- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- 2A-2328-485/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-18683-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Algirdas Remeika (pran.), Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- A. D.
- Trečiasis asmuo
- M. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Ramūno Mitkaus ir Algirdo Remeikos (pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-283-5687/2012 pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalijimo, ir atsakovo A. D. priešieškinį ieškovei V. D. dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokinio turto padalinimo (trečiasis asmuo M. D., išvadą teikianti institucija – Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 3-5) prašė nutraukti jos ir atsakovo A. D. santuoką, sudarytą 1994-01-21 Kauno miesto CMB, įrašo Nr. 153, dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnametės dukters M. D., gimusios 1994-07-01, gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters M. D. išlaikymui periodines išmokas po 300 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, priteisti iš atsakovo dukrai M. D. 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus po 300 Lt kas mėnesį iki ieškinio pateikimo dienos, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – D. , kilnojamuosius daiktus automobilį VW GOLF v/n (duomenys neskelbtini) bei priekabą KTSP, 1 v/n KS 598, kurie registruoti atsakovo vardu priteisti atsakovui A. D., iš atsakovo priteisti teismo ir bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Atsakovas priešieškiniu (t. 2, b. l. 23-27) prašė nutraukti santuoką, sudarytą 1994-01-21 Kauno miesto CMB, įrašo Nr. 153, dėl ieškovės kaltės, nutraukus santuoką ieškovei palikti santuokos metu suteiktą pavardę – D., atsakovui paliekant D. pavardę. Nustatyti nepilnametės dukters M. D. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis M. D. po 150 Lt nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant ieškovę; padalinti santuokos metu įgytą turtą: priteisti natūra atsakovui automobilį VW GOLF v/n (duomenys neskelbtini) bei priekabą KTSP, 1 v/n KS 598 ir šaldytuvą, viso turto už 700 Lt., o ieškovei priteisti visą likusį kilnojamąjį turtą, kurio vertė 1 430 Lt; priteisti iš ieškovės 365 Lt dydžio kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį; priteisti atsakovui iš ieškovės 15 000 Lt kompensaciją už gyvenamojo namo vertės padidėjimą ryšium su atliktais pagerinimais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 31 d. sprendimu (t. 2, b. l. 120-128) nusprendė ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies: nutraukti ieškovės V. D. ir atsakovo A. D. santuoką, sudarytą 1994 m. sausio 21 d. Kauno m. civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 153, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo V. D. ir A. D. palikti pavardes: D. ir D., priteisti iš atsakovo ieškovei dukros M. D. 1 210 Lt išlaikymą už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2012 m. liepos 1d.; priteisti iš atsakovo ieškovei dukros M. D. 5 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 3 m. laikotarpį iki ieškinio padavimo Kauno m. apylinkės teismui dienos 2010 m. lapkričio 10 d.; ieškovei nuosavybės teise priteisti svetainės baldų komplektą bei televizorių; atsakovui nuosavybės teise priteisti automobilį VW Golf v/n (duomenys neskelbtini), priekabą KTSP v/n KS 598, bei šaldytuvą, šaunamuosius ginklus - graižtvinį šautuvą NORINCO JW 23, lygiavamzdį šautuvą Brno 502 8, lygiavamzdį šautuvą IŽ 26E; priteisti iš ieškovės antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei 715 Lt; priteisti iš atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei 715 Lt; priteisti iš ieškovės atsakovui 100 Lt žyminio mokesčio bei 400 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; priteisti iš ieškovės 17,29 Lt pašto išlaidų valstybei; priteisti iš atsakovo 17,29 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas pažymėjo, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, kad atsakovas labai dažnai gerdavo, išgėręs būdavo agresyvus, dėl šios priežasties ieškovė keletą kartų kreipėsi į policiją, atsakovas buvo įspėtas, baustas administracinėmis baudomis. Tuo pačiu teismas pažymėjo, jog ir atsakovas negalėjo įrodyti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji nesirūpino šeima, buvo neištikima. Teismas laikė, jog santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, kadangi sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, vienas kito negerbė, nerėmė moraliai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neturi jokio turto, yra