Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ritos Dambrauskaitės, Vyginto Mažuikos ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-5503-1103/2020 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) prašymą suinteresuotam asmeniui A. M. dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovo pagal įstatymą išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2020 m. gegužės 20 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą dėl kreipimosi į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką A. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš jos motinos A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

3. A. M. buvo paimta iš nesaugios namų aplinkos ir laikinai apgyvendinta pas kaimyną J. Z.. Mergaitė yra paliekama V. M. priežiūroje, kuri galimai smurtavo nepilnametės mergaitės atžvilgiu. A. M. turi priklausomybę alkoholiui, kuri iki šiol nėra išspręsta. Iki šiol ji atsisako gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Vaiko mama iš dalies bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, bet pastaruoju metu motinai girtaujant, vaikui nesudaryta saugi, jo raidą atitinkanti aplinka, o vaikui augant esamoje aplinkoje daromas neigiamas ir žalojantis poveikis. Nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio teikiamos socialinės paslaugos suinteresuotam asmeniui nesudaro reikšmingos įtakos gyvenimo būdo ir esamos situacijos pokyčiams. 2020-05-15 buvo pakartotinai atliekamas situacijos vertinimas (Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini) Pakartotinai nustatyti rizikos veiksniai, pavirtinti 2019 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-803 patvirtinto Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašo) 29 punkto kriterijais: 29.3.3 vaiko atstovai pagal įstatymą galimai turi piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis priklausomybės požymių, ir tai turi neigiamą poveikį vaikui ir šeimai; 2020-05-07, 2020-05-11, 2020-05-14 gauti pranešimai apie neblaivią motiną auginančią mažametę dukrą. Visais atvejais A. M. buvo nustatyti vidutinis (2,27 prom.) ir sunkūs girtumai (3,21 ir 2,98 prom.). 29.3.4 vaikas paliekamas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi. A. M. paliekama V. M. priežiūroje, kuri galimai smurtavo nepilnametės mergaitės atžvilgiu. Tarnybai vertinant vaiko apsaugos poreikį, pakartotinai nustatytas Aprašo 30 punkte patvirtintas 30.3 kriterijus, t. y. vaiko atstovai pagal įstatymą apsvaigę nuo alkoholio, galimai turi priklausomybę ir tai gali sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. Kadangi A. M. buvo atliktas COVID-19 testas ir ji su dukra privalėjo karantinuotis 14 dienų, mergaitė Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymu apgyvendinta karantinavimosi vietoje - (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš motinos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką A. M. iš jos motinos A. M., kadangi motina pakankamai dažnai vartoja alkoholį, per trumpą laiką jai buvo nustatyti vidutinis ir sunkūs girtumo laipsniai, šeimai nuo 2016 metų teikiamos socialinės paslaugos nebuvo veiksmingos, nepilnametis vaikas jau buvo paimtas iš nesaugios aplinkos, nepilnamečio vaiko motina girtauja kartu su savo mama (vaiko močiute), kuriai darbo metu palieka prižiūrėti vaiką bei kuri yra galimai trenkusi nepilnamečiui per veidą, motina nekritiškai vertina savo elgesį bei nekeičia susiklosčiusios neigiamos aplinkos. Atskiruoju skundu apeliantė A. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė realios grėsmės nepilnamečiui vaikui, be pagrindo nutarė leisti paimti vaiką, neišklausė vaiko nuomonės bei neatsižvelgė į Skyriaus tarnybinį suinteresuotumą bei teismui teiktų dokumentų ydingumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

