- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- eI-4099-289/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01033-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų
- Trečiasis asmuo
- Luokės medžiotojų, Telšių rajono savivaldybės administracijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
dalyvaujant atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos atstovei V. L.,
dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Luokės medžiotojų būrelio atstovui advokato padėjėjui L. S.,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos A. A. atstovo advokato A. P. skundą dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 2018 m. kovo 30 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo akto Nr. 1 panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjos A. A. atstovas advokatas A. P. į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus kreipėsi su skundu (b. l. 2-10) dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 2018 m. kovo 30 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo akto Nr. 1 panaikinimo, atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos įpareigojimo apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų (šernų) padarytą žalą pareiškėjo žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) 19,22 ha sklype Baltininkų km., Luokės sen., Telšių r. atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovo skunde nurodoma, kad 2018 m. balandžio 3 d. mirė A. A., a/k (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina pridedama 2018 m. balandžio 3 d.) medicininio mirties liudijimo Nr. 18-5954989 kopija). Mirusiojo A. A. įstatyminė įpėdinė yra sutuoktinė A. A., (duomenys neskelbtini) priėmusi palikimą 2018 m. balandžio 20 d. paduodama pareiškimą Telšių rajono 4-ajam notarų biurui paveldėti, notarinio reg. Nr. 2720, paveldėjimo bylos Nr. 39/2018 (tai patvirtina pridedama Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarės L. B. 2018 m. balandžio 20 d. liudijimo kopija). A. A. buvo pareiškėju Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. eI-24-394/2017 ir Nr. eI-235-289/2018. Šiose bylose A. A. paduoti skundai buvo patenkinti. Skunde nurodoma, kad jau du įsiteisėję teismų sprendimai įpareigojo Atsakovą apskaičiuoti žalą atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis. Iš tikrųjų tokių faktinių domenų byloje yra, ir jeigu vertinti šiuos duomenis sąžiningai, nepiktnaudžiaujant ir šių duomenų neignoruojant, tai įmanoma tinkamai apskaičiuoti žalos dydį. Akivaizdu, kad jei faktinių duomenų žalai apskaičiuoti nebūtų, tai Atsakovui teismo sprendimais ir nebūtų nustatoma tokio įpareigojimo. Tačiau nepaisant visų aukščiau minėtose bylose esančių faktinių duomenų žalai apskaičiuoti Atsakovas, ir vėl praleidęs ABTĮ 99 straipsnio 2 dalyje nustatytą sprendimo įvykdymo terminą, priėmė 2018 m. kovo 30 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktą Nr. 1 (toliau – Skundžiamas aktas). Skundžiamame akte Atsakovas ir vėl atkartojo savo išsigalvotus teiginius, kuriuos jau anksčiau buvo nurodęs teismo panaikintame 2015 m. spalio 19 d. akte Nr. Ž11-13 ir teismo panaikintame 2017 m. gegužės 19 d. rašte Nr. 1, kurie teismo yra pripažinti neteisėtais, neatitinkančiais individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, o juose nurodyti teiginiai įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinti kaip nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais). Dabar turimas jau trečias Atsakovo bandymą „prastumti“ tuos pačius nepagrįstus objektyviais duomenimis (faktais) teiginius siekiant išvengti savo pareigų tinkamo atlikimo ir toliau pažeidinėti teisę į teisingą žalos apskaičiavimą bei atlyginimą. Pareiškėja A. A. (toliau – Pareiškėja), kaip mirusio sutuoktinio A. A. teisių perėmėja, nesutinka su Atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 2018 m. kovo 30 d. aktu Nr. 1, skundžia šį aktą ir mano, kad Skundžiamas aktas turėtų būti panaikintas kaip neatitinkantis individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų ir nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), o Atsakovas ir vėl turėtų būti įpareigotas apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų (šernų) padarytą žalą Pareiškėjos žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) 19,22 ha sklype Baltininkų k., Luokės sen., Telšių r., atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis. Pirmiausia paminėtina Skundžiamame akte nurodyta Atsakovo 2015 m. atlikta kukurūzų pasėlių apžiūra 19,22 ha sklype, esančiame Baltininkų k., Luokės sen., Telšių r. Dėl šios „apžiūros“ įsiteisėjusiame Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 yra konstatuota, kad „šiuo atveju Komisija, pažeisdama būtiniausias procedūras, teisės aktų normas, netinkamai nustatė ir įformino faktines aplinkybes, todėl negalimas išsamus, objektyvus žalos įvertinimas ir jos apskaitymas (neapskaitymas) bei atlyginimas (neatlyginimas)“. Toliau svarbu pažymėti, kad dėl žalos padarymo fakto ginčo nėra. Skundžiamame akte pripažįstama, kad žala yra padaryta, tik neva nėra pakankamai duomenų, kad tą žalą padarė būtent šernai. Be to, Žalos skaičiavimo komisijos narys A. J. buvo apklaustas liudytoju administracinėje byloje Nr. eI-235-289/2018 ir davė tokius parodymus: „Praktiškai dvidešimt hektarų buvo išmindžiota, tik vienas kitas kukurūzas stovėjo. Jei tai būtų gamtos padaryta, būtų nulenkta viskas. Negalėjo nustatyti, kas išmindžiojo. Galimai buvo nutrypta. Nutrypė kažkoks gyvūnas“. Tokie Komisijos nario A. J. parodymai yra užfiksuoti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-235-289/2018 (žr. šio sprendimo 9 psl.). Dėl to, kad žalą padarė šernai, yra pakankamai faktinių duomenų. Pradžiai paminėtini Skundžiamame akte nurodyti teiginiai, kad „užfiksuota šernų išknisimai, pėdsakai“. Dar teismo anksčiau panaikintame Atsakovo 2015 m. spalio 19 d. akte Nr. Ž11-13 buvo teigiama, kad užfiksuoti „šernų išknisimo požymiai“. Dėl šios aplinkybės Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 konstatuota, kad nors Atsakovo 2015 m. spalio 19 d. akte Nr. Ž11-13 ir teigiama, kad „šernų išknisimo požymiai matyti, tačiau nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų plotą (ha) ir pakenkimo laipsnį procentais (žr. šio sprendimo 11 psl.).“ Be to, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 yra užfiksuoti liudytojo K. A. parodymai (žr. šio sprendimo 6 psl.). Šie parodymai cituojami iš teismo sprendimo: „Liudytojas K. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad lauko apžiūrėti ir įvertinti žalą atvyko komisija – dvi moterys, atvyko medžiotojų būrelio pirmininkas. Komisija iš karto, net neapžiūrėjusi lauko, kategoriškai pasakė, kad žala padaryta ne laukinių gyvūnų, o vietinių galvijų. Iš šalies žiūrint komisija atrodė visiškai vienašališka medžiotojų naudai. Liudytojas siūlė eiti apžiūrėti lauko – gal rastų galvijų pėdsakų. Nerado nei galvijų pėdsakų, nei išmatų, rado tik šernų apgraužtas, nuplėšytas burbuoles, šernų išmatas, išmindytus, nudraskytus kukurūzus. Komisija apžiūrėjo mažą dalį (mažiau nei pusę) lauko, jie buvo įėję į lauko (vieno sklypo) vidų. Sklypas pusiau perskirtas, įsikiša kito žmogaus žemė, kuri šiek tiek dalija sklypą, jie tą dalį apžiūrėjo (gal keturiasdešimt proc.), likusios dalies ploto neapžiūrėjo. Visas sklypas buvo nuniokotas, šernų pėdsakų ir žymių buvo visur. Kukurūzų laukas nėra miško apsuptyje, yra pravažiuojamas kelias iš vieno kaimo į kitą. Liudytojas pats atsitūpęs rodė šernų pėdsakus, išmatas, komisijos nariai vis teigė, kad tai yra naminių galvijų padaryta žala. Komisijos nariai liudytojo rodomų pėdsakų niekaip nefiksavo, nefilmavo. Komisija apėjo, pavaikščiojo. Lauką apžiūrinėjo viena komisijos narė, ji vaikščiojo su liudytoju, kita lauko iš viso neapžiūrėjo, kalbėjosi su būrelio pirmininku. Komisijos narė, kuri vaikščiojo su liudytoju, fotografavo lauką iš toli, to, ką rodė liudytojas, tai yra, nei šernų išmatų, nei pėdų, nefotografavo. Jie patys filmavo ir fotografavo visą lauką, medžiotojų bokštelius, kur išknista. Liudytojas filmavo tiek prieš atvykstant komisijai, tiek komisijai apžiūrint apžiūros bei akto surašymo dieną, tiek ir jai išvykus. Liudytojui nėra žinoma apie trečią komisijos narį, nežinoma ir tai, ar jis buvo vėliau kada atvykęs. Liudytojas šiame sklype padeda tėvui ūkininkauti. Komisija apžiūrėjo lauką tik iš vienos pusės. Liudytojui esant, kitos lauko pusės nuotraukos nebuvo daromos, nežino, kaip atsirado nuotraukos iš kitos lauko pusės. Didžioji lauko dalis nėra apsupta miško. Prieš pradedant darbus, prieš savaitę ar dešimt–penkiolika dienų, važiuojant pro šalį kukurūzų būklė atrodė gera, o atvažiavus jų pjauti įvažiavus į lauką traktoriuje iš aukštai pasirodė, kad jų būklė yra tragiška: jie visi nudraskyti, išlaužyti, tie kukurūzai, kurių lapai ar burbuolės buvo nudraskytos, buvo nudžiūvę, nes pažeistas augalas džiūsta. Buvo pažeistas visas laukas. Jeigu kukurūzas išauga iki metro, jis vis vien subrandina mažesnę ar didesnę burbuolę. Lauke buvo stiebai be burbuolių. Šernas tikrai galėtų nenulauždamas stiebo, nesiekiančio metro, nuėsti burbuolę. Jie vykdė lauke piktžolių naikinimą: vagojo, akėjo ekologinėmis akėčiomis kukurūzų lauką“. Pastebėtina, kad liudytojo K. A. duoti parodymai administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 irgi laikytini faktiniais duomenimis, į kuriuos būtina atsižvelgti nustatant, kas 2015 m. padarė žalą kukurūzų pasėliui 19,22 ha sklype, esančiame Baltininkų k., Luokės sen., Telšių r. Šių parodymų melagingumas ar neteisingumas teisme nebuvo nustatytas, o pagal galiojančius įstatymus liudytojų parodymai yra leistina įrodinėjimo priemonė. Tačiau Atsakovas Skundžiamame akte ne tik neatsižvelgė į šiuos parodymus, bet ir net nėra paminėjęs jų savo Skundžiamame akte, nėra nurodęs, kodėl jais nesivadovauja bandant nustatyti, kas 2015 m. padarė žalą kukurūzų pasėliui 19,22 ha sklype, esančiame Baltininkų k., Luokės sen., Telšių r. Vietoje to, Atsakovas Skundžiamame akte tik kelis kartus abstrakčiai tvirtina, kad jis neva yra atsižvelgęs į administracinėje byloje Nr. eI-235-289/2018 ir / ar administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 nustatytus faktinius duomenis, tačiau nevardija, į kuriuos konkrečiai duomenis jis atsižvelgė, kuriais duomenimis nesivadovauja, ir kodėl nesivadovauja. Čia taip pat tinka pacituoti ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-235-289/2018, kuriame teismas pasisakydamas dėl Atsakovo 2017 m. gegužės 19 d. rašto Nr. 1 panaikinimo motyvų konstatavo, kad: „nei iš skundžiamo akto turinio, nei iš liudytojų (Komisijos narių) paaiškinimų teismo posėdyje negalima nustatyti, kokias specialias žinias taikant buvo padarytos išvados, kad žalą žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) padarė ne šernai / ne medžiojamieji kanopiniai žvėrys, kuo grindžiami argumentai, kad 20 ha galėjo ištrypti naminiai gyvuliai / kad kukurūzų laukas nebuvo geros agrarinės būklės. Taip pat pažymėtina, kad iš skundžiamo akto negalima matyti, kokie pareiškėjo pateiktos vaizdinės (filmuotos) medžiagos aspektai Komisijos specialistų buvo vertinami“. Visus šiuos motyvus galima pritaikyti ir Skundžiamam aktui, nes iš Skundžiamo akto turinio ir vėl nėra aišku, kas gi padarė žalą, jei ne šernai, kokių dar gyvūnų pėdsakų buvo lauke, kokias specialias žinias taikė Atsakovas, kokius vaizdinės (filmuotos) medžiagos aspektus Atsakovas vertino. Pastebėtina, kad nuo pat 2015 m. Atsakovas (Komisijos nariai) niekada niekur nerašė ir netvirtino, kad suniokotame kukurūzų lauke būtų dar kažkokių kitų gyvūnų pėdsakų, išskyrus šernų pėdsakus ir išknisimus. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, mano, kad Skundžiamas aktas neatitinka LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, konkrečiai – nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Toliau Skundžiamame akte teigiama, kad „2015 m. komisija apžiūrėdama pareiškėjo kukurūzų pasėlį, negalėjo objektyviai įvertinti pakenktų kukurūzų pasėlio vietų su nepakenktomis dėl labai didelio kukurūzų pasėlio piktžolėtiškumo ir prastos pasėlio agrarinės būklės“. Čia teigdamas, kad „negalėjo objektyviai įvertinti“ Atsakovas turbūt tyčiojasi, nes kokia iš tikrųjų buvo ta 2015 metų apžiūra yra nurodyta aukščiau ir liudytojo K. A. parodymuose, ir yra konstatuota įsiteisėjusiame Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017, kad „šiuo atveju Komisija, pažeisdama būtiniausias procedūras, teisės aktų normas, netinkamai nustatė ir įformino faktines aplinkybes, todėl negalimas išsamus, objektyvus žalos įvertinimas ir jos apskaitymas (neapskaitymas) bei atlyginimas (neatlyginimas)“. Dėl Atsakovo išsigalvoto „piktžolėtiškumo“ kukurūzų lauke, apie kurį Atsakovas nepagrįstai teigė ir anksčiau, yra pasisakyta įsiteisėjusiame Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017. Toliau šiame 2017 m. vasario 8 