- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- 1-2830-957/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30550-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- S. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. S. 2021 rugsėjo 4 d., apie 8.24 val., Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini) namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus nuo alkoholio, vairavo automobilį Audi (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,40 promilės etilo alkoholio koncentracija ir taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje ištirtų įrodymų esmė
2. Kaltinamasis S. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad rugsėjo 3 d. buvo pas draugą. Pas jį namuose dviese vartojo degtinę. Išgėrė apie 1 litrą. Pamiegojo, o ryte atsikėlęs jautėsi neblogai. Gyvena netoliese ir pagalvojo, kad parvažiuos, todėl vienas išvažiavo jam priklausančiu automobiliu „Audi A6“, kurį seniau buvo pirkęs pagal skelbimą ir mokėjęs 5000 eurų. Automobilis yra tvarkingas. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatvėmis. Tai buvo apie 8 val. Grįžo namo ir atvažiavo policija. Prie jo buvo priėjęs kažkoks žmogus. Matyt, kad jam kilo įtarimas dėl jo vairavimo. Policija jam nustatė 2.40 promilės neblaivumą. Yra baustas už greičio viršijimą ir dėl parkavimo. Laiduotoja V. E. yra jo sesuo. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), o jis (duomenys neskelbtini). Su seserimi dažnai bendrauja, dažnai, t. y. kelis kartus per savaitę susiskambina, pasišneka, jų santykiai normalūs. Turi sodo sklypą ir ten susitinka beveik kiekvieną savaitgalį. Sesuo jį labai stipriai barė dėl šio įvykio. Jis turi pastovų darbą, dirba pilnu etatu. Po šio įvykio nutarė atsisakyti alkoholio. Savo poelgį vertina labai blogai. Ankščiau neteko vairuoti girtam. Apie įvykį su seserimi bendravo, jis jai paskambino, kai tik paleido iš policijos. Ji sakė, kad jis blogai pasielgė, stipriai barė. Sesuo prisidėjo prie jo sprendimo nutraukti alkoholio vartojimą. Sesuo dirba (duomenys neskelbtini), valstybės tarnautoja.
3. Laiduotoja V. E. apklausiama teismo posėdyje parodė, kad jai brolis paskambino tą pačią dieną, kai jį išleido iš policijos. Jis papasakojo, kas nutiko. Ji ir jos šeima buvo sukrėsti, kad taip nutiko. Brolis sakė, kad neprisipažino pradžioje, kai davė parodymus. Ji ir jos vyras bandė jį paprotinti. Po to, kai išsiblaivė galutinai, tai ir pats suvokė, ką kalba. Ji pati brolio poelgį vertina blogai. Kiek žino, po to įvykio jis nebevartoja alkoholio. Vairavimas esant neblaiviam yra netoleruotinas. Tai yra labai rizikinga. Labai gerai, kad niekas kitas nenukentėjo. Ji supranta, kad laiduodama prisiima atsakomybę. Iki šiol niekada nekilo problemų dėl brolio alkoholio vartojimo. Jis paauglystėje buvo teistas, gal buvo 1989 m. Jie susiskambina su broliu beveik kiekvieną dieną, pažįsta jo draugus. Susitinka ne kiekvieną savaitę, bet dažnai. Važiuoja kartu grybauti ar žvejoti. Jis yra jos dukros krikšto tėvas. Ateityje su broliu kalbės ir patars. Kiek galės, tai prižiūrės, kad jis nevartotų alkoholio. Tiki, kad taip ir bus. Ji dirba (duomenys neskelbtini), valstybės tarnyboje 4 metus ir gauna apie 1000 eurų darbo užmokestį. Ankščiau dirbo (duomenys neskelbtini). Neturėjo jokių nuobaudų darbe. Yra bausta administracine tvarka už parkavimą rezervuotoje vietoje. Nėra teista. Mano, kad gal ir būtų paskata broliui daugiau stengtis, jeigu būtų skirtas užstatas. Mano, kad užstatas galėtų būti 1000-2000 eurų. Supranta, kad turi daryti įtaką ir jis turi jausti jos autoritetą.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Liudytojas J. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 4 d., apie 8.16 val. jam važiuojant iš (duomenys neskelbtini) namo, Ulonų ir Apkasų gatvių sankryžoje, Vilniuje, pastebėjo priekyje įtartinai manevruojantį automobilį „AUDI A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis automobilis važiuodamas vingiavo eismo juosta bei vos neįvažiavo į kelio važiuojamosios dalies bordiūrą. Jis važiavo paskui nurodytą automobilį bei vėliau pastebėjo, kaip anksčiau nurodytas automobilis toliau važiuojant, Apkasų bei Verkių gatvių sankryžoje, užvažiavo ant kelio važiuojamosios dalies bordiūro. Tuo momentu jis įtarė, kad automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Tuo pačiu momentu jis telefonu apie nurodytą įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112, bei pokalbio metu pranešinėjo policijos pareigūnams automobilio „AUDI A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) tolimesnę važiavimo kryptį, jam važiuojant šiam automobiliui iš paskos. Vėliau, nurodytas automobilis įvažiavo į daugiabučio gyvenamojo namo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kaip iš automobilio vairuotojo sėdimos vietos išlipo jam nežinomas vyras, apie 50 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, labai trumpai kirptų tamsios spalvos plaukų (praplikęs), buvo apsirengęs tamsios spalvos megztiniu bei mėlynos spalvos sportinėmis kelnėmis. Išlipęs iš automobilio vyras svirduliavo, jam paėjus vieną žingsnį į priekį, jis tuoj pat paeidavo du žingsnius atgal. Jis ėjo link daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo laiptinės lauko durų pusės. Visą laiką minėtas asmuo buvo jo (J. P.) akiratyje. Asmeniui nespėjus užeiti į anksčiau nurodyto daugiabučio gyvenamojo namo laiptinę, į kiemą atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis nurodė asmenį, vairavusį automobilį „AUDI A6“, bei paaiškino įvykio aplinkybes ir vėliau pateikė ranka rašytą paaiškinimą dėl šio įvykio. Policijos pareigūnams alkotesteriu nustačius, kad asmuo yra neblaivus, asmuo buvo sulaikytas (b. l. 18).
6. Liudytojas E. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad patruliuodamas kartu su patruliu P. L. tarnybiniu automobiliu „Škoda“ (Valst Nr. (duomenys neskelbtini)) 2021 m. rugsėjo 4 d., apie 8.19 val., gavo pranešimą iš budėtojo, kad Vilniuje į centro pusę važiuoja automobilis „Audi“ (Valst Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas, įtariama, neblaivus, pranešėjas važiuoja iš paskos. Jis su kolega nedelsiant reagavo į gautą pranešimą. Netrukus budėtojas pranešė, kad minėtas automobilis sustojo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus į vietą, pastebėjo minėtą automobilį, stovintį priparkuotą šalia daugiabučio laiptinės, jame sėdėjo vyras, kaip vėliau buvo nustatyta, kad tai minėto automobilio „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas S. S. Taip pat prie jų priėjo pranešėjas J. P., kuris paaiškino, kad jam važiuojant gatve jis pastebėjo įtartinai be priežasties vingiuojantį automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris vėliau važiavo šaligatviu, tai sukėlė pranešėjui įtarimus, kad vairuotojas gali būti neblaivus, todėl jis paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Taip pat pranešėjas nurodė, kad vairuotojas buvo vienas, jį nuolatos stebėjo ir atvykus prie daugiabučio pranešėjas nebuvo pametęs jo iš akiračio, bei vairuotojas jo akivaizdoje alkoholio nevartojo. Jam bendraujant su S. S., jis buvo akivaizdžiai labai neblaivus ir paaiškino, kad niekur nevažiavo. S. S. buvo du kartus patikrintas girtumas ir nustatytas 2.48 ir 2.40 promilės neblaivumas. Automobilis buvo priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę. Įvykio metu buvo filmuota BODY 1813 (b. l. 13).
7. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad Bendrajame pagalbos centre 2021 m. rugsėjo 4 d., apie 8.19 val. buvo gautas pranešėjo pranešimas apie tai, kad Vilniuje į centro pusę pasuko automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris vingiavo po kelią, važiavo per šaligatvį (b. l. 9).
8. Iš J. P. 2021 m. rugsėjo 4 d. paaiškinimo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 4 d. 8.16 val. Verkių/Apkasų g. sankryžoje jis pastebėjo automobilio Audi (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotoją, kuris dėl savo vairavimo (sukdamas užšoko ant bortelio) sukėlė jam įtarimą, kad yra galimai neblaivus. Todėl jis pradėjo važiuoti iš paskos ir apie tai pranešė 112. Atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) kiemą vairuotojas prisiparkavo ir ruošėsi užeiti į namo (duomenys neskelbtini) laiptinę, tačiau tuo metu atvyko policija (b. l. 10).
9. Iš policijos patrulio P. L. 2021 m. rugsėjo 4 d. tarnybinio pranešimo matyti įvykio aplinkybės, kurios iš esmės atitinka liudytojo E. Z. parodymų turinį (b. l. 11).
10. Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2021 m. rugsėjo 4 d., 8.24 val. S. S. alkotesteriu Draeger Alcotest 6810, serijos Nr. ARBL-0761, nustatytas 2,48 promilės girtumas, o 8.42 val. – 2,40 promilės girtumas (b. l. 22).
11. Iš patikros sertifikato Nr. 1486470 kopijos matyti, kad alkotesterio Draeger Alcotest 6810, serijos Nr. ARBL-0761, patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. spalio 26 d., yra tinkamas naudoti (b. l. 23).
12. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2021 m. rugsėjo 4 d., S. S. 8.24 val. (pirmojo tikrinimo metu) nustatytas 2,48 promilės girtumas, o 8.42 val. (antrojo tikrinimo metu) – 2,40 promilės girtumas. S. S. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 21).
13. Iš 2021 m. rugsėjo 4 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei prie jo pridėtų fotolentelių matyti, kad (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 8.50 iki 9.00 val. buvo apžiūrėtas automobilis „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyti priekinių dešinės pusės durelių apgadinimai, techninė apžiūra galioja iki 2021m. lapkričio 30 d. (b. l. 24-28).
14. Iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad automobilis „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso S. S. (b. l. 32).
15. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad 2021 m. rugsėjo mėn. duomenimis, automobilio „Audi A6“ (2007 m.) kaina su PVM yra 3870 Eur (b. l. 33).
16. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad už automobilio Audi „A6“ (Valst Nr. (duomenys neskelbtini)) saugojimo laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. išlaidos sudaro 33 Eur su PVM (b. l. 35).
17. Iš 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolo matyti, kad iš dalies apribota S. S. nuosavybės teisė į automobilį „Audi A6“ (Valst Nr. (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Apribojimo terminas nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 22 m. kovo 14 d. Turto saugotojas S. S. (b. l. 43-48).
18. Iš 2021 m. rugsėjo 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš bendrojo pagalbos centro. Įrašas centro informacinėje sistemoje užregistruotas 2021 m. rugsėjo 4 d. 8 val. 16 min., Centro informacinėje sistemoje užregistruotas vienas skambutis iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Girdimas vyro ir BPC darbuotojo balsas. Garso įrašo trukmė 7 min. 49 sek. (b. l. 51-52).
19. Iš įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad S. S. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas 2021 m. rugsėjo 4 d., 8.24 val. (b. l. 57).
20. Iš 2021 m. rugsėjo 4 d. nutarimo matyti, kad S. S. paskirtos šios kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 67-68).
21. Iš 2021 m. rugsėjo 4 d. nutarimo matyti, kad S. S. iš laikinojo sulaikymo paleistas 2021 m. rugsėjo 4 d., 14.50 val. (b. l. 72).
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
22. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
23. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo S. S. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
24. Kaltinamasis S. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio išvakarėse su draugu vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Vėliau kažkiek nusnūdo ir atsikėlęs ryte apie 8 val. nusprendė važiuoti namo, nes gyvena netoli ir jautėsi pakankamai neblogai. Sėdo vairuoti jam priklausantį automobilį „Audi A6“ ir važiavo namo, grįžus namo netrukus atvažiavo policija, kuriai kažkas pranešė, kad jis važiuoja galimai neblaivus. Jam policija nustatė 2,40 promilės neblaivumą. Automobilį jis pirko gal prieš tris metus, mokėjo apie 5000 Eur. Tokie kaltinamojo S. S. parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Štai liudytojas J. P. apklausiamas tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 4 d. 8.16 val. Verkių/Apkasų g. sankryžoje jis pastebėjo automobilio „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotoją, kuris dėl savo vairavimo (sukdamas užšoko ant bortelio) sukėlė jam įtarimą, kad yra galimai neblaivus. Todėl jis pradėjo važiuoti iš paskos ir apie tai pranešė 112. Atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) kiemą vairuotojas prisiparkavo ir ruošėsi užeiti į namo (duomenys neskelbtini) laiptinę, tačiau tuo metu atvyko policija. Šio liudytojo parodymai nuoseklūs, jie atitinka jo 2021 m. rugsėjo 4 d. paaiškinime nurodytas aplinkybes (b. l. 10). Tai iš esmės patvirtino ir liudytojas E. Z., kuris apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad patruliuodamas kartu su patruliu P. L. 2021 m. rugsėjo 4 d., apie 8.19 val., gavo pranešimą iš budėtojo, kad Vilniuje į centro pusę važiuoja automobilis „Audi“ (Valst Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas, įtariama, neblaivus, pranešėjas važiuoja iš paskos. Jis su kolega nedelsiant reagavo į gautą pranešimą. Netrukus budėtojas pranešė, kad minėtas automobilis sustojo (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus į vietą, pastebėjo minėtą automobilį stovintį priparkuota, šalia daugiabučio laiptinės sėdėjo vyras, kaip vėliau buvo nustatyta, kad tai minėto automobilio „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas S. S. Taip pat prie jų priėjo pranešėjas J. P., kuris paaiškino, kad jam važiuojant gatve jis pastebėjo įtartinai be priežasties vingiuojantį automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris vėliau važiavo šaligatviu, tai sukėlė pranešėjui įtarimus, kad vairuotojas gali būti neblaivus, todėl jis paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Vairuotojui nustatė 2.48 ir vėliau 2.40 promilės neblaivumą (b. l. 13). Aplinkybę, jog policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko pagal gautą pranešimą, patvirtina policijos įvykių registro išraše užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad Bendrajame pagalbos centre 2021 m. rugsėjo 4 d., apie 8.19 val. buvo gautas pranešėjo pranešimas apie tai, kad Vilniuje į centro pusę pasuko automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris vingiavo po kelią, važiavo per šaligatvį (b. l. 9). Tuo tarpu aplinkybę, kad nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis S. S. buvo neblaivus, patvirtina byloje esantys alkotesterio kvitų rodmenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. rugsėjo 4 d., 8.24 val. S. S. alkotesteriu Draeger Alcotest 6810, serijos Nr. ARBL-0761, nustatytas 2,48 promilės girtumas, o 8.42 val. – 2,40 promilės girtumas (b. l. 22). Iš byloje esančio patikros sertifikato Nr. 1486470 kopijos matyti, kad alkotesterio Draeger Alcotest 6810, serijos Nr. ARBL-0761, patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. spalio 26 d., yra tinkamas naudoti (b. l. 23). Alkotesterio kvitų rodmenyse užfiksuotus duomenis detalizuoja neblaivumo nustatymo akte nurodyti duomenys, iš kurių, be kita ko, matyti, kad 2021 m. rugsėjo 4 d., S. S. 8.24 val. (pirmojo tikrinimo metu) nustatytas 2,48 promilės girtumas, o 8.42 val. (antrojo tikrinimo metu) – 2,40 promilės girtumas. S. S. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 21). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
25. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog S. S. 2021 rugsėjo 4 d., apie 8.24 val., (duomenys neskelbtini) namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus nuo alkoholio, vairavo automobilį „Audi“ (Valst Nr. (duomenys neskelbtini)), kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,40 promilės etilo alkoholio koncentracija.
26. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo S. S. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
27. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas ir laiduotoja V. E. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos V. E. atsakomybei. Teismo posėdyje V. E. nurodė, jog sutinka laiduoti už S. S. ir nustačius užstatą. Kaltinamojo S. S. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.
28. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
29. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką S. S. padarė pirmą kartą, ankstesnis jo teistumas išnykęs, todėl jis laikomas neteistu (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis S. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nepaisant to, kad pradinėje tyrimo stadijoje ir neprisipažino (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, dėl S. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, nebuvo padaryta žala.
30. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. S. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis, baustas administracine tvarka, tačiau už nešiurkščius nusižengimus, teistumas gana seniai išnykęs, be to, buvo teistas dar būdamas nepilnametis ir jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra. Reikšmingų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje iš esmės nėra. Be to, duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kritiškai, kaip blogą poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams, priėmė sprendimą nebevartoti alkoholio.
31. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokia išvada darytina ir atsižvelgus į jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. S. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
32. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
33. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019). Laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71/2011, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018, 2K-96-628/2019).
