- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-21
- Bylos Nr.
- 2S-2971-431/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Kategorijos
- 2.53.8pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties pagal pareiškėjo V. Ž. prašymą dėl senaties termino vykdomajam raštui pateikti atnaujinimo ir vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą penkerių metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminą, išduoti vykdomąjį raštą pagal 2005 m. spalio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A48-996/2005 patvirtintą taikos sutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2005 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-65-04/2005 patenkino ieškovo ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir įpareigojo atsakovą išbraukti žemės sklypą iš 2004 m. liepos 22 d. siūlomų pasirinkti perduodamų nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypų sąrašo Nr. 1; uždraudė atsakovui parduoti, nuomoti, įkeisti, atkurti nuosavybės teises ar atlikti bet kokius kitus veiksmus, susijusius su bet kokių teisių į žemės sklypą perleidimu ar suteikimu tretiesiems asmenims, iki bus nustatytas paminėtame žemės sklype servitutas aplink statinį, kurio pagrindu ieškovas turės teisę patekti iki statinio ir naudotis juo, arba suteikta teisė ieškovui kitu teisėtu būdu naudotis ginčo žemės sklypu. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtina šalių taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2A48-996/2005. Įstatymo leidėjui neaptarus naujosios redakcijos CPK 606 straipsnio 2 dalies normos įgyvendinimo tvarkos bei esant nevieningai teismų praktikai, pareiškėjo lūkesčiai, jog bus taikomas Taikos sutarties patvirtinimo dieną galiojusios CPK redakcijos įtvirtintas dešimties metų terminas vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti, yra pagrįsti. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015 išaiškinimais, darytina išvada, jog penkerių metų senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir yra teisinis pagrindas jį atnaujinti CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo, Nacionalinė žemės tarnyba, nesutiko su prašymu. Nurodė, jog įstatymų leidėjas, atidėdamas įstatymo pakeitimo įsigaliojimą šiek tiek daugiau nei trims mėnesiams, suteikė galimybę pareiškėjui laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 21 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. pateikti teismui prašymą išduoti vykdomąjį dokumentą dar galiojant CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijai, nustačiusiai dešimties metų terminą vykdomajam dokumentui vykdyti. Praleidęs šią įstatymų leidėjo suteiktą galimybę pareiškėjas, manydamas kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, prašymą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui išduoti pateikti turėjo nedelsdamas po CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pasikeitimo, t. y. po 2011 m. spalio 1 d., kai įsigaliojo penkerių metų terminas nuo tesimo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Tačiau nei viena iš šių galimybių pareiškėjas nepasinaudojo. Pareiškėjas nenurodo aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kurių pagrindu turėtų būti sprendžiama, kad taikos sutartis neįvykdyta visiškai ar neįvykdyta iš dalies. Žemės sklypas iki šiol nėra parduotas, išnuomotas, įkeistas, į jį nėra atkurtos nuosavybės teisės ar atlikti kiti veiksmai, susiję su Žemės sklypo perleidimu kitiems asmenims. Taip pat nėra nustatytas servitutas ar kitu teisėtu būdu pareiškėjui suteikta teisė naudotis žemės sklypu. Taikos sutartis negalėtų būti priverstinai vykdoma, nes ja įsipareigota susilaikyti nuo joje išvardintų veiksmų ir šio įsipareigojimo yra laikomasi, be to, vyksta teisminis procesas dėl žemės sklype esančio statinio teisinio statuso (statinys faktiškai neatitinka gyvenamosios paskirties pastatui keliamų reikalavimų). Prašymas išduoti vykdomąjį dokumentą jau buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teisme, todėl vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu byla dalyje dėl ieškovo prašymo išduoti vykdomąjį dokumentą turi būti nutraukta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir atnaujino praleistą 5 metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminą civilinėje byloje Nr. 2A48-996/2005. Išdavė pareiškėjui vykdomąjį raštą pagal 2005 m. spalio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A48-996/2005 patvirtintą taikos sutartį. Priteisė iš suinteresuoto asmens pareiškėjui 281,00 € bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė kad nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad penkerių metų terminas, numatytas 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje naujoje CPK 606 straipsnio redakcijoje, suėjo dar tuo metu, kai galiojo senoji nurodyto straipsnio redakcija, numačiusi dešimties metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti. Tokiu būdu pareiškėjas neturėjo objektyvių galimybių dar 2011 m. sausio 23 d. žinoti apie ateityje pasikeičiančią normą, kuri galės riboti jo teises kreiptis dėl vykdomojo rašto pateikimo vykdyti. Teismas sutinka su pareiškėjo išdėstytais argumentais, kad įsigaliojus šiems pakeitimams, jų įgyvendinimo tvarka nebuvo reglamentuota ir, kad terminas vykdomajam dokumentui išduoti bei pateikti vykdyti turėjo baigtis 2010 m. spalio 6 d., t. y. dar prieš įsigaliojant CPK pakeitimams, todėl susiklosčius tokiai dviprasmiškai situacijai bei atsižvelgdamas į teismų praktikos skirtingus išaiškinimus, pareiškėjas turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog bus taikomas teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį priėmimo dieną galiojęs dešimties metų senaties terminas. Todėl teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą penkerių metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminą (CPK 608 straipsnis).
Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2013 m. rugsėjo 24 d. pavedimu Vilniaus miesto skyriaus vedėjui dėl valstybinės žemės išnuomojimo, kuriuo atsižvelgdama į 2012 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjo prašymą bei vadovaudamasis 2005 m. spalio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A48-996/2005, direktoriaus pavaduotojas pavedė išnuomoti valstybinės žemės sklypą prie pareiškėjo nuosavybės teise esančių statinių. Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėjas dar 2012 m. rugsėjo 7 d. ir 2014 m. sausio 7 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu išnuomoti šį žemės sklypą, tačiau atsakymas jam nebuvo pateiktas. Pagal teisės aktų nuostatas būtent Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus dėl teisės naudotis valstybinės žemės sklypu suteikimo ir Vilniaus miesto skyriaus vedėjui buvo pavesta tai padaryti, ši pareiga ir prisiimtas įsipareigojimas iki šiol nėra įvykdytas. Teismas padarė išvadą, jog Nacionalinė žemės tarnyba tinkamai nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, todėl yra pagrindas prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinimui (CKP 646 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo, Nacionalinė žemės tarnyba, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pagal teismų praktiką teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo sprendimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal taikos sutartį lemia buvimas aplinkybių, įrodančių, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) sutartyje nustatytų prievolių. Nagrinėjamoje byloje taikos sutartimi Apskrities viršininko administracija įsipareigojo neatlikti taikos sutartyje nurodytų veiksmų iki bus nustatytas servitutas arba ieškovui bus suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu. Tačiau taikos sutartyje nėra atsakovo įsipareigojimo nustatyti servitutą ar kitu teisėtu būdu suteikti teisę naudotis žemės sklypu. Teismas, nustatydamas, kad Nacionalinė žemės tarnyba nevykdo taikos sutarties, rėmėsi tik aplinkybėmis, kad pagal pareiškėjo prašymus ir Nacionalinės žemės tarnybos pavedimus žemės sklypas vis dar nėra išnuomotas pareiškėjui. Tačiau teismas visiškai nevertino Nacionalinės žemės tarnybos pateiktų argumentų, kodėl žemės sklypas vis dar nėra išnuomotas. Teismas neatsižvelgė į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. spalio 21 d. sprendimu buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1663-868/2015, kurioje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinys buvo patenkintas ir panaikintos UAB „Veratum“ bei V. Ž. deklaracijos apie statybos užbaigimą, V. Ž. įpareigotas pašalinti neteisėtos statybos padarinius, o V. Ž. priešieškinys įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti su juo žemės nuomos sutartį atmestas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Pagal teisinį reglamentavimą valstybinė žemė asmenims gali būti išnuomojama ne aukciono tvarka tik tuo atveju, jeigu jie turi valstybiniame žemės sklype teisėtai pastatytą statinį, kuriam eksploatuoti reikalingas atitinkamas žemės sklypas ar jo dalis.