d. teismo sprendime administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 nurodoma, kad „Nors skundžiamame akte ir stengtasi apibūdinti bendrą žemės ūkio pasėlio būklės įvertinimą vietoje, tačiau tikslūs duomenys pagal Metodikoje patvirtintus reikalavimus nebuvo nustatyti, nenurodytas ir teisinis pagrindas, kuriuo remiantis komisija nusprendė, kad laukas neatitinka agrotechninių reikalavimų. Nors jame ir teigiama, kad šernų išknisimo požymiai matyti, tačiau nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų plotą (ha) ir pakenkimo laipsnį procentais, nenurodyta ir akto apskundimo tvarka bei terminas“. Taigi šiuo atveju net teismui ir konstatavus Komisijos išvadų dėl pasėlio piktžolėtumo nepagrįstumą, net teismui panaikinus Komisijos 2015 m. spalio 19 d. aktą Nr. Ž11-13, kuriame buvo nurodytos šios nepagrįstos ir neįrodytos išvados, tačiau Atsakovas toliau savo 2017 m. gegužės 19 d. rašte Nr. 1 (kuris irgi teismo panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas), ir Skundžiamame akte vis tiek vis bando ir bando visiems primesti savo išgalvotas aplinkybes dėl pasėlio piktžolėtumo, ir vėl nenurodydamas jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis Atsakovas nusprendė, kad laukas neatitiko agrotechninių reikalavimų. Taigi ir ši Atsakovo išvada neatitinka LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, konkrečiai – nėra pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pažymėtina, kad vertinti lauko agrarinę būklę ir piktžolėtumą – tai apskritai nėra Atsakovo kompetencija. Toliau Skundžiamame akte Atsakovas rašo, kad nebuvo nustatytas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir kad nebuvo nustatytas pasėlio pakenkimo intensyvumas. Mano, kad Atsakovas sąmoningai nevertino esančių faktinių duomenų ir visai nesistengė tinkamai nustatyti iš turimos medžiagos nei pakenkto ploto, nei pasėlio pakenkimo intensyvumo. Nors leidžiančių tai padaryti faktinių duomenų yra. Pirmiausia verta prisiminti paties Atsakovo komisijos nario A. J. teisme duotus parodymus šiuo klausimu. Kaip minėta, žalos skaičiavimo komisijos narys A. J. buvo apklaustas liudytoju administracinėje byloje Nr. eI-235-289/2018 ir davė tokius parodymus: „Praktiškai dvidešimt hektarų buvo išmindžiota, tik vienas kitas kukurūzas stovėjo. Jei tai būtų gamtos padaryta, būtų nulenkta viskas. Negalėjo nustatyti, kas išmindžiojo. Galimai buvo nutrypta. Nutrypė kažkoks gyvūnas“. Tokie Komisijos nario A. J. parodymai yra užfiksuoti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-235-289/2018 (žr. šio sprendimo 9 psl.). Taigi iš tikrųjų pakenktą plotą ir pakenkimo intensyvumą Atsakovas (Komisijos nariai) nustatė, tik neteisėtai vengia šiuos duomenis tinkamai įforminti. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 (2015 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. D1-69/3D-36 redakcija) (toliau - Metodika) 10 punkte yra įtvirtinta, kad žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis). Tų kultūrų produktams, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kasmet tvirtinamas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas (toliau ? normatyvinės kainos). Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 A. A. buvo pateikęs visus dokumentus, pakankamus apskaičiuoti derliaus netekimą tonomis. Administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 yra pateikta 2014 m., 2015 m. augalininkystės derliaus (ir / ar pirktos produkcijos) gavimo, sunaudojimo ir realizacijos pažymos (tomas 1, puslapiai nuo 26 iki 34). Atsižvelgiant į minėtų pažymų duomenis, 2014 m. kukurūzų siloso derlius buvo 400 tonų 12,53 ha sklype, o 2015 m., kai buvo patirta žalos, tik 112 tonų 19,22 ha sklype. Administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 taip pat yra Pareiškėjo 2016 m. birželio 2 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiška ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. materialinių vertybių užpajamavimo aktas (tomas 1, puslapiai nuo 157 iki 162), kurie patvirtina, kad 2016 metais pareiškėjo kukurūzų siloso derlius buvo 400 tonų. Taigi derliaus netekimą tonomis yra įmanoma apskaičiuoti, tik nereikia bandyti visaip vengti to padaryti. Pastebėtina, kad administracinės bylos Nr. eI-24-394/2017 nagrinėjimo metu niekas (nei Atsakovai, nei trečiasis suinteresuotas asmuo) nenuginčijo ir net neginčijo šių dokumentų ar juose užfiksuotų duomenų dėl derliaus kiekio tonomis. Šiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys dėl gauto derliaus kiekio nėra paneigti jokiais kitais leistinais įrodymais. Jie laikytini nustatytais faktiniais duomenimis, į kuriuos būtina atsižvelgti vykdant įsiteisėjusio Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-235-289/2018 įpareigojimus bei apskaičiuojant patirtą žalą. Tačiau Atsakovas ne tik neatsižvelgė į šiuos nustatytus faktinius duomenis dėl derliaus kiekio netekimo, bet ir net nėra paminėjęs jų Skundžiamame akte, o vien tik formaliai nurodė derliaus kiekį 2015 metais (112 tonų), visiškai nelyginant šio derliaus kiekio su įprastai gaunamu derliaus kiekiu, kai neįsikiša šernai (2014 metais – 400 tonų, 2016 metais – vėl 400 tonų). Skundžiamame akte atitinkamai visiškai nėra motyvuota, kodėl Atsakovas nelaiko šiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis faktiniais duomenimis, kodėl į juos neatsižvelgia apskaičiuodamas žalą. Todėl mano, kad šios Skundžiamo akto išvados irgi neatitinka LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, konkrečiai – nėra pagrįstos objektyviais duomenimis (faktais). Pareiškėjo atstovams susisiekus su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovais, jiems buvo suteikta informacija apie kukurūzų vidutinę didmeninę kainą Lietuvoje 2011-2015 metais eurais už toną, taip pat buvo nukreipta į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro interneto svetainę (https://www.vic.lt/?mid=560&id=20499), kurioje yra paskelbtos šios kainos eurais už toną. Vadovaujantis šioje svetainėje paskelbtomis kainomis, 2015 metais kukurūzų vidutinė didmeninė kaina Lietuvoje buvo 164,80 Eur už toną (tai patvirtina pridedami VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro interneto svetainės 2015 m. gruodžio 31 d. duomenys apie kombinuotųjų pašarų gamybos žaliavų: kviečių, kukurūzų ir kvietrugių vidutinę didmeninę kainą Lietuvoje 2011-2015 metais eurais už toną). Taigi realiai pagal esančius faktinius duomenis yra įmanoma nustatyti ir derliaus netekimą tonomis, ir kukurūzų tonos vidutinę didmeninę kainą atitinkamu laikotarpiu. Nepaisant visų aukščiau paminėtų faktinių duomenų, Atsakovas, visiškai ignoruodamas šiuos duomenis, Skundžiamame akte pasėlio pakenkimo intensyvumą įrašė 0%, ir derliaus netekimą tonomis irgi įrašė 0. Panašu, kad Atsakovas apskritai neskaitė administracinės bylos Nr. eI-24-394/2017 ir administracinės bylos Nr. eI-235-289/2018 medžiagos, o tiesiog per daug įsijautė rašydamas nuliukus. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 8 d. ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. sausio 29 d. sprendimu buvo įpareigoję Atsakovą apskaičiuoti žalą atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis. O realiai atsitiko taip, kad Atsakovas eilinį kartą imituodamas veiklą „bandė“ apskaičiuoti žalą ignoruodamas minėtose bylose esančius nustatytus faktinius duomenis ir akivaizdžiai melagingai teigdamas, kad neva šių duomenų negalima nustatyti, neaptardamas ir nekreipdamas dėmesio į Pareiškėjos naudai bylojančius ir nenuginčytus faktinius duomenis, turinčius esminės reikšmės žalai apskaičiuoti. Pastebėtina, kad išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 trečiasis suinteresuotas asmuo Luokės medžiotojų būrelis savo atsiliepime į Pareiškėjo patikslintą skundą bei teismo posėdžio metu jau išsakydavo argumentus, kad žalos neva neįmanoma paskaičiuoti, nes laukas pasikeitė (tokia Luokės medžiotojų būrelio atstovo argumentacija yra užfiksuota ir 2017 m. vasario 8 d. teismo sprendimo 5 puslapyje (tomas 2, puslapis 18). Tačiau teismas priimdamas 2017 m. vasario 8 d. sprendimą nesivadovavo tokiais akivaizdžiai nepagrįstais Luokės medžiotojų būrelio argumentais ir įpareigojo Atsakovą apskaičiuoti žalą atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis. Atsakovas 2015 metais jau turėjo pilną galimybę ir visas sąlygas tinkamai apskaičiuoti žalą, tačiau vietoje to Atsakovas pasirinko nesilaikyti įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, žalos neapskaičiavo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą 2015 m. spalio 19 d. aktą Nr. Ž11-13, kuris yra panaikintas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017. Tokių Atsakovo veiksmų logika yra pakankamai akivaizdi – jis galvojo, kad net Pareiškėjui ir apskundus jau teismo panaikintą 2015 m. spalio 19 d. aktą Nr. Ž11-13, tai dėl ilgo bylinėjimosi laiko laukas pasikeis ir Atsakovas nebus įpareigotas apskaičiuoti žalos. Be to, galės amžinai tvirtinti, kad dėl pasikeitusio lauko, žalos apskaičiuoti neva neįmanoma ir taip galės išvengti savo pareigų vykdymo. Tačiau minėta, kad teismas įpareigojo Atsakovą apskaičiuoti žalą atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis, o ne atsižvelgiant į visus Metodikoje nurodytus nustatyti duomenis. Ir esančių faktinių duomenų pilnai pakanka tam, kad nustatyti derliaus netekimą tonomis ir tonos kainą eurais, ir kitus reikalingus žalai apskaičiuoti duomenis. Toks teismo įpareigojimas nustatytas atsižvelgiant į Atsakovo kaltę, piktnaudžiavimą ir neteisėtus veiksmus, dėl kurių žala nebuvo apskaičiuota savalaikiai. Atsižvelgiant į situacijos ypatumus ir į Atsakovo neteisėtus veiksmus bei kaltę dėl tokios situacijos atsiradimo, Atsakovas ir yra teismo įpareigotas apskaičiuoti žalą pagal nustatytus faktinius duomenis bei negali būti atleistas nuo šios pareigos vykdymo. Atsakovo neteisėti veiksmai nepaneigia Pareiškėjos teisės į tinkamą žalos paskaičiavimą ir atlyginimą. Nes priešingu atveju susiklostytų situacija, kad Atsakovas apskritai pagal savo norus ir pageidavimus galėtų spręsti nesivadovaudamas teisės aktais, ar skaičiuoti žalą, ar jos neskaičiuoti, kada skaičiuoti ir neskaičiuoti, ir kiek paskaičiuoti, ar rašyti teisės aktus atitinkančius administracinius sprendimus žalos paskaičiavimo klausimais, ar tokių sprendimų nerašyti. Tokiu atveju Atsakovas žinotų, kad neapskaičiavus žalos ir Pareiškėjai apskundus tokį jo sprendimą (aktą) teismui, jis visada galėtų tvirtinti, jog dėl bylinėjimosi laiko laukas pasikeitė ir neva nėra įmanoma apskaičiuoti žalos. Tokia situacija tik skatintų tolesnį Atsakovo pažeidimų darymą, tolesnį Atsakovo piktnaudžiavimą ir toliau stiprintų jo nebaudžiamumo jausmą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad „siekdami pasinaudoti įstatymų jiems garantuojama teise gauti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą, žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkai privalo veikti aktyviai, nešališka bei objektyvi turi būti ir nuostolių skaičiavimo komisija, surašydama individualų administracinį aktą taip, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų įmanoma identifikuoti žalos atsiradimo priežastis, laikotarpį, dydį“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje dalyje Nr. A-1196-502/2015). Pagal administracinės bylos Nr. eI-24-394/2017 ir administracinės bylos Nr. eI-235-289/2018 medžiagą nėra nustatyta, kad A. A. būtų veikęs neaktyviai ar būtų atlikęs kažkokius netinkamus veiksmus, apsunkinančius galimybę apskaičiuoti žalą. Užtat įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad komisija (Atsakovas) nebuvo nešališka, nebuvo objektyvi, priiminėjo neteisėtus individualius administracinius aktus, kuriuos teismas naikino vieną po kito, taip pat nustatyta, kad komisija „pažeisdama būtiniausias procedūras, teisės aktų normas, netinkamai nustatinėjo ir įformindavo faktines aplinkybes“. Tačiau reikiamų išvadų Atsakovas nepadarė ir toliau plėtoja savo piktnaudžiavimo įgūdžius. Atsakovo priimtas Skundžiamas aktas yra iš esmės analogiškas jau anksčiau Atsakovo priimtiems aktams, kuriuos teismas panaikino kaip neteisėtus. Skundžiamame akte ir vėl netinkamai nustatytos ir įformintos faktinės aplinkybės, ir vėl nėra tinkamo teisinio pagrindimo, ir vėl neatsižvelgta į išnagrinėtų bylų medžiagą, ir vėl bandoma primesti Atsakovo išsigalvotas faktines aplinkybes, kurios buvo paneigtos įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
Pareiškėjos atstovas advokatas A. P. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas dėl tos pačios situacijos priėmė tokį pat teisės aktą. Šie aktai buvo pripažinti kaip neatitinkantys teisės aktų reikalavimų. Komisija nusprendė, kad laukas neatitinka reikalavimų. Skundžiamas aktas priimtas pavėluotai, daug duomenų nebuvo paminėta. Nagrinėjant ankstesnes bylas nėra užfiksuota, kad ūkininkas būtų padaręs pažeidimų, neteisingai ūkininkautų. Komisija turi atlikti savo pareigas.