34. Nagrinėjamu atveju atleisti S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo sesuo V. E. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. E. anksčiau neteista ir jos atžvilgiu ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo ir nėra, administracine tvarka bausta vieną kartą, tačiau už nešiurkštų nusižengimą. Taip pat V. E. yra dirbanti (duomenys neskelbtini), teigiamai charakterizuojama darbdavio, kaip aukštos kvalifikacijos darbuotoja, komunikabili, draugiška, pasižyminti geru strateginiu mąstymu, gebanti operatyviai priimti sprendimus, besistengianti nuoširdžiai išklausyti ir padėti kolegoms ir klientams ir kt. Pažymėtina, kad apklausiama teismo posėdžio metu V. E. paaiškino, kad nors su S. S. kartu negyvena, tačiau gyvena viename mieste, susiskambina beveik kasdien, gana dažnai susitinka, kartu važiuoja ilsėtis, grybauti ir pan. Su broliu apie įvykį kalbėjo ir kalbėsis ateityje, kad tai nepasikartotų. Kaltinamojo elgesį ji vertina itin kritiškai. Būtent jai jis paskambino iškart išleistas po sulaikymo ir viską papasakojo, pasakė, kad neprisipažino, o jos ir jos vyro pastangomis bei labiau susivokęs po prablaivėjimo nusprendė prisipažinti dėl veikos.
35. Teismas sprendžia, kad V. E. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos, pareigas ir nekyla abejonių, kad ji verta teismo pasitikėjimo gebės daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kadangi jų tarpusavio ryšys yra glaudus, susietas giminystės ryšiais. Pažymėtina, kad V. E. rūpinosi ir kitais senyvo amžiaus artimaisiais, yra (duomenys neskelbtini), dirba valstybės tarnyboje. Taigi, V. E. pasižymi reikiamomis savybėmis būti laiduotoja, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, jos asmenybė teigiama, ji anksčiau neteista, administracine tvarka bausta už nešiurkštų nusižengimą, yra dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai, su kaltinamuoju siejama giminystės ryšiais, todėl teismo manymu, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja V. E. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus, su kuriuo bendrauja dažnai (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Vis dėlto V. E. skirtina S. S. laiduotoja taikant 1000 Eur užstatą. Nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
36. Pažymėtina, jog BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, baudžiamosiose bylose, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemonę (priemones) (BK 68 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-134-1073/2018, 2K-256-303/2018, 2K-64-511/2019).
37. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, S. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,40 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus kaltinamąjį apibūdinančių reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad jis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, miesto mikrorajone, kur tiek automobilių eismas, tiek jų parkavimas gatvėje gana intensyvus, anksčiau teistumas išnykęs, dirbantis, baustas administracine tvarka, tačiau už nešiurkščius nusižengimus, gailėjosi dėl savo veiksmų, suvokė savo veiksmų pavojingumą, pats procesas turės įtakos S. S. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 4 d.
38. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.
39. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam S. S., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį jam pačiam. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis (b. l. 32). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad minėtas automobilis buvo S. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas iš esmės yra būtinas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad S. S. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo S. S. teisinės padėties akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė su PVM siekia 3870 Eur (b. l. 33), t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, tuo tarpu kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus, keldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, pavojingai manevravo, ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad S. S. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Teismas nenustatė, o kaltinamasis bei jo gynyba nepateikė jokių svarbių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė šiuo atveju netikslinga.
40. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Audi A6“ (Valst Nr. (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, o turto saugotoju paliekant S. S., paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
VI. Dėl kardomųjų priemonių ir proceso išlaidų
41. Kaltinamajam S. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintini, dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
42. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos 33 Eur (trisdešimt trijų eurų) išlaidos už automobilio saugojimą pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai iš S. S.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
S. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laiduotoja paskirti V. E., gimusią (duomenys neskelbtini), taikant 1000 Eur užstatą ir įpareigojant sumokėti jį į teismo depozitinę sąskaitą per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.
Paskirti S. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 4 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti S. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Audi A6“ (Valst Nr. (duomenys neskelbtini)) uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, o turto saugotoju paliekant S. S. – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Pripažinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 33 Eur (trisdešimt trijų eurų) išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 33 Eur (trisdešimt tris eurus) proceso išlaidų iš S. S.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.