Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, gyvenančiam ir deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), jo atstovei advokato padėjėjai Aušrai Levinienei, nukentėjusiojo Biržų r. savivaldybės administracijos atstovei a. T., institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovui V. S., nedalyvaujant transporto priemonės savininkei E. M.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. S. traukiamas dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 1 d., 415 str. 2 d., 417 str. 8 d., 424 str. 2 d. ir 426 str. 2 d. padarymo, protokolą surašiusi institucija - Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2019 m. kovo 1 d., apie 23⁰⁰ val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės (neįgijęs) vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neatlikta privaloma valstybinė apžiūra. M. S. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medelį ir apvirto. Eismo įvykio metu medelį nulaužė ir apgadino kelkraštį, po eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos. Paaiškėjus aplinkybėms, 2019 m. kovo 2 d., 10⁵³ val., nustatytas 0,16 promilių alkoholinis girtumas. Tokiais veiksmais M. S. pažeidė 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 p., 127 p., 219.1 p., 219.2 p. ir 226 p. reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 1 d., 415 str. 2 d., 424 str. 2 d. ir 426 str. 1 d.

M. S. teismo posėdyje parodė, kad kaltu prisipažįsta. Jis paaiškino, kad įvykio vakarą buvo susinervinęs, susipyko su drauge, todėl pasiėmė brolio automobilį, važiavo pasivažinėti, nepagalvojo, ką darao, važiuojat į kelią išbėgo šuniukas, norėjo išvengti susidūrimo ir nuvažiavo į griovį. Mašina apsivertė, jis išlipo, nusisusko mašinos numerius, kad niekas nepavogtų, ir parėjo namo. Apie tai pasakė broliui, jis neturėjo pretenzijų. Namie iš nervų išgėrė alkoholio, kitą dieną brolis susitarė, kad mašiną ištrauks. Kai pamatė, kad atvažiavusi policija, pats nuėjo ir priūsipažino važiavęs. Neturi teisės vairuoti, bet apie tai nepagalvojo. Mašina nebuvo drausta, neatlikta techninė apžiūra. Neapžiūrėjo, kas buvo padaryta , kai mašina nuvažiavo nuo kelio, kitą dieną matė, kad apgadintas kelkraštis, pribyrėję stiklų, gal nulaužtas medelis. Po to viską sutvarkė, kelkraštį išlygino, stiklus surinko. Nežinojo, kad reikia praneešti policijai, nes būtų viską sutvarkęs. Paaiškinime nenurodė, kad buvo į kelią išbėgęs gyvūnas, nes policija jį spaudė, kad vairavo ne jis , o brolis, todėl buvo išsigandęs.

M. S. 2019-03-02 rašytiniame paaiškinime nurodo, kad 2019 m. kovo 1 d., apie 23⁰⁰ val., vienas blaivus važiavo savo automobiliu „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasivažinėti po (duomenys neskelbtini). Vėliau vartojo alkoholį. Kelio vingyje automobilį sumėtė, jis bandė jį išlaikyti kelyje, bet buvo slidu, transporto priemonė nuslydo nuo kelio ir apvirto ant stogo. Po eismo įvykio jis nuėmė automobilio valstybinio numerio ženklus bijodamas, kad kas nepavogtų ir išėjo į namus. Kadangi buvo vėlus metas, tai nusprendė automobilį ištraukti ryte. Dėl tokio poelgio nuoširdžiai gailisi (b.l. 8).

M. S. atstovė advokato padėjėja Aušra Levinienė pqaaiškino, kad jos ginamasis neturėjo pareigos pranešrti policijai apie įvykį, todėl negalima jo bausti už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, jis pats prisitatė, kai atvyko policija ir sutvarkė sugadintą kelkraštį. Jis yra jauno amžiaus, į tai reikia atsižvelgti, kitas veikas pripažįsta. Įvykis nebūtų atsitikęs, jei į kelią nebūtų išbėgęs gyvūnas, todėl jis pasirinko mažesnį blogį, gelbėjo gyvūnėlį.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas teismo posėdyje paiškino, kad veika iš ANK 426 str. 2 d. turėtų būti perkvalifikuota į ANK 426 str. 1 d., nes padaryta žala tik 15 eurų. Prašo nubausti už padarytas veikas.

