- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-01
- Bylos Nr.
- 2-1011-259/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01216-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- V. D., M. D., A. R.
- Advokatai
- Juzefa Brinevičienė, Singrida Samoškienė, Dana Žvingilienė, Živilė Urbonavičienė
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Ingai Miškinienei, dalyvaujant ieškovui A. D., jo atstovei advokatei Singridai Samoškienei, atsakovei V. D., jos atstovei advokatei Danai Žvingilienei, atsakovui M. D., jo atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, atsakovei A. R., jos atstovei advokatei Živilei Urbonavičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovams V. D., M. D., atstovaujamai įstatyminės atstovės V. D., M. D., A. R. dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas A. D. ieškiniu (b.l.4-7, t.1) prašo pripažinti jo ir atsakovės V. D. nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir priteisti ieškovui iš atsakovių V. D. ir A. R. žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovas nurodo, jog atsakovė V. D. yra ieškovo sutuoktinė, šiuo metu Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-986-568/2011 dėl santuokos nutraukimo. Atsakovė A. R. yra ieškovo sutuoktinės motina. Atsakovai M. D. ir M. D. yra ieškovo ir atsakovės V. D. vaikai. Su atsakove D. ieškovas gyvena kaip šeima ir veda bendrą ūkį nuo 1986 m. Santuoką įregistravo 1994 m. sausio 21 d. Kauno miesto CMB, akto įrašo Nr.153. Su atsakove V. D. apsigyveno atsakovės patėviui ir jos motinai (toliau abu kartu vadinami - atsakovės tėvai) priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Ieškovas su atsakove V. D. apsigyveno antrame gyvenamojo namo aukšte, atsakovė A. R. su sutuoktiniu P. R. gyveno pirmame gyvenamojo namo aukšte. Virtuve, esančia gyvenamojo namo pirmame aukšte naudojosi su atsakovės V. D. tėvais bendrai. Kadangi gyvenamojo namo gyvenamas plotas buvo vos 51.39 kv. m., be to namas nepritaikytas gyventi dviem šeimom, atsakovės patėvis pasiūlė bendromis lėšomis ir darbu rekonstruoti gyvenamąjį namą, t.y. pastatyti priestatą, pertvarkyti gyvenamojo namo pirmojo ir antrojo aukšto patalpas, antrame gyvenamojo namo aukšte įsirengti virtuvę. Ieškovo lėšomis ir darbu virš terasos pirmame aukšte buvo pastatytas ir apšiltintas pjuvenomis dviejų aukštų 72,85 kv. m. medinis karkasinis priestatas; įrengtos medinės perdangos, medinės grindys, įstatyti mediniai langai ir durys, iš vidaus ir išorės priestatas apkaltas medinėmis dailylentėmis; mineraline vata buvo apšiltinta antro aukšto perdanga, įrengtos medinės grindys su medžio drožlių plokščių danga; tarp kambarių 1-16 ir 1-15 įrengta medinė pertvara su garso izoliacija iš polistirolo ir apkalta medinėmis dailylentėmis; gyvenamojo namo mūrinės išorinės sienos buvo apšiltintos į tarpą pripildant termoizoliacinių putų; laiptinės lubos ir sienos apkaltos medžio dailylentėmis; įrengtas pristatomas skardinis apšiltintas dūmtraukis; įrengta gelžbetoninė balkono plokštė ir skardiniai latakai, įrengti trys metaliniai stogeliai virš lauko durų. Visi aukščiau nurodyti darbai buvo atlikti 1991 - 1996 m. iš ieškovo ir atsakovės V. D. uždirbtų (gautų) pajamų ir ieškovo darbu. Kaip matyti iš UAB ,,Skena“ ataskaitos, ieškinyje nurodytų statybos/rekonstrukcijos ir įrengimo darbų vertė – 59 974,19 Lt. Tokiu būdu gyvenamojo namo vertė buvo padidinta 59 974,19 Lt ieškovo ir atsakovės V. D. bendromis lėšomis. Pastačius priestatą, gyvenamojo namo tiek bendras, tiek gyvenamas plotas ženkliai padidėjo. Po gyvenamojo namo rekonstrukcijos, gyvenamojo namo pirmo aukšto plotas padidėjo iki 33,41 kv. m. (nuo 55,12 kv.m. iki 88.53 kv.m.), o antrojo aukšto - 39,44 kv. m. (nuo 54,29 kv. m. iki 93.73 kv. m.). Nors nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti gyvenamojo namo kadastrinių duomenų pakitimai, tačiau šią aplinkybę patvirtina pridedama UAB ,,Skena“ ataskaita Nr. 11-06/12, 2011 m. birželio mėn., kurioje yra kadastrinių matavimų duomenys, užfiksuoti po gyvenamojo namo rekonstrukcijos. Tai, kad atsakovė A. R. ir jos sutuoktinis P. R. davė sutikimą priestato statybai bei bendromis lėšomis ir darbu sutiko rekonstruoti gyvenamąjį namą, patvirtina jų siekį sukurti su ieškovu ir atsakove V. D. bendrą dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472 str., 474 str.).