bedarbis, nereguliariai, tačiau prisidėjo prie dukros išlaikymo, priteisė iš atsakovo dukrai M. D. po 150 Lt kiekvieną mėnesį mokamų išmokų nuo ieškinio padavimo (2010-11-10) iki jos pilnametystės (2012-07-01), 1 210 Lt išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2010-11-10 iki 2012-07-01, 5 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 3 m. laikotarpį iki ieškinio padavimo Kauno m. apylinkės teismui dienos 2010 m. lapkričio 10 d. Teismas rėmėsi 2012-02-01 Kauno apygardos teismo įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1011-259/2012, kuriuo buvo atmestas ieškovo A. D. reikalavimas dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės pripažinimo. Kadangi nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių priteistino turto vertę, bei reikalaujamų kompensacijų pagrįstumą, teismas atmetė šalių prašymus dėl abipusių kompensacijų priteisimo. Ieškinį bei priešieškinį patenkinus iš dalies, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas: kadangi ieškovei V. D. buvo teikiama tik 50 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba, o išlaidos byloje sudarė 1 430 Lt, teismas priteisė tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovo į valstybės biudžetą po 715 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė V. D. apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 132-135) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimą dalyje, kurioje santuoka tarp šalių nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir priimti naują sprendimą, kuriuo santuoka būtų pripažinta nutraukta dėl atsakovo kaltės; panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės valstybei buvo priteista 715 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, konstatuodamas, kad santuoka buvo nutraukta dėl abiejų šalių kaltės, neatsižvelgė į tai, kad byloje liudytojos A. R. ir V. Š. patvirtino, kad atsakovas naudojo alkoholį, buvo agresyvus, nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, nesirūpino vaikais, neprisidėjo prie šeimos materialinių poreikių tenkinimo. Tuo tarpu ieškovė stengėsi išsaugoti šeimą, dirbo dviejuose darbuose, kad išlaikytų šeimą. Faktą, kad atsakovas ilgą laiką niekur nedirbo patvirtina VSDFV pažyma, kurioje nurodyti atsakovo nedarbo laikotarpiai Atsakovas neįrodė, jog ieškovė buvo neištikima, nesirūpino šeima. Teismas padarė tik formalią išvadą dėl santuokos nutrūkimo dėl ieškovės kaltės.Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės 715 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei, kadangi ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba.
Atsiliepimas
Atsakovas A. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 2-5) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas buvo baustas administracinėmis baudomis dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ar agresyvumo. Ieškovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigą, būti lojalia ir remti sutuoktinį moraliai, ieškovė šeimoje kilusių problemų nesprendė abipusiu sutarimu, persikraustė gyventi į pirmą namo aukštą, atsakovui netekus darbo, nerėmė jo nei materialiai, nei moraliai. Atsakovas stengėsi susitaikyti su ieškove, prašė teismo skirti terminą susitaikyti, tačiau ieškovė taikytis nesutiko.Ieškovė apeliacinį skundą grindžia liudytojų parodymais, tačiau liudytoja A. R. yra ieškovės motina, o V. Š. – teta, t.y. jos yra artimos ieškovės giminaitės, todėl gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, šios liudytojos patvirtino, jog atsakovas buvo atvežęs malkų, remontavo namą, nešdavo namo iš medžioklės mėsą. Teismas pagrįstai priteisė valstybei iš ieškovės pusę byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškovei byloje buvo teikiama tik 50 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo M. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 8) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir šioje dalyje priimti naują sprendimą. Nurodo, jog santykiai su tėvu pradėjo blogėti, kai jai buvo 8-10 metų. Tėvas duodavo pinigų tik tada, kai paprašydavo, dažnai būdavo girtas, bardavosi, mama kviesdavo policiją. Paskutinius 5 metus gyvena atskirai, praktiškai nebendrauja. Atsakovas fizinio smurto nenaudojo, tačiau dukra patirdavo moralinį spaudimą ir psichologinį smurtą. Visą laiką vaikais rūpinosi ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinio pareiga apima lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme įtvirtintas pareigas. Aiškinant CK 3.60 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, jog pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis nepaneigia kaltės prezumpcijos.
Kaip matyti, ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo grindė tuo, jog atsakovas dažnai gerdavo, būdavo agresyvus, dėl ko ieškovė kviesdavo policiją, atsakovas buvo įspėtas bei baustas administracine tvarka, nesirūpino šeima, nereguliariai dirbo. Nustatyta, jog byloje nėra duomenų (pranešimų policijai, medicininių dokumentų ir pan.), kurie leistų pagrįstai manyti, jog atsakovas santuokos metu prieš ieškovę naudojo fizinį ar moralinį smurtą ir besaikiai girtuokliavo. Ieškovė šias aplinkybes įrodinėjo tik liudytojų A. R. bei V. Š. parodymais. Laikytinas pagrįstu atsakovo argumentas, jog šios liudytojos galėjo turėti suinteresuotumą byloje palaikyti ieškovės poziciją, kadangi jos yra artimos ieškovės giminaitės. Atsižvelgiant į tai, šie liudytojų parodymai vertinti kritiškai. Trečiasis asmuo M. D. nurodo, jog atsakovas išgerdavo, tačiau taip pat patvirtino, jog atsakovas paprašytas duodavo pinigų, santykiai su tėvu pradėjo šlyti, kai dukrai buvo 8-10 metų. Be to, trečiasis asmuo patvirtino, jog fizinis smurtas šeimoje nebuvo naudojamas. Nors ieškovė teigia, jog atsakovo elgesys buvo netinkamas jau ilgą laiką, tačiau kaip matyti, dėl santuokos nutraukimo ieškovė kreipėsi jau vienam vaikui sulaukus pilnametystės, o kitam – likus 2 metams iki pilnametystės, t.y. ilgą laiką ieškovė gyveno su atsakovu ir nebandė santuokos nutraukti anksčiau. Todėl teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad santuoka iširo vien tik dėl atsakovo kaltės. Be to, kaip matyti iš 2011-01-11 Kauno miesto apylinkės teismo posėdžio protokolo (t. 1, b. l. 46-48), atsakovas prašė teismo skirti 6 mėnesių terminą susitaikyti su ieškove, tačiau ieškovė jau teismo posėdyje susitaikyti nesutiko. Esant prieštaringiems liudytojų parodymams, kritiškai ieškovės pozicijai, negalima daryti išvados, jog vien tik atsakovas buvo atsakingas už tinkamą šeimos išsaugojimą. Be to, byloje liko nenuneigti atsakovo argumentai, jog atsakovas, kiek buvo pajėgus, rūpindavosi šeima, duodavo vaikams pinigų, prižiūrėjo šeimos gyvenamąjį namą. Teismas laiko nepagrįstu ieškovės argumentą, jog atsakovas nuolat girtuokliavo ir tai taip pat yra vien tik atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo priežastis. Kaip matyti, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų įrašytas į narkologinio dispanserio sąrašus, kada nors būtų kreipęsis į medikus dėl šios priežasties. Pats alkoholio vartojimo faktas nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog atsakovas nuolatinai piktnaudžiavo alkoholiu ir laikyti tai santuokos iširimo priežastimi, tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovas vartojo alkoholį epizodiškai. Ieškovė teigia, jog atsakovas niekur nedirbo ir neprisidėjo prie šeimos materialinio išlaikymo. Kaip matyti, atsakovas šiuo metu yra 59 metų amžiaus, todėl pripažintina, jog jau ilgą laiką atsakovas galimai galėjo neturėti darbo ir dėl savo amžiaus. Ieškovės argumentai, kad atsakovas nuolat nedirbo laikytini nepagrįstais dar ir dėl to, jog Kaip matyti iš VSDFV pažymos, atsakovas dirbo nuo 2002-10-24 iki 2007-08-14 (t. 1, b. l 71). Matyti, jog atsakovas nedirba tik nuo 2007-08-14, o 2010-04-01 buvo registruotas Kauno teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis (t. 1, b. l. 26). Šie duomenis pagrindžia, jog ieškovė nepagrįstai nurodo, jog atsakovas niekur nedirbo ir nerėmė šeimos, kadangi, kaip matyti, atsakovo nedarbas galėjo būti sąlygotas ir jo amžiaus bei sveikatos būklės. Kolegijos nuomone, pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastis šiuo atveju yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi charakteriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, dėl ko šeimoje kildavo nesutarimai ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Tikėtina, jog šalys pradėjo nerasti bendro intereso ir susitarimo, pradėjo turėti skirtingas nuomones, dėl ko ir pasidarė sunku ir nebeįmanoma kartu gyventi, o ieškovė, nebenorėdama toliau ieškoti kompromiso, nors ir nepateisinamai ilgai delsė, apsisprendė nutraukti santuoką. Taigi, kolegija, remdamasi byloje surinktais duomenimis, negali daryti išvados, jog šalių santuoka iširo vien dėl atsakovo kaltės, ieškovei neįrodžius, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas būtent vien tik atsakovas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių santuoką laikė nutrūkusią dėl abiejų šalių kaltės.
Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės 715 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei, kadangi ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. To paties straipsnio 3 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris neatleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Šios konkrečios bylos atveju ieškovė tik iš dalies buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų - ieškovei buvo teikiama 50 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba (t. 2, b. l. 22). Nors ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui 2012-08-21 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą (t. 2, b. l. 137), kuriuo yra konstatuota, jog yra pagrindas pakeisti 2011-10-06 sprendimu nustatytą valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį iki 100 proc., tačiau pripažintina, jog toks Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas gali galioti tik nuo jo priėmimo, t. y. negali galioti atgal. Šiuo atveju sprendimas, numatantis 100 proc. atlygintiną valstybės išlaidų dydį ieškovės byloje, gali galioti tik nuo 2012-08-21, tuo tarpu bylos išnagrinėjimo metu, t.y. 2012-07-31, dar tebegaliojo 2011-07-06 sprendimas, nustatantis 50 proc. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kompensavimą, todėl pirmosios instancijos teismas, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, bylinėjimosi išlaidas pagrįstai priteisė iš ieškovės valstybei.
Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovės priteistina 1 300 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.