- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-13
- Bylos Nr.
- 2S-1004-431/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Kategorijos
- 93.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties pagal pareiškėjo V. Ž. prašymą dėl ieškovo ir atsakovo pakeitimo bei vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė pakeisti byloje ieškovą ir atsakovą bei išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 19 d. Kitų statinių pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas T. N. pardavė D. T. ir E. T. jam nuosavybės teise priklausantį statinį, bei tą pačią dieną sudarė su D. T. sutartį dėl teisių ir pareigų perleidimo. 2008 m. spalio 10 d. D. T. ir E. T. pardavė nurodytą statinį UAB „Veratrum“ bei ta pačia Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi susitarė dėl teisių ir pareigų perleidimo. 2012 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nurodytą statinį iš UAB „Veratrum“ įsigijo pareiškėjas, šalys taip pat sudarė sutartį dėl teisių ir pareigų perleidimo. Statinio savininkas pasikeitė, pareiškėjas kaip naujasis savininkas įgijo teisę reikalauti tinkamo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties įvykdymo. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl taikos sutarties sąlygų įgyvendinimo, tačiau jam iki šiol nėra suteikta teisė teisėtu būdu naudotis prie jam priklausančio statinio esančiu žemės sklypu. Byloje atsakovu buvo Vilniaus apskrities viršininko administracija. Apskričių viršininkų administracijas likvidavus, nuo 2010 m. liepos 1 d. valstybinės žemės patikėtiniu buvo paskirta Nacionalinė žemės tarnyba. Todėl atsakovo taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus privalo vykdyti naujasis valstybinės žemės patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba.
Nacionalinė žemės tarnyba nesutiko su prašymu. Nurodė, jog šiuo metu pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis statinys anksčiau buvo kitoje gatvės pusėje esančios pirties priklausinys. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nustatė pastato teisinio registravimo nekilnojamojo turto registre pažeidimus, teisme nagrinėjamos bylos dėl pareiškėjui priklausančio statinio paskirties pakeitimo teisėtumo ir įpareigojimo tarnybą sudaryti su pareiškėju viso žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu sutartį. Teismas neišduoda vykdomojo rašto, jei yra pasibaigęs įstatymo nustatytas 5 metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai įstatymo nustatyta tvarka terminas atnaujinamas. Konkrečiu atveju vykdomasis raštas nebuvo išduotas ir nebegali būti išduotas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir pakeitė civilinėje byloje Nr. 2-65-486/2005 pirminį ieškovą T. N., jo teisių ir pareigų perėmėju V. Ž., o pirminį atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją jo teisių ir pareigų perėmėju – Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Teismas neišdavė ieškovui vykdomojo rašto pagal Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A(48)-996/2005 patvirtintą taikos sutartį.
Teismas nenustatė aplinkybių ir pagrindų, kad konkrečiu atveju materialinių subjektinių teisių perėmimas nėra galimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, todėl byloje pradinis ieškovas keistinas jo teisių ir pareigų perėmėju. Nacionalinė žemės tarnyba neginčija ir sutinka, kad konkrečioje byloje ji yra pirminio atsakovo, Vilniaus apskrities viršininko administracijos, teisių ir pareigų perėmėja, todėl teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir byloje pirminį atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją pakeičia atsakovu Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs šio Kodekso 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas šio Kodekso 608 straipsnio nustatyta tvarka. Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis, kuria patvirtinta ieškovo T. N. ir atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi jos priėmimo dieną. Šios nutarties pateikimo vykdyti 5 metų terminas yra praleistas. Ieškovas V. Ž. perėmęs ieškovo T. N. teises ir pareigas, teisės pateikti vykdyti vykdomąjį raštą neperėmė, nes tokia ieškovo T. N. teisė pripažintina pasibaigusia 2010 m. spalio 6 d. Pareiškėjas prašymo teismui dėl vykdomojo rašo pateikimo vykdyti atnaujinimo nepateikė. Todėl teismas neišdavė pareiškėjui vykdomojo rašto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties dalį, kuria buvo neišduotas vykdomasis raštas. Ir išduoti pradinio ieškovo teisių ir pareigų perėmėjui V. Ž. vykdomąjį raštą.
1) Teismas vadovavosi šiuo metu galiojančia CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcija, nurodančia, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau nevertino aplinkybės, jog nurodyta teisės norma įsigaliojo tik nuo 2011 m. spalio 1 d., tai yra po vykdytino teismo sprendimo įsiteisėjimo praėjus šešeriems metams. Tuo tarpu 2005 m. spalio 5 d. nutartis priimta galiojant CPK 606 straipsnio 2 dalies 2003 m. sausio 1 d. redakcijai, pagal kurią vykdomieji raštai gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas klaidingai vadovavosi CPK pakeitimais, įsigaliojusiais nuo 2011 m. spalio 1 d. ir pritaikė ne dešimties, o penkerių metų senaties terminą, tokiu būdu ženkliai pablogindamas išieškotojo padėtį, kas prieštarauja bendriesiems teisės principams.
2) Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, kas reiškia, kad civilinio proceso teisės norma taikoma tokia, kokia galioja tuo metu, kai vyksta pats procesas. Civilinio proceso teisės normos neturi grįžtamosios galios. Įstatymas taikomas atsiradusiems civilinio proceso teisės santykiams, kurių atsiradimo metu galioja civilinio proceso teisės norma, todėl tiek senaties terminą, tiek termino eigos pradžią nustatančių įstatymo normų galia nukreipta į ateitį. Įstatymo normos neribotas laiko atžvilgiu taikymas santykiams, atsiradusiems iki jos įsigaliojimo, reikštų įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principo pažeidimą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-56-258/2013). Atitinkamai teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija taikoma tiems sprendimams, kurie įsiteisėja po minėto CPK pakeitimo įsigaliojimo (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-57- 258/2013).
3) Civilinio proceso teisės normos galiojimo laike ir jos grįžtamosios galios neturėjimo išimtį numato CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, kurio 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad CPK nustatytas dešimties metų senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas, jeigu šis terminas prasidėjo įsigaliojus šiam Kodeksui. CPK 606 straipsnio 2 dalis buvo pakeista 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1480, kurio nuostatos įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d. Įsigaliojus šiems pakeitimams, jų įgyvendinimo tvarka nebuvo reglamentuota. Teismų praktikoje nurodoma, jog nesant aiškiai reglamentuotos 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 dėl CPK pakeitimų įgyvendinimo tvarkos, atsižvelgiant į bendrąjį teisės principą, kad įstatymas, sunkinantis asmens padėtį, atgal negalioja, ir CPK patvirtinimo patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostatą dėl dešimties metų senaties termino taikymo pradžios, pritaikius nuo 2011 m. spalio 1 d. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą trumpesnį vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą, būtų pažeisti išieškotojo teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principai (2014 m. liepos 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-894-253/2014, 2014 m. vasario 17 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S- 468-259/2014).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu nesutiko su atskiruoju skundu, prašė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Pareiškėjas dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą kreipėsi jau galiojant CPK 606 straipsnio 2 dalies nuostatai, nustatančiai penkerių, o ne dešimties metų vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti terminą. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Pareiškėjas 2015 m. gegužės 5 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kitą teismo posėdį paskiriant ne anksčiau kaip 2015 m. birželio 20 d., kadangi Lietuvos Aukščiausiame Teisme 2015 m. gegužės 20 d. bus nagrinėjama civilinė byla Nr. 3K-3-396-611/2015, kurioje bus sprendžiamas ginčas dėl terminų vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti skaičiavimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo atidėjimo yra netenkintinas. Minėtoje byloje iškilęs teisės taikymo klausimas nėra visiškai identiškas nagrinėjamam, kadangi joje vykdomasis raštas buvo išduotas ir pateiktas antstoliui vykdyti dar galiojant 1964 m. liepos 7 d. CPK, todėl kasacinis teismas turės spręsti tarpinio įstatymo galiojimo klausimą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomojo rašto išdavimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-996/2005 patvirtino ieškovo T. N. ir atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos sudarytą taikos sutartį. Minėta nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos, tai yra 2005 m. spalio 5 d. Prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo teismui buvo pateiktas tik 2014 m. gruodžio 29 d., tai yra praėjus daugiau kaip devyneriems metams nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo.