Šalies argumentai
2) Teismas nepagrįstai atnaujino pareiškėjui praleistą penkerių metų senaties terminą vykdomajam dokumentui pateikti. Pareiškėjas tik 2014 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. CPK 606 straipsnio 2 dalies pasikeitimas buvo priimtas 2011 m. birželio 21 d., o įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d. Taigi, įstatymų leidėjas, atidėdamas įstatymo pakeitimo įsigaliojimą šiek tiek daugiau nei trims mėnesiams, suteikė galimybę ieškovui nuo 2011 m. birželio 21 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. pateikti teismui prašymą išduoti vykdomąjį dokumentą dar galiojant CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijai, nustačiusiai dešimties metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Todėl laikotarpis iki prašymo atnaujinti terminą pateikimo yra nepateisinamai ilgas, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių buvo praleistas terminas, nelaikytinos svarbiomis. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi jau buvo kartą atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą. Todėl pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą bylos dalis dėl ieškovo prašymo išduoti vykdomąjį raštą turėjo būti nutraukta.
Atsiliepimas
Pareiškėjas V. Ž. atsiliepimu nesutinka su atskiruoju skundu, prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog suinteresuotasis asmuo atskiruoju skundu siekia ginčą dėl vykdomojo rašto išdavimo susieti su kitais pareiškėjo ir suinteresuotojo asmens ginčais, kurie iš esmės nėra įrodinėjimo dalyku nagrinėjamoje byloje. Skundžiamos nutaries esmė yra nustatyti, ar Nacionalinė žemės tarnyba yra įvykdžiusi taikos sutartį. Prašydamas išduoti vykdomąjį raštą, pareiškėjas nereikalavo įpareigoti suinteresuotąjį asmenį sudaryti su juo valstybinės žemės nuomos sutartį. Suinteresuotasis asmuo netinkamai aiškina taikos sutarties sąlygas. Būtent Nacionalinė žemės tarnyba valdo žemės sklypą patikėjimo teise, todėl ji ir priima sprendimus dėl antrosios taikos sutarties sąlygos – teisės teisėtu būdu naudotis žemės sklypu suteikimo. Nesuteikiant tokios teisės yra akivaizdžiai pažeidžiamos statinio savininko teisės, kadangi pastarasis neturi teisėtos galimybės netgi patekti prie savo statinio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikintina, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atnaujintas praleistas įstatymo nustatytas terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti bei išduotas vykdomasis raštas, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimu, tačiau neišsiaiškino visų aplinkybių, susijusių su taikos sutarties nevykdymo priežastimis, neanalizavo taikos sutarties sąlygų, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2005 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A48-996/2005 panaikino Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendimą ir patvirtino ieškovo T. N. ir atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos sudarytą taikos sutartį. Statinį, dėl kurio tinkamo naudojimo pagal paskirtį buvo kilęs ginčas, ieškovas 2006 m. rugsėjo 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido D. T. ir E. T., kurie 2008 m. spalio 10 d. jį perleido UAB „Veratrum“, o pastarasis 2012 m. gegužės 3 d. – V. Ž.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi pakeitė civilinėje byloje Nr. 2-65-486/2005 pirminį ieškovą T. N. jo teisių ir pareigų perėmėju V. Ž., o pirminį atsakovą, Vilniaus apskrities viršininko administraciją, jo teisių ir pareigų perėmėju – Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, taip pat atsisakė išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą pagal Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A48-996/2005 patvirtintą taikos sutartį, kadangi buvo praleistas terminas vykdomajam raštui pateikti vykdyti. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1004-431/2015 paliko minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi taip pat išaiškino, jog pagal CPK 608 straipsnį išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, tai yra ypatingosios teisenos tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Tačiau pareiškėjas tokio prašymo nebuvo pateikęs, todėl teismas pripažino, kad vykdomasis raštas jam nebuvo išduotas pagrįstai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015 pripažino, jog, nesant 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 pakeistos CPK 606 straipsnio 2 dalies normos įstatyme įtvirtintos įgyvendinimo tvarkos ir nuo 2011 m. spalio 1 d. sutrumpėjus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminui iki penkerių metų, gyvenime gali susidaryti situacija, kad, 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos CPK 606 straipsnio 2 daliai, penkerių metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti jau gali būti pasibaigęs arba būti prie pabaigos, kas neproporcingai pažeistų išieškotojo interesus, jo teisėtus lūkesčius ir teisinio tikrumo principą. Todėl kasacinis teismas pažymėjo, kad aptartos aplinkybės ir susidariusi teisinė situacija lemia būtinybę užtikrinti pirmiau aptartų principų užtikrinimą tokiais atvejais. Tai gali būti padaroma pasinaudojant CPK 608 straipsnyje nustatyta teise, išieškotojui CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka kreipiantis į teismą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, o CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino praleidimas dėl teisinio reguliavimo pasikeitimo, teismui įvertinus ir tokio praleidimo laikotarpį, galėtų būti laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistavo tiek įstatyme nustatyti, tiek teismų praktikos suformuoti teisiniai pagrindai atnaujinti pareiškėjui įstatymo nustatytą terminą vykdomojo rašto pateikimo vykdymui.
Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pažymėtina, kad nei Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi, nei Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi nesprendė klausimo dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, nes tokio prašymo pareiškėjas nebuvo pareiškęs. Minėtose nutartyse buvo tik analizuojamas klausimas dėl terminus vykdomajam dokumentui pateikti nustatančios CPK 606 straipsnio redakcijos taikymo bylos šalių teisiniams santykiams. Todėl nagrinėjamos bylos termino atnaujinimo ir aukščiau minėtų bylų dalykas ir pagrindas nėra tapatus.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas statinį, dėl kurio tinkamo naudojimo ir buvo sudaryta taikos sutartis, įsigijo tik 2012 m. gegužės 3 d. Todėl pareiškėjas neturėjo jokios galimybės pasinaudoti suinteresuotojo asmens nurodomu terminu nuo 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1480 priėmimo iki jo įsigaliojimo 2011 m. rugsėjo 30 d. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atnaujino pareiškėjui praleistą penkerių metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą.
Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
Pagal Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties 1 punktą Vilniaus apskrities viršininko administracija įsipareigojo neparduoti, nenuomoti, neįkeisti, neatkurti nuosavybės teisių ar neatlikti bet kokių kitų veiksmų, susijusių su bet kokių teisių į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), perleidimu ar suteikimu tretiesiems asmenims iki minėtame žemės sklype bus nustatytas servitutas aplink statinį ir dalyje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki statinio, kurio pagrindu T. N. turės teisę patekti iki statinio ir naudotis juo, arba T. N. bus suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).
Pirmos instancijos teismas pripažino, kad atsakovas nevykdo taikos sutarties sąlygų, kadangi nevykdo savo pareigos išnuomoti valstybinės žemės sklypą, kuriame yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis statinys. Tačiau aukščiau nurodyta taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo ne sudaryti žemės nuomos sutartį su ieškovu, bet susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, tai yra neparduoti, nenuomoti, neįkeisti, neatkurti nuosavybės teisių ar kitaip neperleisti valstybinės žemės sklypo, kuriame yra pareiškėjui priklausantis statinys. Byloje nėra jokių duomenų, jog Nacionalinė žemės tarnyba ketintų kam nors perleisti minėtą žemės sklypą. Taigi, negalima pripažinti, kad atsakovas nevykdo taikos sutarties sąlygų.
Taikos sutartimi atsakovui buvo nustatyta pareiga neperleisti žemės sklypo tretiesiems asmenims iki kol bus nustatytas servitutas ar kitu būdu bus suteikta teisė ieškovui prieiti prie jam priklausančio statinio ir juo naudotis. Bylos šalių paaiškinimai patvirtina, kad dėl šios taikos sutarties sąlygos aiškinimo yra kilęs ginčas. Nacionalinė žemės tarnyba atskirajame skunde nurodo, jog ši taikos sutarties sąlyga negali būti aiškinama kaip Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsipareigojimas nustatyti servitutą arba kitu teisėtu būdu suteikti žemės sklypą ieškovui. Tuo tarpu pareiškėjas nurodo, jog Nacionalinė žemės tarnyba valdo šį žemės sklypą patikėjimo teise, taigi tik ji ir priima sprendimus dėl teisės teisėtu būdu naudotis žemės sklypu suteikimo. Todėl pirmos instancijos teismas turėjo aiškintis minėtą taikos sutarties sąlygą, jos įtraukimo į sutartį aplinkybes, sąsają su nagrinėtu šalių ginču, kad būtų galima tinkamai nustatyti, ar servituto bei kitokių galimų žemės sklypo naudojimo būdų nustatymas pagal sutartį yra atsakovo pareiga, bei dėl kokių priežasčių Nacionalinė žemės tarnyba jos nevykdo.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad teismo nutartimi patvirtinta minėta sutarties sąlyga yra iš dalies ydinga, nes neatitinka CK 6.983 straipsnio 1 dalyje numatytų esminių reikalavimų taikos sutarčiai. Pagal minėtą straipsnį taikos sutartimi turi būti išspręstas teisminis ginčas, užkirstas kelias kilti teisminiam ginčui ateityje. Tačiau nagrinėjamu atveju, taikos sutartyje nurodant, jog atsakovas susilaikys nuo tam tikrų veiksmų iki kol bus išspręsta ieškovui priklausančio statinio naudojimosi galimybė, bet nenustatant tikslaus termino iki kada ieškovui turi būti suteikta teisė prieiti prie savo statinio bei juo naudotis, faktiškai buvo sukurta tokia teisinė situacija, kada taikos sutarties įvykdymo terminas neegzistuoja ir nėra jokių objektyvių aplinkybių, pagal kurias galima būtų konstatuoti šios sutarties netinkamą vykdymą. Tokių sąlygų egzistavimas iš esmės prieštarauja CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam teisinių santykių apibrėžtumo principui.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal taikos sutartį tinkamas ieškovui priklausančio statinio naudojimas galėjo būti užtikrinamas ne tik žemės nuomos sutartimi, tačiau ir servitutu bei kitais teisėtais įstatyme numatytais būdais. Todėl atsisakymas sudaryti žemės nuomos sutartį negali būti vienareikšmiškai pripažįstamas netinkamu taikos sutarties vykdymu, neišsiaiškinus, kokios yra tikrosios šios nuomos sutarties nesudarymo priežastys, bei kokie yra alternatyvūs naudojimosi žemės sklype esančiu statiniu būdai. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1663-868/2015 atmetė atsakovo (pareiškėjo) priešieškinį dėl įpareigojimo Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti aptariamo žemės sklypo nuomos sutartį. Nors šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau teismas, prieš konstatuodamas, jog atsisakymas sudaryti nuomos sutartį patvirtina, jog taikos sutartis nėra vykdoma, turėjo atsižvelgti į minėtoje byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinti, ar galimas įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje e2-1663-868/2015 turės įtakos taikos sutarties tinkamam vykdymui.
Pirmos instancijos teismas, pripažindamas, jog Nacionalinė žemės tarnyba, atsisakydama sudaryti su pareiškėju žemės nuomos sutartį, nevykdo taikos sutarties sąlygų, neatsižvelgė į visas svarbias šalių teisiniams santykiams faktines bylos aplinkybes, neanalizavo taikos sutarties sąlygų reikšmės bei neišsiaiškino, kam pagal taikos sutartį tenka pareiga nustatyti servitutą ar kitus būdus pareiškėjui tinkamai naudotis statiniu pagal paskirtį, bei kodėl ši pareiga nėra vykdoma. Be šių aplinkybių išsiaiškinimo negalima konstatuoti, jog taikos sutartis yra vykdoma ar netinkamai vykdoma, taip pat negalima nuspręsti, ar nėra galimybės pakeisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos, bei ar vykdomasis raštas yra išduotinas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartie dalis, kuria buvo pareiškėjui išduotas vykdomasis raštas, panaikintina ir klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduotinas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjui V. Ž. buvo išduotas vykdomasis raštas pagal 2005 m. spalio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, panaikinti ir perduoti tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti vykdomojo rašto išdavimo klausimą iš naujo.