- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-09
- Bylos Nr.
- e2-106-1032/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13899-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, I. B.
- Advokatai
- Danutė Puzirauskienė
- Kategorijos
- 2.6.16.8Žemės nuoma
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgaliotai atstovei Virginijai Vermontaitei,
trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įgaliotam atstovui Andriui Kačalinui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos (toliau tekste – GNSB) „Gintaro krantas“ patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, V. V., P. V., K. K., V. D., K. N., R. T., G. K., V. J. (V. J.), L. T., R. T., J. R., S. G., E. P., A. D., R. B., I. B., N. L., akcinei bendrovei „Klasco“, A. K., B. P. dėl 2016 m. spalio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 13VĮ-509-(14.13.2) „Dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 21/2008-0095 nutraukimo“ panaikinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos inicijuoto 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 21/2008-0095 nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei įpareigojimo tęsti 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 21/2008-0095 vykdymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama panaikinti 2016 m. spalio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 13VĮ-509-(14.13.2) „Dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 21/2008-0095 nutraukimo“ ir pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos inicijuotą 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 21/2008-0095 nutraukimą neteisėtu bei įpareigoti atsakovą tęsti 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 21/2008-0095 vykdymą.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus pranešimu Nr. 13SD-1272-(14.13.104.) ieškovas gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Gintaro krantas“ buvo informuotas apie tai, kad 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimas pakeisti sutartį Nr. N 21/2008-0095 bus nutraukti suėjus dviejų mėnesių terminui po šio pranešimo gavimo.
Ieškovė teigia, kad jeigu atsakovas, prieš nutraukdamas nuomos sutartį su ieškovu, būtų atvykęs į vietą, būtų įsitikinęs, kad ieškovo gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Gintaro krantas“ iš valstybės nuomojamoje žemės sklypo, esančio „A“ g. x, Klaipėdoje, dalyje yra pastatyti ir eksploatuojami inžineriniai statiniai, todėl nutraukti galiojančią valstybinės žemės nuomos sutartį tuo pagrindu, kad žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį, nėra. Kadangi nagrinėjamu atveju bendro naudojimo viso gyvenamųjų namų kvartalo inžinerinės komunikacijos buvo statomos ieškovo vardu, būtent jis ir sudarė 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N21/2004-0260 bei 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimą pakeisti sutartį Nr. N 21/2008-0095. Jei žemės sklypo dalis, skirta rekreacijai ir inžinerinei infrastruktūrai nebūtų buvusi išnuomota, tuomet nebūtų buvę galimybės realizuoti žemės sklypo „A“ g. x, y, z, Klaipėdoje, detaliųjų planų sprendinių, ruošti techninių darbo projektų, gauti statybos leidimų ir pan. Taigi, ieškovo nuomone, vien šios teritorijos detaliojo plano patvirtinimas sudarė tokią teisinę situaciją, kad 0,5009 ha ploto žemės sklypo, esančio „A“ g. x, Klaipėdoje, dalis turėjo būti išnuomota ieškovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nustatyta tvarka. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad atsakovo inicijuotas 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimas pakeisti sutartį Nr. N 21/2008-0095 prieštarauja žemės sklypo „A“ g. x, Klaipėdoje, detaliojo plano sprendiniams.
Ieškovo nuomone, darytina išvada, jog teisę išsinuomoti dabar ieškovo nuomojamą 0,5009 ha ploto žemės sklypo, esančio „A“ g. x, Klaipėdoje, dalį turėtų būtent gyvenamųjų namų, pastatytų šiame žemės sklype, savininkai, o išnuomotos dalies plotas būtų proporcingas jų nuosavybės teise turimos žemės sklypo dalies ar gyvenamojo namo plotui. Tačiau gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Gintaro krantas“ nariais ir yra būtent žemės sklype, esančiame „A“ g. x, Klaipėdoje, pastatytų gyvenamųjų namų savininkai, būtent iš jų ieškovas surenka pinigines lėšas, reikalingas 0,5009 ha ploto žemės sklypo dalyje nutiestiems elektros ir ryšių tinklams, gatvėms ir šaligatviams, eksploatuoti, prižiūrėti ir remontuoti, taip pat sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Būtent žemės sklype, esančiame „A“ g. x, Klaipėdoje, pastatytų gyvenamųjų namų savininkai netiesiogiai ir yra 0,5009 ha ploto žemės sklypo, esančio „A“ g. x, Klaipėdoje, nuomininkai. O tas faktas, kad jie, būdami gyvenamųjų namų savininkais, netiesiogiai yra nuomininkai tos žemės sklypo dalies, ant kurios yra pastatyta inžinerinė infrastruktūra šiems gyvenamiesiems namams aptarnauti, reiškia, kad šios žemės sklypo dalies nuoma ieškovui visiškai atitinka anksčiau minėtus valstybinės žemės nuomos tikslus: gauti nuomos mokestį, tinkamai valdyti valstybinę žemę, sutvarkyti teritorijas, sukurti darbo vietų, patenkinti kitus visuomenės poreikius.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad 2001 m. gruodžio 13 d. buvo įsteigta ir Juridinių asmenų registre įregistruota gyvenamųjų namų statybos bendrija „Gintaro krantas“, kurios pagrindinis tikslas buvo sudaryti sąlygas jos nariams statyti individualius gyvenamuosius namus suplanuotame gyvenamųjų namų kvartale, administruoti viso šio kvartalo statybą, suprojektuoti ir įrengti kvartalo kelius, inžinerinius tinklus bei komunikacijas, kitus bendro naudojimo objektus, taip pat surinkti ir administruoti išlaidas, reikalingas minėtiems tikslams pasiekti ir pan. Įstatuose numatytiems tikslams pasiekti 2002 m. rugsėjo 5 d. gyvenamųjų namų statybos bendrija „Gintaro krantas“ su akcine bendrove „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ sudarė subnuomos sutartį Nr. 10//GNSB-6, pagal kurią subnuomos pagrindais įgijo galimybę naudotis žemės sklypo, esančio Klaipėdoje, „A“ g. x, y, z, dalimi, kurią sudarė tuo metu suplanuotos rekreacinės, infrastruktūros ir bendrojo naudojimo želdynų teritorijos. 2002 metų pabaigoje žemės sklype, esančiame Klaipėdoje, „A“ g. z, y, z, buvo pradėti pirmieji kvartalo kelių ir inžinerinių komunikacijų statybos darbai, t. y. uždaroji akcinė bendrovė „Voltas“ atliko dalį lauko elektros ir apšvietimo tinklų įrengimo darbų, o uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos keliai“ atliko teritorijos valymo ir laikino kelios iš skaldos įrengimo darbus 2002 m. gegužės mėn. - 2003 m. rugpjūčio mėn. uždaroji akcinė bendrovė „Deglas“ atliko lauko vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų įrengimo žemės sklype, esančiame Klaipėdoje, „A“ g. x, y, z, darbus. Pabaigus didžiąją dalį kvartalo gyvenamųjų namų ir inžinerinių komunikacijų statybos darbų, 2012 m. gegužės 24 d. gyvenamųjų namų statybos bendrija „Gintaro krantas“ buvo pertvarkyta į gyvenamųjų namų savininkų bendriją „Gintaro krantas“, kurios pagrindiniu tikslu tapo ir bendrijai priskirto žemės sklypo naudojimas, priežiūra ir tvarkymas, pastatytų kvartalo bendrojo naudojimo inžinerinių statinių ir tinklų eksploatacija, priežiūra, išlaikymas, taip pat bendrojo naudojimo kvartalo teritorijų (rekreacinės zonos ir želdynų) priežiūra, išlaidų šiems objektams išlaikyti kaupimas, administravimas ir pan.