Nukentėjusiojo Biržų r. savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdyje parodė, kad yra seniūnė, M. S. pažįsta kaip seniūnijos gyventoją, jis augo probleminėje šeimoje. Po įvykio buvo nuvažiavusi į vietą, matė sugadintą kelkraštį ir nulaužtą medelį, buvo primėtyta stiklų. Kad kelkraštis būtų sutvarkytas, jai būtų reikėję siųsti seniųūnijos darbuotoją, jam mokėti atlyginimą, todėl žalą įvertino 15 eurų. Po kurio laiko nuvažiavusi pamatė, kad kelkraštis sutvarkytas, todėl pretenzijų neturi. M. S. kaltę padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius keturių administracinių nusižengimų padarymą, įrodo ne tik paties rašytinis paaiškinimas, bet ir rašytiniai bylos įrodymai: policijos pareigūno D. D. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad dirbant 2019-03-02 d., 09¹⁷ val., gavo Panevėžio apskrities VPK budėtojo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini). Išvažiuojant iš kaimo link (duomenys neskelbtini), po dešine puse, griovyje apvirtęs automobilis „Peugeot“, kurio valstybinio numerio ir žmonių nėra. Pranešėja yra mačiusi automobilį ne kartą stovint (duomenys neskelbtini) prie balto mūrinio, nedidelio namo. Atvykus ties namu (duomenys neskelbtini), pareigūnai rado nuo kelio nuvažiavusį ir ant stogo apvirtusį automobilį „Peugeot 406“, kurio valstybinio numerio ženklai buvo nuimti. Prie automobilio asmenų nebuvo. Apžiūrint įvykio vietą matėsi, kad automobilis yra stipriai apgadintas, kad virsdamas automobilis nulaužė vieną medelį ir apgadino kelio šlaitą, taip padarydamas turtinę žalą. Įformintas eismo įvykis, priimtas sprendimas automobilį priverstinai išvežti į saugomą automobilių aikštelę. Kadangi automobilis buvo apvirtęs, todėl nebuvo galimybių pagal automobilio identifikacijos kodą nustatyti automobilio savininką. Dirbant įvykio vietoje prie pareigūnų priėjęs M. S. teigė, kad automobilis yra jo ir jis padarė eismo įvykį 2019-03-01 d., apie 23⁰⁰ val. Bendraujant su jaunuoliu jautėsi sklindantis alkoholio kvapas. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini) 10⁵³ val. asmeniui buvo nustatytas 0,16 promilių girtumas. Faktų, kad tuomet vairavo automobilį neblaivus, nesurinkta. Nustatyta, kad automobilio „Peugeot 406“ valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Automobilis nedraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neatlikta privaloma valstybinė techninė apžiūra. Dirbant įvykio vietoje taip pat nustatyta, kad 2019-03-01 23⁰⁰ val. M. S., neturėdamas teisės vairuoti (teisė neįgyta) vairavo automobilį „Peugeot 406“, bet nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi. Virsdamas automobilis nulaužė medį ir apgadino kelio šlaitą. Po eismo įvykio nusiėmė vairuojamo automobilio valstybinio numerio ženklus ir pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs apie tai policijos pareigūnams. M. S. už pažeistus KET 14 p., 127 p., 219 p. ir 226 p. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 1 d., 415 str. 2 d., 417 str. 8 d., 424 str. 2 d. ir 426 str. 2 d. Jam įteiktas šaukimas atvykti į teismą bylos nagrinėjimui. Automobilis (be valstybinių numerio ženklų) priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę (b.l. 4-5); G. T. rašytinis paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2019-03-04 d., apie 10³⁰ val., atvykę policijos pareigūnai informavo, kad netoli namo, esančio (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu yra apgadintas (duomenys neskelbtini) seniūnijai priklausantis kelio šlaitas. Apžiūrėjusi apgadinimus ji įvertino, kad seniūnijai padaryta 15 EUR turtinė žala (b.l. 7); eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, kad joje sutartiniais ženklais pažymėtas pažeidėjo vairuotas automobilis, elektros stulpas, nulūžęs medelis ir apgadintas kelio šlaitas, užfiksuota, kad apgadintas automobilio priekinis bamperis, priekinės kairės ir dešinės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės sparnas, stogas, variklio dangtis (b.l. 9-10); transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, iš kurio matyti, kad ji nuvežta vilkiku į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b.l. 16); duomenų apie asmenį paieška vairuotojų registre, iš kurių matyti, kad M. S. neturi teisės vairuoti transporto priemones (b.l. 14); informacija apie kelių transporto priemonės registraciją, iš kurios matyti, kad automobilis nuosavybės teise priklauso E. M., tačiau transporto priemonės techninė apžiūra neatlikta ir draudimas negalioja (b.l. 15) ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 p. reglamentuoja, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, <…>, 127 p. nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir <…>, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. <…> sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. 219 p. nurodo, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas <…> privalo: 219.1. nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; 219.2. pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. 226 p. reglamentuoja, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja <…> ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu <…>. Iš aukščiau išdėstytų įrodymų akivaizdu, kad M. S. šiuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė.