Kadangi susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, buvo sudarytas ir visi ieškinyje nurodyti darbai pradėti ir baigti galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, ginčo teisiniams santykiams taikytini 1964 m. Civilinio kodekso 472 str., 474 str. reglamentuojantys jungtinę veiklą. 1964 m. CK 472 straipsnyje buvo numatyta piliečių teisė sudaryti jungtinės veiklos sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Rašytinė sutarties forma tokiai sutarčiai nebuvo privaloma, t.y. jungtinę veiklą ir sandorių formą reguliuojančios teisės normos įsakmiai nenumatė, kad sutartis įsigyti turtą, kaip bendrąją nuosavybę, ar bet kuris rašytine forma sudarytinas sandoris, nesilaikius jo rašytinės formos, negalioja. Tokiu būdu, nors rašytinio susitarimo dėl bendrosios veiklos sukurti bendrąją dalinę nuosavybę nebuvo sudarytas, tačiau rašytinio teksto nebuvimas nedaro šios sutarties negaliojančia (1964 m. CK 58 str. 1 d.). Buvus susitarimą sukurti bendrą nuosavybę bei bendro ūkio vedimą patvirtina ieškovo su atsakove V. D. ir atsakovės A. R. ir jos sutuoktinio P. R. tarpusavio santykių pobūdis ir bendri veiksmai. Pagal 1964 m. CK 474 str. 2 d. sutarties dalyvių įnašai pinigais ir kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė.
Įstatymas numatė, jog nuosavybės dalys bendrai sukurtoje nuosavybėje nustatomos pagal dalyvavimo darbu ar lėšomis turto kūrime laipsnį. Kadangi rašytinė sutartis dėl jungtinės veiklos nebuvo sudaryta, dėl dalių nustatymo taikytina 1964 m. CK 474 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, jog visų dalyvių įnašai laikomi lygiais, t.y. sutartis dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo sudaryta realiais veiksmais ją įgyvendinant, nesant duomenų apie kitokias dalyviams sukurtoje nuosavybėje tenkančias dalis, laikomos lygiomis ir pagal tai atidalintina iš bendrojo turto (CK 126 str.). Tokiu būdu jungtinės veiklos sutarties pagrindu ieškovas ir atsakovė V. D. įgijo teisę į bendrą dalinę nuosavybę - ½ gyvenamojo namo. 2007-02-11 P. R. mirė. Po jo mirties palikimą priėmė testamentiniai įpėdiniai - ieškovo sutuoktinė ir vaikai - sūnus M. D. ir dukra M. D., todėl atsakovais byloje yra P. R. testamentiniai įpėdiniai – atsakovė V. D., sūnus M. ir dukra M..
Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė, jį grindė ieškinyje nurodomais motyvais, pridėtais rašytiniais įrodymais ir teismo posėdžio metu apklaustų, ieškovo kviestų liudytojų parodymais.
Atsiliepimas
Atsakovas M. D. atsiliepime į ieškinį (b.l.60-61, t.1) su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, jog ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis prisidėjo prie namo (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukcijos, vykusios 1991-1996 metais, nors teigia, kad ieškinio aplinkybes įrodinės rašytiniais įrodymais. Ar ieškovas prisidėjo savo pinigais ir darbu prie vykdytų darbų, atsakovas neprisimena, nes buvo vaikas. Ieškovo pareiga įrodyti, ar jis turėjo realių finansinių galimybių vykdyti jo ieškinyje nurodytą statybą bei rekonstrukciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2010). Atsakovas yra 1/8 dalies pastato - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), gyvenamo ploto 51,39 kv. m. (toliau - Pastatas) savininkas. Jo nuosavybės teisės įregistruotos 2011-07-19 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, Nr. GDM1-1516, pagrindu. Šio dokumento ieškovas neginčija. Atsakovėms V. D. ir M. D. nuosavybės teise taip pat priklauso po 1/8 dalį pastato, o atsakovei A. R. priklauso 1/8 + 1/2 = 5/8 dalys pastato. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl visiškai nesuprantamas ieškovo ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovo ir atsakovės V. D. nuosavybės teisę į ½ dalį pastato. Faktiškai tai reikštų P. R., mirusio 2007-02-11, testamento, sudaryto 2003-12-18, reg. Nr. 5-4246, pakeitimą prieš mirusio testatoriaus valią, nenurodant jokio CK 5.16 str. numatyto testamento ar jo dalies negaliojimo pagrindo. Be to, ieškovas net neturi teisės ginčyti testamento pagal CK 5.17 str. 1 d. Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Ieškovas nėra testatoriaus įpėdinis nei pagal įstatymą (CK 5.11 str.), nei pagal testamentą.
Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovas siūlė ieškinį atmesti, priteisti jos turėtas advokato atstovavimo išlaidas.