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovės atstovė atkreipia dėmesį į GNSB „Gintaro krantas“ narių teisėtų lūkesčių sampratą. Pažymi, kad asmenys negali patirti kančių, išgyvenimų, nuostolių dėl neteisėtų viešojo administravimo organų veiksmų – valstybė už savo institucijų veiksmus negali atsakomybės perkelti konkretiems asmenims, klaidos rizika tenka valstybės institucijoms. Ieškovės atstovės teigimu, GNSB „Gintaro krantas“ vykdydamas nuomos sutartį įdėjo dideles investicijas į teritorijos įrengimą ir eksploatavimą, tačiau po 10 metų teritorijos pagrįsto ir teisėto naudojimo yra išvejama iš teritorijos be teisinio pagrindo. Ieškovės atstovės nuomone, įstatymų leidėjas nėra numatęs galimybės sklype, kuris yra suformuotas ir skirtas gyvenamųjų namo eksploatacijai, Nacionalinės žemės tarnybos administraciniu aktu nustatyti servitutą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškovės nuomone, darytina išvada, kad atsakovė priėmė ginčijamą įsakymą dėl nuomos sutarties nutraukimo pažeisdama Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. liepos 9 d. raštu Nr. (4.37.)-R2-2141 „Dėl „B“ gatvės, Klaipėdoje, problemų“ (toliau-Raštas) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių (toliau-Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius) nurodydamas, kad Klaipėdos miesto savivaldybės buhalterinės apskaitos dokumentuose apskaitoma perduota „B“ g. 2012 m. buvo atlikti inžinerinio statinio – „B“ g. kadastriniai matavimai, tačiau VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsisakė suderinti kadastrinių matavimų bylą, nes statinio („B“ g.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos kerta registruoto žemės sklypo, kadastro Nr. 2101/0001:421, ribas. B gatvės dalis (150 metrų atkarpa nuo „A“ g. iki žemės sklypo „B“ g. x) patenka į žemės sklypo, kadastro Nr. duomenys neskelbtini), ribas. Dėl dalies valstybinės žemės sklypo, kurioje yra „A“ g. atkarpa, yra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis su GNSB „Gintaro krantas“, kuri nei nuomos ar panaudos teise minėtame žemės sklype pastatų ar statinių neturi. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2003 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 1-102 patvirtino Žemės sklypo „A“ g. Nr. x,y,z detalųjį planą, kurio sprendiniuose buvo numatyta visą teritoriją skaidyti į 22 atskirus žemės sklypus ir teritorijos infrastruktūrai. Infrastruktūros teritorijoje yra D kategorijos „B“ gatvė (žemės sklypas nesuplanuotas). Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2005 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T2-31 buvo atliktas detaliojo plano keitimas, kurio metu buvo pakeisti žemės sklypo A17 užstatymo reglamentai, kiti sprendiniai liko nepakeisti. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija siekdama Nekilnojamojo turto registre įregistruoti inžinerinį statinį – „B“ gatvę, atsižvelgdama į teritorijos detaliojo plano sprendinius, pagal kuriuos suformuotų žemės sklypų ribos neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ribų, prašė inicijuoti valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. duomenys neskelbtini), dalies žemės nuomos sutarties, sudarytos su GNSB „Gintaro krantas“ nutraukimą, nes nutraukus žemės nuomos sutartį, laisvos valstybinės žemės plote bus galima suformuoti atskirą žemės sklypą „B“ gatvės eksploatacijai, užbaigti inžinerinio statinio – „B“ gatvės įregistravimo procedūrą.
Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavedimą 2016 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 1PAV-465-(1.8.) „Dėl Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjui dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo“ 2016 m. rugpjūčio 23 d. atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę žemės sklype „A“ g. x, Klaipėda, ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 13ŽN-101-(14.13.78). Patikrinime dalyvavo ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėja R. G.. Apie atliktą patikrinimą buvo informuota GNSB „Gintaro krantas“ ir paprašyta pašalinti statinį - sargo namelį nuo valstybinės žemės. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 13SD-1272-(14.13.104.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo „A“ g. x, Klaipėdos mieste“ informavo GNSB „Gintaro krantas“ pirmininką, kad po dviejų mėnesių nuomos sutartis bus nutraukta.
Atsakovė pažymi, kad GNSB „Gintaro krantas“ gavusi Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raštą apie įspėjimą, kad bus nutraukta nuomos sutartis į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių nesikreipė, nepateikė jokių dokumentų ar paaiškinimų, susijusių su žemės sklypo nuoma, todėl Nacionalinė žemės tarnyba atsižvelgusi į patikrinimą vietoje ir į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą bei įvertinusi, kad GNSB „Gintaro krantas“ neturi pastatų, prie kurių pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas valstybinė žemė gali būti išnuomojama, priėmė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. 13VĮ-509-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo Nr.N21/2008-0095 „Dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 pakeitimo“ nutraukimo“ nutraukti žemės nuomos sutartį sudarytą su GNSB „Gintaro krantas“ prieš terminą.
Duomenys apie žemės sklype esančius statinius ir įrenginius registruojami Nekilnojamojo turto registre. P. N. turto registro duomenis ginčo žemės sklype, išnuomotame ieškovei, nebuvo įregistruotų statinių ar įrenginių GNSB „Gintaro krantas“. P. N. turto registro duomenis žemės sklype „A“ g. x, Klaipėda, GNSB „Gintaro krantas“ nuosavybės teise priklauso įregistruoti: inžineriniai tinklai-ryšių kanalizacija (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti inžineriniai statiniai - tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovės ieškinyje minimi nekilnojamieji daiktai - inžineriniai tinklai-inžinerinė infrastruktūra ir teritorijos įrengimas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. 50/170700, duomenis, grafoje „Nuosavybė“ pažymėta, kad įrašų nėra, todėl tvirtinti, kad tai GNSB „Gintaro krantas“ nuosavybės teise priklausantis daiktas, pagrindo nėra. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba turėdama šią informaciją, apie numatomą žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą įspėjo ieškovę. Nuo įspėjimo išsiuntimo iki žemės nuomos sutarties nutraukimo GNSB „Gintaro krantas“ nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ieškovė tinkamai vykdo sutartį.