Atsiliepimas
Atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos atsiliepime (b. l. 47-50) nurodoma, kad atsižvelgiant į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimą, išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje Nr. eI-235-289/2018 nustatytus faktinius duomenis, Atsakovas apskaičiavo žalą pagal teisės aktų, o būtent Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką (toliau - Metodika) reikalavimus, surašydamas skundžiamą 2018 m. kovo 30 d. Aktą. Pabrėžtina, kad nors Pareiškėja nurodo Skundžiamo akto neteisėtumo pagrindą - Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nesilaikymą, tačiau šią poziciją pagrindžia tik Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimų komentavimu bei klaidingu interpretavimu, tačiau nepateikia argumentų dėl Skundžiamo akto neteisėtumo, vertinant Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų kontekste. Atsakovas pareiškia, kad skundžiamas aktas parengtas laikantis visų Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, ypatingą dėmesį skiriant faktinių aplinkybių pagrindimui, t. y. kaip matyti iš skundžiamo akto, buvo nuosekliai analizuotos būtinosios faktinės aplinkybės žalai nustatyti pagal Metodiką. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimas buvo visapusiškai įvykdytas, žala pagal nustatytus faktinius duomenis (turimų faktinių duomenų kiekį) buvo nustatyta (Atsižvelgiant į administracinėje byloje Nr. eI-235-289/2018 ir / ar administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 ir / ar 2015 m. atliekant kukurūzų pasėlių apžiūrą 19,22 ha sklype esančiame Baltininkų k. Luokės sen., Telšių r. nustatytus faktinius duomenis apskaičiuotos žalos suma - 0,00 Eur). Pareiškėja kritiškai vertina skundžiamame akte nurodytas esmines aplinkybes, t. y. kad nebuvo nustatytas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir kad nebuvo nustatytas pasėlio pakenkimo intensyvumas, tačiau faktiškai nepateikia jokių argumentų ir / ar įrodymų, kad šie duomenys buvo nustatyti ir / ar šiai dienai juos įmanoma nustatyti. Tokia pozicija ir argumentai yra prieštaraujantys esantiems nustatytiems faktams. Atsakovas dar kartą pabrėžia, kad Metodikos 7.2. punktas aiškiai nustato pasėlio pakenkimo intensyvumo nustatytino būdą: pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Kaip minėta skundžiamame akte, 2015 m. komisija. apžiūrėdama Pareiškėjos kukurūzų pasėlį, negalėjo objektyviai įvertinti pakenktų kukurūzų pasėlio vietų su nepakenktomis dėl labai didelio kukurūzų pasėlio piktžolėtumo, t. y. vizualiai visas kukurūzų pasėlių laukas buvo labai piktžolėtas, o kadangi apžiūra vykdoma vizualinio metodo būdu, komisija neturėjo galimybių ir / ar priemonių nustatyti kukurūzų pasėlio pakenkimo intensyvumo. Taigi, atsižvelgiant į Metodikos nuostatų reikalavimus, nei iš liudytojų parodymų, nei iš filmuotos medžiagos, pasėlio pakenkimo intensyvumo faktiškai nustatyti neįmanoma. Atkreiptinas dėmesys, kad nei administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017, nei administracinėje byloje Nr. el-235-289/2018, tikslus pažeistas pasėlio plotas ir / ar intensyvumas nebuvo nustatytas. Pareiškėja, nesutikdama su Atsakovo žalos apskaičiavimu, nurodo aplinkybes dėl 2014 m., 2015 m., 2016 m., gautinų derliaus kiekio skirtumo ir prašo šį skirtumą pripažinti kaip negautą derlių bei skirtumo dydį dauginti iš vidutinės rinkos kainos už toną. Šitoks Pareiškėjos reikalavimas yra visiškai nepagrįstas ir negali būti vykdytinas. Aukščiau yra aiškiai nurodyta, kaip pagal Metodiką yra apskaičiuojama žala ir jos dydis. Atsakovas tyčia ignoruoja Metodikoje nurodytus reikalavimus žalos apskaičiavimui ir teigia, kad Atsakovas gali vadovautis jo nurodytais netekto derliaus kiekiais. Pažymėtina, kad šitoks žalos apskaičiavimas būtų neteisėtas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nebuvo nustatyta, kas būtent padarė žalą ir ši aplinkybė nebuvo ištirta, nors Pareiškėja ir nurodo, kad žalą padarė šernai. Pareiškėjos žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) 19,22 ha sklype Baltininkų k., Luokės sen., Telšių r. byloje buvo pateikta filmuota medžiaga, kurioje fiksuotos šernų veiklos žymės, tačiau nėra detalizuota, kokiame plote nustatytos šernų veiklos žymės. LR medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas šiais atvejais, kai: žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus. Administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 ir Nr. eI-235-289/2018 nebuvo nustatyta, kokią pasėlio pakenkimo dalį (procentais) padarė šernai ir / ar kiti žvėrys, o kokią nekanopiniai gyvūnai, pvz. barsukai, paukščiai ir / ar nemedžiojamieji gyvūnai (pasėlių lauke buvo matyti karvių ar jaučių pėdsakai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija (Atsakovas) tinkamai apskaičiavo žalą Pareiškėjos žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) 19,22 ha sklype Baltininkų k., Luokės sen., Telšių r., atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą aktą.
Atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos atstovė V. L. teismo posėdyje nurodė, kad komisija nustatė, kad laukas neatitiko agrarinės būklės 2015 m. spalio 19 d. Nuo lapkričio 1 d. neskaičiuojamos žalos. Medžiaga padaryta vėliau, fotografijos padarytos vėliau. Įvertintos nuotraukos ir jų vaizdo medžiaga neatitiko agrarinės būklės. Šiuo atveju nėra kukurūzų, yra vieni kiečiai, piktžolės. Komisija vaikščiojo su ūkininku. Remiantis metodika komisija viską padarė. Dirba savo darbą daug metų. Įžvelgia norą pasipelnyti. Turi pranešimų ūkininkų, kurie matė vaikštant gyvulius. Paskaičiuoti komisija negali. Fotografijoje yra vienos piktžolės. Dabar dar kartą perskaitė visus raštus, peržiūrėjo visas fotografijas. Neįmanoma to padaryti, nustatyti intensyvumą, kad būtų galima įkelti į savo formulę. Peržiūrėjo video vaizdą ir nuotraukas. Iki šios dienos niekas nesikeičia. Dirba žemės ūkio specialistai. Filmuota medžiaga padaryta daug vėliau ir labai klaidina teismą. Gal ir šernų buvo nuo spalio 19 d. iki lapkričio 27 d. Kiekvienas ūkininkas savo laukus saugo nuo šernų, naudoja repelentus, el. piemenis.