12. Pažymėtina, kad CK 3.254 straipsnis nustato atvejus, kada vaikui nustatoma laikinoji globa (rūpyba), t. y. kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) (1 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių (2 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (3 punktas). CK 3.254¹ straipsnis numato, kad kai yra šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (1 dalis). CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Be to, VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 36⁵ straipsniu: 1) paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą; 2) Civilinio kodekso 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė ir dėl to ginčas nekyla, kad: nepilnametė A. M. gyvena su motina A. M. ir močiute V. M.; nepilnametės mergaitės tėvas yra žuvęs; šeimoje sistemingai vartojamas alkoholis; nepilnametis vaikas 2020-05-14 pats skambino socialinei darbuotojai ir pranešė apie neblaivias mamą ir močiutę; šeimai socialinės paslaugos teikiamos nuo 2016 m. pavasario, tačiau pranešimai apie girtavimą kartojasi ir per trumpą laiką buvo gauti trys (2020-05-07, 2020-05-11, 2020-05-14) pranešimai apie neblaivią motiną, kuriai buvo nustatyti vidutinis (2,27 prom.) ir sunkūs girtumai (3,21 ir 2,98 prom.); iš nepilnamečio vaiko nuomonės išklausymo akte nurodomų aplinkybių galima vertinti, jog mergaitei nepatinka, kai šeimos nariai būna neblaivūs, o taip pat jog nepilnametei jos močiutė, būdama neblaivi, galimai trenkė per veidą, apie ką buvo informuoti policijos pareigūnai. Be to, byloje nustatyta, kad 2020-05-07 nepilnametė buvo paimta iš nesaugios aplinkos ir apgyvendinta pas kaimyną, tačiau 2020-05-12 mergaitę grąžinus motinai, 2020-05-14 vėl buvo gautas pranešimas dėl vaiko teisių pažeidimo.

14. Taigi, pirmiau išdėstytos faktinės aplinkybės, leidžia pagrįstai spręsti, kad nepilnametė mergaitė, kurios vienas iš tėvų yra žuvęs, yra prižiūrima mamos ir močiutės, kurios girtauja ir abi būna neblaivios, o tokia aplinka, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, nėra saugi nepilnamečiam vaikui, išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, juo labiau kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes motinai išvykstant dirbti mergaitė yra paliekama močiutės priežiūrai, kuri galimai yra smurtavusi prieš mergaitę, o pačios motinos elgesys, net ir ėmusis aktyvių veiksmų (kaip pavyzdžiui nepilnametį vaiką apgyvendinus keletui dienų pas kaimyną, globotojos šeimoje ar globos namuose), iš esmės nesikeičia, nes po keleto dienų yra gaunami nauji pranešimai apie vaiko teisių pažeidimus. Kita vertus, tai, kad pats nepilnametis asmuo nurodo, kad šeimos nariai yra neblaivūs bei kad jai nepatinka, kai mama būna neblaivi, taip pat leidžia spręsti, jog vaikui yra sukuriama nesaugi aplinka, sudaroma neigiama atmosfera bei kyla pavojus vaiko protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.

15. Pirmiau išdėstytos faktinės aplinkybės taip pat leidžia vertinti, jog šiuo atveju buvo išnaudotos prevencinės ir kitos pagalbos priemonės, stengiamasi išsaugoti, jog nepilnametis asmuo liktų savo biologinėje šeimoje, tačiau suinteresuoto asmens elgesys iš esmės nesikeitė, dėl ko yra pagrindas spręsti, kad pagalbos priemonės ir paslaugos nebuvo rezultatyvios.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atskirajame skunde nurodyti teiginiai, susiję su suaugusiojo asmens apsisprendimu vartoti alkoholį, nesaikingo alkoholio vartojimu bei alkoholio vartojimo nesusiejimu su netinkama vaikui augti ir vystytis sudaroma aplinka, kai nėra kito vaiko tėvo, kuris galėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, tik papildomai pagrindžia pirmosios instancijos teismo išdėstytas išvadas dėl nepakankamai kritiško suinteresuoto asmens A. M. požiūrio į savo elgesį bei šio elgesio neigiamo vertinimo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A. M. išdėstytos aplinkybes bei išreikšta pozicija, jog net ir būdama išgėrusi ji tinkamai rūpinasi dukra, o kaimynai, dėl pykčių su jos mama tyčia kviečia policijos pareigūnus, papildomai sustiprina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl nepakankamai kritiško savo elgesio vertinimo vartojant alkoholį. Pagal šiuo metu pačios A. M. išsakomą poziciją, galima suprasti, kad ji nemano, jog tėvų girtumas yra kliūtis siekiant tinkamai vykdyti tėvų pareigas bei užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir interesus. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, jog A. M. šiuo metu pakankamai kritiškai vertina savo elgesį dėl alkoholio vartojimo.

17. Vienas iš esminių atskirojo skundo argumentų yra tas, kad nepilnametis vaikas nebuvo tiesiogiai išklausytas tarnybinio suinteresuotumo neturinčių asmenų. Tačiau, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, nei VTAPĮ, nei kituose tarptautiniuose ar nacionaliniuose teisės aktuose nėra numatyta ir įtvirtinta pareiga apklausti vaiką tiesiogiai teisme, o vaiko nuomonė gali būti išklausoma ir per atstovą (EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje M. ir M. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 10161/13). Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vaiko nuomonė buvo išklausyta kelis kartus pareiškėjo, kuris gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, specialistų. Tai, kad Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodytos aplinkybės nėra palankios suinteresuotam asmeniui, savaime nepatvirtina ir nelaidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryti esminiai pažeidimai, susiję su vaiko nuomonės išklausymu, kad pareiškėjo į bylą pateikti duomenys yra nepatikimi ar kad pareiškėjas neobjektyviai vertina ginamo vaiko interesus, juo labiau kad 2020-05-27 Vaiko nuomonės akte užfiksuota, jog nepilnametė mergaitė globos namuose jaučiasi gera, nori ten likti gyventi tol, kol „mamytė pasveiks“.

18. Be to, Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba yra institucija, kuri, užtikrindama visų savivaldybių teritorijose gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų (VTAPĮ 50 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tai suponuoja išvadą, kad pirmiausia valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai yra suteikti įgalinimai spręsti dėl vaiko saugumo, jo poreikių tenkinimo ir interesų užtikrinimo ir tik vėliau jos priimtus sprendimus patikrina teismas. Valstybės vaiko teisų apsaugos tarnyba siekia suteikti pagalbą šeimai, tačiau jei tėvų elgesys nekinta, tai, nepaisant jų pažadų keistis, vaikas turėtų būti paimamas iš šeimos, jei joje jam nesudaromos sąlygos saugiai augti ir vystytis. Tai atitinka ir EŽTT praktiką tokio pobūdžio bylose, kad kiekvienu atveju reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

19. Papildomai pažymėtina, jog aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo stacionariai gydėsi nuo alkoholizmo po dukters paėmimo laikotarpiu nuo 2020-05-29 iki 2020-06-03 automatiškai nepatvirtina suinteresuoto asmens elgesio pokyčio bei neleidžia spręsti, kad yra įvykę esminiai pasikeitimai, kadangi, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, nuo pokyčių pradžios yra praėjęs pakankamai trumpas laiko tarpas. Kita vertus, vaiką paėmus iš šeimos tėvams ir toliau yra teikiama pagalba ir jie gali keisti savo elgesį ir požiūrį į vaiko auklėjimą nesant vaiko šalia (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis), o situacijai pasikeitus vaikas iš esmės yra nedelsiant grąžinamas į šeimą.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

21. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas bei vertino byloje esančius duomenis, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

22. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).

23. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo pateikė priklausomybės ligų centro pažymą apie stacionarų gydymąsi laikotarpiu nuo 2020-05-29 iki 2020-06-03, kuriam išrašytas siuntimas buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, bei 2020-07-01 Konsultacinio punkto lankymo pažymą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateikiami nauji rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su pirmosios instancijos teismui teiktais duomenimis, jų pateikimo galimybė atsirado jau po pirmosios instancijos teismo nutarties (2020-06-02) priėmimo, šios civilinės bylos išnagrinėjimo terminas yra sutrumpintas, naujų jų priėmimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo bei dėl jų yra pasisakęs pareiškėjas pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą, priima apeliacinės instancijos teisme pateiktus naujus įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.