- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-29
- Bylos Nr.
- eI-235-289/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01020-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų, Telšių rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Luokės medžiotojų
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
dalyvaujant atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos atstovei V. L.,
dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Luokės medžiotojų būrelio atstovui advokato padėjėjui L. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo A. A. atstovo advokato A. P. skundą dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 2017 m. gegužės 19 d. rašto Nr. 1 panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjo A. A. atstovas advokatas A. P. į Šiaulių apygardos administracinį teismą kreipėsi su skundu (b. l. 2-9) dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 2017 m. gegužės 19 d. rašto Nr. 1 panaikinimo, atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos įpareigojimo apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų (šernų) padarytą žalą pareiškėjo žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) 19,22 ha sklype Baltininkų km., Luokės sen., Telšių r. atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovo skunde nurodoma, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 patenkino pareiškėjo A. A. (toliau tekste – Pareiškėjas) patikslintus skundus ir panaikino atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 2015 m. spalio 19 d. aktą Nr. Ž11-13, panaikino atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 18 d. raštą Nr. R7-1061, įpareigojo atsakovą Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisiją apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų (šernų) padarytą žalą pareiškėjo žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) 19,22 ha sklype Baltininkų k., Luokės sen., Telšių r., atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis. 2017 m. vasario 8 d. sprendimas (pridedamas) įsiteisėjo 2017 m. kovo 9 d. ir turėjo būti įvykdytas per penkiolika kalendorinių dienų nuo įsiteisėjimo (ABTĮ 99 straipsnio 2 dalis). Pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau įsiteisėjęs Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimas nebuvo įvykdytas nei per penkiolika kalendorinių dienų, nei dar vėliau. Nei Pareiškėjui, nei jo atstovui nebuvo pranešta, kodėl šis įsiteisėjęs teismo sprendimas neįvykdytas, ar jis bent pradėtas vykdyti, ar atsakovas planuoja pradėti jį vykdyti ir, jei taip, tai kokiais būtent terminais, kiek dar Pareiškėjui reikės laukti sprendimo įvykdymo. Pareiškėjo atstovui advokatui A. P. telefonu susisiekus su Nuostolių skaičiavimo komisijos pirmininke V. L. ir pasidomėjus dėl teismo sprendimo vykdymo, V. L. pažadėjo perskambinti po kelių valandų ir suteikti visą informaciją apie teismo sprendimo vykdymą. Tačiau nei po kelių valandų, nei po kelių dienų V. L. skambučio taip ir nebuvo sulaukta. Dėl visų šių priežasčių Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu išduoti jam vykdomąjį raštą įsiteisėjusio Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo įvykdymui. Pagal Pareiškėjo prašymą Šiaulių apygardos administracinis teismas išdavė 2017 n. balandžio 28 d. vykdomąjį raštą, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui V. D.. Pagal šį vykdomąjį raštą buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0047/17/00834. Vykdant minėtą vykdomąjį raštą antstolis išsiuntė skolininkams Telšių rajono savivaldybės administracijai ir Nuostolių skaičiavimo komisijai 2017 m. gegužės 12 d. reikalavimą Nr. 036-3068 vykdyti teismo sprendimu duotą įpareigojimą ir Komisijos pirmininkei nustatė terminą iki 2017 m. gegužės 17 d. apskaičiuoti žalą Pareiškėjo žemės ūkio pasėliams (kukurūzams), atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis. Šiuo reikalavimu antstolis taip pat nurodė apie įpareigojimo įvykdymą raštu ir telefonu informuoti antstolį V. D. ir išieškotojo atstovą advokatą A. P.. Pareiškėjo ir jo atstovo visai nenustebino, kad net ir per antstolio nustatytą terminą teismo sprendimas nebuvo įvykdytas, skolininkai žalos neapskaičiavo, jokių raštų ar pranešimų neatsiuntė, ir telefonu taip pat nebandė susisiekti. Pastebėtina, kad minėtu 2017 m. gegužės 12 d. reikalavimu Nr. 036-3068 vykdyti teismo sprendimu duotą įpareigojimą antstolis taip pat pareikalavo prijungimui prie vykdomosios bylos elektroniniu paštu pateikti Nuostolių skaičiavimo komisijos darbo reglamentą ir visus su tuo susijusius dokumentus, reglamentuojančius šios komisijos pirmininko įgaliojimus, atsakomybę ir kt. Tačiau skolininkai Telšių rajono savivaldybės administracija ir Nuostolių skaičiavimo komisija, kaip jau buvo įpratę, ignoravo ir šį antstolio reikalavimą. 