Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.8.12; 1.2.25.4.2.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.1;

2025 m. rugsėjo 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaido Vasiliausko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Šiulio ir nuteistojo T. T. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau – ir Kauno apylinkės teismo) 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir T. T. paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaityta Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir atlikta bausmė.

Bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo T. T. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, T. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 metus uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d.

T. T. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš T. T. G. K. priteista 1 500 Eur civiliniam ieškiniui patenkinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. T. T. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2024 m. liepos 15 d., apie 17.32 val., Jonavos r., kelyje Nr. A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis 28.35 km., Spanėnų kaimo ribose, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) link Kauno pusės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. liepos 15 d. 18.50 val., paimtas kraujas ir nustatytas kraujyje mažiausia koncentracija 2,91 promilės girtumas, neturėdamas šios teisės (neįgijęs vairuotojo pažymėjimo) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto reikalavimus, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“, pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, neturtintiems šios teisės, KET 127 punkto reikalavimus, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių“, KET 128 punkto reikalavimus, kad „jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, kirto horizontaliojo ženklinimo siaurą ištisinę liniją, (KET Horizontalusis ženklinimas 1.1) išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. K., ko pasekoje buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos G. K. sveikata, konstatuota poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai ir žaizda dešinio kelio srityje, dešinio kelio sumušimas komplikuotas viršgirneliniu bursitu, beikerio cista, ganglionio cista dešinio blauzdikaulio priekinės pakilos krašte. Eismo įvykio metu buvo sužalotas kartu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavęs keleivis K. T., kuriam padarytas dešinio raktikaulio petinio galo panirimas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ir automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusi sužalota keleivė G. V., kuriai konstatuota odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, kelių sumušimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Tomas Šiulys prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendį pakeisti: G. K. civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš T. T. atmesti.

3.1. Pareikštas civilinis ieškinys neviršijo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nurodytos sumos, kurią atlygina draudimo bendrovė. Todėl neturtinė žala turėjo būti priteisiama tik iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ar draudimo bendrovės, įgaliotos administruoti šią žalą.

3.2. Skunde pabrėžiama, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog draudimo įmonė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo G. K. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. T. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendį. Paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę švelninti, skirti švelnesnę bausmę ar bausmės rūšį – baudą ar areštą, taikant BK 64¹ straipsnį, bausmę mažinti, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėti bausmės vykdymą.

5.1. Nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Skirdamas bausmę teismas nurodė, kad T. T. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tačiau nuteistasis yra nuteistas už vienos nusikalstamos veikos padarymą.

5.2. Pirmosios instancijos teismas galimai dėl rašymo apsirikimo nurodė, kad T. T. atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau jis Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę atliko 2025 m. sausio 17 d.

5.3. Skunde pabrėžiama, kad nenustatyta T. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. (duomenys neskelbtini) seniūnijos yra charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, ieškosi darbo. Augina ir išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Todėl reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.

6. Atsiliepimu į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą nuteistasis T. T. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendį, nuosprendžiu paskirtą bausmę sušvelninti, skirti švelnesnės rūšies bausmę – baudą arba areštą, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti paskirtos bausmės vykdymą. T. T. taip pat prašo atmeti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus Vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą, o Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendį civilinio ieškinio dalyje palikti nepakeistą. Atsiliepime T. T. iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas aplinkybes, susijusias su nuteistajam paskirta bausme ir priteistu neturtinės žalos dydžiu bei pakartoja savo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.

7. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teisiamojo posėdžio metu T. T. ir jo gynėjas palaikė apeliacinius skundus ir prašė juos tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o prokuroro skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokuroro Tomo Šiulio apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo T. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. T. prašo paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Prokuroras prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo iš dalies tenkintas G. K. civilinis ieškinys ir prašo nukentėjusiajai nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), kartu patikrindamas ir tai, ar nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, galėję turėti įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl T. T. paskirtos bausmės

9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

10. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys.

11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo T. T. apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę T. T., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Nors kai kurios bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės (dėl veikų skaičiaus, nusikalstamos veikos kaltės formos ir rūšies) buvo netiksliai įvertintos, vis dėlto esminių klaidų vertinant nuteistojo asmenybę, veikos pavojingumą ir bausmės proporcingumą nepadaryta. Parinkta bausmės rūšis ir dydis atitinka įstatymo reikalavimus, yra adekvatūs padarytos veikos pobūdžiui bei nuteistojo asmenybei. Todėl skundo motyvais keisti nuosprendį nėra pagrindo.

12. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę T. T. rėmėsi aplinkybe, kad šis padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, tačiau tokia išvada nepagrįsta bylos duomenimis. Kaltinamasis aktas teismui buvo perduotas kaltinant T. T. viena nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią T. T. ir buvo pripažintas kaltu bei nuteistas. Todėl nurodymas, kad nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas, laikytinas rašymo apsirikimu, nekeičiančiu skundžiamo procesinio sprendimo esmės.

13. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad T. T. BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nors pagal šią normą asmens baudžiamoji atsakomybė kyla tik dėl nusikalstamo neatsargumo. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, kad T. T. veiką padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo – suprato, jog vairuodamas apsvaigęs gali sukelti eismo įvykį, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi padarinių išvengti. Taip pat pažymėtina, kad pagal galiojantį baudžiamąjį įstatymą (BK 11 str.) tik tyčiniai nusikaltimai yra skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ar labai sunkius, tuo tarpu nusikalstamos veikos, padarytos dėl neatsargumo, į šią klasifikaciją nepatenka todėl teismo konstatuotas nusikaltimo priskyrimas nesunkių nusikaltimų kategorijai taip pat yra nepagrįstas.

14. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad T. T. pagrįstai nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – bei nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau papildomai pažymėtina, kad T. T. anksčiau buvo teistas net 17 kartų, įskaitant kelis kartus už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas – transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam. Tokie duomenys rodo ne atsitiktinį nusižengimą, o susiformavusį sistemingą teisės normų pažeidinėjimo modelį ir ryškias antisocialines nuostatas. Šios aplinkybės paneigia įvykdytos veikos atsitiktinumą bei neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę.

15. Skunde nuteistasis T. T. nurodo, kad yra vedęs, ieškosi darbo, augina tris mažamečius vaikus, ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos yra charakterizuojamas teigiamai. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos ir proceso dalyvių paaiškinimų, vaikai apeliacinio skundo nagrinėjimo metu gyveno ne su nuteistuoju – jiems yra nustatyta institucinė globa. Pats nuteistasis teismo posėdyje teigė, kad siekia, jog vaikai būtų jam grąžinti, tačiau tokio sprendimo teismui nepateikė. Todėl poreikis išlaikyti mažamečius vaikus negali būti vertinamas kaip reikšmingas pagrindas švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Juolab, kad nusikalstamos veikos padarymo metu automobilyje buvo ir vienas iš jo nepilnamečių vaikų – K. T., o tai tik sustiprina išvadą, kad šeiminė padėtis nesulaikė nuteistojo nuo pavojingo ir neatsakingo elgesio.

16. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos duomenis ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu T. T. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta trečdaliu, nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina neteisinga ar per griežta. Byloje esantys duomenys atskleidžia, kad T. T. yra teistas net 17 kartų, iš jų kelis kartus – už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y. transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam. Nors jam buvo skiriamos įvairios bausmės, įskaitant ir laisvės atėmimo bausmes, o taip pat ir jų vykdymo atidėjimą, tačiau šios sankcijos akivaizdžiai nedarė jokio poveikio – jis ir toliau pažeidinėjo teisės normas, elgėsi neatsakingai ir pavojingai. Jo gyvenimo būdas ir akivaizdus nusikalstamų veikų kartojimas liudija apie susiformavusį sistemingą teisės normų ignoravimą, kuris nepaneigiamai atskleidžia nuteistojo didelį pavojingumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, parinkta terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis laikytina ne tik pagrįsta, bet ir būtina siekiant užtikrinti bausmės paskirtį. Taip pat, įvertinus nuteistojo šeimyninę padėtį –nepilnamečius vaikus, kurie buvo paimti iš šeimos ir jiems nustatyta institucinė globa – paskirtos bausmės dydis vertintinas kaip proporcingas ir tinkamai individualizuotas.

17. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne ilgesniam kaip šešerių metų terminui už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne ilgesniam kaip ketverių metų terminui – už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus.

18. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs T. T. galutinę laisvės atėmimo bausmę, nepasisakė dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybės ir nemotyvavo sprendimo netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo, kaip to imperatyviai reikalauja BK 75 straipsnio 9 dalis. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis apeliaciniu skundu prašo atidėti paskirtos bausmės vykdymą, šis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumas ištaisytinas aukštesnės instancijos teismo sprendimu, motyvuotai pagrindžiant netinkamumą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą T. T. atžvilgiu.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Net esant formaliems pagrindams taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, esminė sąlyga – pagrįsta teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Tai yra išimtinis sprendimas, galimas tik kai bylos aplinkybių visuma nekelia abejonių dėl nuteistojo resocializacijos galimybės. Sprendžiant dėl atidėjimo, būtina įvertinti nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo asmenybę, elgesį po veikos padarymo, polinkį nusikalsti, gebėjimą laikytis įstatymų. Be to, humaniškumo principas turi būti derinamas su teisingumo reikalavimais, siekiant tiek specialiosios, tiek bendrosios prevencijos.

20. Nors T. T. nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme už neatsargų nusikaltimą ir formaliai atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimybės, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo atlikimo. Byloje nustatyta, kad T. T. yra teistas net 17 kartų, tarp jų – ir už analogiškas nusikalstamas veikas, susijusias su transporto priemonių vairavimu būnant neblaiviam. Ne kartą jam buvo taikytos ir realios laisvės atėmimo bausmės ir jų vykdymo atidėjimas, tačiau jos nedarė teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Šioje byloje jis taip pat nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,19 prom.), todėl akivaizdu, kad būdamas laisvėje jis nesugeba laikytis įstatymų reikalavimų ir yra linkęs pakartotinai nusikalsti. Tokios aplinkybės pagrindžia, kad skirta bausmė yra individualizuota tinkamai – tiek pagal veikos pobūdį, tiek pagal nuteistojo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai – būtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai – bausmės vykdymo atidėjimas T. T. prieštarautų tiek teisingumo, tiek prevencijos principams, todėl tokio sprendimo priėmimas šiuo atveju yra negalimas.

21. Nagrinėjamoje byloje susiklostė procesinė situacija, kai T. T. už tą pačią faktinę veiką – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir dėl to kilusį eismo įvykį – buvo taikytos dvi skirtingos procesinės formos: pirmiausia jis buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, o vėliau – Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu – pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Šie nusikaltimai padaryti tuo pačiu metu, vienais veiksmais, todėl laikytini idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi.

22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai ta pati faktinė veika dirbtinai išskaidoma į kelis baudžiamuosius procesus ir už ją skiriamos atskiros bausmės, susidaro situacija, artima non bis in idem principo pažeidimui. Nors tai nereiškia tiesioginio šio principo pažeidimo, tokia procesinė situacija suponuoja būtinybę itin atsargiai vertinti teisingumo, proporcingumo bei teisinio saugumo užtikrinimą, nes nuteistojo teisinė padėtis gali būti pabloginta vien dėl procesinio bylos išskyrimo ir iš to kilusio formalaus veikų kvalifikavimo.

23. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog tokiose situacijose taikytinas kompensacinis mechanizmas, kuris reiškiasi švelnesnės nei įprasta bausmės skyrimu, bausmės sumažinimu ar baudžiamojo poveikio priemonių netaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127-689/2020, 2K-112-788/2015, 2K-7-61-511/2023).

24. Konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. baudžiamuoju įsakymu T. T. buvo nuteistas už tai, kad 2024 m. liepos 15 d. vairavo transporto priemonę esant didesniam nei 1,51 promilės neblaivumui. Tuo tarpu Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu už tai, kad tą pačią dieną, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas neblaivus, pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata. Abi šios veikos yra skirtingų sudėčių, tačiau kilusios iš tų pačių veiksmų, todėl jų vertinimas atskiruose procesuose neabejotinai suponuoja būtinybę kompensuoti susidariusią teisinę disproporciją.

25. Atsižvelgiant į susiklosčiusią procesinę situaciją ir teismų praktikoje įtvirtintą kompensacinio mechanizmo taikymo principą, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė T. T. turi būti švelninama. Nors pagal bendrąją taisyklę už BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką jam pagrįstai būtų skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įvertinus tai, kad dalis atsakomybės jau buvo realizuota ir bausmė atlikta ankstesniu baudžiamuoju įsakymu dėl tos pačios faktinės veikos, nuosprendis keistinas, švelninant nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę iki 1 metų terminuoto laisvės atėmimo. Kadangi T. T. prisipažino ir gailėjosi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio 1 dalį ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu. Taigi šiuo pagrindu vienu trečdaliu mažintina ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nusikalstamos veikos, už kurias T. T. buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. baudžiamuoju įsakymu ir skundžiamu nuosprendžiu, yra padarytos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi. Nors teismas formaliai nurodė, kad anksčiau paskirta ir atlikta bausmė įskaitoma į galutinę bausmę, faktinio bendrinimo nebuvo atlikta. Pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalių ir 5 dalies 1 punkto nuostatas, šiuo atveju bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo būdu, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą, kuri ištaisytina apeliacinės instancijos teisme.