Trečiojo suinteresuoto asmens Luokės medžiotojų būrelio atstovas advokato padėjėjas L. S. teismo posėdyje nurodė, kad liudytojų parodymai negali būti veiksmingi. Vertinant formuluotę sutiktų su teismu, komisija nefiksavo perimetro, žalos padarymo intensyvumo, ar tinkamai išnaikintos piktžolės. Tai nebuvo padaryta 2015 m. Šiai dienai to padaryti negalima. Būtų pažeistos Luokės medžiotojų būrelio teisės. Atstovo nuomone, pareiškėjas pasirenka netinkamą teisių gynimo būdą - paskaičiuoti žalą liudytojų parodymais. Teismas komisiją įpareigojo apskaičiuoti žalą. Duomenys buvo paminėti, nuotraukos, liudytojų parodymai, iš esmės sprendimai įvykdyti. Derliaus pakenkimo intensyvumo nei iš nuotraukų, nei iš video, nei iš liudytojų parodymų negalima paskaičiuoti. Iš nuotraukų matosi, kad piktžolėse matosi vienas kitas burbuolių stiebas. Iš esmės tai yra piktžolių laukas. Pareiškėja pateikė grūdų supirkimo kainas, bet iš nuotraukų matosi, kad burbuolės nebuvo subrandintos. Net ekologiniame ūkyje turi būti naikinamos piktžolės. Padaryti pažeidimai formalūs ir nebūtų pakeitę situacijos.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos A. A. atstovo advokato A. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 2018 m. kovo 30 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo akto Nr. 1 (toliau – Skundžiamas aktas) teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas, kai žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus, ir jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. LR CK 6.253 str. 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos.
Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo (toliau – ir Metodika) 2 punkte numatyta, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui, hidrotechnikos įrenginiams, vadovaujantis šia metodika, vertinama ir apskaičiuojama Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnyje numatytais atvejais. Metodikos 6.1 punkte numatyta, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams ? žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, kultūrinėms pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami; Metodikos 7.1 papunktyje numatyta, kad plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai.
Taigi pirmasis aspektų, ar pareiškėjos nurodoma žala pasėliams atsirado būtent dėl šernų veiklos, yra esminis klausimas, nes pagal Įstatymo 18 straipsnį medžioklės plotų naudotojai turi pareigą atlyginti tik laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų miškui padarytą žalą, o ne dėl kitų priežasčių pasėlių savininkams atsiradusią žalą.
Kaip jau minėta, atsakymas, ar žala pasėliams atsirado būtent dėl šernų veiklos, nagrinėjamu atveju yra susijęs su šioje byloje surinktų įrodymų vertinimu. Pareiškėjos ir jos atstovo teigimu, byloje pakanka įrodymų, kad būtent šernai padarė žalą.
Pareiškėjos atstovo skunde nurodoma, kad Žalos skaičiavimo komisijos narys A. J. buvo apklaustas liudytoju administracinėje byloje Nr. eI-235-289/2018 ir davė tokius parodymus: „Praktiškai dvidešimt hektarų buvo išmindžiota, tik vienas kitas kukurūzas stovėjo. Jei tai būtų gamtos padaryta, būtų nulenkta viskas. Negalėjo nustatyti, kas išmindžiojo. Galimai buvo nutrypta. Nutrypė kažkoks gyvūnas“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog taip pat liudytojas A. J. nurodė, kad “yra matęs laukų ir jam neatrodė, kad tai buvo padaryta laukinių gyvūnų. Praktiškai dvidešimt hektarų buvo išmindžiota, tik vienas kitas kukurūzas stovėjo. Jei tai būtų gamtos padaryta, būtų nulenkta viskas. Negalėjo nustatyti, kas išmindžiojo. Galimai buvo nutrypta. Nutrypė kažkoks gyvūnas. Galbūt karvės pabėgo ar jaučiai. Nežiūrėjo, ar yra arti fermos, nelabai toli yra ūkininkas. Jei tai būtų laukinių gyvūnų, neįsivaizduoja, kokia turėtų būti banda. Jei šernai pamato tokį lauką, ten tiesiog gyvena. Nematė laukinių gyvūnų pėdsakų, todėl žala nebuvo paskaičiuota.”
Taigi negalima daryti išvados, kad Komisijos nario A. J. parodymai patvirtina, jog galimai žalą pasėliams padarė laukiniai gyvūnai (šernai).
Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2013 m. spalio 1 d.) numatyta, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje.
Pažymėtina, kad Skundžiamame akte yra nurodoma Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje numatyta išimtis, šalinanti žalos atlyginimą – „2015 m. komisija, apžiūrėdama pareiškėjo kukurūzų pasėlį, negalėjo objektyviai įvertinti pakenktų kukurūzų pasėlio vietų su nepakenktomis dėl labai didelio kukurūzų pasėlio piktžolėtumo ir prastos pasėlio agrarinės būklės, t. y. vizualiai visas kukurūzų pasėlių laukas buvo labai piktožolėtas, o kadangi apžiūra vykdoma vizualinio metodo būdu, komisija neturėjo galimybių ir / ar priemonių nustatyti kukurūzų pasėlio pakenkimo intensyvumo.“
Taigi Skundžiamu aktu nurodomos aplinkybės, paneigiančios teisę į žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad žalos apskaičiavimas apima ne tik galutinį konkrečios aritmetinės išraiškos pateikimą administraciniame akte, bet ir aiškų, suprantamą nurodymą, kaip paskaičiuotas pasėlio pakenkimo intensyvumas, kaip skaičiuojama derliaus netekimo žala, taip pat aptarimą aplinkybių, paneigiančių teisę į žalos atlyginimą. Tvirtintina, jog tai sudėtinis žalos apskaičiavimo elementas. To elemento konstatavimas arba ne yra teisiškai reikšmingas, nes gali visiškai eliminuoti tokią teisę, arba patvirtinti teisę į žalos atlyginimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556 – 557/2009).
Šiame kontekste teisėjų kolegija nurodo, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 57 str. 1 d.). Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 57 str. 2 d.). Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai (ABTĮ 57 str. 4 d.). Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Pareiškėjos argumentų, kuriais buvo grindžiamas jo skundas teismui, kontekste būtina pažymėti, kad tokio pobūdžio kaip šių, byloje tiriamų, viešojo administravimo procedūrų specifika, o, be kita ko, ir teisinės pasekmės laukinės gyvūnijos išteklių naudotojams suponuoja naudotojams ne tik teisę, bet ir pareigą veikti itin rūpestingai ir atidžiai, o tai reiškia, inter alia (be kita ko), ir dalyvauti plotų apžiūrose, reikšti pastabas, teikti prašymus ir t. t. Kai laukinės gyvūnijos išteklių naudotojas nesiima visų būtinų priemonių įgyvendinti savo teisių viešojo administravimo procedūrų atlikimo metu, būtent jam tenka pareiga įrodyti, kad faktinių aplinkybių, nustatytų jų metu, nebuvo, jos buvo kitokios ir pan. Taigi, įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisyklės (ABTĮ 57 straipsnio 1, 2, 3 dalys) lemia pareiškėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, ir paneigti ginčijamų individualių administracinių aktų pagrįstumą ir teisėtumą.
Atkreiptinas dėmesys, kad žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo; seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms (Įstatymo 18 straipsnio 5 dalis). Taigi Įstatymo 18 straipsnio 5 dalis įtvirtina žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkų, valdytojų ir naudotojų pareigą nedelsiant (ne vėliau kaip per 3 darbo dienas) po laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pastebėjimo pranešti apie ją seniūnijai. Kaip matyti iš nurodytos nuostatos, įstatymų leidėjas įtvirtino konkretų 3 darbo dienų terminą pranešimo pateikimui ir atitinkamai sklypo savininko, valdytojo ir naudotojo pareigą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsti atitinkamą rašytinį prašymą seniūnijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs (byla Nr. A4-1137/2004), kad įstatymo leidėjas nurodytoje nuostatoje pabrėžė žalos pastebėjimo ir pranešimo apie tokį pastebėjimą momentą, įsakmiai nurodydamas, kad prašymas atitinkamam seniūnui paduodamas nedelsiant, ir maksimalų žalos įvertinimo terminą, tuo siekdamas užtikrinti žalos nustatymo procedūros operatyvumą, tikslios žalos nustatymą, o taip pat nutraukti tolesnį žalos plitimą. Kitaip tariant, nurodytas 3 darbo dienų terminas nėra nereikšmingas, jis susijęs su įstatymų leidėjo įtvirtintomis garantijomis, siekiant tinkamai nustatyti žalos atsiradimo faktą ir apskaičiuoti padarytą žalą (žr. 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012).
Taigi ne tik Komisija privalo būti nešališka bei objektyvi, bet ir žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkai, siekdami pasinaudoti įstatymų jiems garantuojama teise gauti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą, privalo veikti aktyviai, t. y. ne tik pranešti valdytojų ir naudotojų pareigą nedelsiant (ne vėliau kaip per 3 darbo dienas) po laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pastebėjimo, bet ir būti aktyvūs įrodinėdami aplinkybes, kuriomis grindžia teiginius apie Komisijos priimto sprendimo faktinį nepagrįstumą bei neteisėtumą / siekia paneigti Komisijos nurodomas faktines aplinkybes.
Telšių rajono savivaldybėje A. A. 2015 m. spalio 13 d. prašymas dėl padarytos žalos kompensavimo gautas 2015 m. spalio 13 d. (administracinės bylos Nr. eI-24-394/2017 b. l. 97). Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisija 2015 m. spalio 19 d. parengė aktą Nr. Ž11-13 (administracinės bylos Nr. eI-24-394/2017 b. l. 96), kuriame jau buvo pasisakyta, kad kukurūzų pasėlių laukas neatitinka agrotechninių reikalavimų.
A. A. atstovas advokatas O. D. 2015 m. lapkričio 27 d. skunde (administracinės bylos Nr. eI-24-394/2017 b. l. 45-47) nurodė, kad „šių metų spalio pradžioje A. A., atvykęs į kukurūzų pasėlių lauką, esantį Baltininkų km., Luokės sen., Telšių r. pastebėjo, kad kanopiniai gyvūnai (šernai), kuriuos medžioti nėra uždrausta ištisus metus, padarė labai daug žalos, maždaug apie 75 % 19,22 ha sklype. A. A. nieko nelaukdamas su 2015 m. spalio 13 d. prašymu kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administraciją.“
Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 pareiškėjo atstovas pateikė skaitmeninę CD laikmeną (b. l. 116-117), kurioje yra du vaizdo įrašai, įrašyti 2015 m. lapkričio 27 d. Įrodymų, patvirtinančių, kad vaizdo įrašai buvo padaryti (iki) 2015 m. spalio 19 d., teismui nepateikta.
Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo Komisijos 2018 m. kovo 16 d. posėdžio protokole (b. l. 103-104) nurodoma, kad svarbi aplinkybė ir tai, kad teismui pateiktas vaizdo įrašas yra padarytas daug vėliau, t. y. 2015 m. lapkričio 27 d. ir gali būti, kad tai labai klaidina teismą, nes pagal metodikos (9 punktą) kukurūzams – po lapkričio 1 d. žala visiškai neskaičiuojama ir neatlyginama, jeigu pasėliai sunyko dėl gamtinių veiksnių arba vėliau juos sunaikino medžiojamieji gyvūnai dėl laiku nenuimto derliaus, arba vidutinis derlingumas proporcingai mažinamas atsižvelgiant į derliaus praradimą ir kokybės prastėjimą dėl vėlavimo jį nuimti.
Pažymėtina, kad 2018 m. spalio 16 d. teismo posėdyje atsakovės atstovė taip pat nurodė, kad atstovo pateikti vaizdo įrašai buvo padaryti 2015 m. lapkričio 27 d.; jog pareiškėjo pateikta filmuota medžiaga klaidina teismą, nes tuo metu jau prasideda gyvūnų migracija. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nepateikė teismui įrodymų, kad teismui pateikti vaizdo įrašai buvo padaryti iki 2015 m. spalio 19 d. ar 2015 m. spalio 19 dieną, t. y. pareiškėjui iš karto pastebėjus galimai laukinių gyvūnų padarytą žalą arba 2015 m. spalio 19 d. komisijai atliekant pareiškėjui priklausančių pasėlių lauko apžiūrą. A. A. atstovo advokato O. D. 2015 m. lapkričio 10 d. pretenzijos priedų sąraše (administracinės bylos Nr. eI-24-394/2017 b. l. 44) nurodoma, kad pridedama vaizdo medžiaga, patalpinta skaitmeninėje CD laikmenoje; taip pat liudytojas K. A. teismo posėdyje (administracinės bylos Nr. eI-24-394/2017 b. l. 201) nurodė, kad jis „filmavo tiek prieš atvykstant komisijai, tiek komisijai apžiūrint apžiūros bei akto surašymo dieną, tiek ir jai išvykus.“ Tačiau, kaip jau buvo minėta, pareiškėjos atstovas nepateikė teismui įrodymų, kad įrašai buvo padaryti iki 2015 m. spalio 19 d. ar 2015 m. spalio 19 dieną. Taigi atsakovės veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti, nes nesant įrodymų, kad teismui pateikti įrašai atlikti ginčui aktualiu laikotarpiu, atsakovė pagrįstai parengdama skundžiamą aktą pateiktus vaizdo įrašus vertino kritiškai.