A. R. nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu siūlė ieškinį atmesti, priteisti jos turėtas atstovavimo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė V. D. atsiliepime į ieškinį (b.l.110-114, t.1) prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai prašo jam kartu su atsakove V. D. pripažinti nuosavybės teises į ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kadangi ieškovas neprisidėjo savo lėšomis nei prie gyvenamojo namo statybos, nei prie rekonstrukcijos. Gyvendami santuokoje atsakovės mama A. R. ir jos sutuoktinis P. R. 1985 metais pasistatė bei viešajame registre įregistravo vieno buto pastatą -gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Namo bendras plotas 210,40 kv. m, gyvenamojo ploto - 51,39 kv. m. Pagal tuo metu galiojančius įstatymus buvo ribojama galimybė pasistatyti didesnio ploto namą, todėl ruošiant projektą dėl šio namo statybos, projekto vadovas, statytojų prašymu, numatė galimybę ateityje namą plėsti, pristatant priestatą. 1990-05-16 Kauno Respublikinio techninės inventorizacijos biuro atlikti gyvenamojo namo planai patvirtina aplinkybę, kad šalia namo suprojektuotos patalpos, kurios vėliau namo savininkų ir buvo įrengtos atliekant rekonstrukciją ant pastatytų pamatų. Kadangi gyvenamasis namas pastatytas 1985 metais, priduotas 1990-05-16, nuosavybės teisės P. R. vardu įregistruotos 1990-10-18 Kauno mero potvarkiu Nr. 793, kai atsakovė su ieškovu dar net nebendravo, todėl ieškovo reikalavimai dėl nuosavybės teisių pripažinimo į gyvenamąjį namą atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Atsakovė nurodo, kad gyvenamojo namo statytojai bei savininkai A. ir P. R. jau projektuodami namo statybą numatė galimybę jį rekonstruoti, pristatant priestatą, todėl perkant statybines medžiagas gyvenamojo namo statybai, jos buvo supirktos kartu ir priestato statybai. Priestato statyba buvo pradėta neturint statybos leidimo. Leidimas vykdyti statybos darbus (gyvenamojo namo rekonstrukcija, bendrojo ploto padidinimas iki 179,09 kv. m.) išduotas 1996-03-29 Nr. 44-3-96. 1991 - 1992 m. buvo naudojamasi šiluminių tinklų paslaugomis, namas buvo blogai apšildomas, oro temperatūra namuose būdavo tik 12-15°C. Atsakovės šeimoje augo mažametis vaikas, todėl P. R. nusprendė pats pastatyti verandą, taip norėdamas izoliuoti vieną namo sieną nuo tiesioginio sąlyčio su lauku. Šią statybą vykdyti P. R. padėjo E. A. (atsakovės mamos brolis) bei kaimynės L. D. vyras. Gyvenamojo namo priestato (verandos) statyba buvo atlikta 1993 metais, t.y. iki ieškovui pradedant vesti bendrą ūkį su atsakove. Su ieškovu atsakovė susipažino 1990 metų rudenį pas kaimynę L. D., pradėjo bendrauti. 1991 metų lapkričio 7 d. gimė sūnus M.. Bendrai su ieškovu padėjo gyventi prieš 3 mėnesius iki sūnaus gimimo. Ieškovas apsigyveno pas atsakovės tėvams priklausančiame gyv. name (duomenys neskelbtini). Praėjus 3 mėnesiams po sūnaus gimimo, ieškovas paliko šeimą ir išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Auginti mažametį vaiką ir pragyventi padėjo tik atsakovės tėvai. Atsakovė tuo metu nedirbo, augino vaiką, o ieškovas išlaikymo neteikė. Po kurio laiko atsakovė pati apsigyveno su vaiku pas ieškovą jo išnuomotame bute (duomenys neskelbtini). Po dviejų mėnesių su vaiku vėl grįžo pas tėvus, nes iš ieškovo gaunamų pinigų negalėjo pragyventi. Tik 1993 metų pabaigoje ieškovas atėjo gyventi vėl pas atsakovę į (duomenys neskelbtini). Susituokė 1994-01-21 dieną. 1994-02-22 ieškovas deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). 1994 metų liepos 1 dieną gimė dukra M.. Santykiai atsakovės mamos ir patėvio su atsakovės sutuoktiniu, t.y. ieškovu, nuo pat pradžių nebuvo geri, kadangi sutuoktinis mažai rūpinosi savo šeima, jam visiškai nebuvo svarbu, kur jo šeima gyvens, kas ją išlaikys, nes pačiam sutuoktiniui tai nerūpėjo. 1991 - 1996 metais prie jokių namo rekonstrukcijų ieškovas ir atsakovė negalėjo prisidėti, nes neturėjo finansinių galimybių. Atsakovė nedirbo, nes augino du vaikus. Ieškovo atlyginimas buvo nedidelis. Tėvai mokėjo visus mokesčius, buvo tėvų išlaikomi. Išeiti gyventi kitur negalėjo taip pat dėl pinigų stokos. Atsakovės tėvai buvo nepatenkinti tokiu žentu, kadangi jam šeima nerūpėjo. Esant tokioms sąlygoms, jokie susitarimai ar sutikimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės kūrimo kartu su tėvais, kaip nurodo ieškovas, nebuvo net galimi. 2003 metų gruodžio 18 d. P. R. surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko savo sutuoktinei A. R., atsakovei ir atsakovės vaikams - M. ir M.. P. R. mirė 2007-02-11. Nuosavybės teisės liudijimas į ginčijamą nekilnojamąjį turtą išduotas 2007-09-21, jis įregistruotas viešajame registre. Ieškovui apie šį dokumentą žinoma nuo jo išdavimo momento ir jis neginčija jo. Bendras su ieškovu gyvenimas bei bendro ūkio vedimas nutrūko daugiau nei prieš 7 metus, t.y. nuo 2003 metų, nors ir gyveno po vienu stogu. Kadangi gyvenamojo namo rekonstrukcija jau buvo faktiškai atlikta iki kol ieškovas pastoviai apsigyveno (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl ieškovo pretenzijos į priestatą taip pat nepagrįstos.
Atsakovės manymu UAB „Skena“ ataskaita nepatvirtina, kad darbus atliko ieškovas savo ar atsakovės šeimos lėšomis ir jėgomis. Atsakovės šeima, gyvendama tėvams priklausančiose patalpose, privalėjo atlikti remonto darbus, nes tai įpareigoja įstatymas atlikti ne tik nuomininką, bet ir panaudos gavėją (CK 6.636 str., 6.493 str., 6.629 str. 2 d.). Antrojo aukšto perdanga mineraline vata buvo apšiltinta 2007 - 2008 metais. Iki to laiko perdanga buvo apšiltinta keramzitu. Tuo metu ginčo namo bendrasavininkais jau buvo 4-i asmenys: atsakovė, atsakovės mama ir abu atsakovės vaikai. Darbus atlikti tikrai padėjo ieškovas. Jis dirbo kartu su sūnumi, tačiau apšiltinimui buvo panaudota atsakovės A. R. pirkta statybinė medžiaga. Susidėvėjus senam dūmtraukiui, buvo būtinybė jį remontuoti, todėl buvo įrengtas pristatomas dūmtraukis. Tai buvo atlikta už A. R. lėšas. Antrajame aukšte iki šios dienos nėra įrengta virtuvė. Jos nespėjo įrengti P. R. iki savo mirties, o atsakovė su ieškovu tai padaryti neturėjo galimybės, nes neturėjo lėšų. Tarp ieškovo ir atsakovės mamos bei P. R. nebuvo jokio susitarimo kurti bendrą dalinę nuosavybę ir ieškovas u atsakove neprisidėjo nei savo darbu, nei lėšomis prie namo rekonstrukcijos, todėl ieškovo reikalavimai nepagrįsti ir neįrodyti.
Atsakovė nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu siūlė ieškinį atmesti.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas B. Z. paaiškino, jog ieškovas kreipėsi į jį dėl medienos apdirbimo 1992-1993 metais, pagamino ieškovo prašymu lauko apkalimo dailylentes, grindų lentas. Ieškovas teigė, kad ruošiasi pasididinti namo, kuriame gyvena plotą. Pinigų ieškovas nemokėjo jam.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas A. J. V. paaiškino, jog D. pažįsta nuo senų laikų, mokėsi vidurinėje mokykloje, žino, kad statė priestatą, dirbo kartu A. D. ir velionis P.. Jis medieną ruošėsi, vežėsi ją, dar kartu gaminosi miške, kadangi statėsi, kad prasiplėsti plotą, tokia šneka buvo pačioje pradžioje kaip susipažino liudytojas su jo uošviu tai buvo apie 1991m, ir uošvis sakė, mato, kad žentas yra ne tinginys tegu statos priestatą, padės ir gal namo antrą aukštą užrašysiu tai tokia šneka buvo. Ruošėsi medieną statėsi kiek atsimenu ilgokai statė teko ir dalyvauti talkoje šiltinti sienas, dirbo apie dvi dienas ir padėjo betonuoti, laiptinę balkoną, dar ir malkinę padėjo statyti ir tai buvo gal 1993m. Suprato, kad ieškovo šeimai pagerinti sąlygas statoma.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas A. V. paaiškino, jog ieškovą pažįsta. Susipažino 1991m. kadangi dirbo jis Kazlų Rūdos miškų urėdijos Novos girininkijoje, A. D. atvažiavo 1991m. žiemą medienos, ieškovas liudytojui pasakė, kad jam uošviai pasiūlė prisistatyti prie jų gyvenamo namo priestatą. Jis su vienu Jankų seniūnijos ūkininku Č. V. atvažiavo ir paprašė tos miško medžiagos, nuėjo į mišką pakleimavo atitinkamą kiekį kiek prašė, t.y. apie 2 traktoriaus priekabų. Medieną veždavo daugiausiai į Lukšių lentpjūvę, kadangi D. yra lukšietis tai jis ten turėjo pažinčių tai ten ir veždavo išpjauti medieną. Pradėjo priestatą prie žmonos tėvų pradėjo statyti, žino, kad jis statėsi nuo 1991m. ir tai vyko iki 1996m. Medžiagas įsigydavo iš girininkijos ir vėliau po 1996m gamindavosi tik malkinę miško medžiagą. Ieškovo uošvių nėra matęs, o žmoną matė vieną kartą.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas V. Č. paaiškino, jog D. yra jo pusbrolis. Liudytojas talkino ieškovui, gamino mišką statyboms priestatui prie namo (duomenys neskelbtini) Kaune, medieną kada ruošė tiksliai pasakyti negali apie 20 metų atgal. Ieškovas statė sakė, kad dėl savęs, šeimai, liudytojas pradėjo vežti medieną ruošiniams, veždavau iš miško į Lukšių lentpjūvę. Už medieną mokėdavo ieškovas.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas D. G. J. paaiškino, jog yra ieškovo brolis. Brolis su D. susipažino 1990m. Brolis statė namą ir pirko medieną. Statė brolis iš savo pinigų, nes mama broliui po tėvo mirties davė pinigų, kiek nežino, o jam davė 2000 dolerių.
Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja V. Š. paaiškino, jog yra sesuo atsakovės. Žino, kad statė R. ir turėjo galimybę pasistatyti namą, statė liudytojos brolis, nes buvo mūrininkas, namas buvo pastatytas iki 1985m. ir kaip pastatė namą ir buvo padaryta terasa su galimybe pristatyti priestatą. Priestatas buvo pastatytas jau gimus atsakovės pirmam vaikui, kadangi namas buvo paskutinis ir jis buvo šaltas. Veranda buvo pastatyta 1992m. 1993m. Su A. D. asmeniškai sutardavo neblogai, jis padėdavo supjauti malkas su kreizu bet tie santykiai buvo periodiniai. Ieškovas buvo nuotaikos žmogus, kaip buvo statomas priestatas, A. D. sodyboje nebuvo. Buvo apšiltinama palėpė, tai pati liudytoja vežė vatą, sesuo davė pinigus, o jie su sūnumi dengė. Vienais metais langus dažė, grindis tai tokie buvo remonto darbai. Priestato statybą vykdė R. ir savais pinigais ir V. sakydavo, kad A. pinigų neduodavo ir mes patys nieko negalime padaryti. Matydavo, kad R. parsiveždavo statybines medžiagas.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas E. A. paaiškino, jog A. R. yra liudytojo sesuo, žino, kad 1993m. statė priestatą R. P. ir kviesdavosi jį į talką. Medieną parūpindavo A. D. už P. pinigus. Atveždavo, kadangi jis turėjo pažįstamų, kad A. dirbtų prie namo nė karto nematė. Ieškovas pats nedirbo ir nefinansavo statybos.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas T. M. paaiškino, jog R. buvo jo senelis, pats yra jo anūkas. Apie statybas nieko pasakyti negali, nuo 2001m.iki 2005m. mokėsi Kaune ir gyveno pas senelį ir santykiai senelio su ieškovu buvo blogi.
Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja B. M. paaiškino, jog su atsakovais ją sieja giminystės ryšys, ji velionio R. dukra. Žino, kad namą statė tėvelis su R.. Namas kada buvo pastatytas tiksliai pasakyti negali, D. dar nebuvo ištekėjusi. Priestatą statė tėvelis. Priestate kaip bute negalima gyventi, ten kaip padėjimui galima naudoti. Tos patalpos nėra apšiltintos. Kokiu pagrindu statė tėtis priestatą pasakyti negali. Kiek žino iš tėvelio kalbų, statybines medžiagas pirkdavo tėvelis.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas J. L. paaiškino, jog Su D. pažįstami, vaikystėje, pradėjo draugauti 1970m., liudytojas dirbo Šakių r. policijoje, o su V. susipažino 1991m. ar 1992m. supažindino A. Paskutiniais metais liudytojas dirbo Kauno rajono kriminalinės policijos viršininku ir (duomenys neskelbtini) kuri ieškovas gyveno kaimynystėje gyveno visiems žinomas G.- pravarde M. kuriuo domėjosi visa teisėsauga ne tik liudytojas ir retkarčiais jis ten užsukdavo. D. tris kartus yra pavežęs namo, pažinojo jo uošvį P. Kada važiuodavo pro šalį matydavo, kad jie ten kažką dirbdavo, sustodavo pasikalbėti trumpai. Žino, kad jie su uošviu tvarkė verandą, darė priestatą, ieškovas liudytojo paklausė kur gauti lentelių ir liudytojas patarė važiuoti į Petrašiūnus pas G., nuvažiavo tos lentelės buvo labai prastos ir G. pasakė, nusipirkite medienos ir aš jums išpjausiu geros. 2006m. kamino reikėjo skardinio ieškovui, liudytojas patarė ieškovui pirkti Rokuose. Nuvažiavo į Rokus, bet ten užsiprašė didelę kainą, tai liudytojui patarė darytis pačiam. Darėsi lygtai pas brolio sūnų M. Noreikiškėse ar Kaune, jis nežino. Matė dirbantį ieškovą prie namo. Žino, kad apdailą darė antrame aukšte, sakė, kad žmona prieštaravo, kad nereikia kam tos lentutės, bet tos lentutės tuo metu buvo madoje.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas R. B. paaiškino jog byloje minimo priestato statybai jam teko vežti A. D. statybines medžiagas, apdirbtas lentas, medieną, grindis ir ne vieną kartą teko vežti. Kas mokėjo už lentas, liudytojas nežino, priestatą statė pats P. ir A., o pagrindinį namą statė P., matė, kad prie verandos A. D. dirbo, dailylentėmis užkalinėjo, priestatą jis statė.
Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja L. D. paaiškino, jog su kaimynais R. gavo sklypus, visi pradėjo statybas, namas buvo pastatytas, kai A. atėjo gyventi į jį, jis buvo pilnai įrengtas, kadangi kartu statėsi, net tvorų tarp mūsų namų nebuvo. Liudytoja 1988 m. vasarą įsikraustė į statomą namą, o R. prieš mus, prieš tai gyveno viena A., susisiekimas buvo prastas, nes Šilainiai tik kūrėsi, o P. dar dirbo, jam buvo arčiau ten , kur gyveno, galutinai su visa šeima su gerbūviu ir baldais jie name 1987 m. apsigyveno. A. pas mus atvažinėdavo, susipažino, jis tada dar negyveno, jis atėjo gal 1989-1990 m., viskas buvo ten buvo: ir ūkinis, o priestatus statėmės kartu ir mes, ir R., jis mums verandai langus darė, nes buvo labai geras stalius, duris, viskas buvo jo padaryta, visiems kaimynams darė langus ir duris, žiemą ten šalta toj verandoj, ji vasarinė. Kad daugiau kas be P. ir A. ten dirbtų, nematė, bent jau lauko darbuose nedalyvavo, ten labai padėjo O. brolis, P. draugai, žmonės pagyvenę, specialistai, liudytojos vyrui padėjo langus sustatyti, nes reikėjo staliaus rankų. Namą statė senieji R. ir ieškovas atėjo gyventi į pilnai įrengtą namą. Priestatą statė R., matė, kad ir V. dažė, ir A. dažė, o vidiniuose reikaluose, apdailiniuose, kas dirbo, negali pasakyti, kas mokėjo, nežino, bet viskas daryta R. rankomis, netgi baldus jie patys darėsi. Santykiai R. su D. buvo įtempti, P. ir O. jai ir vyrui skųsdavosi, kad A. nenori kažko padėti, nesupranta. Esant tokiems santykiams, R. negalėjo sutikti, kad kažką bendro statyti su D.. Priestato statyba buvo baigta 1992-1993 metais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdžio metu nustatyta, jog ieškovas byloje ieškinio reikalavimuis įrodinėjo tomis faktinėmis aplinkybėmis (faktinis ieškinio pagrindas), kad jis ir atsakovė V. D. 1991 metais sudarė su atsakove A. R. ir buvusiu (mirusiu) jos sutuoktiniu P. R. žodinę jungtinės veiklos sutartį, kuria šalys susitarė bendromis lėšomis ir darbu rekonstruoti R. priklausantį gyvenamąjį namą, t.y. pastatyti priestatą, pertvarkyti gyvenamojo namo pirmojo ir antrojo aukšto patalpas, antrame gyvenamojo namo aukšte įsirengti virtuvę, taip padidinti namo plotą, pagerinti namą ir jame kartu gyventi; tokiu būdu ieškovas su V. D. įgijo ½ dalį gyvenamoo namo, nes ateityje P. R. už tai žadėjo perleisti ieškovui ir jo sutuoktinei ½ dalį gyvenamojo namo. Ieškovas įrodinėjo, kad jo lėšomis ir darbu virš terasos pirmame aukšte buvo pastatytas ir apšiltintas pjuvenomis dviejų aukštų 72,85 kv. m. medinis karkasinis priestatas; įrengtos medinės perdangos, medinės grindys, įstatyti mediniai langai ir durys, iš vidaus ir išorės priestatas apkaltas medinėmis dailylentėmis; mineraline vata buvo apšiltinta antro aukšto perdanga, įrengtos medinės grindys su medžio drožlių plokščių danga; tarp kambarių 1-16 ir 1-15 įrengta medinė pertvara su garso izoliacija iš polistirolo ir apkalta medinėmis dailylentėmis; gyvenamojo namo mūrinės išorinės sienos buvo apšiltintos į tarpą pripildant termoizoliacinių putų; laiptinės lubos ir sienos apkaltos medžio dailylentėmis; įrengtas pristatomas skardinis apšiltintas dūmtraukis; įrengta gelžbetoninė balkono plokštė ir skardiniai latakai, įrengti trys metaliniai stogeliai virš lauko durų. Namo rekonstrukcija, priestatas ieškovo teigimu pradėtas statyti 1991 m., rekonstrukcija, priestato statyba baigta 1996 metais. Šias aplinkybes ieškovas įrodinėjo teismo posėdžio metu jo kviestų ir apklaustų liudytojų parodymais (2 t. b.l. 38-48), UAB „Skena“ ataskaita (1 t. b.l. 19-35), įrodymais, kad ieškovas nurodomu priestato statybos ir namo rekonstrukcijos metu dirbo ir gavo darbo užmokestį (2 t. b.l.56-63). Ieškovas taip pat nurodė, kad su atsakove D. gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį nuo 1986 m., o santuoką įregistravo 1994 m. sausio 21 d.. Byloje nustatyta, kad šiuo metu Kauno miesto apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla dėl A. D. ir V. D. santuokos nutraukimo, kuri sustabdyta iki bus išspręstas šalių ginčas šioje byloje.