2017 m. gegužės 15 d. elektroniniu laišku (pridedamas) antstolis pakartotinai pareikalavo, kad skolininkai Telšių rajono savivaldybės administracija ir Nuostolių skaičiavimo komisija pateiktų minėtus dokumentus, ir nustatė dviejų dienų terminą dokumentams pateikti. Kaip ir anksčiau, šis pakartotinis antstolio pareikalavimas irgi liko ignoruotas, o reikalaujamų dokumentų skolininkai nepateikė. Pareiškėjo nuomone, skolininkai, būdami viešojo administravimo subjektais, neturėtų taip elgtis. Atsižvelgiant į tokį netinkamą skolininkų elgesį, antstolis surašė 2017 m. gegužės 22 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. B-35. Šiame 2017 m. gegužės 22 d. akte Nr. B-35 antstolis pažymėjo, kad priėmus vykdomąjį dokumentą vykdymui apsilankyta Telšių rajono savivaldybės administracijoje, išieškotojo pateikti duomenys apie jo naudai neįvykdytą teismo sprendimą patikrinti vietoje. Šiame akte antstolis pažymėjo, kad iki 2017 m. gegužės 12 d. teismo duoti įpareigojimai nėra įvykdyti ir nėra pradėti vykdyti. Šiame akte antstolis taip pat pažymėjo, kad tos pačios dienos antstolio reikalavimu Komisijai nurodyta įvykdyti duotus teismo įpareigojimus ir iki 2017 m. gegužės 17 d., tačiau nei iki nustatyto termino, nei vėliau antstolio kontoroje negauta įrodymų apie teismo sprendimo įvykdymą. 2017 m. gegužės 22 d. antstolis pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui pareiškimą Nr. 036-3266 dėl baudos skyrimo už teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymą, prašydamas paskirti baudą šios komisijos pirmininkei V. L.. Šiame pareiškime pakartojamos jau aukščiau aprašytos aplinkybės apie 2017 m. vasario 8 d. teismo sprendimo nevykdymą ir pažymima, kad Telšių rajono savivaldybės administracija taip ir nepateikė antstolio pareikalautų duomenų apie patvirtintą Komisijos darbo reglamentą. Jau po antstolio 2017 m. gegužės 22 d. kreipimosi į teismą dėl baudos komisijos pirmininkei V. L. paskyrimo antstolio kontoroje buvo gautas Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 2017 m. gegužės 19 d. raštas Nr. 1. Šiame rašte Atsakovas konstatuoja, kad žalai apskaičiuoti neužtenka nustatytų faktinių duomenų. Su Atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 2017 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 1 Pareiškėjas nesutinka, jį skundžia ir mano, kad šis raštas turėtų būti panaikintas, o Atsakovas turėtų būti įpareigotas apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų (šernų) padarytą žalą Pareiškėjo žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) 19,22 ha sklype Baltininkų km., Luokės sen., Telšių r., atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis. Pastebėtina, kad šį skundžiamą 2017 m. gegužės 19 d. raštą Nr. 1 Pareiškėjo atstovas advokatas A. P. gavo iš antstolio. Pats Atsakovas šio skundžiamo rašto nebuvo atsiuntęs nei Pareiškėjui, nei jo atstovui. Taip pat Atsakovas nebuvo niekaip kitaip informavęs nei Pareiškėją, nei jo atstovą apie šio rašto priėmimą. Ir čia nepaisant to, kad antstolis savo jau minėtu 2017 m. gegužės 12 d. reikalavimu Nr. 036-3068 buvo nurodęs skolininkams apie teismo įpareigojimo įvykdymą raštu ir telefonu informuoti antstolį V. D. ir išieškotojo atstovą advokatą A. P.. CPK 585 str. 1 d. yra įtvirtinta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Prie to paminėtina, kad antstolis 2017 m. birželio 12 d. pareiškimu Nr. 036-3669 dėl baudos skyrimo už teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymą kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydamas spręsti klausimą pagal išieškotojo prašymą skirti baudą komisijos pirmininkei V. L. už teismo sprendimo nevykdymą. Šiame 2017 m. birželio 12 d. pareiškime antstolis ir vėl pažymi, kad Telšių rajono savivaldybės administracija taip ir nepateikė antstolio pareikalautų duomenų apie patvirtintą Komisijos darbo reglamentą. Šiuo atveju pagal skolininkų elgesį galima spręsti, kad jie akivaizdžiai nepripažįsta imperatyviųjų teisės normų reikalavimų ir mano, kad yra savaime suprantama bei priimtina jas ignoruoti. Pareiškėjo nuomone, tokiais veiksmais (antstolio reikalavimų nevykdymu, įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo vilkinimu, skundžiamo 2017 m. gegužės 19 d. rašto Nr. 1 neatsiuntimu Pareiškėjui ir jo atstovui) buvo siekta apsunkinti Pareiškėjui galimybę ginti savo teises, apskųsti jam nepalankų 2017 m. gegužės 19 d. raštą Nr. 1, savalaikiai gauti tiesiogiai su jo interesais susijusią informaciją apie 2017 m. vasario 8 d. teismo sprendimo vykdymą. Dar daugiau, skundžiamame 2017 m. gegužės 19 d. rašte Nr. 1 vėl nėra nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas. Dar Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 buvo kilęs klausimas, kad Atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisija nebuvo nurodžiusi savo 2015 m. spalio 19 d. akto Nr. Ž11-13 (kuris teismo galiausiai buvo panaikintas) apskundimo tvarkos ir terminų. Toje administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 teismo procesiniuose dokumentuose plačiai ir motyvuotai aprašyta, kad Komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, veikla yra reglamentuota įstatymų ir kitų teisės aktų, skirtų įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti priimant administracinius sprendimus, tai reiškia, kad Komisija yra viešojo administravimo subjektas (savivaldybės institucija), atliekantis viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 4 dalys). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą. Tokio sprendimo turiniui taikytini ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis), ir kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis). Pareiškėjo nuomone, skundžiamas raštas neatitinka ir daugiau LR viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Reikia atkreipti dėmesį ir į skundžiamo rašto datą – 2017 m. gegužės 19 d. Kyla klausimai, kodėl šis raštas (jeigu jis iš tikrųjų buvo parengtas būtent 2017 m. gegužės 19 d., o ne surašytas atgaline data po antstolio 2017 m. gegužės 22 d. kreipimosi į teismą dėl baudos komisijos pirmininkei paskyrimo) nebuvo savalaikiai atsiųstas antstoliui? Kodėl šis raštas apskritai nebuvo atsiųstas Pareiškėjui ir jo atstovui? Skundžiamame 2017 m. gegužės 19 d. rašte Nr. 1 Atsakovas nurodė, kad „nagrinėtinu atveju nėra nustatyta faktinių aplinkybių, kokiu laipsniu buvo pakenktas derlius lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis visame pasėlių lauke“. Toliau skundžiamame 2017 m. gegužės 19 d. rašte Nr. 1 Atsakovas nurodo, kad „kadangi nėra nustatyta duomenų, iš kurių būtų galima atlikti skaičiavimus dėl derliaus netekimo pagal Metodikoje nurodytus skaičiavimo būdus, Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisija (toliau – Komisija) konstatuoja, kad žalai apskaičiuoti neužtenka nustatytų faktinių duomenų“. Pareiškėjo nuomone, tokios Atsakovo išvados yra nepagrįstos ir neteisingos. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 (2015 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. D1-69/3D-36 redakcija) (toliau - Metodika) 10 punkte yra įtvirtinta, kad žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis). Tų kultūrų produktams, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kasmet tvirtinamas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas (toliau ? normatyvinės kainos). Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 Pareiškėjas buvo pateikęs visus dokumentus, pakankamus apskaičiuoti derliaus netekimą tonomis. Administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 yra pateikta 2014 m., 2015 m. augalininkystės derliaus (ir/ar pirktos produkcijos) gavimo, sunaudojimo ir realizacijos pažymos (tomas 1, puslapiai nuo 26 iki 34). Atsižvelgiant į minėtų pažymų duomenis, 2014 m. kukurūzų siloso derlius buvo 400 tonų 12,53 ha sklype, o 2015 m., kai buvo patirta žalos, tik 112 tonų 19,22 ha sklype. Administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 taip pat yra Pareiškėjo 2016 m. birželio 2 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiška ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. materialinių vertybių užpajamavimo aktas (tomas 1, puslapiai nuo 157 iki 162), kurie patvirtina, kad 2016 metais pareiškėjo kukurūzų siloso derlius buvo 400 tonų. Pastebėtina, kad administracinės bylos Nr. eI-24-394/2017 nagrinėjimo metu niekas (nei Atsakovai, nei trečiasis suinteresuotas asmuo) nenuginčijo ir net neginčijo šių dokumentų ar juose užfiksuotų duomenų dėl derliaus kiekio tonomis. Šiuose dokumentuose užfiksuoti duomenis dėl gauto derliaus kiekio nėra paneigti jokiais kitais leistinais įrodymais. Jie laikytini nustatytais faktiniais duomenimis, į kuriuos būtina atsižvelgti vykdant įsiteisėjusio Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 įpareigojimą bei apskaičiuojant Pareiškėjo patirtą žalą. Tačiau Atsakovas ne tik neatsižvelgė į šiuos nustatytus faktinius duomenis dėl derliaus kiekio netekimo, bet ir net nėra paminėjęs jų savo skundžiamame 2017 m. gegužės 19 d. rašte Nr. 1. Skundžiamame rašte atitinkamai visiškai nėra motyvuota, kodėl Atsakovas nelaiko šiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis faktiniais duomenimis, kodėl į juos neatsižvelgia apskaičiuodamas žalą. Todėl Pareiškėjas mano, kad šios skundžiamo rašto išvados neatitinka LR Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų, konkrečiai – nėra pagrįstos objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pareiškėjo atstovams susisiekus su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovais, jiems buvo suteikta informacija apie kukurūzų vidutinę didmeninę kainą Lietuvoje 2011-2015 metais eurais už toną, taip pat buvo nukreipta į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro interneto svetainę (https://www.vic.lt/?mid=560&id=20499), kurioje yra paskelbtos šios kainos eurais už toną. Vadovaujantis šioje svetainėje paskelbtomis kainomis, 2015 metais kukurūzų vidutinė didmeninė kaina Lietuvoje buvo 164,80 Eur už toną (tai patvirtina pridedami VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro interneto svetainės 2015 m. gruodžio 31 d. duomenys apie kombinuotųjų pašarų gamybos žaliavų: kviečių, kukurūzų ir kvietrugių vidutinę didmeninę kainą Lietuvoje 2011-2015 metais eurais už toną). Taigi realiai pagal esančius faktinius duomenis yra įmanoma nustatyti ir derliaus netekimą tonomis, ir kukurūzų tonos vidutinę didmeninę kainą atitinkamu laikotarpiu. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu buvo įpareigojęs apskaičiuoti žalą atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis. O realiai išėjo taip, kad Atsakovas imituodamas veiklą „bandė“ apskaičiuoti žalą atsižvelgdamas ne į nustatytus faktinius duomenis, o atsižvelgdamas į žinomai nenustatytus faktinius duomenis, t. y. skundžiamame akte aptardamas tik tuos duomenis, kuriuos jis žinomai negali nustatyti, tačiau visai neaptardamas kitų, Pareiškėjo naudai bylojančių ir nenuginčytų faktinių duomenų, turinčių esminės reikšmės žalai apskaičiuoti, konkrečiai – derliaus netekimą tonomis. Atitinkamai Atsakovas ir motyvavo savo 2017 m. gegužės 19 d. raštą Nr. 1 vien tik žinomai nenustatytinais duomenimis. Pastebėtina, kad išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 trečiasis suinteresuotas asmuo Luokės medžiotojų būrelis savo atsiliepime į Pareiškėjo patikslintą skundą bei teismo posėdžio metu jau išsakydavo argumentus, kad žalos neva neįmanoma paskaičiuoti, nes laukas pasikeitė (tokia Luokės medžiotojų būrelio atstovo argumentacija yra užfiksuota ir 2017 m. vasario 8 d. teismo sprendimo 5 puslapyje (tomas 2, puslapis 18). Tačiau teismas priimdamas 2017 m. vasario 8 d. sprendimą nesivadovavo tokiais akivaizdžiai nepagrįstais Luokės medžiotojų būrelio argumentais ir įpareigojo Atsakovą apskaičiuoti žalą atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis. Iš skundžiamo 2017 m. gegužės 19 d. rašto Nr. 1 turinio matosi, kad Atsakovas tarsi netyčia nepastebi, jog teismas jį įpareigojo apskaičiuoti žalą būtent atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis, o ne atsižvelgiant į Metodikoje nurodytus nustatyti duomenis. Atsakovas 2015 metais jau turėjo pilną galimybę ir visas sąlygas tinkamai apskaičiuoti žalą, tačiau vietoje to Atsakovas pasirinko nesilaikyti įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, žalos neapskaičiavo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą 2015 m. spalio 19 d. aktą Nr. Ž11-13, kuris yra panaikintas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017. Tokių Atsakovo veiksmų logika yra pakankamai akivaizdi – jis galvojo, kad net Pareiškėjui ir apskundus jau teismo panaikintą 2015 m. spalio 19 d. aktą Nr. Ž11-13, tai dėl ilgo bylinėjimosi laiko laukas pasikeis ir Atsakovas nebus įpareigotas apskaičiuoti žalos. Ir esančių faktinių duomenų pilnai pakanka tam, kad nustatyti derliaus netekimą tonomis ir tonos kainą eurais. Toks teismo įpareigojimas nustatytas atsižvelgiant į Atsakovo kaltę ir neteisėtus veiksmus, dėl kurių žala nebuvo apskaičiuota savalaikiai. Atsižvelgiant į situacijos ypatumus ir į Atsakovo neteisėtus veiksmus bei kaltę dėl tokios situacijos atsiradimo, Atsakovas ir yra teismo įpareigotas apskaičiuoti žalą pagal nustatytus faktinius duomenis (o ne pagal Metodikoje nurodytus nustatyti duomenis) bei negali būti atleistas nuo šios pareigos vykdymo. Nes priešingu atveju susiklostytų situacija, kad Atsakovas apskritai pagal savo norus ir pageidavimus galėtų spręsti nesivadovaudamas teisės aktais, ar skaičiuoti žalą, ar jos neskaičiuoti, kada skaičiuoti ir neskaičiuoti, ir kiek paskaičiuoti, ar rašyti teisės aktus atitinkančius administracinius sprendimus žalos paskaičiavimo klausimais, ar tokių sprendimų nerašyti, nes nesinori. Tokiu atveju Atsakovas žinotų, kad neapskaičiavus žalos ir Pareiškėjui apskundus tokį jo sprendimą (aktą) teismui, jis visada galėtų tvirtinti, jog dėl bylinėjimosi laiko laukas pasikeitė ir neva nėra įmanoma apskaičiuoti žalos. Tokia situacija tik skatintų tolesnį pažeidimų darymą, skatintų tolesnį Atsakovo piktnaudžiavimą ir toliau stiprintų jo nebaudžiamumo jausmą. Skundžiamame 2017 m. gegužės 19 d. rašte Nr. 1 Atsakovas nurodė, kad „nėra pateikta jokių skaičiavimų rezultatų pagal Metodikoje nurodytą derliaus netekimo skaičiavimo metodą“. Čia visai neaišku, kas ir kokius skaičiavimų rezultatus turėjo pateikti Atsakovui? Jeigu čia turima omenyje, kad žalos apskaičiavimui Pareiškėjas ar kažkas kitas turėjo pateikti Atsakovui tam reikalingus dokumentus, tai pasakytina, kad į Pareiškėją ar jo atstovą Atsakovas su prašymu pateikti papildomus dokumentus (ar paskaičiavimus) nesikreipė. Duomenų, kad Atsakovas būtų kreipęsis į ką nors kitą dėl kažkokių skaičiavimų rezultatų jam pateikimo, tačiau Atsakovui pagal jo prašymą tų skaičiavimo rezultatų nebūtų pateikta, Pareiškėjas ir jo atstovas taip pat neturi. Todėl Pareiškėjas mano, kad ir šis skundžiamo rašto motyvas neatitinka LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų, konkrečiai – nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Skundžiamame 2017 m. gegužės 19 d. rašte Nr. 1 Atsakovas nurodė, kad „iš pateiktų faktinių duomenų yra matyti Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos išvada dėl pasėlio piktžolėtumo“. Dėl šios niekuo nepagrįstos Atsakovo išvados jau yra pasisakyta įsiteisėjusiame Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017. Toliau šiame 2017 m. vasario 8 d. teismo sprendime administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 nurodoma, kad „Nors skundžiamame akte ir stengtasi apibūdinti bendrą žemės ūkio pasėlio būklės įvertinimą vietoje, tačiau tikslūs duomenys pagal Metodikoje patvirtintus reikalavimus nebuvo nustatyti, nenurodytas ir teisinis pagrindas, kuriuo remiantis komisija nusprendė, kad laukas neatitinka agrotechninių reikalavimų. Nors jame ir teigiama, kad šernų išknisimo požymiai matyti, tačiau nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų plotą (ha) ir pakenkimo laipsnį procentais, nenurodyta ir akto apskundimo tvarka bei terminas“. Taigi šiuo atveju net teismui ir konstatavus Komisijos išvadų dėl pasėlio piktžolėtumo nepagrįstumą, net teismui panaikinus Komisijos 2015 m. spalio 19 aktą Nr. Ž11-13, kuriame buvo nurodytos šios nepagrįstos ir neįrodytos išvados, tačiau Atsakovas skundžiamame 2017 m. gegužės 19 d. rašte Nr. 1 vis tiek vis bando visiems primesti savo išgalvotas aplinkybes dėl pasėlio piktžolėtumo. Taigi ir ši Atsakovo išvada neatitinka LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų, konkrečiai – nėra pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad jo ūkis yra ekologinis, turi sertifikatą, negali tręšti.
Pareiškėjo atstovas advokatas A. P. teismo posėdyje nurodė, kad jei atsakovas privalėdamas vertinti neįvertino dėl savo paties kaltės, žala turi būti apskaičiuojama. Mano, kad buvo teismo įpareigojimas apskaičiuoti pagal faktinius duomenis. Atsakovas vertino savo nuotraukas.
Atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos atsiliepime (b. l. 60-63) nurodoma, kad 2017 m. vasario 8 d. Teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 panaikino Komisijos 2015 m. spalio 19 d. aktą Nr. Ž11-13, panaikino Administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 18 d. raštą Nr. R7-1061 bei įpareigojo Komisiją apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų (šernų) padarytą žalą pareiškėjo žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) 19,22 ha sklype Baltininkų km., Luokės sen., Telšių r., atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis. Taigi šiuo atveju svarbu įvertinti, kokie faktiniai duomenys buvo nustatyti, reikalingi žalai apskaičiuoti, įvertinant tai, kad žala apskaičiuojama pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Aplinkos ir Žemės ūkio 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486-359 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo" (toliau - Metodika) (Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 str. 2 d.). Atsakovas, įvertinęs visus Administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 nustatytus faktinius duomenis, konstatavo, jog nėra nustatytų duomenų, iš kurių būtų galima atlikti skaičiavimus dėl derliaus netekimo, pagal Metodikoje nurodytus skaičiavimo būdus, tačiau atsižvelgiant į Teismo ir antstolio įpareigojimą apskaičiavo žalą. Pažymėtina, kad skaičiavimai atlikti pagal Metodikos nuostatas, t. y. Komisija (Atsakovas), apskaičiuodama padarytos žalos žemės ūkio pasėliams dydį, turi nustatyti šias faktines aplinkybes: plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir žemės ūkio pasėlio pakenkimo intensyvumą, plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas žemės ūkio pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (7.1. punktas); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis (7.1. punktas). Svarbu pabrėžti, kad aukščiau privalomųjų elementų administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 nustatyta nebuvo. Teismas konstatavo, kad Metodikos 7.1 punkte yra aiškiai reglamentuojama, jog turi būti atliekami matavimai pažeistam plotui nustatyti. Be to, komisijos žalai apskaičiuoti pareigos surašant aktą numatytos ir patvirtintoje Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto formoje, t. y. komisija, vertindama medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, privalo nustatyti ir akte nurodyti šias aplinkybes: savivaldybės komisijos narių, dalyvavusių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūroje, pareiškėjo, medžioklės plotų naudotojo atstovo vardus, pavardes, bendrą plotą (ha), plotą (ha), kuriame nustatytas pažeidimas, pasėlių sunaikinimo procentą arba kiekį (ha), bendrą žemės ūkio pasėlio būklės įvertinimą vietoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Teismas pabrėžė, jog šios bylos atveju Komisija, pažeisdama būtiniausias procedūras, teisės aktų normas, netinkamai nustatė ir įformino faktines aplinkybes, todėl negalimas išsamus, objektyvus žalos įvertinimas ir jos apskaitymas (neapskaitymas) bei atlyginimas (neatlyginimas). Taigi iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, jog Teismas konstatavo, kad Komisija nenustatė ploto (ha), kuriame fiksuotinas pažeistas pasėlis, nenustatė pasėlio sunaikinimo procentų ir įpareigojo Komisiją apskaičiuoti žalą pagal Metodiką, kurioje yra aiškiai reglamentuojama, jog turi būti atliekami matavimai pažeistam plotui nustatyti, nes tai yra privalomieji kintamieji žalos apskaičiavimui. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos žalos apskaičiavimu (2017 m. gegužės 19 d. sprendimas), nurodo aplinkybes dėl 2014 m., 2015 m., 2016 m., gautinų derliaus kiekio skirtumo ir prašo šį skirtumą pripažinti kaip negautą derlių bei skirtumo dydį dauginti iš vidutinės rinkos kainos už toną. Šitoks Pareiškėjo reikalavimas yra visiškai nepagrįstas ir negali būti vykdytinas. Aukščiau yra aiškiai nurodyta, kaip pagal Metodiką yra apskaičiuojama žala. Atsakovas galimai tyčia ignoruoja Metodikoje nurodytus reikalavimus žalos apskaičiavimui ir teigia, kad Atsakovas gali vadovautis jo nurodytais netekto derliaus kiekiais. Pažymėtina, kad šitoks žalos apskaičiavimas būtų neteisėtas. Pirma, nėra ir administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 nebuvo nustatytas ir užfiksuotas pakenkto pasėlio plotas (Metodikos 7.1 punktas), antra, nėra ir administracinėje byloje Nr. eI-24-394/2017 nebuvo nustatytas pasėlio pakenkimo intensyvumas (Metodikos 7.2 punktas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nebuvo nustatyta, kas būtent padarė žalą Pareiškėjo žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) 19,22 ha sklype Baltininkų k., Luokės sen., Telšių r. Byloje buvo pateikta filmuota medžiaga, kurioje fiksuotos šernų veiklos žymės, tačiau nėra detalizuota, kokiame plote nustatytos šernų veiklos žymės. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas šiais atvejais, kai: žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus. Administracinėje byloje Nr. el-24-394/2017 nebuvo nustatyta, kokią pasėlio pakenkimo dalį (procentais) padarė šernai ir/ar kiti kanopiniai žvėrys, o kokią nekanopiniai gyvūnai, pvz. plėšrūnai (barsukai ir usūriniai šunys ypač mėgsta kukurūzus), paukščiai ir/ar nemedžiojamieji gyvūnai (pasėlių lauke buvo matyti karvių ar jaučių pėdsakai). Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus faktus matyti, jog Pareiškėjo reikalavimas Komisijai skaičiuoti žalą, nenustačius Metodikoje privalomų elementų, yra neteisėtas, o toks skaičiavimas pažeistų trečiojo asmens Luokės medžiotojų būrelio teises, t. y. būtų įpareigoti atlyginti žalą, kurios apskaičiavimas yra neteisėtas. Pažymėtina, kad 2017 m. birželio 18 d. Skunde Pareiškėjas nenurodė nei vieno juridinio argumento, kodėl Komisijos 2017 m. gegužės 19 d. sprendime nurodyti skaičiavimai yra neteisėti ir / ar neatitinka Metodikoje keliamų reikalavimų, todėl Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos atstovė V. L. teismo posėdyje nurodė, kad Komisija nepaskaičiavo nuostolių dėl to, kad neturėjo iš ko paskaičiuoti. Ten teikiamos yra tik grūdų kainos. Iš grūdų gaunamas silosas, į formules negali įrašyti. Žala padaryta tik ten, kur nėra kukurūzų. Rėmėsi tuo, kas matosi iš vaizdinės medžiagos.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas Luokės medžiotojų būrelio atstovui advokato padėjėjas L. S. teismo posėdyje nurodė, kad matuojamas ploto dydis, pažeidimo laipsnis, tų duomenų byloje nėra. Aplinkybių nustatyti žalai apskritai negalima. Šiuos duomenis turi apskaičiuoti komisija pagal esamą faktinę situaciją, bet ne praėjus dviem metams. Nereiktų gilintis į sprendimo vykdymą. Kuo neteisėtas administracinis aktas, skunde nenurodyta. Prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. A. atstovo advokato A. P. skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 2017 m. gegužės 19 d. priimto sprendimo Nr. 1 teisėtumo ir pagrįstumo.
Komisijos 2017 m. gegužės 19 d. sprendime Nr. 1 nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytų faktinių aplinkybių, kokiu laipsniu buvo pakenktas derlius lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis visame pasėlių lauke; nėra pateikta jokių skaičiavimų rezultatų pagal Metodikoje nurodytą derliaus netekimo skaičiavimo metodą. Taip pat skundžiamame akte nurodoma, kad iš pateiktų faktinių duomenų yra matyti Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos išvada dėl pasėlio piktžolėtumo; kitų nustatytų duomenų: dėl pasėlio užmirkimo, kenkėjų ir ligų išplitimo, žemės derlingumo ir (ar) kitų veiksnių nėra nustatyta. Komisijos 2017 m. gegužės 19 d. sprendime konstatuota, jog kadangi nėra nustatytų duomenų, iš kurių būtų galima atlikti skaičiavimus dėl derliaus netekimo pagal Metodikoje nurodytus skaičiavimo būdus, žalai apskaičiuoti neužtenka nustatytų faktinių duomenų.
Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką (toliau – Metodika) apskaičiuoja nuostolių skaičiavimo komisija, kurią sudaro atitinkamos savivaldybės administracijos direktorius. Pagal Metodikos nuostatas, Komisija, apskaičiuodama padarytos žalos žemės ūkio pasėliams dydį, turi nustatyti šias faktines aplinkybes: plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, pasėlio pakenkimo intensyvumą, derliaus netekimą, žalos piniginę išraišką, apsaugos priemonių – elektrinio piemens arba tvoros buvimą/nebuvimą žemės ūkio pasėlių, augančių miško apsuptyje, esančiame iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,2 ha sklype. Pagal Metodikos 4.1 punktą, plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, o pagal 4.2 punktą, pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimo dėl žalos atlyginimo turiniui taikytini ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos.
Pažymėtina, kad tokios žalos apskaičiavimas apima ne tik galutinį konkrečios aritmetinės išraiškos pateikimą administraciniame akte, bet ir aiškų, suprantamą nurodymą, kaip paskaičiuotas pasėlio pakenkimo intensyvumas, kaip skaičiuojama derliaus netekimo žala, taip pat aptarimą aplinkybių, paneigiančių teisę į žalos atlyginimą. Tvirtintina, jog tai sudėtinis žalos apskaičiavimo elementas. To elemento konstatavimas arba ne yra teisiškai reikšmingas, nes gali visiškai eliminuoti tokią teisę, arba patvirtinti teisę į žalos atlyginimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556 – 557/2009).
Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-238 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos sudarymo“ (Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr.eI-24-384/2017 b. l. 98) sudaryta komisija, kurios nariais paskirti Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja A. K., Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vyriausiojo specialistė V. L., Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūros vyriausiasis specialistas A. J.. Skundžiamame akte nurodoma, kad Komisija sudaryta Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. A1-396 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos sudarymo“ susideda iš V. L. – Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėjos (Komisijos pirmininkės), G. Ž. – Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vyriausios specialistės, A. J. - Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūros vyriausiojo specialisto.
Teismo posėdyje liudytojas A. J. nurodė, kad dirba Šiaulių regiono departamento aplinkos apsaugos Telšių rajono agentūroje vyr. specialistu, yra įtrauktas į Medžiojamųjų gyvūnų žalos padarymo komisiją. Nurodė, kad yra matęs laukų ir jam neatrodė, kad tai buvo padaryta laukinių gyvūnų. Praktiškai dvidešimt hektarų buvo išmindžiota, tik vienas kitas kukurūzas stovėjo. Jei tai būtų gamtos padaryta, būtų nulenkta viskas. Negalėjo nustatyti, kas išmindžiojo. Galimai buvo nutrypta. Nutrypė kažkoks gyvūnas. Galbūt karvės pabėgo ar jaučiai. Nežiūrėjo, ar yra arti fermos, nelabai toli yra ūkininkas. Jei tai būtų laukinių gyvūnų, neįsivaizduoja, kokia turėtų būti banda. Jei šernai pamato tokį lauką, ten tiesiog gyvena. Medžiotojai saugo. Jei šernas išeis į palaukę, bus sumedžiotas. Jei ne šernas, tai gali vaikščioti briedis; gali karvė, jautis nuniokoti. Tai tik svarstymai. Nežinojo per kokį laikotarpį ta žala padaryta. Gal ūkininkas laukė ir nesikreipė. Komisijoje dalyvauja medžioklės atstovas iš medžiotojų būrelio; jis pasakė, kad nesimatė šernų knisimo. Nematė laukinių gyvūnų pėdsakų, todėl žala nebuvo paskaičiuota. Duomenų, kad padarė naminiai gyvūnai, nėra. Teismas prašė, kad paskaičiuotų; Komisija neturi skaičių, todėl parašė nulį.
Teismo posėdyje liudytoja G. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad medžiagą žiūrėjo kartu su komisijos primininke, žiūrėjo nuotraukas. Kukurūzų lauką pažįsta, negali patikėti, kad tai geros agrarinės būklės kukurūzų laukas. Ji matė tik vaizdinę medžiagą ir nuotraukas. A. J. nesakė, kad tai medžiojami gyvūnai. Neįmanoma vertinti. Nesiėmė priemonių išsiaiškinti.
Teismo posėdyje liudytoja V. L. nurodė, kad tame lauke buvo ir matė didelį piktžolėtumą. Kad būtų kukurūzų laukas, negali pasakyti. Žala padaryta tik ten, kur nėra kukurūzų. Metodikoje nurodoma, kad ūkininkas turi naudoti visas apsaugos priemones. Jis apsaugos nedarė. Rėmėsi tuo, kas matosi iš vaizdinės medžiagos.
Teisėjų kolegija pažymi, jog iš esmės pareiškėjo keliami klausimai – atitinkamo ploto vertinimui pasirinkimas, jo matavimai, žemės ūkio pasėlių (kukurūzų) derliaus pakenkimo laipsnio / priežasties nustatymas – reikalauja specialių žinių (tokios pozicijos buvo laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 lapkričio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2196-502/2015). Kaip matyti, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-238 ir 2017 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. A1-396 sudarant Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisiją jos nariais buvo paskirti savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėjas, specialistai bei Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūros vyriausiasis specialistas. Taigi, darytina išvada, jog Komisija sudaryta iš atitinkamą kompetenciją, taip pat ir specialias žinias turinčių narių. Byloje nėra ginčo, kad Komisija apžiūrą atliko vietoje, dalyvaujant pareiškėjui.