Nors protokolą surašiusi institucija nurodė, kad M. S. savo veiksmais pažeidė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių visą 219 p., tačiau, teismo nuomone, jam inkriminuojami 219.3-219.5. šiuo konkrečiu atveju yra pertekliniai ir šalintini, o protokolas šioje dalyje taisytinas (Lietuvos Respublikos ANK 635 str. 3 d.). Taisyklių 219.3 p. nustato, kad pateikti galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai; 219.4 p. jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam; 219.5 p. imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai. Teismas šių 219.3-219.5 p. pažeidimų nenustatė.

Byloje institucijos atstovas dėl eismo įvykio metu apgadinto kelkraščio padarytą žalą įvertino 15 EUR. Administracinis įstatymas nustato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas <...> susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia sankcijoje nurodytą administracinę nuobaudą – baudą (Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 2 d.). Nukentėjusiojo atstovės paaiškinimu nustatyta, kad padaryta 15 EUR turtinė žala, tokio žalos dydžio neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo pakeitimo“ nutarė pakeisti šį nutarimą ir jį išdėstyti nauja redakcija, patvirtindama bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 50 EUR (1 p.) ir nustatydama, kad šis nutarimas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. (2 p.). Taigi nukentėjusiajam padaryta turtinė žala sudaro 0,3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (15 EUR : 50 = 0,3 BBND) ir neviršija net vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio, todėl administracinė atsakomybė kyla ne pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 2 d., o pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d., nustatančią, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas <...> susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia sankcijoje nurodytą administracinę nuobaudą – baudą. Kadangi padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, minėtų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad M. S. padarytas nusižengimas perkvalifikuotinas ir kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d., nes atitinka ir šio straipsnio dalies dispoziciją ir jam skirtina administracinė nuobauda. Visų aukščiau aptartų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad M. S. padaryti nusižengimai pagrįstai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 1 d., 415 str. 2 d., 424 str. 2 d. ir 426 str. 1 d.

Tačiau šių įrodymų nepakanka, kad M. S. padarytas nusižengimas būtų kvalifikuojamas ir pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 str. 8 d., kuri reglamentuoja, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus <...> kodekse numatytuosius, užtraukia sankcijoje numatytą baudą. Teismas nenustatė jokių KET pažeidimų, kurie nebūtų numatyti Lietuvos Respublikos ANK, todėl administracinė atsakomybė negalima. Taigi darytina išvada, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Todėl administracinių nusižengimų teisena dėl šio nusižengimo nutrauktina (Lietuvos Respublikos ANK 591 str. 1 p.).