Pagal CPK 606 straipsnio nuostatas vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 606 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d., numatė, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 3 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, jog civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Šiame straipsnyje, skirtingai nuo materialinės teisės normų, kurios paprastai taikomos tiems santykiams, kurie atsirado joms jau įsigaliojus, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, tai yra nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. 2011 m. birželio 21 d.
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimus dėl naujai įsigaliojusios CPK 606 straipsnio redakcijos taikymo, apeliacinės instancijos teismų praktika yra nevieninga. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja pareiškėjo nurodyta teismų praktika.
Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1480, kuriuo ir buvo pakeistas CPK 606 straipsnis, nuostatuose nebuvo aptarta nustatytų pakeitimų taikymo įgyvendinimo tvarka. Pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). 2002 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, užbaigiami vykdyti pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio Kodekso įsigaliojimo, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Kiti vykdomieji dokumentai, taip pat vykdomieji dokumentai, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje įsigaliojus Civilinio proceso kodeksui (nesvarbu, ar jie pirmą ar pakartotinį kartą teikiami teismo antstolių kontorai), vykdomi pagal Civilinio proceso kodeksą. Pagal šio straipsnio 6 dalį Civilinio proceso kodekso nustatytas 10 metų senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas, jeigu šis terminas prasidėjo įsigaliojus šiam Kodeksui, taip pat jei iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo nustatytas 3 metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas yra nepasibaigęs iki šio Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo. Iki šio Kodekso įsigaliojimo praėjusi senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti termino dalis įskaitoma į šio Kodekso nustatytą senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminą. Minėta norma faktiškai nustatė, jog prieš tai galiojusio CPK nustatytam 3 metų senaties terminui nepasibaigus iki naujojo Kodekso įsigaliojimo, tolesniems vykdomojo proceso santykiams yra taikomas naujajame CPK nustatytas 10 metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti, tai yra taikomas naujai įsigaliojusiame įstatyme nustatytas terminas, nors pats sprendimas, kuris yra pagrindas vykdomajam raštui išduoti, buvo priimtas ir įsiteisėjo dar iki naujojo įstatymo įsigaliojimo. Analogiškai turėtų būti sprendžiamas klausimas ir dėl CPK 606 straipsnio naujos redakcijos nustatyto penkerių metų termino vykdomajam raštui pateikti taikymo, tai yra, jeigu teismo sprendimas ar nutartis buvo priimtas ar įsiteisėjo iki naujos CPK 606 straipsnio redakcijos įsigaliojimo, tačiau dėl vykdomojo rašto išdavimo proceso šalis kreipėsi jau galiojant naujai redakcijai, turi būti taikomas penkerių metų senaties terminas.
Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad toks naujos redakcijos CPK 606 straipsnio 2 dalies taikymas sunkina asmens padėtį. Šiuo atveju procese dalyvauja dvi šalys, skolininkas ir išieškotojas, jiems abiems CPK nustato lygias teises ir pareigas. Todėl civilinėje teisėje nėra taikomi baudžiamąją ar administracinę atsakomybę reglamentuojantys principai, kurie įpareigoja teismą atsižvelgti, ar naujai įsigalioję įstatymai neblogina baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties.
CPK 608 straipsnis nustato, jog išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, tai yra ypatingosios teisenos tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Pareiškėjas nustatyta tvarka nesikreipė dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo, nei prašyme pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą terminui atnaujinti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.