėjo – VĮ Registrų centras išraše nurodoma, kad jo plotas tiek prieš priimant ginčo sprendimą, tiek po jo priėmimo liko toks pats – 2,9806 ha; 2) teismo manymu, kadastrinių matavimų byla parengta tik 58 kv. m žemės plotui (tarnaujančiam daiktui). Teismo sprendime rašoma: „Skundžiamu sprendimu patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geosmart“ A. B. 2016 m. spalio 3 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nustatytas žemės sklypui, Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 13.6-4393 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, nuomos nutraukimo ir nuomos“ nustatytam servitutui (tarnaujantis daiktas) plotas – 58 kv. m“; 3) teismas padarė išvadą, jog pareiškėjai nėra ginčo sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, todėl dėl Skundžiamo sprendimo priėmimo neturi materialiosios reikalavimo teisės. Vien šios konkrečios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra teisinis pagrindas tvirtinti, jog šis teismo sprendimas yra aiškiai neteisėtas ir naikintinas (ABTĮ 146 str.1 d. ir 147 str.). Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tvirtinti, jog B. P. ir I. B. nėra žemės sklypo bendraturčiai, o su skundžiamu Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 13.6-4393 sietina tik žemės sklypo dalis, kurios plotas 58 kv. m. Pareiškėjų nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Šie duomenys yra vieši bei galiojantys visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, buvo pateikti į bylą pirmosios instancijos teismui ir byloje nenuginčyti.

28.2. Byloje neatskleista jos esmė, nes teismas neišnagrinėjo aplinkybių, kurios sudaro skundo pagrindą. Pareiškėjų skundo pagrindą, sudaro šios aplinkybės: UAB „Geosmart“ parengtas pareiškėjams bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planas su pareiškėjais ir kitais žemės sklypo bendraturčiais suderintas, po suderinimo UAB „Geosmart“ atstovai savo iniciatyva atliko šio plano korekcijas, kurioms pareiškėjai nepritaria ir apie kurias jie net nebuvo informuoti. Tai sudaro pagrindą pripažinti, jog UAB „Geosmart“ parengtas žemės sklypo planas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 37.2 punkto, reikalavimų ir yra parengtas, pažeidžiant CK 4.75 straipsnyje įtvirtintą principą dėl bendrąja daline nuosavybės teise valdomo daikto naudojimo. Pareiškėjams neišreiškus pritarimo UAB „Geosmart“ parengto žemės sklypo plano korekcijoms, atsakovas negalėjo šio plano pagrindu pakeisti žemės sklypo kadastro duomenų. Aukščiau išdėstytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog Skundžiamas sprendimas neatitinka įstatymų reikalavimų, todėl egzistuoja pagrindas jį panaikinti, remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais.

28.3. Teismas bylą išsprendė netinkamai taikęs materialines teisės normas – CK 4.75 straipsnį bei Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-500, 22 ir 26 punktus. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. spalio 25 d. išraše su istorija (kuris yra prijungtas pareiškėjams paduodant skundą teisme) nurodyta, jog GNSB „Gintaro krantas“ teisės ginčo žemės sklype išregistruotos 2016 m. spalio 20 d. – atsakovui priėmus sprendimą nutraukti žemės nuomos sutartį su GNSB „Gintaro krantas“. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas, jog Skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, jog 2017 m. rugpjūčio 8 d. GNSB „Gintaro krantas“ prašymas (kuris įrašytas kaip vienas iš šio sprendimo priėmimo pagrindų) negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos žemėtvarkos skyrius negalėjo priimti sprendimo keisti žemės sklypo kadastrinius duomenis asmens, kurio daiktinės teisės ginčo žemės sklype išregistruotos, prašymu. Tokį prašymą, sutinkamai su Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 22 punkto reikalavimais, privalėjo pateikti sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, jog prašymą pakeisti nustatytus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis atsakovui 2017 m. rugpjūčio 8 d. pateikė GNSB „Gintaro krantas“ pirmininkas A. T.. Įgaliojimas, patvirtinantis A. T. teisę teikti prašymus žemės sklypo bendraturčių vardu, nepateiktas.

28.4. Šioje byloje aktualus dar vienas aspektas – ar ginčo žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) gatvė. Pirmosios instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjų teiginys, kad minėtoje teritorijoje nėra (duomenys neskelbtini) gatvės, yra nepagrįstas. Tačiau pagal teisės normas, reglamentuojančias žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, registravimą Nekilnojamojo turto registre, tokia teismo išvada yra aiškiai neteisinga. Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis) žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas Apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 13.6-2683 (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše su istorija ši aplinkybė yra nurodyta). Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas yra galiojantis, nepakeistas ir nėra pripažintas negaliojančiu, todėl sukelia teisines pasekmes ne tik žemės sklypo bendraturčiams, bet ir viešojo administravimo organams, priimantiems vienokius ar kitokius sprendimus. Taip pat ir teismui, kuriam pavesta nagrinėti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veikla) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str.).

29. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

29.1. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai šiuo atveju klaidina teismą, jog jie yra valstybinės žemės sklypo dalies, kurioje atlikta plano korekcija, naudotojai, kadangi nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjai nebuvo ir neturi įgiję išskirtinių teisių naudotis valstybinės žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis „11“, „12“, „13“, „14“. Pareiškėjai yra žemės sklypo dalių G15 ir G29 savininkai, ir atitinkamai suderino žemės sklypo planą dėl savo valdomų, teisėtu pagrindu, žemės sklypo dalių, t. y. plane pažymėtos dalis G15 (plotas 1 068 kv. m) ir G29 (plotas1 202 kv. m). Su tokiais žemės sklypo dalies plotais pareiškėjai sutiko ir patvirtino savo parašais. Daugiau teisių žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai neturėjo ir neturi. Taigi pareiškėjai neturi jokio teisinio pagrindo ginčyti kadastro duomenų nustatymą, pasiremiant aplinkybe, kad jie nesutinka su valstybės patikėtinio siekiu perduoti valstybei priklausančią žemės sklypo dalį Klaipėdos miesto savivaldybei.

29.2. Atsakovo nuomone, pareiškėjai be pagrindo ne tik kvestionuoja faktą dėl (duomenys neskelbtini) gatvės egzistavimo, bet ir ignoruoja prejudicinį faktą nustatytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-403/2020 (LAT nutarties 48 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra patvirtintas ne tik (duomenys neskelbtini) gatvės egzistavimas ginčo sklype, bet ir tai, kad šia gatves dalimi be pagrindo ir išskirtinai galėjo naudoti tik GNSB „Gintaro krantas“ nariai, tokiais veiksmai pažeidžiant kitų visuomenės narių interesus. Atsakovo nuomone, pareiškėjų skundai dėl sprendimo nustatyti žemės sklypo kadastro duomenis, tai yra tik siekis bet kokiais būdais paneigti kitų visuomenės narių teisę naudotis (duomenys neskelbtini) gatve susisiekimo tikslais ir užvilkinti gatvės perdavimą Klaipėdos miesto savivaldybei. Skunduose nenurodytas nei vienas kadastrinis duomuo, kuris yra neteisingai nustatytas ir patvirtintas. Tiek visuomenės narių teisė naudotis gatve tiek gatvės perdavimas savivaldybei neturi įtakos žemės sklypo kadastro duomenų nustatymui ir jų teisingumui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 13SK-300-(14.13.111.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Skundžiamu sprendimu patvirtinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geosmart“ 2016 m. spalio 3 d, parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nustatytas žemės sklypui, Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gruodžio I7 d. įsakymu Nr. 13.6-4393 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, nuomos nutraukimo ir nuomos“ nustatytam servitutui (tarnaujantis daiktas) plotas – 58 kv. m.

32. Skundžiamas sprendimas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalios 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d, nutarimo Nr, 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 84¹.1.1.2.5 punktu ir atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 24 d sprendimą Nr. T2-31 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, GNSB „Gintaro krantas“ 2017 m. rugpjūčio 8 d. prašymą.

33. Pareiškėjai skunde teigė, kad be jų sutikimo į atskirą teritoriją, pažymėtą indeksu „13“, išskirta teritorija, kurioje Klaipėdos miesto savivaldybės administracija siekia įregistruoti nuosavybės teises į inžinerinį statinį – gatvę. Pareiškėjai prieštarauja tokiam Klaipėdos miesto savivaldybės siekiui ir teigia, kad jų bendrai naudojamoje žemės sklypo teritorijoje, pažymėtoje indeksu „13“, jokios gatvės nėra.

34. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjų skundą teigia, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso statiniai, tačiau pareiškėjai niekada nebuvo ir nėra žemės sklypo, kuriam Skundžiamu sprendimu nustatyti kadastro duomenys, nei bendrasavininkiai, nei nuomotojai, todėl nepagrįsti pareiškėjų skunde nurodyti teiginiai, jog UAB „Geosmart“ parengtas žemės sklypo planas pažeidžia CK 4.75 straipsnyje įtvirtintą principą dėl bendrąja daline nuosavybės teise valdomo daikto naudojimo. Teismas sprendė, kad skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus ir nenustatė ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų skundžiamo teisės akto panaikinimo pagrindų. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjų ginčijamas Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas. Teismas konstatavęs, kad pareiškėjai neturi materialiosios reikalavimo teisės, nusprendė, jog netikslinga detaliau aptarti pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes.

35. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė bylai išnagrinėti reikalingų, teisiškai reikšmingų aplinkybių, iš kurių būtų galima tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, tinkamai nekvalifikavo ginčo šalis siejančių teisinių santykių ir nenustatė pareiškėjų nurodytų skundo reikalavimų pobūdžio ir teisinių pasekmių, kurių siekė pareiškėjai, reikšdami tokius skundo reikalavimus. Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjai nėra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, todėl dėl Skundžiamo sprendimo priėmimo neturi materialiosios reikalavimo teisės.

36. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

37. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

38. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

39. ABTĮ reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.).

40. ABTĮ 86 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.

41. ABTĮ taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

42. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, Nr. A602-1017/2013).

43. Byloje esantys įrodymai liudija, kad pareiškėjai yra žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)Klaipėdoje, dalių savininkai. B. P. ir I. B. nuosavybės teisės į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. spalio 25 d. išrašas su istorija buvo pareiškėjų pateiktas į bylą pirmosios instancijos teismui. Tačiau pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintas, konstatuojant, kad „Pareiškėjai nebuvo nei žemės sklypo bendrasavininkiai (kaip jie teigia skunde), nei nuomotojai, todėl dėl Skundžiamo sprendimo priėmimo pareiškėjų subjektinės teisės nepažeistos“.

44. Pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą nurodė ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. spalio 25 d. išrašas dėl nekilnojamojo turto, įregistruoto (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, su istorija patvirtina, kad pareiškėja I. B. ir trečiasis suinteresuotas asmuo R. B. yra pastato savininkai, R. B. nurodytas žemės sklypo 1068/29806 dalių savininkas (nuo 2014 m. gegužės 13 d., pirkimo pardavimo sutarties pagrindu) (išrašo 4.10 ir 4.11 punktai). Pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą nurodė ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. spalio 25 d. išrašas su istorija dėl nekilnojamojo turto, įregistruoto (duomenys neskelbtini)Klaipėdoje, patvirtina, kad pareiškėjas B. P. yra pastatų ir inžinierinių statinių savininkas, taip pat žemės sklypo 1202/29086 dalių savininkas (nuo 2008 m. liepos 11 d., valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu) (išrašo 4.38 ir 4.28 punktai).

45. Taigi teismas akivaizdžiai neteisingai nustatęs faktines aplinkybes dėl pareiškėjų teisių į nekilnojamąjį turtą, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, neišnagrinėjo bylos aplinkybių, kurios buvo nurodytos kaip pareiškėjų skundo reikalavimų pagrindas, taip pat akivaizdžiai neteisingai sprendė dėl pareiškėjų suinteresuotumo bylos baigtimi.

46. Pirmosios instancijos teismas padaręs minėtą neteisingą išvadą, kad pareiškėjams nepriklauso sklypo dalys, neįvertino pareiškėjų skundo argumentų dėl CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reguliavimo, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Teismas nevertino, kiek ši norma turėtų būti reikšminga priimant skundžiamą administracinį sprendimą, t. y. nesiaiškino, kaip atsakovas turėjo užtikrinti pareiškėjų (kartu ir trečiųjų suinteresuotų asmenų, kurie yra sklypo dalių savininkai) kaip sklypo dalių savininkų teises šios normos taikymo požiūriu, ar šios teisės nebuvo pažeistos.

47. Teismas turėtų įvertinti taip tai, kiek CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reguliavimo užtikrinimas yra susijęs ir su ginčijamo administracinio sprendimo priėmimą reguliuojančiomis normomis (žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos).

48. Teismas aprašė Skundžiamo sprendimo priėmimo procesą, tačiau visiškai nevertino klausimo, kaip šiame procese turėtų būti užtikrinamos pareiškėjų kaip sklypo dalių savininkų teisės, ar jos turi būti užtikrinamos, jeigu turi būti, ar šios teisės nebuvo pažeistos.

49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008 ir kt.). Vykdydamas teisingumą (Konstitucijos 109 str.), teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo (žr., pvz., LVAT 2014 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-460/2014 ir kt.). Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesilaikė paminėtų baigiamajam procesiniam sprendimui keliamų reikalavimų, nagrinėjamoje byloje liko neaiškumų, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl bylos visapusiškai neišnagrinėjo.

50. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių (ABTĮ 86 str. 2 d.), jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, (ABTĮ 81 str.), savo sprendimo pakankamai nemotyvavo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 2 d. 5 p.), taigi skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Todėl, siekiant garantuoti teisingo teismo sprendimo priėmimą, pareiškėjų apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo motyvų nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškjų B. P. ir I. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.