Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, registruotas užimtumo centre, teistas:

1) 1999 m. rugsėjo 13 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 4 metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2000 m. birželio 21 d. pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pritaikius amnestiją pagal 2000-04-11 įstatymą, nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas;

3) 2001 m. gegužės 9 d. pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

4) 2002 m. kovo 28 d. pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

5) 2002 m. kovo 29 d. pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 43 straipsniu, – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams su 200 Lt vertės turto konfiskavimu;

6) 2002 m. rugpjūčio 1 d. pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 42 straipsniu, – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su ½ dalies turto konfiskavimu;

7) 2002 m. gruodžio 17 d. pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 42 straipsniu, – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su 300 Lt vertės turto konfiskavimu, pritaikius amnestiją pagal 2002-11-07 įstatymą – laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui su 300 Lt vertės turto konfiskavimu;

8) 2003 m. birželio 12 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui;

9) 2005 m. rugpjūčio 25 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 MGL dydžio bauda;

10) 2006 m. rugsėjo 6 d. pagal BK 22 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

11) 2006 m. gruodžio 12 d. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;

12) 2007 m. gegužės 16 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, Kauno rajono apylinkės teismo 2007-07-18 nutartimi paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su 2006-12-12 nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 4 mėnesiams;

13) 2010 m. kovo 26 d. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams, Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą;

14) 2015 m. kovo 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

15) 2018 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 40 parų arešto, uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams

16) 2019 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant T. T. bausmės vykdymo atidėjimo metu: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 23:00 val. iki 06:00 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d., 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti T. T. dvi baudžiamojo poveikio priemones; uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams. Konfiskuoti automobilio „Opel Omega“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 529 eurus. Bausmę atlikęs, 2022 m. gruodžio 3 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. 2023 m. gruodžio 4 d. Išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pasibaigus baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminui.

17) 2023 m. rugpjūčio mėn. 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 281-1 str. 1 d. jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme, kuri vadovaujantis LR BK 64-1 str. sumažinta vienu trečdaliu iki 60 (šešiasdešimties) parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos – 2024 m. rugpjūčio 7 d., kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. T. 2024 m. liepos 15 d., apie 17:32 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini), link Kauno pusės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. liepos 15 d. 18:50 val., paimtas kraujas ir nustatytas kraujyje mažiausia koncentracija 2,91 promilės girtumas, neturėdamas šios teisės (neįgijęs vairuotojo pažymėjimo) pažeidė Kelių eismo taisyklių ( toliau - KET) 9 punkto reikalavimus, kad „ eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“, pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, neturtintiems šios teisės, KET 127 punkto reikalavimus, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių azplinkybių“, KET 128 punkto reikalavimus, kad „jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, kirto horizontaliojo ženklinimo siaurą ištisinę liniją, (KET Horizontalusis ženklinimas 1.1) išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu Honda Civic valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. K., ko pasekoje buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio Honda Civic valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos G. K. sveikata, konstatuota poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai ir žaizda dešinio kelio srityje, dešinio kelio sumušimas komplikuotas viršgirneliniu bursitu, beikerio cista, ganglionio cista dešinio blauzdikaulio priekinės pakilos krašte. Eismo įvykio metu buvo sužalotas kartu automobiliu VW Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiavęs keleivis K. T., kuriam padarytas dešinio raktikaulio petinio galo panirimas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ir automobiliu VW Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiavusi sužalota keleivė G. V., kuriai konstatuota odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, kelių sumušimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą

Tokiais savo veiksmais T. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. T. kaltu prisipažino pilnai. Parodė, kad 2024 m. liepos 15 d. po pietų iš Ruklos važiavo į Kauną. Važiavo automobiliu VW Golf, kuris priklauso R. Č.. Buvo neblaivus. Be jo auto0mobilyje buvo K. T., G. V. ir I. I. T.. I. T. automobilį vairavo iki degalinės, o po to jis sėdo už vairo ir išvažiavo. Kodėl taip pasielgė paaiškinti negali, nežino. Autoįvykio aplinkybių neprisimena dėl girtumo. Civilinį ieškinį pripažįsta. Dėl padarytos veikos gailisi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:

Nukentėjusioji G. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos 15 d. ji viena važiavo automobiliu Honda Civic valst. nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iš Kauno link Ruklos kryptimi, prisisegusi privalomąjį saugos diržą. Apie 17 val. kelyje švietė saulė, buvo šilta, be lietaus. Kelias buvo dviejų juostų. Važiavo kelio ruožu, kuriame greitis buvo 70 km/h bei tame ruože buvo vidutinio greičio matuoklis. Ji važiavo leistinu greičiu. Jai važiuojant savo juosta, priekyje jos automobilių nebuvo. Jai iš kairės pusės šalia kelio buvo degalinė. Taip pat ta juosta važiavo kiti automobiliai. Jai važiuojant tiesiai pamatė į jos juostą įvažiavusį mėlynos spalvos VW Golf automobilį. Kai automobilį pamatė, jis nebuvo toli, ji išsigando ir pradėjo galvoti kaip jai elgtis. Viskas įvyko labai greitai ir jai nespėjus susivokti, kas vyksta pajautė smūgį į automobilio priekį. Suprato, kad įvyko kaktomuša. Jos automobilis po smūgio liko kelyje, iššovė vairo, priekinių durelių vairuotojo, bei galinė vairuotojo pusės durelių pagalvė. Ją ištiko šokas, pamatė rūkstant dūmus iš automobilio variklio. Atsimena, kad atsisegė saugos diržą ir bandė atidaryti vairuotojo pusės dureles, tačiau jos neatsidarė. Iš automobilio išlipo per priekines keleivio pusės dureles. Išlipusi pamatė VW Golf automobilį ir prie automobilio vairo sėdintį vyrą. Kiek matė vyras buvo be sąmonės. Jai dar sėdint savo automobilyje, staiga prie VW Golf pribėgo moteris, kaip vėliau suprato vairuotojo žmona, kuri atsidariusi vairuotojo pusės dureles paėmusi vyrui už pečių bandė ji prikelti rėkdama "T., T.". Netrukus įvykio vietoje pribėgo uniformuoti pasienio ruožo pareigūnai (kareiviai), kurie ištraukė vyrą iš automobilio ir jį paguldė ant kelio, nuošalėje, matė, kad vyras atsigavo. Neužilgo atvyko ir greitoji medicinos pagalba. Visą šį laiką ji stovėjo prie savo automobilio ir bandė suvokti kas vyksta, nes buvo šoko būsenoje, nejautė jokių skausmų. Atvykus medikams pajuto skausmą krūtinėje, skausmą kvėpuojant, matė paraudimą, nubrozdinimą ant krūtinės, kuris galimai buvo nuo saugos diržo, taip pat jai kraujavo dešinės kojos kelienis. Medikai nusprendė ją pristatyti į Kauno klinikas apžiūrai. Kauno klinikose jai diagnozavo sumušimus, lūžių ir vidinių kraujavimų nebuvo. Nebuvo peršviestas kaklas, ir darytas magnetinis rezonansas kelieniui. Todėl papildomai kreipėsi į savo šeimos gydytoją, kur buvo peršviestas kaklas ir nustatytas patempimas. Pažymi, kad kaklą jai pradėjo skaudėti sekančią dieną po įvykio. Taip pat su šeimos gydytojo siuntimu pas traumatologą buvo atliktas magnetinis rezonansas dešinės kojos kelienio. Nustatyta girnelės suminkštėjimas ir rasta cista. Kadangi automobilis priklauso jos mamai E. V., ji 2024 m. rugpjūčio 21 d. gavo pinigus už automobilio žalą. Gydymas dar nėra baigtas, nežino kiek laiko jis gali užsitęsti ir kiek reikės mokamų paslaugų bei kitų išlaidų gydymui. Dėl šios priežasties civilinį ieškinį pareikš vėliau. (b.l. 126-127, 1t.)

Liudytoja E. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos 15 d. jos dukra G. V., gimusi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), paprašė, kad ją išleistų pas jos pažįstamą K. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris gyvena Rukloje, tikslaus adreso nežino. Jos dukra su K. T. susipažino, kuomet šis gyveno Ukmergėje pas globėją ir lankė tą pačia Ukmergės "Dukstynos" pagrindinę mokyklą, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Minėta dieną jos dukra G. V. autobusu išvažiavo į Ruklą, kokiu laiku tiksliai nurodyti negali, nes dukra išvažiavo, kuomet ji buvo darbe. Dukra G. V. pas pažįstamą K. T. važiavo nebe pirmą kartą, pas K. T. ji svečiavosi jau kelis kartus. 2024-07-15 laikotarpyje tarp 17-18 val., į mobilųjį telefoną paskambino dukra G. V. ir pasakė "padarėm avarija", jai dukra telefonu papasakojo, kad važiuojant automobiliu, kurio markės ir modelio ji nežino, kuri vairavo K. T. tėtis T. T., pateko į eismo įvykį. Dukra G. V. paaiškino, kad yra "Kauno klinikose", nes yra nubrozdinimų ir sutrenkti kojų keliai ir kad jai reikia atvažiuoti jos pasiimti. Jai nuvykus į Kauno mieste esančias "Kauno klinikas" pasiimti dukros, medikai paaiškino, kad apžiūrėjus dukrą rimtų sužalojimų nenustatė, paaiškino, kad po eismo įvykio yra nubrozdinimų, bei sumušimų kelių srityje. Dukra po eismo įvykio buvo labai išsigandusi, patyrė šoką, jai pasakodama apie eismo įvykį buvo susijaudinusi, pasakė "galvojau, kad žūsiu". Jai yra išaiškinta teisė dėl civilio ieškinio pareiškimo, taip pat išaiškinta, kad dėl turtinės ir neturtinės žalos turi teisę kreiptis į civilinės atsakomybės bendrovę "Lietuvos draudimas". Šiuo metu nėra apsisprendusi dėl civilinio ieškinio. (1t.b.l. 148-151)

Liudytoja G. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos 15 d., važiavo į Kauną, sustojo degalinėje. Važiavo ji, K., K. tėtis ir mama. K. mama nuėjo į degalinę, K. tėtis irgi nuėjo į degalinę, tada sugrįžo, atsisėdo į vairuotojo vietą, biški pasėdėjo ir greitai užkūrė automobilį. K. yra jos draugas. Prieš tai buvo Rukloje pas K. mamą, K. mama važiavo į Kauną ir prašė, kad ir jas paimtų pasivažinėti. K. mama buvo už vairo, tėtis keleivio vietoje. K. tėtis keistai kalba, ji nesupranta ką jis kalba. Jis buvo vartojęs alkoholio, K. mama lyg sakė, kad jis vartojęs. Ji su juo nekalbėjo, bet viskas buvo gerai. Matėsi iš jo, kad jis išgėręs, keistai ėjo. Automobilio rakteli buvo įkišti į užvedimo spynelę. Mama išėjo į degalinę, o K. tėtis grįžęs iš degalinės greitai perėjo į vairuotojo vietą, pasėdėjo ir užkūrė greitai mašiną. Ji išsigando, kai išvažiavo, toliau buvo juodas vaizdas ir tik prisimena kaip K. sakė lipti iš mašinos. Mašinos buvo susidūrusios kai atsisuko. Jų automobilis buvo Golf. Pavažiavo labai mažai. Jie iš karto įvažiavo į kelią, į kitą eismo juostą ir iš karto susidūrė. Jai biški skaudėjo kelius, jai buvo kojos sutrenkimas. K. buvo ranka sužalota. Jam uždėjo gipsą. Jai med. pagalbos nereikėjo. Ji iš pradžių išsigando, bet paskui kai jai nieko blogo nenutiko tai nežino. Su K. tėčiu nebekalbėjo po įvykio. Pas juos nevažiavo po įvykio. K. tėtis nieko nesakė atsisėdęs prie vairo, pasėdėjo ir staigiai užkūrė automobilį. K. tėčiui nieko nesakė. K. tėtis neatsiprašė už šį įvykį. Ar K. bendrauja su tėčiu nežino. (2t. b.l. 19-21)

Liudytoja N. P.-V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Jonavos r. socialiniu paslaugų centre atvejo vadybininke, įstaigos vadovo yra įgaliota atstovauti ikiteisminiame tyrime jų įstaigos globojamą (rūpinamą) vaiką K. T. gim. (duomenys neskelbtini). Jai K. T. pasakojo, kad 2024 m. liepos 15 d. apie 17 val., jis kartu su mama I. T., tėčiu T. T. ir drauge G., pavardės nesakė, važiavo iš Ruklos mstl., į Kauną. Važiavo mamos automobiliu, markės modelio nenurodė. Vairavo mama I. T.. Jie sustojo degalinėje " Baltic Petroleum" važiuojant nuo Jonavos link Kauno. Jis su drauge G. sėdėjo ant galinės sėdinės. Sustojus degalinėje mama I. T. nuėjo nusipirkti cigarečių. Jie liko kartu su tėčiu T. T., kuris sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Jis nematė, kuriuo laiku tėtis T. T. persėdo vairuoti, tuo metu mama I. T. buvo degalinėje. Išvažiavus dideliu greičiu iš degalinės teritorijos į pagrindinį kelią susidūrė su kitu automobiliu. Saugos diržu nebuvo prisisegęs. Eismo įvykio jis nukentėjo, jam buvo sužalota mentis. Kaip jis jai sakė, kad tėčiui jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia ir nereikš. Ji kaip atstovas nori nurodyti, kad įstaiga ikiteisminiame tyrime civilinio ieškinio įstaiga nereiškia ir ateityje nereikš. Įstaiga ikiteisminiame tyrime jokių pretenzijų įtariamajam jos atstovaujama įstaiga neturi. (1 t. b.l. 174-177)

Nepilnametis nukentėjusysis K. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo paaiškino, kad įvykis įvyko 2024 m. vasarą, gale vasaros. Jie važiavo mamos draugo paimti. Mama važiavo į Kauną, norėjo paimti draugą iš oro uosto. Važiavo, jis, G., tėtis ir mama, Mama vairavo, jis sėdėjo už mamos, G. šalia, o tėtis priekyje. Sustojo degalinėje užsipilti kuro ir cigarečių mamai. Mama nuėjo į degalinę. Tėtis ėjo iš paskos, apsisuko, atsisėdo prie vairo ir nuvažiavo. Jis nieko nesakė, kai atsisėdo į automobilį. Jis matė, kad jis atsisėdo į automobilį, jis jam nieko nesakė, Atsisėdo tėtis už vairo ir „skrido“. Jis važiavo kokiu 80 km/h. Jis važiavo link Kauno. Norėjo nuvažiuoti prie pakėlimo tako. Jis pavairavo kokius 7-10 m. Išvažiavo į pagrindinį kelią. Išvažiavo ir iš karto į kitą juostą ir tada „bum“. Priešais matė smūgį. Jų automobilis mėlynas Golf. Jis jiems nepriklauso. Mama tuo momentu buvo degalinėje. Jis išlipo, daiktus viską susirinko, palydėjo G. ant takelio ir laukė greitosios. Nežino, ką tėtis veikė prieš kelione, turbūt buvo vartojęs alkoholio. Matėsi, kad jis biški girtas. Kai važiavo nuotaikos buvo geros. Tėvui susišvietė ir nesuprato ką daro. Šiaip tėtis visada ramus būdavo, muzika nebent leisdavo. Kai tada važiavo muzikos neleido. Su mama jis sutaria gerai. Jam buvo biški su ranka sužalojimų. Po to reikėjo biški poilsio rankai, buvo sugipsuotas, po 2 sav. nusiėmė gipsą. Dabar nenormaliai ranka sugijusi. Kai daro atsispaudimus, ranką pradeda skaudėti. G. biški susitrenkė kelį, nereikėjo jai med. pagalbos. Su tėčiu kalbėjo po įvykio, jis labai gailisi, nes juos galėjo užmušti. Prieš išvažiuojant nebuvo kalbos kas vairuos. Kai mama išėjo į degalinę raktai buvo spynelėje. (2 t. b.l. 16-18)

Liudytoja I. T. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad T. T. yra jos sutuoktinis. Jis niekada nėra turėjęs vairuotojo pažymėjimo ir neturi teisės vairuoti transporto priemones. Ji turi vairuotojo pažymėjimą ir esant poreikiui ji vairuoja automobilius. Savo automobilio ji paskutiniu metu neturėjo. 2024-07-15 jos sutuoktinis T. T. gausiai vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo akivaizdžiai neblaivus. Ji buvo blaivi. Jai reikėjo nuvežti vaikus iki Kauno. Ji iš pažįstamo R. Č. pasiskolino automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš Ruklos miestelio ji išvažiavo apie 17 val. Ji vairavo transporto priemonę. Šalia keleivio pusėje sėdėjo sutuoktinis T. T.. Automobilio gale sėdėjo K. T. ir jo draugė G. V.. Kaip minėjo šalia jos sėdėjęs sutuoktinis buvo akivaizdžiai neblaivus. Važiuojant Plento gatve, ji įsuko į degalinę "Baltic Petroleum" užsipilti degalų. Privažiavusi prie degalinės, ji išjungė automobilio variklį, o automobilio rakteliai buvo likę užvedimo spynelėje. Ji Iš automobilio išlipo kartu su T. T.. Ji užsipylė kuro ir nuėjo į degalinę susimokėti už kurą. T. liko lauke. Ji nematė, kada kokiu momentu T. atsisėdo į į automobilį prie vairo. Ji tik atsimena, kad tik jai išėjus iš degalinės, pamatė nuvažiuojantį automobilį VW Golf. Suprato, kad už vairo sėdi jos sutuoktinis. Jis iš degalinės išvažiavo dideliu greičiu ir iš karto pasuko į Kauno pusę. Ir netrukus išgirdo stiprų garsą.Toliau kas vyko neatsimena, tik atsimena tą momentą, kai jau buvo pribėgusi prie automobilio, kuriame sužaloti buvo jos šeimos nariai, tai yra sūnus K. T. ir jo draugė G. V.. Tuo metu T. T. sėdėjo už vairo, buvo nesąmoningas. (1 t. b.l. 106-109)

Liudytoja E. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra automobilio Honda Civic v. nr. (duomenys neskelbtini) savininkė. Jos dukra G. K. 2024 m. liepos 15 d. pateko į eismo įvykį (duomenys neskelbtini) ir automobilis buvo nugabentas į automobilių saugomą aikštelę. Apie eismo įvykio detales ji nieko nežino, nes nebuvo ir nematė. ( 1 t. b.l. 112-114)??

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad važiuojant (duomenys neskelbtini), kairėje kelio pusėje matome degalinę pavadinimu „Baltic Petroleum“, kuri randasi adresu (duomenys neskelbtini), dešinėje kelio pusėje matome du stipriai apgadintus automobilius VW Golf, valst. Nr (duomenys neskelbtini) ir Honda Civic, valst Nr (duomenys neskelbtini), tarp kurių 2.10m atstumas. Matome, kad automobilis VW Golf, valst.Nr (duomenys neskelbtini), įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. VW Golf automobilio valst. Nr (duomenys neskelbtini) galinė dalis yra už ištisinės linijos. Automobilio bagažinės dangtis yra tvarkingas, kairės pusės priekinės durelės atsidariusios ir apgadintos, kairės pusės sparnas stipriai apgadintas, išvirtusios detalės, variklio dangtis išlinkęs, priekinis stiklas skilęs, oro pagalvės išsiskleidusios. Kairės pusės žibintas išvirtęs, radiatoriaus grotelės sulūžusios, priekinis valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nukritęs, priekinis buferis sulaužytas, dešinės pusės žibintas sudužęs. Automobilio VW golf valst. Nr (duomenys neskelbtini) dešinės pusės durelės sveikos. Priešais automobilį VW Golf, valst.Nr (duomenys neskelbtini), matome automobilį Honda Civic, valst. Nr (duomenys neskelbtini), kurio priekinė dalis stipriai apgadinta, sulaužytas priekinis buferis ir radiatoriaus grotelės, automobilio dangtis atidarytas ir sulankstytas, kairės pusės sparnas atsikabinęs ir sulūžęs, šalia iškritusios detalės, kairės pusės žibintas sugadintas, išsibarstę likučiai, priekiniai numeriai nukritę, oro pagalvės suveikusios. Automobilio Honda Civic valst. Nr (duomenys neskelbtini), kairės pusės ratas nuleistas, priekinės durelės apgadintos. Automobilio galinės dešinės pusės dalis atsirėmus į atitvarą, matome, kad dešinės pusės sparnas įlinkęs. Automobilio VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo galinio rato iki kairės kelio pusės kelkraščio yra 2.50m, o nuo kelkraščio iki degalinės „Battic Petroleum“ išvažiavimo yra 30.70m, taip pat degalinės išvažiavimo kelio plotis yra 9.80m. Bendras kelio plotis 7.20m. Nuo automobilio Honda Civic valst. Nr (duomenys neskelbtini) galinio rato iki kairės pusės kelkraščio yra 8.20 m. (1 t. b.l. 15-21)

Specialisto išvada Nr. T-A-3580/2024(01) nustatoma, kad T. T. kraujyje mažiausia koncentracija 2,91 promilės etilo alkoholio. (1 t. b.l. 32)

Specialisto išvada Nr. 1549/2024(02) nustatoma, kad K. T. konstatuota dešinio raktikaulio petinio galo panirimas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. (1 t. b.l. 50-51)

Specialisto išvada Nr. G 2039/2024(02) nustatoma, kad G. K. konstatuota poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai ir žaizda dešinio kelio srityje, dešinio kelio sumušimas komplikuotas viršgirneliniu bursitu, beikerio cista, ganglionio cista dešinio blauzdikaulio priekinės pakilos krašte, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. ( 1 t. b.l. 77-80)

Specialisto išvada Nr. G1551/2024(02) nustatoma, kad G. V. konstatuota odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, kelių sumušimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. ( 1 t. b.l. 83-84)

Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo sudėtis yra materialioji, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, nekilus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams, yra administracinės teisės pažeidimas. Todėl eismo įvykio metu sukelti padariniai yra pagrindinis kriterijus atribojant baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

BK 281 straipsnio dispozicija numato kelių rūšių padarinius: 1) nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą (BK 281 straipsnio 1, 2 dalys); 2) didelės turtinės žalos padarymą nukentėjusiam asmeniui (BK 281 straipsnio 2 dalis); 3) sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą (BK 281 straipsnio 3, 4 dalys); 4) žmogaus žūtį (BK 281 straipsnio 5, 6 dalys). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai kelių transporto priemonę vairavęs asmuo, kaltas dėl eismo įvykio, susižaloja pats arba patiria didelę turtinę žalą, tačiau nesukelia BK 281 straipsnio atitinkamose dalyse numatytų padarinių kitiems asmenims, jo veika pagal BK 281 straipsnį ir apskritai pagal baudžiamąjį įstatymą nekvalifikuojama.