Pareiškėjui, Nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą teisme ginčijančiam asmeniui, tenka procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo skundo teiginius apie Komisijos priimto sprendimo faktinį nepagrįstumą bei neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje dalyje Nr. A492 – 2251/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje dalyje Nr. A492 – 2456/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje dalyje Nr. A662 – 1126/2014).
Pareiškėjas pateikė rašytinių įrodymų, susijusių su savo vykdoma ūkine (ekologinio ūkio) veikla, visetą, taip pat ginčui aktualiame žemės sklype filmuotą medžiagą (Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI-24-394/2017 b. l. 117). Kartu pastebėtina, kad pareiškėjo (jo atstovo) argumentai dėl žalos žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) priežasčių nustatymo (netinkamo nustatymo / nenustatymo) specialiosiomis žiniomis (eksperto / specialisto išvadomis) negrindžiami.
Kita vertus, nei iš skundžiamo akto turinio, nei iš liudytojų (Komisijos narių) paaiškinimų teismo posėdyje negalima nustatyti, kokias specialias žinias taikant buvo padarytos išvados, kad žalą žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) padarė ne šernai / ne medžiojamieji kanopiniai žvėrys, kuo grindžiami argumentai, kad 20 ha galėjo ištrypti naminiai gyvuliai / kad kukurūzų laukas nebuvo geros agrarinės būklės. Taip pat pažymėtina, kad iš skundžiamo akto negalima matyti, kokie pareiškėjo pateiktos vaizdinės (filmuotos) medžiagos aspektai Komisijos specialistų buvo vertinami.
Taigi siekdami pasinaudoti įstatymų jiems garantuojama teise gauti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą, žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkai privalo veikti aktyviai, nešališka bei objektyvi turi būti ir nuostolių skaičiavimo komisija, surašydama individualų administracinį aktą taip, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų įmanoma identifikuoti žalos atsiradimo priežastis, laikotarpį, dydį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje dalyje Nr. A-1196-502/2015).
Teisėjų kolegijos įvertinimu, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra visų pirma kilęs ginčas dėl paties žalos padarymo fakto, o ne tik dėl galimai padarytos žalos apskaičiavimo, į tai, kad Aktas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą Aktą.
Kolegija sutinka su pareiškėjo atstovo argumentu, kad ginčijamame akte turėjo būti nurodyti jo apskundimo terminai ir tvarka (Medžioklės įstatymo 18 str. 6 d.), tačiau šis pažeidimas nėra susijęs su pareiškėjo subjektinių teisių esminiu pažeidimu. Apskundimo terminų ir tvarkos neišaiškinimas galėtų būtų svarbi aplinkybė, jei tektų spręsti klausimą ar asmuo nepraleido nustatytų terminų kreiptis į teismą teisminės gynybos, ar šiuos terminus praleido dėl svarbių priežasčių ir pan. Kadangi byloje tokio pobūdžio problemų nėra kilę, todėl nėra pagrindo teigti ir apie esminį pareiškėjo subjektinių teisių suvaržymą, ginčijamame akte nenurodžius aptariamos informacijos. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1744/2012).
Atsižvelgiant į šias nuostatas, bei į tai, kad konstatuota, jog skundžiamas aktas yra neteisėtas, todėl, naikintinas, tenkintinas ir pareiškėjo atstovo prašymas įpareigoti Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisiją apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų (šernų) padarytą žalą pareiškėjo žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) 19,22 ha sklype Baltininkų km., Luokės sen., Telšių r. atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis.
Pažymėtina, kad žalos apskaičiavimas, priskirtas nuostolių skaičiavimo komisijai pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, interpretuotinas plačiąja prasme, kaip apimantis aplinkybes, susijusias su teise į žalos atlyginimą arba žalos atlyginimo paneigimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556 – 557/2009).
Konstatavus, jog ginčijamas aktas yra naikintinas aukščiau nurodytais pagrindais bei remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), kiti bylos šalių argumentai, kuriais grindžiamas skundžiamo akto neteisėtumas ir nepagrįstumas, nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Pareiškėjo atstovas skunde priteisti iš atsakovo turėtas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad teismui yra pateikti tik rašytiniai įrodymai, patvirtinantys išlaidas už žyminio mokesčio sumokėjimą (b. l. 43). Pareiškėjo atstovas advokatas A. P. ir advokato padėjėja L. A. su pareiškėju yra sudariusi teisinių paslaugų sutartį dėl procesinių dokumentų surašymo, atstovavimo administracinėje byloje (b. l. 42). A. A. Proškin atstovavo pareiškėjui teismo posėdžiuose ir nepateikė jokių kitų rašytinių įrodymų, pavirtinančių išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą atstovaujant teisme. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Remiantis koncentruotumo, ekonomiškumo principais, atsižvelgiant į tai, kad nepateikta rašytinių įrodymų, pavirtinančių išlaidas už skundo parengimą ir suteiktą teisinę pagalbą atstovaujant teisme, pareiškėjo atstovo prašymas dėl patirtų išlaidų nenagrinėtinas šioje proceso stadijoje.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia: