Tauragės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato atstovei Agnei Čebanauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. (toliau ir pareiškėjas) prašo panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) 2025 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo.

Skunde E. B. nurodė, kad 2025 m. birželio 11 d. kreipėsi į Marijampolės AVPK pareiškimu dėl D. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį. Pareiškime nurodė, kad 2025 m. balandžio 26 d. buvusi sutuoktinė D. B. iš buto, (duomenys neskelbtini) surinkusi rūbus, sudėjo juos į šiukšlių maišus ir liepė dukrai E. B. išvežti iš namų. Dukra atvyko perduoti maišus su daiktais. E. B. pareikalavo viską palikti savose vietose, bute. Tačiau dukra teigė, kad mama t.y. D. B. pagrasino daiktus išmesianti į šiukšlių konteinerį ir privertė dukrą dalį daiktų perduoti. E. B. nurodo, kad 2025 m. kovo 25 d. teismo sprendimu buvo įpareigotas gyventi adresu, (duomenys neskelbtini). Iki tol gyveno adresu, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra likę daug dokumentų, daiktų, rūbų. Patekti į butą (duomenys neskelbtini) negali, nes yra pakeistos buto durų spynos, todėl negali tinkamai disponuoti savo nuosavybe bei daiktais. Tokiuose D. B. veiksmuose įžvelgia savivaliavimo požymius. Prašo perduoti bylą nagrinėti iš naujo ir D. B. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 293 straipsnį.

Pareiškėjas mano, kad savo veiksmais D. B. ėmėsi savintis pilnas teises į butą, nors tam jokio teisinio pagrindo neturi. Pareiškėjas įdėmiai apžiūrėjęs daiktus, rūbus, rado tyčia suplėšytą kostiumą, todėl patyrė materialinė žalą. Tyrimo metu tikėjosi, kad su juo bus susisiekta ir atlikta papildoma apklausa, tačiau Marijampolės AVPK pareigūnai su juo nesusisiekė, papildomai neapklausė apie įvykio aplinkybes. Mano, kad tyrimas atliktas neišsamiai, paviršutiniškai, formaliai, todėl tikslinga jį atlikti iš naujo.

E. B. skundo reikalavimą palaikė ir prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais. Taip pat patikslino skundo reikalavimą, nurodydamas, kad prašo D. B. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį, o ne pagal ANK 293 straipsnį.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau ir Institucija) atstovė Agnė Čebanauskienė prašė skundo netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais.

Atsiliepimu Marijampolės AVPK prašė 2025-06-19 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą ir E. B. skundo netenkinti. Nurodo, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos nustatyta, kad E. B. pareiškime nurodytose aplinkybėse nėra įvykdytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 str. (Savavaldžiavimas), kadangi jo buvusi žmona D. B. neturėdama tikslo pasisavinti pareiškėjui priklausančių rūbų, juos sudėjo į maišus ir pasakė dukrai, kad juos perduotų savo tėčiui, o ne naudojo savo reikmėms. Kadangi E. B. teismo sprendimu yra įpareigotas gyventi, adresu (duomenys neskelbtini), todėl dėl savo daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės apsaugos, turi teisę kreiptis į teismą civiline tvarka. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Marijampolės AVPK Jurbarko rajono policijos komisariate 2025 m. birželio 11 d. gautas E. B. pareiškimas dėl galimo savavaldžiavimo. Pareiškime nurodyta, kad 2025-03-25 teismo sprendimu buvo įpareigotas gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Iki tol gyveno ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kur yra likę jo dokumentai, daiktai, rūbai. Patekti į šį butą neturi galimybės, nes pakeistos buto spynos, o durų rakto neturi. Raktas jam nebuvo perduotas, todėl tinkamai disponuoti savo nuosavybe bei daiktais negali. 2025-04-26 buvusi sutuoktinė D. B. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), surinkusi rūbus iš spintos sumetė viską į šiukšlių maišus ir liepė jų dukrai E. B. išvežti iš namų. Dukra tam prieštaravo. Jai buvo pagrasinta, kad tėčio daiktai atsidurs šiukšlių konteineryje. Susisiekusi E. B., atvyko perduoti maišus su daiktais. Pasak E. B., jis pareikalavo viską palikti savo vietose, bute. Tačiau E. B. teigė, jog mama pagrasino, kad daiktai iš buto atsidurs šiukšlių konteineryje, ir privertė dalį daiktų jam perduoti. Šiuo metu nežino kas vyksta jo namuose ir kas daroma su jo daiktais. Prašo imtis priemonių, kad jo nuosavybėje esantys daiktai, turtas būtų apsaugoti, nes pats to padaryti negali.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja Asta Sinkuvienė, įvertinus E. B. pareiškime nurodytas aplinkybes, nustatė, kad nėra įvykdytas teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 str. (Savavaldžiavimas) ir 2025 m. birželio 19 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Byloje kilo ginčas dėl administracinės teisenos nepradėjimo. Pareiškėjas nesutinka su Marijampolės AVPK tyrėjos nutarimu nepradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes yra įsitikinęs, kad minėtas D. B. elgesys yra neteisėtas, savavališkas ir pažeidžia jo, kaip buto bendrasavininkio teisėtus interesus. Pareiškėjo nuomone, tyrimas atliktas neišsamiai, paviršutiniškai, formaliai, todėl kelia reikalavimą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šis administracinis nusižengimas tyčinis, atitinkamai administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą tikrą ar tariamą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka.