Ieškovas reikalavimo pagrindu, pripažinti jam ir V. D. nuosavybės teisę į 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nurodo 1964 m. CK 472 straipsnį (jungtinė veikla).
Teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, įvertinęs šalių paaiškinimus, surinktus byloje įrodymus ir to pagrindu nustaytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ieškovas neįrodė 1991 metais buvusios sudarytos žodinės jungtinės veiklos sutarties tarp jo ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų, taip pat 2007 metais mirusio P. R., kuria minėti asmenys susitarė bendromis pastangomis ir lėšomis rekonstruoti ginčo gyvenamąjį namą, jį pagerinti ir taip ateityje įgyti ieškovui ir V. D. ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune. Teismas taip pat daro išvadą, jog ieškovas taip pat neįrodė ir tos faktinės aplinkybės, jog namo rekonstrukcijai ir priestato statybai naudojo savo asmenines lėšas.
Teismas, atsižvelgdamas į tą aplinkybę, jog ieškovo teigimu gyvenamojo namo rekonstrukcija buvo atliekama 1991-1996 metais, sprendžiant šalių ginčą vadovaujasi 1964 m. CK nuostatomis, reglamentuojančiomis jungtinės veiklos sutarčių turiniui ir formai keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis). Teismas pažymi, kad 1964 m. CK 472 straipsnyje buvo numatyta piliečių teisė sudaryti jungtinės veiklos sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Rašytinė sutarties forma tokiai sutarčiai nebuvo privaloma. Pagal 1964 m. CK 474 straipsnį sutarties dalyvių įnašai pinigais ir kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė.
Sprendžiant dėl ieškovo teiginio pagrįstumo, jog suinteresuoti asmenys buvo 1991 metais sudarę jungtinės veiklos sutartį sukurti ieškovui dalį nuosavybės, teismas įvertina tas aplinkybes, jog ieškovas jokių įrodymų teiginiui pagrįsti, apart savo paaiškinimų teismo posėdžio metu, teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu apklaustos atsakovės A. R. ir V. D. nepatvirtino ieškovo teiginio, jog minėta sutartis tarp jų ir ieškovo buvusi sudaryta. Ieškovo prašymu teismo posėdžio metu apklausti liudytojai B. Z., A.J. V., A. V., Č. V., J. G. D., J. L., R. B. nei vienas nepatvirtino, kad A. D. su V. D., A. R. ir P. R. būtų sudarę jungtinės veiklos sutartį. Ieškovo prašymu apklaustas R. B. paaiškino, jog vežė lentas ieškovui, liudytojas J. L. paaiškino, jog yra matęs kaip ieškovas su P. R. kažką dirbo prie namo, patarė D. kur gauti lentelių ir pagaminti kaminą namui, liudytojas A. V. teigia žinojęs iš ieškovo, kad uošviai pasiūlė pastatyti priestatą prie gyvenamojo namo, taip pat žino, kad ieškovas pjovė medieną Lukšių lentpjūvėje, liudytojas A. J. V. paaiškino, jog žino, kad su uošviu ieškovas statė priestatą prie gyvenamojo namo, ir pats liudytojas padėjo ruošti tam medieną, liudytojas B. Z. gamino ieškovo prašymu lentas. Teismo vertinimu toks liudytojų parodymų turinys ir jų visuma nėra pakankami, kad galima būtų daryti išvadą, jog ieškovas su kitais ieškovo nurodomais asmenimis būtų sudaręs jungtinės veiklos sutartį, kad sukurti bendrą nuosavybę (duomenys neskelbtini), Kaune. Teismas, darydamas tokią išvadą įvertina ir atsakovo pusės prašymu teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, kur V. Š. nurodo, jog namą ir verandą statė račas už savo pinigus, veranda pastatyta 1992 metais, kai D. name negyveno, liudytojas E. A. paaiškino, jog namą ir priestatą statė R., o D. tik parūpindavo mediebnos už R. pinigus, Liudytoja B. M. paaiškino, kad namą ir priestą statė R., liudytoja L. D. nurodė, kad namą statė senieji R. ir ieškovas atėjo gyventi į pilnai įrengtą namą. Priestatą statė R., matė, kad V. ir A. dažė verandą, bet viskas daryta R. rankomis, netgi baldus jie patys darėsi. Santykiai R. su D. buvo įtempti, esant tokiems santykiams, R. negalėjo sutikti, kad kažką bendro statyti su D.. Teismas krtiškai vertina ieškovo prašymu apklaustų liudytojų J. G. D. ir Č. V. parodymus, kad ieškovas statė namą ir pirko medieną iš savo pinigų, kuriuos gavo iš savo motinos, nes šie liudytojai yra artimi ieškovo giminės-brolis ir pusbrolis.