Nacionalinė žemės tarnyba dėl išsamesnių teisinių argumentų į pareikštą ieškinį nepasisako, nes 2016 m. lapkričio 14 d. organizuotame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistų, ieškovo, ieškovo atstovų pasitarime dėl susidariusios padėties dėl neįteisinto „B“ gatvės statuso buvo priimtas sprendimas, kad Nacionalinė žemės tarnyba gavusi iš GNSB „Gintaro krantas“ prašymą sumažinti išnuomoto žemės sklypo „A“ g. x, Klaipėda, dalį ir patvirtinančius tai dokumentus, priims sprendimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. 13VĮ-509-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo Nr.N21/2008-0095 „Dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 pakeitimo“ nutraukimo“ ir pakeis 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/2004- 0260, sumažindama išnuomoto žemės sklypo „A“ g. x, Klaipėda, plotą ta dalimi, kurioje nutiesta „B“ gatvė. Atitinkamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įsipareigojo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui prašymą, kuriame nurodo, kad gatvei eksploatuoti reikalinga tik dalis žemės sklypo „A“ g. x, užbaigia inžinerinio statinio - susisiekimo komunikacijos „B“ gatvės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre Klaipėdos miesto savivaldybės vardu procedūrą, o GNSB „Gintaro krantas“ organizuoja žemės sklypo „A“ g. x, Klaipėda, kadastrinių matavimų atnaujinimą, išskiriant dalį, reikalingą „B“ gatvei eksploatuoti, inicijuoja kelio ženklų, ribojančių eismą ir automobilių stovėjimą B g. atkarpoje, esančioje žemės sklypo „A“ g. x, Klaipėda, ribose, įrengimą. Atsižvelgiant į nurodytą, Nacionalinė žemės tarnyba, jeigu bus laikomasi priimtų pasitarimo metu įsipareigojimų, gera valia spręs priimto įsakymo panaikinimo klausimą, šalims nevykdant pasitarimo metu priimtų įsipareigojimų, Nacionalinė žemės tarnyba kilusį ginčą spręs teismine tvarka.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos centrinė būstinė pateikė į bylą raštą dėl taikos sutarties sudarymo, kuriame išreiškė savo poziciją, kad žemės nuomos sutartis su ieškove nutraukta teisėtai ir žemės sklypo nuomos santykiai su ieškove negali būti tęsiami.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas nurodė, kad nuomos sutartis su ieškove buvo nutraukta teisėtai, kadangi ieškovė valstybinę žemę naudoja ne pagal sutartį – valstybinė žemė turi būti naudojama pagal paskirtį – infrastruktūros paskirtį, o tai pasireiškia statinių buvimu – ne gyventojų vaikščiojimu ar važinėjimu valstybine žeme. Sudarydama valstybinės žemės nuomos sutartį ieškovė teisę sudaryti nuomos sutartį gavo be aukciono – tuo metu esamiems statiniams eksploatuoti. Pažymėjo, kad gyvenamųjų namų statybos bendrija „Gintaro krantas“ statė gyvenamuosius namus, tuo tikslu gyvenamiesiems namams buvo suformuotas žemės sklypas, pastačius gyvenamuosius namus jie tapo fizinių asmenų nuosavybe, o asmenys įsigiję nuosavybę turėjo teisę išsipirkti žemę, dauguma savininkų šia teise ir pasinaudojo. Gyvenamųjų namų savininkų statybos bendrija buvo pertvarkyta į gyvenamųjų namų savininkų bendriją, o valstybinė žemė liko išnuomota. Su ieškove 2004 metais sudarius nuomos sutartį gyvenamųjų namų nebuvo, sudarius nurodyto sklypo detalųjį planą jo tikslas buvo vystyti statybą. Paaiškino, jog statytojas turi turėti teisę į žemės sklypą, kuriame vystoma statyba. Pabaigus gyvenamųjų namų statybas ir pridavus inžinerinius tinklus atitinkamoms institucijoms loginė projekto pabaiga turėjo būti užbaigta kelio įregistravimu savivaldybės vardu. Trečiojo asmens nuomone, valstybinė žemė turi būti naudojama visų žmonių, o ne konkrečios grupės asmenų. Klaipėdos miesto savivaldybė yra sulaukusi skundų iš visuomenės bei žiniasklaidos dėl viešojo intereso pažeidimo. Atkreipia dėmesį, kad privažiavimas prie vietinės reikšmės kelių turi būti laisvas. Pateikia pavyzdį, kad esant būtinybei greitajai medicinos pagalbai atvykti, to padaryti nebūtų galima.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo I. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji 2014 m. gegužės 7 d. įsigijo gyvenamąjį namą esantį sklype „A“ g. x, Klaipėdoje, kadangi ji norėjusi gyventi ramioje vietoje, kaupė pinigus, kad galėtų įsigyti nuosavybę. Prieš įsigydama namą trečiasis asmuo kreipėsi į konsultantus, bendravo su ieškovės atstove siekdama nustatyti, kad gyvenvietėje nebus triukšmo, viešo kelio ir niekas nesikeis. Teigia, jog sklypo formavimas yra baigtas. Pažymi, jkad savivaldybė nori, jog pro „B“ gatvę galėtų privažiuoti greitoji pagalba, tačiau „B“ gatvėje yra pastatytas ženklas, kad įvažiuoti yra draudžiama. Trečiojo asmens nuomone, jos namo vertė atidarius „B“ gatvę nuvertės, bus triukšminga ir nesaugu. Teigia, kad privažiuoti prie paplūdimio galima per atskirą įvažiavimą, kuris yra prie Girulių paplūdimio. Pažymi, jog bendrijos gyventojai prižiūri teritoriją, per „B“ gatvę įvažiuoja į teritoriją, kad galėtų privažiuoti prie savo sklypo. Paaiškino, kad prie jos sklypo jokie kiti automobiliai nevažiuoja, gatvė yra siaura ir du automobiliai neprasilenktų.
Teismo posėdžio metu liudytoja O. K. nurodė, kad yra sukūrusi šeimą su vienu iš ieškovės bendrijos narių gyvenamojo namo savininku, kartu augina 5 metų vaiką. Paaiškino, kad teritorijoje gyvenančių asmenų vaikai žaidžia uždaroje teritorijoje, kuri yra saugi vaikams, teritorija yra naudojama bendriems poreikiams, ji yra prižiūrima, mokami mokesčiai. Paaiškino, kad „B“ gatvė yra siaura, 2 mašinos neprasilenkia, šis kelias yra naudojamas tik įvažiavimui į teritoriją, norint prasilenkti dvejoms mašinoms reikėtų užvažiuoti ant šaligatvio. Paaiškino, kad „B“ gatvė buvo įrengta gyventojų lėšomis, ji yra išklota trinkelėmis, gražiai sutvarkyta teritorija. Visi bendrijos gyventojai į teritoriją atvažiuoja atsargiai, kadangi žino, jog vaikai žaidžia lauke, eina pasivaikščioti, šaliai yra vaikų darželis iš kurio taip pat ateina vaikai pažaisti į bendrijos teritoriją.
Kiti tretieji asmenys byloje į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį tretieji asmenys nepateikė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėtina kitiems tretiesiems asmenims nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 247 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš archyvinės žemės sklypo „A“ g. x, Klaipėda, bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 1999 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1333 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Klaipėdoje, „A“ g. Nr. z, x, y, nuomos AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ leido išnuomoti 99 metų laikotarpiui 2,9806 ha valstybinės žemės sklypą, esantį Klaipėdoje, „A“ g. Nr. x,y,z, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ rekreacinei paskirčiai. 1999 m. birželio 30 d. su AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N21/99-0113.
Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 2290 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Klaipėdoje, „A“ g. Nr. x,y,z, dalies subnuomos“ AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ buvo leista subnuomoti žemės sklypo „A“ g. x,y,z dalį, sudarančią 2,7170 ha, 96 metų laikotarpiui. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ gavusi Klaipėdos apskrities viršininko leidimą subnuomoti valstybinės žemės sklypo „A“ g. x,y,z dalį, šio valstybinės žemės sklypo atitinkamas dalis išnuomojo fiziniams asmenims ir gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Gintaro krantas“ (0,5323 ha).
Klaipėdos apskrities viršininkas, atsižvelgdamas į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 1-102 „Dėl žemės sklypo „A“ g. x,y,z detaliojo plano patvirtinimo“ 2003 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 13.6-2683 „Dėl nuomojamo žemės sklypo A g. x,y,z Klaipėdoje mieste, registro duomenų dalinio pakeitimo“ įpareigojo Klaipėdos žemėtvarkos skyrių pateikti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui pasikeitusius nuomojamo žemės sklypo „A“ g. x,y,z duomenis, t. y. vietoje buvusios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties - kitos paskirties žemė „rekreacijai“, įrašė - kitos paskirties žemė, nurodant žemės sklypo dalių naudojimo būdą: gyvenamosios paskirties teritorija - 2,4298 ha, komercinės paskirties teritorija - 0,0119 ha, rekreacinė teritorija - 0,1158 ha, infrastruktūros teritorija - 0,4231 ha, pakeitė žemės sklypo vertę, specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, panaikino buvusius architektūrinius urbanistinius apribojimus ir įrašė - vadovautis žemės sklypo „A“ g. x,y,z detaliuoju planu, patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 1-102 ir įpareigojo pasirašyti pakoreguotą valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/99-0113, sudarytos 1999 m. birželio 30 d. su AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, priedą. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Gintaro krantas“ prašant Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 13.6-4393 „Dėl valstybinės žemės sklypo „A“ g. x,y,z Klaipėdos mieste, nuomos sutarties nutraukimo ir nuomos“ buvo nutraukta prieš terminą valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N21/99-0113 sudaryta 1999 m. birželio 30 d. su AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir 2,9806 ha valstybinės žemės sklypas „A“ g. x,y,z Klaipėda, buvo išnuomotas gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Gintaro krantas“, 94 metų laikotarpiui. 2004 m. gruodžio 22 d. su gyvenamųjų namų statybos bendrija „Gintaro krantas“ buvo sudaryta 2,9806 ha valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N21/2004-0260. Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 14-6453-(1.3) „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 13.6-4393 „Dėl valstybinės žemės sklypo „A“ g. Nr. x,y,z, Klaipėdos mieste, nuomos sutarties nutraukimo ir nuomos“ pakeitimo ir dalies pardavimo“ buvo sumažintas nuomojamo gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Gintaro krantas“ 2,9806 ha žemės sklypo plotas iki 0,5009 ha ir Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius buvo įpareigotas pasirašyti susitarimą su gyvenamųjų namų statybos bendrija „Gintaro krantas“ dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 1 punkto, 9 punkto pirmos pastraipos ir 10 punkto pakeitimo. 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimu Nr. N21/2008-0095 buvo pakeista 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N21/2004-0260 su gyvenamųjų namų statybos bendrija „Gintaro krantas“, kuria iš valstybės nuomojamo žemės sklypo dalies plotas buvo sumažintas iki 0,5009 ha ir pagal žemės sklypo planą apėmė tik rekreacinės, infrastruktūros ir bendrojo naudojimo želdynų paskirties teritorijas, plane pažymėtas K20/1269,11/3569 ir 12/171.
Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos ir Neringos skyrius 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštu informavo ieškovę, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovės nuomojamame valstybinės žemės sklype priklauso tik inžineriniai tinklai – buitinės atliekos ir kiti inžineriniai statiniai – tvora prie kurių valstybinės žemės nuomos sutartys ne aukciono būdu nesudaromos bei vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunkčiu valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškove bus nutraukta suėjus dviejų mėnesiu terminui po šio rašto gavimo. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos ir Neringos skyrius 2016 m. spalio 14 d. priėmė įsakymą Nr. 13VĮ-509-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo Nr. N2/2008-0095 „Dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 pakeitimo“ nutraukimo“, kuriuo nusprendė nutraukti prieš terminą 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimą Nr. N21/2008-0095 „Dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 pakeitimo“ dėl 2,9806 ha valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. 2101/0001:421 (unikalus Nr. 2101-0001-0421), esančio „A“ g., Klaipėdos mieste, dalies, kurios plotas 0,5009 ha, sudarytą su gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Gintaro kelias“.
Dėl valstybinės žemės nuomos santykių reglamentavimo ypatumų
Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą, aiškinimo ir taikymo klausimus, yra pažymėta, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-313/2016 30 punktą; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015; 2013 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013).
CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu žemės sklypas yra užstatytas jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015).
Dėl pareigos viešojo administravimo subjektams motyvuoti priimamus individualius administravimo aktus
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė priimdama ginčijamą įsakymą nutraukti su ieškove sudarytą nuomos sutartį nenurodė nei motyvų, nei argumentų kodėl su ieškove yra nutraukiama valstybinės žemės nuomos sutartis, ir teigia, kad atsakovės pozicija yra dviprasmiška, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba nutraukdama sutartį su ieškove nenurodo, ką ieškovė yra pažeidusi. Ieškovės atstovė teigia, kad ieškovė negali gintis nuo atsakovės kaltinimų, kurie nėra suformuluoti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011 yra pažymėjęs, kad „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus“.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui. Tame pačiame 2011 m. birželio 27 d. sprendime išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta ir tai, jog „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą“.