27. Aptartų argumentų pagrindu T. T. Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri šiuo nuosprendžiu sumažinama iki 8 mėnesių laisvės atėmimo, apėmimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme (BK 63 straipsnio 1, 2 dalių ir 5 dalies 1 punkto pagrindu), griežtesnei bausmei apimant švelnesnę. Kadangi Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė jau yra atlikta, ji įskaitytina į paskirtą galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Dėl G. K. priteistos neturtinės žalos

28. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Tomas Šiulys apeliaciniu skundu prašo atmesti nukentėjusiosios G. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas tuo, kad visa šia suma žala nukentėjusiajai jau buvo atlyginta draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“.

29. Ikiteisminio tyrimo metu G. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 26). Bylos duomenimis, AB „Lietuvos draudimas“ 2025 m. sausio 22 d. G. K. išmokėjo 3 000 Eur draudimo išmoką, skirtą neturtinės žalos kompensavimui (2 t., b. l. 145). Pirmosios instancijos teismas šį ieškinį tenkino iš dalies – iš kaltinamojo T. T. G. K. priteisė 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

30. G. K. baudžiamojoje byloje pareiškė vieną civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Šis ieškinys nebuvo tikslinamas ar koreguojamas. Bylos duomenimis, AB „Lietuvos draudimas“ 2025 m. sausio 22 d. šią sumą nukentėjusiajai visiškai išmokėjo, kaip draudimo išmoką neturtinei žalai kompensuoti (2 t., b. l. 145). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, nesant jokių duomenų apie papildomą ar naujai paaiškėjusią žalą, civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir papildomai priteisė 1 500 Eur iš kaltinamojo.

31. Įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad AB „Lietuvos draudimas“ visiškai atlygino nukentėjusiajai G. K. civiliniu ieškiniu prašytą 3 000 Eur neturtinės žalos sumą. Atsižvelgiant į tai, kad visa žala jau yra atlyginta trečiojo asmens – draudiko – civilinis ieškinys laikytinas visiškai patenkintu. Todėl papildomas tos pačios sumos priteisimas iš nuteistojo T. T. neatitiktų kompensacinio civilinės atsakomybės principo ir sudarytų nepagrįsto praturtėjimo riziką. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas tenkinti prokuroro apeliacinį skundą ir pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio – G. K. civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

32. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs faktinės veikos dirbtinio išskaidymo į du atskirus baudžiamuosius procesus ir dėl to netaikęs kompensacinio mechanizmo, taip pat netinkamai nustatęs kaltės formą ir rūšį bei pažeidęs bausmių bendrinimo taisykles, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šie pažeidimai lėmė neteisingos bausmės paskyrimą ir sudaro pagrindą keisti nuosprendį, švelninant bausmę T. T.. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino civilinį ieškinį, nors prašyta neturtinės žalos suma jau buvo visiškai atlyginta draudimo bendrovės lėšomis, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendis keistinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme sprendžiant dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

34. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2025-09046, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios Romaldui Šuliokui ginant nuteistąjį T. T. apeliacinės instancijos teisme, sudaro 354,17 Eur.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje gynėjo paskyrimas buvo privalomas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, todėl gynyba buvo užtikrinta valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus pateikė prokuroras ir nuteistasis, prokuroro skundas yra tenkinamas, T. T. skundas yra tenkinamas iš dalies. T. T. yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jis turi pareigą išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, ieškosi darbo, taigi, šiuo metu pajamų negauna. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam buvo teikiama privalomai, iš jo šios išlaidos nepriteistinos, kadangi tai neatitiktų proporcingumo principo ir nepagrįstai apsunkintų jo turtinę padėtį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Šiulio apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo T. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendį pakeisti:

T. T. pagal BK 281 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę sumažinti trečdaliu ir T. T. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu nuosprendžiu paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir T. T. paskirti galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir atliktą bausmę.

Panaikinti sprendimą dėl dalinio G. K. civilinio ieškinio tenkinimo iš T. T. G. K. priteisiant 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir G. K. civilinį ieškinį atmesti.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžio nekeisti.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.