M. S. atsakomybę trijuose nusižengimuose lengvina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, dėl pasišalinimo iš įvykio vietos neprisipažįsta, paaiškindamas, kad nesuprato, kad padaryta žala ir nežinojo, kad reikia pranešti policijai. Jo atsakomybę visuose keturiuose nusižengimuose sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudas, taip pat atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pavojingumą, jų padarymo aplinkybes – nakties metu rajono kaime, į tai, kad buvo apgadintas kelkraštis. Teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo asmenybę – nedirbantis (b.l. 20), neteistas. Be to, M. S. baustas administracine tvarka per metus vieną kartą - 2019-02-08 pagal Lietuvos Respublikos ANK 209 str. 1 d. 40 EUR bauda su daikto konfiskavimu, duomenų, kad paskirtą baudą būtų sumokėjęs, byloje nėra, informacijos apie administracinio poveikio priemonės įvykdymą byloje irgi nėra ir vieną kartą praeityje - 2016-11-11 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 176¹ str. 1 d. 7 EUR bauda, kurią sumokėjo 2016-11-14 (2019-03-05 Administracinių nusižengimų registro išrašas <...> už 5 metus, b.l. 11-13). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad vairuodamas transporto priemonę neturėdamas tam teisės, kelia ypatingą grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, o šie nusižengimai padaryti nepraėjus nė mėnesiui nuo paskutinio nutarimo priėmimo. Įvertinant visas šias aplinkybes, už nusižengimus, padarytus pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 1 d., 415 str. 2 d., 424 str. 2 d. ir 426 str. 1 d. skirtinos sankcijoje už padarytą nusižengimą numatytos administracinės nuobaudos – artimos minimalioms baudos.

Už Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 1 <...> dalyje numatytą administracinį nusižengimą, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (Lietuvos Respublikos ANK 27 str. 1 d. 1 p., 28 str. 1-2 d., 426 str. 7 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad M. S. neturi teisės (neįgijęs) vairuoti transporto priemones. Tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis teismų praktika, ta aplinkybė, jog asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones, nepaneigia galimybės jo atžvilgiu taikyti minėtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Kadangi iš bylos duomenų matyti, kad M. S., naudodamasis šia teise padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių nusižengimų kelių eismo srityje, kuris sukėlė pavojų sezonų kaitos metu, naktį, kaime, ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių, todėl siekiant užkardyti panašaus pobūdžio nusižengimų padarymą ateityje ir kad jis tam tikrą laiką negalėtų jos įgyti, ši administracinio poveikio priemonė už šį administracinį nusižengimą jam skirtina įvertinant įstatyme nurodomas aplinkybes, atimant teisę vairuoti transporto priemones minimaliam terminui – vieneriems metams, jos terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos ANK 28 str. 3 d., 34 str. 3 d., 426 str. 7 d.).

Transporto priemonė, kurią vairuojant buvo padarytas nusižengimas pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d., priklauso ne pažeidėjui. Įstatymas reglamentuoja, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas (Lietuvos Respublikos ANK 27 str. 1 d. 2 p. ir 426 str. 8 d. M. S. pažeidimus paeidimą padarė blaivus, nebuvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, byloje nenustatyta, kad automobilio savininkė būtų su automobiliu elgusis nerūpestingasi, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina.

Lietuvos Respublikos ANK 38 str. 2 d. nustato, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. <...>

Pažeidėjo administraciniu nusižengimu yra padaryti nuostoliai, tačiau šiuo atveju turtinė žala padaryta eismo įvykiu, valdant transporto priemonę. Byloje nustatyta, kad žala, padaryta Biržų rajono savivaldybės administracijai atlyginta M. S. pačiam sutvarkius kelkraštį, todėl ji nepriteistina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 27 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais, 28 straipsnio 1-3 dalimis, 34 straipsnio 1-4 dalimis, 38 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 614 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais, 2-3 dalimis, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1-2 dalimis, 664 straipsnio 2 dalimi, 665 straipsnio 1 dalimi, 675 straipsnio 1-2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 1 d. ir skirti administracinę nuobaudą – šešiasdešimt eurų baudą,

padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 2 d. ir skirti administracinę nuobaudą – trisdešimt dviejų eurų baudą,

padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 424 str. 2 d. ir skirti administracinę nuobaudą – trijų šimtų dvidešimt eurų baudą,

padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d. (perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 2 d.) ir skirti administracinę nuobaudą – devynių šimtų eurų baudą bei administracinio poveikio priemones - specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams

Administracinių nusižengimų teiseną M. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 str. 8 d. nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos ANK 591 str. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 str. 2 d., M. S. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – devynių šimtų eurų baudą ir administracinio poveikio priemones - specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.

Skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) Nr. (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą, ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo laikoma, jog M. S., įsiteisėjus šiam nutarimui, yra netekęs teisės vairuoti transporto priemones.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.