- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-04
- Bylos Nr.
- 1S-1-383/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- K. B.
nerengdamas teismo posėdžio, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo K. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria atmestas Alytaus pataisos namų teikimas perkelti nuteistąjį K. B. iš pataisos namų į atvirąją koloniją tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. B., 2007 m. kovo 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 17 metų 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2004 m. gruodžio 16 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 7 d.
2. 2018 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas Alytaus pataisos namų teikimas dėl nuteistojo K. B. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi Alytaus pataisos namų teikimas atmestas.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis K. B. skunde Kauno apygardos teismui prašo, panaikinti 2018 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį ir tolimesniam bausmės atlikimui perkelti jį į švelnesnio rėžomo pataisos įstaigą – atvirąją koloniją.
3.1. Skunde nurodė, jog šiuo metu bausmę pataisos įstaigoje atlieka lengvojoje grupėje, į kurią buvo perkeltas už nepriekaištingą elgesį. Nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, mokėsi Alytaus Suaugusiųjų centre, kur baigė 10 klasių. Dešimt kartų buvo baustas drausmine tvarka, nes aštuonis kartus atsisakė eiti į jam paskirtą būrį, siekdamas gauti darbą. Vardan darbo padarė viską, kad tik jį gautų. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog kai tik nuteistasis gavo darbą, palaipsniui įrodė, kad jis gailisi dėl savo elgesio anksčiau ir tai patvirtina vienuolika jo gautų paskatinimų. Nuteistojo teigimu, jam jau 63 metai ir po tiek laiko išbūto pataisos įstaigoje jis pilnai suprato savo ankstesnes klaidas ir padarė išvadas.
3.2. Skunde nuteistasis pažymėjo, jog anketą pildė ne jis, o kitas žmogus, todėl joje yra nurodyti neteisingi atsakymai. Jokios subkultūros jis nesilaiko, kadangi yra dirbantis ir administracijos teigimu jis yra priskirtas nuskriaustųjų grupei, kadangi jie patys nuteistąjį paskyrė su jais gyventi. Nuteistojo teigimu, jis dėl įvykdytų nusikaltimų yra padaręs išvadas, atlikęs bausmę gyvenimo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nors praeityje ir buvo teistas bei pataisos įstaigoje buvo baustas drausmine tvarka, tačiau gautos nuobaudos nebuvo tokios, kurios rodytų jį kaip blogai besielgiantį, be to, už tai, kad buvo 11 kartų paskatintas, jis buvo perkeltas į lengvąją grupę.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo K. B. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 140 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimas atvirojoje kolonijoje pasižymi tam tikrais ypatumais, įtvirtintais BVK 91 straipsnyje. Nuteistųjų teisės ir laisvės atvirojoje kolonijoje yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmenys, kurie perkeliami tęsti bausmės atlikimą į atvirąją koloniją, privalo būti padarę išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų ir jais sukeltų pasekmių, būti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir, atlikus bausmę, gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais bei priemonėmis. Jų nusikalstamumo rizika turėtų būti vertinama kaip žema, t. y. kad bausmę atliekantys asmenys ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos ir kitiems nuteistiesiems (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-32-307/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-375-495/2017).
7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nuteistojo K. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose nuteistasis atlieka nuo 2006 m. balandžio 6 d., šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Galimas nuteistojo lygtinis paleidimas – 2017 m. lapkričio 22 d. Šių duomenų visuma aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog formaliuosius BVK 140 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus, kuriems esant tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui nuteistasis gali būti perkeliamas iš pataisos namų į atvirąją koloniją, K. B. iš esmės atitinka. Kita vertus, vien tik šių formalių kriterijų visuma nėra pakankama BVK 140 straipsnio 4 dalies taikymui. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją, teismas privalo įvertinti ir nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas išvadai apie tokio asmens galimybę tęsti bausmės atlikimą lengvesnėmis sąlygomis.
8. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos bei Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis K. B. iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai. Alytaus pataisos namuose dirba teritorijos tvarkytoju, savo pareigas atlieka gerai, priekaištų dėl atliekamo darbo nuteistajam nėra, iš gaunamo atlyginimo dengia skolas pagal vykdomuosius raštus. Pataiso namuose nuteistasis mokėsi ir įgijo 10 kl. išsilavinimą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, su visomis aiškinamomis temomis susipažino ir jas įsisavino, per bausmės atlikimo laikotarpį skatintas 11 kartų. Kita vertus, šios aplinkybės negali būti vertinamos atskirai nuo kitų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, nes, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją, tokiu būdu iš esmės palengvinant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygas, nuteistojo asmenybė privalo būti įvertinama visapusiškai, atsižvelgiant ne tik į jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, bet ir kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes.
9. Šiuo aspektu analizuojant K. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad nuteistojo K. B. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinama kaip aukšta – 119 balų. Be to, nuteistasis anksčiau teistas daug kartų, yra linkęs daryti nusikaltimus nuosavybei, 1992 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu jis pripažintas itin pavojingu recidyvistu, o pagal 2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį asmenys, pagal senąjį Baudžiamąjį kodeksą pripažinti itin pavojingais recidyvistais, po naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo laikomi pavojingais recidyvistais. Be to, nors nuteistasis ir buvo 11 kartų paskatintas, tačiau jis taip pat bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas 10 kartų (8 kartus jis atsisakė gyventi jam paskirtame būryje, taip pat baustas už mobiliojo ryšio telefono turėjimą bei režimo pažeidimą. Ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau nurodytos aplinkybės bei ankstesni teistumai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, yra reikšmingos vertinant nuteistojo asmenybę ir rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio bei moralės normų. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nuteistasis laikosi kriminalinės subkultūros tam, kad neapsunkinti gyvenimo pataisos namuose, jis save vertina ne visuomet adekvačiai, jam būdingas tų pačių klaidų kartojimas, ir būtent nuteistojo emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai priskiriami jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams, kurių įvertinimas, sprendžiant klausimą dėl asmens perkėlimo iš pataisos įstaigos į atvirąją koloniją, nekvestionuotinas.
10. Sprendžiant klausimą dėl K. B. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją, neabejotinai turi būti atsižvelgiama ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį bei jo asmenybės pavojingumą. Analogiškos pozicijos laikomasi ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-32-307/2018), todėl sutikti su K. B. skundo argumentais, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino jo buvusius teistumus bei įvykdytų nusikaltimų pavojingumą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kita vertus, vien tik šių aplinkybių egzistavimas nelaikytinas pakankamu pagrindu atsisakyti perkelti nuteistąjį iš pataisos namų į atvirąją koloniją, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia nuteisto asmens elgesį ir leidžia įžvelgti pakankamą/nepakankamą jo elgesio korekciją jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, neturėtų būti sumenkinamos.
11. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas K. B. nėra pirmasis – praeityje jis už iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (BK 178 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnio 1 dalis ir kt.) jau buvo teistas net devynis kartus, jam buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Esant šių duomenų visumai, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste, pagrįstai manyti, jog šioje K. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje jo elgesio korekcija yra pakankama jo perkėlimui į atvirąją koloniją, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
12. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, darytina pagrįsta išvada, kad, nepaisant aukščiau aptartų nuteistąjį K. B. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu vis dar nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis jau yra padaręs tinkamas išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų, yra pakankamai socialiai orientuotas adaptuotis visuomenėje bei pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šioje K. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje perkėlus jį iš pataisos namų į atvirąją koloniją toliau tęsti bausmės atlikimą, BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai nebus pasiekti. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti ją nuteistojo K. B. skundo motyvais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
K. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.