Pažymėtina, kad pareiškėjui, tai yra Nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą teisme ginčijančiam asmeniui, tenka procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo skundo teiginius apie komisijos priimto sprendimo faktinį pagrįstumą bei neteisėtumą (šiuo aspektu žr., pvz., 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2251/2012; 2012 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2456/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014).
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų byloje Nr. eI-235-289/2018 buvo nurodyta, kad pareiškėjas turintis pozityvią pareigą procese pagrįsti savo skundo argumentus, t. y. teigdamas, kad Komisija neteisingai nustatė, jog pasėliai neatitiko geros agrarinės būklės reikalavimų ir jog pasėliai buvo pakenkti būtent laukinių medžiojamųjų gyvūnų (šernų), turėjo nurodyti ir pateikti įrodymus, kurie patvirtintų tokius argumentus, tačiau to nepadarė.
Komisija Skundžiamame akte nurodė, kad administracinėse bylose Nr. eI-235-289/2018 ir / ar administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 ir / ar 2015 m. atliekant kukurūzų pasėlių apžiūrą 19,22 ha sklype, esančiame Baltininkų km., Luokės sen., Telšių r., nebuvo nustatyta, kokie žvėrys (gyvūnai) padarė žalą Baltininkų km., Luokės sen., Telšių r. Administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 pateiktoje filmuotoje medžiagoje yra užfiksuota šernų išknisimai, pėdsakai, tačiau plotuose, kuriose nėra kukurūzų pasėlio ir / arba pasėlis yra labai retas, todėl vertinti, kad žalą padarė šernai nėra pakankamai duomenų ir / ar įrodymų.
2018 m. sausio 9 d. teismo posėdyje pareiškėjas A. A. nurodė, kad jo ūkis yra ekologinis, turi sertifikatą, negali tręšti (administracinės bylos Nr. eI-235-289/2018 b. l. 112). Administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 pateiktas viešosios įstaigos „Ekoagros” Telšių filialo išduotas 2015 m. spalio 5 d. patvirtinamasis dokumentas, skirtas ūkio subjektui pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalį, kuris patvirtina, kad A. A. ūkio augalininkystės produktai (taip pat ir kukurūzai) yra apibrėžiami kaip ekologiški produktai. Kita vertus, negalima konstatuoti, kad šis dokumentas laikytinas įrodymu, paneigiančiu Komisijos nurodomas faktines aplinkybes, t. y. jog pareiškėjo kukurūzų pasėlių laukas neatitiko geros agrarinės būklės reikalavimų. Kartu pažymėtina, kad to paties Reglamento (EB) Nr. 834/2007 12 straipsnio 1 dalies g punkte numatyta, kad greta 11 straipsnyje nustatytų bendrųjų ūkio gamybos taisyklių, ekologinei augalų produktų gamybai taikomos šios taisyklės: žalos, kurią daro kenkėjai, ligos ir piktžolės, prevencija pirmiausia grindžiama natūralių priešų apsauga, rūšių ir veislių parinkimu, sėjomaina, kultivavimo metodais ir terminiais procesais.
Pareiškėjos atstovo skunde numatyta, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 8 d. ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. sausio 29 d. sprendimu buvo įpareigoję Atsakovą apskaičiuoti žalą atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis.
Pažymėtina, kad apskaičiuojant medžiojamų gyvūnų padarytą žalą privalu vadovautis visomis taisyklėmis, įtvirtintomis Metodikoje, inter alia ir jos 9 punktu, t. y. žalos apskaičiavimas apima ne tik konkrečios aritmetinės išraiškos pateikimą suinteresuotiems asmenims, bet ir aptarimą aplinkybių, numatančių išimtis dėl žalos atlyginimo arba kitaip tariant paneigiančių teisę į žalos atlyginimą - tai sudėtinis žalos apskaičiavimo elementas. To elemento konstatavimas arba ne yra teisiškai reikšmingas, nes gali visiškai eliminuoti tokią teisę, arba patvirtinti teisę į žalos atlyginimą. Tai reiškia, jog komisija sprendime dėl žalos apskaičiavimo turėtų apibrėžti žalos atsiradimo vietą, patvirtindama tai rašytiniais įrodymais, bei pasisakyti dėl agrotechninių reikalavimų laikymosi auginant pasėlius. Žalos apskaičiavimas, priskirtas Nuostolių skaičiavimo komisijai pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, interpretuotinas plačiąja prasme, kaip apimantis aplinkybes, susijusias su teise į žalos atlyginimą arba žalos atlyginimo paneigimą (2009 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-557/2009).
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendime buvo nurodyta, kad iš esmės pareiškėjo keliami klausimai – atitinkamo ploto vertinimui pasirinkimas, jo matavimai, žemės ūkio pasėlių (kukurūzų) derliaus pakenkimo laipsnio / priežasties nustatymas – reikalauja specialių žinių (tokios pozicijos buvo laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 lapkričio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2196-502/2015). Komisija sudaryta iš atitinkamą kompetenciją, taip pat ir specialias žinias turinčių narių.
Pareiškėja (jos atstovas) pateikdama argumentus dėl netinkamo apžiūros atlikimo, jos metu neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių, jų specialiosiomis žiniomis negrindžia, taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėja (jos atstovas) būtų prašęs skirti ekspertizę anksčiau aptartoms aplinkybėms įvertinti. Pareiškėjos argumentai vertintini kaip jos nuomonė, kritika, tačiau pareiškėja ar jos atstovas pagrįsdami savo poziciją nepateikė duomenų paneigiančių atsakovo panaudojant specialias žinias atliktus veiksmus ir padarytas išvadas. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pagal ABTĮ 61 straipsnį, teismas gali savo iniciatyva skirti ekspertą ar pavesti daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai, tačiau taip pat pažymėtina, jog ABTĮ 12 straipsnyje nustatyta teismo pareiga šalims padėti įgyvendinti jų procesines teises negali būti suprantama kaip įpareigojimas veikti pareiškėjo naudai. Tokia aktyvi teismo pozicija dėl vienos iš šalių būtų proceso rungtyniškumo bei teismo nešališkumo principų pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2012 m. rugsėjo 19 d. pasitarime patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas apibendrinimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23).
Darytina išvada, kad atsakovė, turimų faktinių duomenų pagrindu, Skundžiamu aktu pagrįstai nutarė, jog Komisijos 2015 m. spalio 19 d. atliktos apžiūros dieną nustačius, kad pareiškėjos kukurūzų pasėlių laukas, Baltininkų km., Luokės sen., Telšių r. neatitiko agrotechninių reikalavimų, kartu paneigiama ir teisė į žalos atlyginimą (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalis). Pareiškėjai neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindžiamas jos reikalavimas dėl Skundžiamo akto panaikinimo ir atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus, ginčijamas individualus administracinis aktas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, o pareiškėjos atstovo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), dėl kitų bylos šalių argumentų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos A. A. atstovo advokato A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.