Įrodinėjant ir kvalifikuojant asmenų teisinius santykius kaip jungtinę veiklą vien tik šalių susitarimo bendram tikslui pasiekti nepakanka. Turtas gali būti pripažįstamas kaip įgytas jungtinės veiklos pagrindu, jeigu atitinka pirmiau minėtas bendro turto sukūrimo sąlygas, t. y. įrodžius, kad šalys buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį ir prie turto įsigijimo jungtinės veiklos sutarties dalyviai prisidėjo įnašais pinigais, kitu turtu arba darbu (1964 m. CK 474 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nurodytą aplinkybę, kad sudaryta jungtinės veiklos sutartis buvo vykdoma, įrodinėjo savo asmeniniu indėliu-savo darbu ir pinigais rekonstruojant namą ir statant priestatą. Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir to pagrindu nustatytas bylos aplinkybes, vertina, kad ieškovas neįrodė ir tos aplinkybės, kad prisidėjo įnašais pinigais, kitu turtu arba savo svariu darbu sukuriant nuosavybę (duomenys neskelbtini), Kaune. Byloje ieškovas pateikė įrodymus, kad jis namo rekonstrukcijos metu 1991-1996 metais dirbo ir gavo iš darbinės veiklos pajamas (1 t. b.l. 150, 2 t b.l. 59, 60, 62). Tačiau ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad gautas pajamas panaudojo ginčo gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Ieškovas tą aplinkybę, jog savo lėšomis pirko gyvenamojo namo rekonstrukcijai ir verandos statybai medieną, įrodinėjo teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų R. B., J. G. D., Č. V., A. V., A. J V., B. Z. paaiškinimais. Tačiau nei vienas iš šių liudytojų nenurodė kada, kiek ir kam sumokėjo ieškovas už pirktas statybines medžiagas ir kokios ieškovo nupirktos statybinės medžiagos galėjo būti panaudotos namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai ir priestato statybai. Todėl ieškovo teiginys, kad jis naudojo namo rekonstrukcijai ir priestato statybai savo asmenines lėšas, neįrodytas (LR CPK 178 str.)
Teismas taip pat laiko neįrodyta tą aplinkybę, kad savo asmeniniu darbu ieškovas svariai prisidėjo prie namo dalinės nuosavybės (duomenys neskelbtini) sukūrimo. Teismo posėdžio metu ieškovo prašymu apklausti liudytojai bendromis frazėmis paaiškino, jog yra matę ar žinoję, kad ieškovas padėjo R. atlikti kai kuriuos statybos ir remonto darbus, tačiau ką konkrečiai dirbo, kokius darbus, kokios vertės darbus atliko D., jie pasakyti negalėjo. Ieškovo pagalba R. gaunat miško medieną, pagalba ją vežant į lentpjūvę ir D. epizodinis dalyvavimas padedant R. atlikti kai kuriuos darbus rekonstruojant namą ir statant priestatą, nėra pakankamas faktinis pagrindas daryti išvadą, kad D. savo darbu svariai, iš esmės prisidėjo prie namo statybinių darbų ir tokiu būdu sukūrė dalį namo nuosavybės.
Teismas taip pat nelaiko ieškovo teiginius pagrindžiančiu įrodymu UAB „Skena“ atliktą ataskaitą apie atliktų pagerinimo darbų vertę (1 t. b.l. 19-35). Visų pirma duomenis apie atliktus pagerinimo darbus pateikė pats ieškovas (1 t. b.l. 21), antra ataskaitoje nėra duomenų kas ir kada aktuotus darbus atliko. Akte pateikti duomenys neįrodo, kad ieškovas atliko nurodomus darbus ir panaudojo tam savo asmenines lėšas.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.).
Atmetus ieškinį, atsakovams (A. R. 1000 lt, 1 t. b.l. 76, V. D. 3025 lt , 2 t. b.l. 4) priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.)), taip pat valstybei turėtos 32, 96 išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 680 lt išlaidos, valstybės patirtos jas teikiant atsakovui M. D. (LR CPK 92 str., 96 str., , 99 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškovo A. D. ieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo atmesti.
Priteisti iš A. D. (a.k(duomenys neskelbtini) A. R. (a.k(duomenys neskelbtini) 1000 litų (vieną tūkstantį litų), V. D. (a.k(duomenys neskelbtini) 3025 lt (tris tūkstančius dvidešimt penkis litus) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš A. D. (a.k(duomenys neskelbtini) 32, 96 Lt ( trisdešimt du litus ir 96 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti teismui, išnagrinėjusiam bylą pirmąja instancija.
Priteisti valstybei iš A. D. (a.k(duomenys neskelbtini) 680 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt litų) išlaidų, susijusių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630. Atlikus mokėjimą, kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti teismui, išnagrinėjusiam bylą pirmąja instancija.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.