Pagal Civilinio kodekso 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 518 straipsnį. Asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis padarė ANK uždraustą pavojingą veiką, atitinkančią administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo požymiai, be to, tokia veika turi pasižymėti ir pavojingumu, kurį apibūdina konkrečių savavališkų veiksmų pobūdis, padarytos turtinės žalos piniginė išraiška, pažeistų teisių ir interesų svarba bei kitos aplinkybės.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo E. B. ir jo buvusios sutuoktinės D. B. tarpusavio santykiai konfliktiški. D. B. gyvena jai ir pareiškėjui E. B. nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, jog iš šio buto D. B. surinktus jo daiktus dukra E. B. perdavė jam. Pareiškėjas nurodo, jog 2025-03-25 teismo sprendimu įpareigotas gyventi adresu (duomenys neskelbtini)., kur ir gyvena, todėl nepagrįstai pareiškėjas daiktų jam perdavimą vertina kaip savavaldžiavimą siekiant D. B. užvaldyti jų bendrą butą. Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog jo dukra E. B. buvo verčiama elgtis prieš savo valią ir patyrė prievartą, grasinimus dėl savavaldžiavimo, tokių teiginių jokie duomenys nepatvirtina ir vertintini tik kaip deklaratyvūs. E. B. pilnametė ir pati turi teisę kreiptis pareiškimu dėl prieš ją naudotos prievartos. Tačiau nėra jokių duomenų apie pareiškėjo nurodytų prievartinių veiksmų prieš E. B. buvimą. Tokių duomenų pareiškėjas nepateikė nei skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai, nei teismui. Taip pat skunde pareiškėjas nurodo apie tyčia suplėšytą kostiumą, kaip savavaldžiavimo veiksmus. Dėl šios aplinkybės teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ši aplinkybė atsirado tik teismui pateiktame skunde. Pareiškime institucijai nėra išsakoma pretenzijų dėl perduotų daiktų kokybės. Pareiškėjas nenurodė dėl kokių priežasčių nebuvo ši aplinkybė nurodyta pareiškime. Iš to teismas prieina išvados, jog pareiškėjui paduodant pareiškimą institucijai sugadintų daiktų nebuvo. Vien tik pareiškėjo siekis patraukti D. B. administracinėn atsakomybėn ir jo subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas nesudaro pagrindo D. B. veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimą.

Aukštesnės instancijos teismai pažymi, kad negali būti toleruojama tokia praktika, kai įvairūs tarpusavio nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vieną konflikto dalyvių savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-250-493/2024).

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, jog nagrinėjamoje situacijoje padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. B. skundą atmesti.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl savavaldžiavimo, medžiagoje ROIK (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.