BK 281 straipsnio konstrukcija „jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio <...>“ rodo, kad eismo įvykis yra šiame straipsnyje numatytų padarinių dalis. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 2 punkte ir KET 12 punkte eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šis apibrėžimas suponuoja išvadą, kad BK 281 straipsnio požymis „eismo įvykis“ apima ir dėl jo kilusius padarinius, todėl neturi savarankiškos teisinės reikšmės kvalifikuojant veiką. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas paprastai priežastiniu ryšiu susijęs būtent su eismo įvykiu, dėl kurio sutrikdoma kito žmogaus sveikata, žūsta žmogus, ar padaroma didelė turtinė žala.

Nagrinėjamu atveju T. T. vairuodamas automobilį VW Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini), link Kauno pusės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. liepos 15 d. 18:50 val., paimtas kraujas ir nustatytas kraujyje mažiausia koncentracija 2,91 promilės girtumas, neturėdamas šios teisės (neįgijęs vairuotojo pažymėjimo) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, kad „ eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“, pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, neturtintiems šios teisės, KET 127 punkto reikalavimus, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių azplinkybių“, KET 128 punkto reikalavimus, kad „jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, kirto horizontaliojo ženklinimo siaurą ištisinę liniją, (KET Horizontalusis ženklinimas 1.1) išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu Honda Civic valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. K., ko pasekoje buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio Honda Civic valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos G. K. sveikata, konstatuota poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai ir žaizda dešinio kelio srityje, dešinio kelio sumušimas komplikuotas viršgirneliniu bursitu, beikerio cista, ganglionio cista dešinio blauzdikaulio priekinės pakilos krašte. Eismo įvykio metu buvo sužalotas kartu automobiliu VW Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiavęs keleivis K. T., kuriam padarytas dešinio raktikaulio petinio galo panirimas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ir automobiliu VW Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiavusi sužalota keleivė G. V., kuriai konstatuota odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, kelių sumušimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokia T. T. veika kvalifikuotina kaip BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas.

Išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad T. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo T. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant T. T. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytos dvi baigtos nusikalstamos veikos, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 2 dalyje, padaryta tiesiogine tyčia; BK 281 straipsnio 2 dalyje padaryta veika padaryta. Kaltinamasis T. T. teistas (2 t., b. l. 97-113), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l.95-96), Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų nesilankė, nesigydė (2 t. b. l. 85-86).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad T. T. teisiamas nebe pirmą kartą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau sunkių pasekmių nesukėlė, už BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą - sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė artima vidurkiui.

Kadangi T. T. kaltu pilnai prisipažino, sutiko su sutrumpintu bylos įrodymų tyrimu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

T. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurią nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu 60 parų arešto bausme, kurią atliko 2025 m. sausio 17 d. ir ši veika, už kurią atliko arešto bausmę sudaro idealią sutaptį su šioje byloje T. T. inkriminuojama veika, todėl atlikta 60 parų arešto bausmė įskaitytina į skirtinos bausmės laiką.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Nors, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos aplinkybių, kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimas veikas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant maksimalų šios baudžiamosios poveikio priemonės terminą –ketverius metus. Baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo teisės vairuoti transporto priemonę sustabdymo dienos 2024 m. rugpjūčio 7 d., t.y. nuo to termino baudžiamojoje byloje, kurioje buvo priimtas baudžiamasis įsakymas Nr. e1-3011-598/2024.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas, jeigu nekyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja.

G. K. teismo prašė iš civilinių atsakovo priteisti 3000,00 EUR sumą neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis su pareikštu ieškiniu sutiko.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., kitomis LR CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. T. T. padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji G. K. dėl to būtų patyrusi stiprų emocinį, psichinį sukrėtimą su sunkiomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys kompaktiniai diskai paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos

T. T. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. T. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laiką pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. Teismo baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. T. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 4 (ketveriems) metams, terminą skaičiuoti nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d.

T. T. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. K., gim. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) civilinio ieškinio tenkinimui

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris kompaktinius diskus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.