Susipažinus su 2016 m. rugpjūčio 12 d. atsakovės raštu ieškovei „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo „A“ g. x, Klaipėdos mieste“ Nr. 13SD-1272-(14.13.104) nustatyta, kad šiame rašte yra nurodomi tiek teisinis, tiek faktinis nuomos sutarties nutraukimo pagrindas. Rašte taip pat buvo nurodyta, kad šis raštas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ieškovė šio rašto teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo. 2016 m. spalio 14 d. atsakovės įsakymas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo su ieškove buvo priimtas kaip nurodoma pačiame įsakyme vadovaujantis teisės aktais reglamentuojančiais valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymą ir nutraukimą bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nevykdo 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. N21/2004-0260 nurodytų sąlygų. Įsakyme taip pat nurodoma, kad šis įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Nors ieškovė ir nurodo, kad apie šį įsakymą jai tapo žinoma tik atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį šioje byloje, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė apie nuomos sutarties nutraukimą buvo informuota 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 13SD-1272-(14.13.104.) Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo „A“ g. x, Klaipėdos mieste, jo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Ieškovė – kaip juridinis asmuo atstovaujantis savo narių – gyventojų interesus, turi pareigą elgtis kaip bonus pater familias, t.y. pagal tam tikrą atidumo, protingumo ir rūpestingumo laipsnį, ir domėtis jos atžvilgiu priimamais valstybės institucijų sprendimai. Teismas, įvertinęs 2016 m. rugpjūčio 12 d. aiškinamojo rašto turinį bei 2016 m. spalio 14 d. atsakovės priimtą įsakymą, konstatuoja, jog 2016 m. spalio 14 d. priimtas įsakymas buvo pakankamai motyvuotas, kas, teismo nuomone, įgalino ieškovę suprasti jos teisių ir pareigų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, t.y. suprasti, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštu ieškovė įspėjama, jog praėjus 2 mėnesių terminui su ja sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis bus nutraukta, o 2016 m. spalio 14 d. įsakymu nuomos sutartis su ieškove buvo nutraukta, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei valstybiniame žemės sklype nepriklauso statiniai, kuriems esant yra sudaromos valstybinės žemės nuomos sutartys ne aukciono būdu ir atsižvelgiant į tai valstybinė žemė naudojama ne pagal jos paskirtį, numatytą 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. N21/2004-0421, kas buvo nurodyta priimtuose administracinio pobūdžio individualiuose aktuose. Teismo nuomone, atsakovės priimtas administracinio pobūdžio individualus aktas yra pakankamai motyvuotas ir nebuvo kliūtis ieškovei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.
Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindo
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo pripažinti 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo Nr. N2/2008-0095 „Dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 pakeitimo“ nutraukimą prieš terminą neteisėtu. Bylos duomenimis matyti, kad paminėtos nuomos sutartys prieš terminą nutrauktos ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 13VĮ-509-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo Nr. N2/2008-0095 „Dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 pakeitimo“ nutraukimo“.
Nagrinėjamu atveju 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimu Nr. N2/2008-0095 valstybinė žemė adresu „A“ g. x, Klaipėdos miestas, 0,5009 ha ploto (pradinis plotas 2,9806 ha sumažintas iki 0,5009 ha ploto) buvo išnuomota ne aukciono būdu siekiant įgyvendinti 2000 m. detalaus plano (2003 metų plano korektūros) tikslus – teritorijoje adresu „A“ g. x,y,z, Klaipėda (dabartinis adresas A g. x, Klaipėda) gyvenamųjų namų kvartalui įrengti (gyvenamiesiems namams statyti, teritorijos gatvių ir kelių infrastruktūrai įrengti bei eksploatuoti). 2004 m. gruodžio 22 d. sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje yra nurodyta pagrindinė tikslinė išnuomojamo žemės sklypo paskirtis - kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – gyvenamoji teritorija (tp6), gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti, komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija (tp9), komerciniams objektams statyti ir eksploatuoti, rekreacinė teritorija (tp13), poilsio, sporto kompleksams statyti ir eksploatuoti, infrastruktūros teritorija (tp10), teritorijos gatvių ir kelių tinklui įrengti ir eksploatuoti, t. y. tokie paskirtis, būdas ir pobūdis atitinka tuos, kurie buvo nustatyti nuomos sutarčių sudarymo metu galiojusio teritorijos detaliojo plano sprendiniais - Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 577 „Dėl žemės sklypo „A“ g. x,y,z detaliojo plano tvirtinimo, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 1-102 „Dėl žemės sklypo „A“ g. x,y,z detaliojo plano tvirtinimo (plano korektūra). 2003 m. gegužės 21 d. sprendimu nurodoma, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė (rekreacijai).
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės gyventojų teritorijoje esantis žemės sklypas yra vientisas, įregistruotas VĮ Registrų centras, sklypo ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje, ginčo dėl to nėra, teritorija yra užstatyta gyvenamųjų namų savininkų pastatais, dauguma iš jų yra išsipirkę valstybines žemes, esančias po jų gyvenamaisiais namais. Pažymėjo, kad asmenys, kurie pirko žemės sklypus, kūrėsi ieškovės administruojamoje teritorijoje, turi pagrįstą lūkestį, kad ta teisė, kurią jie įgijo 2004 metais išliks ilgą laiką. Ieškovės atstovė nurodo, kad atsakovė teigia, jog teritorija, kurią naudojama visų bendraturčių naudai yra neužstatyta. Su tokiais argumentais ieškovė nesutinka. Pažymi, jog 2004 m. gruodžio 29 d. sutartyje yra nurodoma kokiems tikslams GNSB „Gintaro krantas“ sudaro sutartį su Nacionaline žemės tarnyba. Nuomos sutarties tikslas – gyvenamųjų namams statyti ir eksploatuoti ir teritorijos gatvių ir kelių infrastruktūrai įrengti ir eksploatuoti. GNSB „Gintaro krantas“ įrengė infrastruktūrą, įskaitant kelius, asmenys susivienijo į bendriją ir šiuo metu užbaigus kvartalo įrengimo darbus, teritoriją eksploatuoja ir prižiūri GNSB „Gintaro krantas“ nariai. Teigia, kad šiai dienai įrodymais įrodyta, jog ginčo teritorija yra eksploatuojama kaip nurodoma nuomos sutartyje. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė neturi Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, prie kurių pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatas valstybinė žemė gali būti išnuomojama, žemės nuomos sutartis su ieškove nutraukta teisėtai ir žemės sklypo nuomos santykiai su ieškove negali būti tęsiami.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas, prieš kurį žemės nuomotojas turi pranešti apie žemės sutarties nutraukimą nuomininkams (2 mėnesių terminas). Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas subjektas, turintis teisę išnuomoti valstybinės žemės sklypus, o Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ 2.12 punkte įtvirtinta valstybinės žemės nuomotojo teisė kontroliuoti, kaip nuomininkai vykdo sutarčių sąlygas, o nustačius pažeidimų – reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą. Tarp šalių 2004 m. gruodžio 22 d. sudarytos nuomos sutarties 16 punkte taip pat buvo numatyta, kad ši sutartis prieš terminą nutraukiama nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.
