Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-391-375/2016, kuria buvo netenkintas antstolės prašymas dėl vykdomojo rašto patikslinimo ir ištaisyta klaida sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 19 d. sprendimu iš dalies patenkino Kauno miesto savivaldybės ieškinį ir nutarė iškeldinti atsakovus T. B., G. B., K. B. ir S. B. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisė solidariai iš T. B., G. B., K. B. ir S. B. 3 211,35 Lt nuostolių, susidariusių mokant nuomos mokestį laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. balandžio 22 d. ir priteisė iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 30-24). Antstolė S. V. 2016 m. balandžio 26 d. kreipėsi į teismą prašydama patikslinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-392-375/2010 pagrindu 2013 m. sausio 23 d. išduoto vykdomojo rašto tekstą įrašant, kad T. B., G. B., S. B., K. B. yra iškeldinami ne tik iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, bet taip pat ir iš gyvenamosios patalpos, pažymėtos šifru 1-7/9,96 kv.m, esančios (duomenys neskelbtini) (T.5, b.l. 27-28).

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi prašymo netenkino, bet ištaisė rašymo apsirikimą 2010 m. rugsėjo 16 d. teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ir ją išdėstė taip: „Iškeldinti T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir iš 1-7/9,60 kv.m patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos“ (T.5, b.l. 29-30). Teismas pažymėjo, jog antstolės suformuluotas prašymas nepagrįstas jokia teisės norma, todėl nėra pagrindo jį tenkinti, kadangi įstatymų leidėjas nenumatė tokio teisinio instituto, kaip vykdomojo rašto patikslinimas. Dalyvaujantys byloje asmenys prašymo išaiškinti sprendimą nėra pateikę. Įstatymas teismui suteikia teisę savo iniciatyva išspręsti rašymo apsirikimo klausimus. Šioje byloje ieškovė patikslintu ieškiniu, kurį teismas priėmė, prašė iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų ir iš patalpos 1-7/9,60 kv.m, esančių (duomenys neskelbtini) bei priteisti nuostolius. Atsakovai nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad valstybė nepilnai įvykdė prievolę kompensuojant jiems, kaip garantijos turėtojams, nuomojamų patalpų rinkos vertę pinigais, nes neatlygino už šią patalpą. Teismas vertino byloje esančius įrodymus ir darė išvadą, jog valstybės įsipareigojimai kompensuoti atsakovams nuomotų patalpų vertę pinigais yra pilnai ir tinkamai įvykdyti, todėl atsakovai privalėjo per 4 mėnesius atlaisvinti patalpas. Tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje per apsirikimą nebuvo įrašyta, kad atsakovai iškeldinami ne tik iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bet ir iš patalpos 1-7/9,60 kv.m, todėl šis rašymo apsirikimas taisytinas patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį. Šis rašymo apsirikimas nėra kliūtis antstolei vykdyti minėtą teismo sprendimą ir iškeldinti atsakovus iš patalpos 1-7/9,60 kv.m. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys rodo, jog civilinėje byloje Nr. 2-24271-877/2015 Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo Kauno miesto savivaldybės skundą dėl antstolės veiksmų ir įpareigojo antstolę įvykdyti teismo sprendimą Nr. 2-391-375/2010 ir iškeldinti atsakovus iš patalpos, pažymėtos šifru 1-7/9,60 kv.m. Nutartis yra įsiteisėjusi, todėl privaloma tiek dalyvaujantiems byloje asmenims, tiek antstolei.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė Kauno miesto savivaldybė prašė skundą atmesti, o skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą (T.5, b.l. 60-63). Nurodė, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų, atitinkanti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčo klausimu konstatuotas faktines aplinkybes ir nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Minėtos patalpos nenurodymas pagrįstai laikytinas rašymo apsirikimu, kurį teismas tinkamai ištaisė, kadangi to paties teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje aiškiai dėl jos pasisakyta, naujų reikalavimų teismas nesvarstė. Yra nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas, jog rašymo apsirikimą galima taisyti tik įsiteisėjus teismo sprendimui, o nepraėjus eilei metų po bylos nagrinėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pagrįstai ištaisė teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Apeliantas, nesutikdamas su teismo nutarties dalimi dėl klaidos rezoliucinėje dalyje ištaisymo nurodė, kad teismas, ištaisydamas klaidą pakeitė teismo rezoliucinę dalį taip, kad atsakovams buvo nustatytos papildomos pareigos išsikelti iš patalpos 1-7/9,60 kv.m, esančios (duomenys neskelbtini), nors toks pakeistimas galėjo būti padarytas tik teismui priimant papildomą sprendimą.CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka leidžiama ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus arba aiškias aritmetines klaidas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad papildomu sprendimu gali būti pašalinamas specifinis teismo sprendimo trūkumas – sprendimo nevisapusiškumas. Įstatymas įpareigoja, kad teismo sprendimu būtų atsakyta į visus byloje pareikštus reikalavimus ir išspręsti visi kiti bylai reikšmingi klausimai. Įstatymas įtvirtina baigtinį papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašą. Papildomas sprendimas gali būti priimamas šiais atvejais: jei kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 str. 1 d. 1-3 p.). Tiek priimdamas papildomą sprendimą (CPK 277 str.), tiek ištaisydamas rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas sprendime (CPK 276 str.), teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti jo turinio. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp patikslintame ieškinyje buvo pareikštas reikalavimas iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir iš 1-7/9,60 kv.m patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Iš sprendimo turinio ir 2010 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio protokolo matyti, jog visos aplinkybės dėl iškeldinimo iš šių patalpų buvo nagrinėtos teismo posėdžio metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų sprendimo įvykdymas yra komplikuotas, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, teismas turi racionaliai, efektyviai taikyti teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010; 2000 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2000).Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus. Sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Bet koks teismo sprendime esantis rašymo apsirikimas, aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą, todėl įstatymo leidėjo nurodyta galimybė sprendimą priėmusiam teismui ištaisyti klaidas ir apsirikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-507/2004). Pažymėtina, kad papildomas sprendimas gali būti priimtas per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Šiuo atveju, sprendimo trūkumas išaiškėjo vykdymo procese. Akivaizdu, jog tokia faktinė ir teisinė situacija, kai į teismo sprendimo rezoliucinę dalį neįrašyta patalpa, dėl kurios teismas pasisakė teismo sprendime, negali likti neištaisyta. Apeliacinės instancijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi galutinio sprendimo esmės nepakeitė, o šis klaidos ištaisymas vertintinas kaip rašymo apsirikimas. Juolab, kad kaip skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios šis rašymo apsirikimas nėra kliūtimi antstolei vykdyti minėtą teismo sprendimą ir iškeldinti atsakovus iš patalpos 1-7/9,60 kv.m, nes teismų informacinės sistemos Liteko programos duomenys rodo, jog civilinėje byloje Nr. 2-24271-877/2015 Kauno apylinkės teismas įpareigojo antstolę įvykdyti teismo sprendimą Nr.2-391-375/2010 ir iškeldinti atsakovus iš patalpos, pažymėtos šifru 1-7/9,60 kv.m. Nutartis yra įsiteisėjusi, todėl privaloma tiek dalyvaujantiems byloje asmenims, tiek ir pačiai antstolei (CPK 18 str.). Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, ištaisydamas rašymo apsirikimą tinkamai taikė, sprendimo trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 329 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.