Ieškovė teigia, kad pirma, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, 2016 m. rugpjūčio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus pranešime Nr. 13SD-1272-(14.13.104.) nurodytu unikaliu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini)yra įregistruoti ne inžineriniai tinklai - buitinės atliekos, o buitinių nuotekų tinklai (vamzdžiai ir šulinys), kurie nuosavybės priklauso E. P.. Tuo tarpu minėtame pranešime nurodytoji tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso ieškovei, tačiau ji nėra pastatyta ieškovės nuomojamoje žemės sklypo dalyje, o juosia visą gyvenamųjų namų kvartalą, išsidėsčiusi žemės sklype, esančiame „A“ g. x; antra, iš tų pačių Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad nuomojamoje žemės sklypo dalyje yra ieškovui priklausantys inžineriniai tinklai - ryšių kanalizacija (ilgis = 759,70 m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio daikto pagrindinė naudojimo paskirtis yra ryšių (telekomunikacijų) tinklų, kas reiškia, kad ryšių kanalizacijos buvimas ir eksploatavimas ieškovo nuomojamoje žemės sklypo dalyje, yra šios žemės sklypo dalies naudojimas pagal susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų paskirtį. Ieškovė pažymi, kad nurodytieji inžineriniai tinklai - ryšių kanalizacija - kaip daiktas turi tik žemės sklypo priklausinio daiktinį teisinį statusą, tačiau tai niekaip nepaneigia to fakto, kad iš valstybės išsinuomoto žemės sklypo, esančio A g, x, Klaipėda, dalį ieškovė naudoja pagal šios dalies tikslinę naudojimo paskirtį; trečia, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų taip pat matyti, kad nuomojamoje žemės sklypo dalyje taip pat yra ieškovui priklausantys inžineriniai tinklai - lauko elektros tinklai: 0,4 kv-1 = 2182m, 10kv-1 = 30 m; teritorijos apšvietimo tinklai-1 = 660 m, modulinė transformatorinė M.T-400, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, registro Nr. 50/170700). Šio daikto pagrindinė naudojimo paskirtis yra elektros tinklų, kas, pasak ieškovės, reiškia, kad elektros tinklų ir transformatorinės buvimas ir eksploatavimas ieškovo nuomojamoje žemės sklypo dalyje, yra šios žemės sklypo dalies naudojimas pagal susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų paskirtį. Ieškovė nurodo, kad nors šių inžinerinių tinklų registracija Nekilnojamojo turto registre nėra užbaigta, tai anaiptol nereiškia, kad šių tinklų ieškovės nuomojamoje žemės sklypo dalyje nėra ir/ar ši žemės sklypo dalis būtų naudojama ne pagal paskirtį; ketvirta, anksčiau išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės nuomojamoje žemės sklypo dalyje ieškovės užsakymu uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos keliai“ yra įrengusi viso gyvenamųjų namų kvartalo kelius ir šaligatvius. Nors šie faktiškai jau daugiau nei 10 (dešimt) metų eksploatuojami gyvenamųjų namų kvartalo keliai ir šaligatviai formaliai nėra pripažinti tinkamais naudoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tai anaiptol nereiškia, kad jų ieškovės nuomojamoje žemės sklypo dalyje nėra ir/ar ši žemės sklypo dalis būtų naudojama ne pagal paskirtį. Priešingai, ieškovės nuomone, kelių ir šaligatvių nuomojamoje žemės sklypo dalyje įrengimas taip pat reiškia, kad ieškovės nuomojama žemės sklypo dalis yra naudojama pagal susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų paskirtį, penkta, pagal minėtą žemės naudojimo būdų turinio aprašą kitos paskirties rekreacinės teritorijos yra žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui. Ieškovė teigia, kad tam, jog rekreacinė teritorija būtų pripažįstama tinkamai naudojama pagal paskirtį, ji nebūtinai turi būti užstatyta poilsio paskirties pastatu. Ieškovė pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovės GNSB „Gintaro krantas“ iš valstybės nuomojama rekreacinės paskirties žemės sklypo, esančio „A“ g. x, Klaipėdoje, dalis, plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), nėra užstatyta, nereiškia, jog ji yra naudojama ne pagal paskirtį. Be to, ieškovė 2016 m. gegužės 10 d. yra sudaręs projektavimo darbų rangos sutartį Nr. R16-05 su E. A. projektavimo firma, kurios pagrindu yra ruošiamas bendruomenės namų statybos „B“ gatvėje, Klaipėdoje projektas (bendruomenės namų „B“ gatvėje, Klaipėdoje projektiniai pasiūlymai), ir artimiausiu metu yra ketinama pradėti statybos darbus. Ieškovės teigimu, šios aplinkybės taip pat patvirtina išvadą, kad žemės sklypo, esančio „A“ g. x, Klaipėdoje, dalį, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), ieškovė naudoja tinkamai ir naudoja ją pagal paskirtį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, ieškovės nuomone, matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturi teisės nutraukti 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. N 21/2008-0095 Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte pagrindu, t. y. kuomet žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal paskirtį.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. sausio 24 d. išrašo, registro Nr. 21/5071, nustatyta kad ieškovei priklauso tik nuomojamame žemės sklype, esančiame „A“ g. x, Klaipėda, pastatyti inžineriniai tinklai - ryšių kanalizacija (ilgis = 759,70 m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro 4.28 punktas) ir kiti inžineriniai statiniai - tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (registro 4.29 punktas). Kaip nurodė teismo posėdžio metu ieškovės atstovė GNSB „Gintaro krantas“ pagal valstybinės žemės nuomos sutartį ir patvirtintą detalųjį planą įrengusi gyvenvietę - pastačiusi gyvenamuosius namus, nutiesusi komunikacijas, inžinerinius tinklus, juos vadovaudamasi įstatymais perdavė atitinkamoms institucijoms eksploatuoti, o bendrija buvo pertvarkyta iš gyvenamųjų namų statybos bendriją į gyvenamųjų namų savininkų bendriją.
Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta ir dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio: pažymėta, kad teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Tai reiškia, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam konkrečiam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015). Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šiam pastatui naudoti reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę; savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).
Civilinio kodekso 4.262 straipsnyje numatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nors ieškovė ir nurodė, kad nuomojamoje valstybinės žemės dalyje yra ieškovei priklausantys inžineriniai tinklai - lauko elektros tinklai: 0,4 kv-1 = 2182m, 10kv-1 = 30 m; teritorijos apšvietimo tinklai-1 = 660 m, modulinė transformatorinė M.T-400, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kaip ir ieškinyje pripažino pati ieškovė, šie daiktai nėra įregistruoti ieškovės vardu Nekilnojamojo turto registre.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė žemės sklype adresu „A“ g. x, Klaipėda, nuosavybės teise neturi įregistravusi nuolatinių statinių ar įrenginių, turinčių apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, kuris suteiktų bendrijai (ieškovei) teisę vadovaujantis CK 6.551 straipsnio 2 dalimi ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, ne aukciono būdu nuomotis valstybinę žemę (CPK 178, 185 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta laikytinas nepagrįstu ieškovės argumentas, jog žemės nuomos sutarčių nutraukti nebuvo pagrindo, kadangi ieškovė naudoja valstybinę žemę pagal detaliojo plano nurodytą paskirtį ir nėra pažeidusi sutarties (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal bendrąją taisyklę šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą atveju, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, teisė, įtvirtinta įstatyme (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris kartu yra ir specialioji norma CK 6.217 straipsnio atžvilgiu), reiškia ir įstatyme nustatyto pagrindo pripažinimą žemės nuomos sutarties esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015).
Dėl „B“ gatvės teisinio statuso
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad „B“ gatvė, esanti GNSB „Gintaro krantas“ teritorijoje yra ramaus eismo gatvė, taip yra numatyta detaliajame plane. Paaiškino, kad vadovaujantis STR reglamentu ramaus eismo gatvė – tai yra mišraus pėsčiųjų ir automobilių naudojimui skirta gatvė į kurią negali įeiti joks kitas asmuo. Ieškovės nuomone, yra patvirtintas teritorijos detalusis planas savivaldybės administracijos sprendimais, jokių servitutų, išskyrus aukštos įtampos laidams praeiti nėra nustatyta. Ieškovės atstovė teigia, kad trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl „B“ gatvės įregistravimo, tačiau gatvę buvo atsisakyta įregistruoti atsižvelgiant į tai, kad „B“ gatvė eina per ieškovo nuomojamą teritoriją. Teigia, jog VĮ Registrų centras įvertinęs detalųjį planą ir tai, kad dalis žemės sklypo yra privati teritorija, atsisakė įregistruoti gatvę. Pažymi, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 straipsnio 20 punktu draudžiama įregistruoti statinį taip, kad jis kirstų žemės sklypo ribas, kurios kirstų jau suformuoto žemės sklypo ribas. Ieškovės atstovė teigia, jog sklype adresu „A“ g. x, Klaipėda nėra numatyta jokių servitutų – teisės ne bendrijos nariams eiti ar važiuoti per ginčo teritoriją, nustatyta servituto teisė buvo panaikinta savivaldybės tarybos sprendimu.
Trečiojo asmens savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2000 metais sudarant detalųjį planą jame buvo numatyta „B“ gatvė, kurioje tuo metu netgi buvo numatytas transporto eismas (magistralinė gatvė), 2003 metais atliekant detaliojo plano korektūrą, „B“ gatvė nebenumatyta kaip magistralinis kelias. 2017 m. kovo 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-69 patvirtintas vietinės reikšmės kelių sąrašas, kuriame įtraukta „B“ gatvė nustatant, kad tai yra vietinės reikšmės kelias (gatvės kodas LM1688). Trečiojo asmens atstovas nurodė, jog vadovaujantis Kelių statymo 4 straipsnio 1 dalimi vietinės reikšmės keliai ir gatvės priklauso valstybei ir savivaldybei. Pažymėjo, kad net atitinkamai gatvei ir turint privačios gatvės statusą, jos teisėtas valdytojas ar savininkas negali užtverti šios gatvės. Pažymėjo, jog „B“ gatvė kaip vietinės reikšmės kelias gali priklausyti tiktai Klaipėdos miesto savivaldybei. Savivaldybei atlikus esamo daikto kadastrinius matavimus, ji kreipėsi dėl gatvės įregistravimo, tačiau VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti gatvę nurodęs, kad yra galiojanti nuomos sutartis su ieškove.
Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Vietinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar juridiniams asmenims. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. 2017 m. kovo 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-69 „B“ gatvė įtraukta į vietinės reikšmės kelių sąrašą suteikiant jai kodą LM1688 ir nurodant, kad tai yra savivaldybės nuosavybė. 2000 m. žemės sklypo Klaipėdoje, Giruliuose, „A“ g. x, y, z detaliojo plano aiškinamajame rašte buvo numatyta, kad per teritoriją eina viena (esama) D kategorijos 5,5 metro pločio „B“ gatvė (magistralinis rajoninės reikšmės transporto – pėsčiųjų kelias – 2 eismo juostos, plotis tarp projektuojamų gatvės raudonų linijų – 20,0 m.), kuriai priklausanti teritorija planuojamame sklype išskiriama kaip servitutas (1404 m²) (20 – teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti per žemės sklypo savininko naudojamo žemės sklypo dalį jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų pastatų ir įrenginių, taip pat naudotis žemės sklypo dalimi aptarnaujant pastatus bei įrenginius). Numatoma, kad visos teritorijoje esančios gatvės turėtų būti grindžiamos trinkelėmis, o automobilių stovėjimo aikštelėms naudojama trinkelių su žolės intarpais danga (I t., b.l. 62, 577). 2003 metų žemės sklypo Klaipėdoje, Giruliuose, „A“ g. x, y, z detaliojo plano (2000 m. plano korektūros) aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektuojamos gatvės numatomos D kategorijos (nuraminto eismo) – 3,5 m pločio – paskirstymui po pastatų grupes ir privažiavimui prie jų. Pradine kompozicine ašimi pasirinkta jau esanti „B“ gatvė, kurios vakarinė dalis 26 m ilgio dalis šiuo detaliuoju projektuojama į 3 m pločio pėsčiųjų taką su galimybe pravažiuoti. Teritoriją kertantis B takas aukščiau minėtame projekte reglamentuojama kaip magistralinis rajoninės reikšmės transporto – pėsčiųjų kelias (2 eismo juostos, plotis tarp projektuojamų gatvės raudonų linijų – 20,0 m). Pažymima, kad ši gatvė turi tiesioginį ryšį su rekreaciniu dviračių taku, einančiu palei pajūrio kopas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtintame statybos techninių reikalavimų reglamente STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ buvo numatyta, kad D (1-2) Ramaus eismo gatvė - Mišriam pėsčiųjų, dviratininkų ir šios zonos gyventojų lengvųjų automobilių eismui su greičio - apribojimais (ženklais, specialia inžinerine įranga ir kitais būdais). Esant pagrindimui, galimas viešojo keleivinio, aptarnaujančiojo transporto priemonių eismas. Leistinas transporto priemonių statymas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ patvirtinimo pakeitimo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais. Susisiekimo linijos STR 2.06.04:2011 suskirstytos į 6 pagrindines kategorijas A - greito eismo gatvės; B - pagrindinės gatvės; C - aptarnaujančios gatvės; D - pagalbinės gatvės; E - pagrindinės pėsčiųjų ir dviračių eismo gatvės ir takai; F - pagalbiniai pėsčiųjų ir dviračių eismo takai, ramaus eismo gatvė kaip susisiekimo linija nebėra numatoma. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad vien tai, kad atitinkama gatvė (nagrinėjamu atveju „B“ gatvė) detaliojo plano korektūroje buvo numatyta kaip nuraminto eismo, ar kad suformuotame žemės sklype patvirtinus detalųjį planą nėra nustatyta servitutų, nesuteikia teisės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos gyventojams užtverti šią gatvę.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus 2000 m. detalųjį planą, bei jo korektūrą atliktą 2003 m., pasikeitusį teisinį reglamentavimą bei Kelių eismo įstatymo nuostatas dėl vietinės reikšmės kelių, vadovaujantis 2017 m. kovo 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-69 konstatuotina, kad „B“ gatvė yra vietinės reikšmės kelias ir priklauso savivaldybei nuosavybės teise, kuri kaip teisėtas gatvės savininkas turi teisę šią gatvę įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka (CPK 178, 185 straipsniai, Kelių įstatymo 3, 4 ir 6 straipsniai).
Dėl teisėtų lūkesčių principo bei viešojo intereso
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą byloje turėtų įvertinti teisėtus GNDB „Gintaro“ krantas bendrijos narių lūkesčius – asmenys įsigijęs gyvenamuosius namus, bei žemės sklypus, esančius po jais turėjo pagrįstą lūkestį, kad detaliuoju planu patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir suformavus atitinkamą žemės sklypą, numatyta padėtis išliks ilgą laiką, t.y. gyventojai galės gyventi aptvertoje, sutvarkytoje bei ramioje teritorijoje. Teigia, kad asmenys negali patirti kančių, išgyvenimų bei nuostolių dėl neteisėtų viešojo administravimo organų veiksmų. Pažymi, jog ieškovė vykdydama nuomos sutartį ir įdėjusi dideles investicijas į teritorijos įrengimą bei eksploatavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo be teisinio pagrindo yra išvejama iš teritorijos.
Trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2000 metų detaliajame plane, tiek 2003 bei 2004 metų plano korektūrose buvo numatyta esama „B“ gatvė, kuri yra vietinės reikšmės kelias. Pažymėjo, kad detaliajame plane nėra jokių duomenų apie leidimą užtverti šią gatvę. Trečiojo asmens nuomone, jeigu ieškovas būtų išviešinęs detaliajame plane, kad gatvę planuojama užtverti, savivaldybės taryba nebūtų patvirtinusi tokio plano. Teigia, kad lūkestis turi būti teisėtas bei pagrįstas, o valstybine žeme turi turėti teisę naudotis visi gyventojai. Pažymėjo, kad teritorija yra rekreacinės paskirties ir ją pardavus valstybė galėtų gauti pajamas – valstybės turtas būtų naudojamas efektyviai. Pažymi, kad viena grupė asmenų yra užtvėrusi gatvę, todėl yra pažeidžiamas viešas interesas. Teigia, kad ieškovė turi teisę dalyvauti aukcione ir varžytis su kitais dalyviais dėl valstybinės žemės nuomos.
Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimų sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialių planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams.
CK 6.551 straipsnio 2 dalies ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Atitinkamai šių sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta. Šią nuostatą patvirtina nuosekliai formuojama teismų praktika tiek civilinėse, tiek administracinėse bylose.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad valstybinės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai. Taigi valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013; kt.). Valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.
Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl gyvenamųjų namų savininkų (bendrijos narių) teisėtų lūkesčių ir visos visuomenės viešo intereso naudotis „B“ gatve. Teismas pažymi, kad šioje byloje trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija akcentuoja viešojo intereso apsaugą siekiant užtikrinti savivaldybei teisės aktų pagrindu priklausančios „B“ gatvės naudojimą visos visuomenės pagal teisės aktais nustatytą paskirtį. Šioje byloje viešojo intereso reikšmingas aspektas yra ir tai, kad šis interesas turi būti ginamas, nepažeidžiant ar kaip galima mažiau pažeidžiant gyvenamųjų namų savininkų (bendrijos narių) įgytas teises, konkrečiai – ieškovės ginamą teisę naudotis ginčo žemės sklypu nuomos sutartyse nustatytą terminą. Teismo nuomone, ieškovei ribojant eismą „B“ gatvėje būtų pažeistos teisės aktų nuostatos bei visos visuomenės teisės ir interesai. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymu teisę naudotis keliais turi visi juridiniai ir fiziniai asmenys, jie yra skirti visuomeninei naudai, t.y. patogiam visų gyventojų susisiekimui. Eismo ribojimas „B“ A gatve, kuri 2017 m. kovo 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-69, įtraukta į vietinės reikšmės kelių sąrašą, iš esmės pažeistų visos visuomenės interesus. Proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų aspektu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamo ginčo atveju visos visuomenės viešasis interesas nusveria GNSB „Gintaro krantas“ narių, t.y. asmenų nusipirkusių gyvenamuosius namus bei po jais esančius žemės sklypus adresu „A“ g. x, Klaipėda, asmenų interesą naudotis „B“ gatve ją užtveriant ir naudojant išimtinai aptvertos teritorijos gyventojų poreikiams. Pažymėtina, kad, teismo nuomone, turi būti atsižvelgiama į visuomeninę naudą ir priimamas toks sprendimas, kuris labiausiai tenkina visuomenės interesus. Kelių įstatymas aiškiai apibrėžia, kokiais atvejais ir kokia tvarka kelio (įskaitant ir kelius, skirtus pėsčiųjų eismui) savininkas gali laikinai nutraukti eismą keliu. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnyje yra numatyta, kad vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo Įstatymu ir kitais teisės aktais, teisę naudotis keliais turi visi juridiniai ir fiziniai asmenys. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad kelio savininkas Vyriausybės nustatyta tvarka gali laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią dėl avarijų, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams, kai dėl to gali būti sugadintas kelias, kelio tiesimo ar taisymo (remonto), priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nesant nei vieno iš minėtų pagrindų, eismo „B“ gatve nutraukimas ar ribojimas yra neteisėtas.
Ieškovė, sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį gyvenamųjų namų kvartalui, bei jo aptarnavimui atitinkamoms komunikacijoms, inžineriniams statiniams įrengti, užbaigusi statybas bei iš statybos bendrijos patapusi gyvenamųjų namų savininkų bendrija, įgyvendino savo teisę į valstybinės žemės nuomą ne aukciono tvarka, nustatytą tiems atvejams, kai valstybinės žemės sklypas yra reikalingas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Ieškovės (bei jo narių, trečiųjų asmenų) lūkesčiai lengvatine tvarka naudotis valstybinės žemės sklypu bendrijai užbaigus gyvenamųjų namų kvartalo statybos darbus bei įrengus komunikacijas ir atitinkamus inžinerinius pastatus, tačiau nebeturint savo vardu įregistruotų pastatų, suteikiančių teisę ne aukciono būdu nuomotis valstybinę žemę, nėra teisėti, todėl negali būti ginami.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų ir jų atstovų paaiškinimus, atsižvelgdamas į protingumo, proporcingumo principus, turi pagrįstą teisinį pagrindą konstatuoti, kad ieškovei žemės sklype adresu „A“ g. x, Klaipėda, dėl kurio 0,5009 ha su atsakove buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, nuosavybės teise neturint įregistruotų pastatų, statinių ar įrenginių, kurių pagrindu yra sudaromos valstybinės žemės nuomos sutartys ne aukciono būdu, išnyko teisinis pagrindas nuomotis ne aukciono tvarka valstybinės žemės sklypą. Kadangi 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties tikslas buvo naudoti valstybinę žemę gyvenamiesiems namams statyti bei teritorijos infrastruktūrai įrengti, teismas konstatuoja, kad atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka atlikusi valstybinės žemės nuomos sutarties vykdymo kontrolę pagrįstai ir teisėtai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškove, todėl naikinti 2016 m. spalio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 13VĮ-509-(14.13.2) „Dėl 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 21/2004-0260 ir 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 21/2008-0095 nutraukimo“ nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė į bylą duomenis, patvirtinančius, kad patyrė 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų ir prašė jas priteisti iš atsakovės. Netenkinus ieškinio, bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šis klausimas nespręstinas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis). 2016 m. spalio 25 d. nutartimi teismas tenkino ieškovės prašymą ir uždraudė atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 ir/ar 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. N21/2008-0095 nutraukimu bei įpareigojo atsakovę tęsti šių sandorių vykdymą iki kol bus priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, teismo sprendimui įsiteisėjus 2016 m. spalio 25 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 150, 259, 260, 268, 269, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Gintaro krantas“ patikslintą ieškinį atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti civilinėje byloje Nr. e2-106-1032/2018 2016 m. spalio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 2004 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N21/2004-0260 ir/ar 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. N21/2008-0095 nutraukimu bei įpareigoti atsakovę tęsti šių sandorių vykdymą iki kol bus priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.