- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-08
- Bylos Nr.
- eI-24-394/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01514-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė (pran.), Laisvutė Kartanaitė, Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Telšių rajono savivaldybės administracijos, Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų
- Trečiasis asmuo
- Luokės medžiotojų
- Advokatai
- Laurynas Samoška, Andrejus Proškinas
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Arvydo Martinavičiaus,
nedalyvaujant atsakovų Telšių rajono savivaldybės administracijos ir Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos atstovams,
dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Luokės medžiotojų būrelio atstovui advokato padėjėjui Laurynui Samoškai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. patikslintus skundus atsakovams Telšių rajono savivaldybės administracijai ir Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų; trečiasis suinteresuotas asmuo – Luokės medžiotojų būrelis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. A., atstovaujamas advokato Andrejaus Proškino, kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 2015 m. spalio 19 d. aktą Nr. Ž11-13; 2) panaikinti atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. R7-1061; 3) įpareigoti atsakovą Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisiją apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų (šernų) padarytą žalą pareiškėjo žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) 19,22 ha sklype (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas bei jo atstovas advokatas Andrejus Proškinas patikslintuose skunduose ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2016 m. gegužės 18 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius pateikė atsakymą sprendime Nr. R7-1061 remdamasis 2015 m. spalio 19 d. komisijos aktu, kuris yra negaliojantis, nes komisijos sudėtis neteisėta, be to, neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų, taip pat neatitinka metodikos reikalavimų, skundžiamame 2015 m. spalio 19 d. akte Nr. Ž11-13 nėra užfiksuota akivaizdžių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pakankamos priimti tokio pobūdžio aktą: plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų; pasėlio pakenkimo intensyvumas; derliaus netekimas; žalos piniginė išraiška; žalą patyrę bei ją turintys atlyginti subjektai. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2015 m. spalio mėn. pradžioje, atvykęs į savo nuosavybės teise valdomą kukurūzų lauką, susidedantį iš dviejų žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (šie priklauso trečiojo suinteresuoto asmens Luokės medžiotojų būrelio medžioklės plotams), pastebėjo, kad kukurūzų laukas yra neatpažįstamai suniokotas: pasėlių stiebai pasvirę, išdraskytos kukurūzų burbuolės, iškapstyta žemė, vietomis suversti žemių kalnai, pilna kanopinių gyvūnų (šernų) pėdsakų. Vaizdas buvo toks, kad įvertinti, kieno čia darbas, nebūtų reikėję jokios specialisto išvados, padariniai buvo akivaizdūs. Šernai, kurių medžioti nėra uždrausta ištisus metus, pareiškėjui padarė labai daug žalos, visa tai patvirtina byloje esančios 2014 m., 2015 m. augalininkystės derliaus (ir/ar pirktos produkcijos) gavimo, sunaudojimo ir realizacijos pažymos, o taip pat vaizdo įrašas, kuris buvo pateiktas teismui papildomai. Atsižvelgiant į minėtų pažymų duomenis, 2014 m. kukurūzų siloso derlius buvo 400 tonų 12,53 ha sklype, o 2015 m. tik 112 tonų 19,22 ha sklype. Pareiškėjo 2016 m. birželio 2 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiška ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. materialinių vertybių užpajamavimo aktas patvirtina, kad 2016 metais pareiškėjo kukurūzų siloso derlius buvo 400 tonų, kukurūzų siloso derlius yra geras. Pareiškėjas, pastebėjęs, kad jo sklypas yra nuniokotas, 2015 m. spalio 13 d. su prašymu kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administraciją dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo, sunaikinus kukurūzų pasėlius minėtame sklype. 2015 m. spalio 19 d. pareiškėjas gavo atsakymą iš Telšių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos (toliau – Komisija) – skundžiamą aktą, kuriame nustatyta, kad kukurūzų laukas yra miško apsuptyje, neatitinka agrotechninių reikalavimų, apaugęs piktžolėmis, iš jų matosi vienas kitas kukurūzų stiebas, šernų išknisimo požymiai matyti tik ten, kur nėra kukurūzų, esant tokioms aplinkybėms nurodė sklypo savininkui kreiptis į Luokės medžiotojų būrelį. 2015 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas išsiuntė trečiajam suinteresuotam asmeniui pretenziją Nr. S289-15 dėl 12 121 Eur žalos atlyginimo, kurioje nurodė visas aplinkybes bei pažymėjo, kad jeigu žala nebus atlyginta geranoriškai, jis kreipsis į teismą. 2015 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas gavo atsakymą iš trečiojo suinteresuoto asmens, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas nesilaiko jokių agrotechninių reikalavimų, nenaikino piktžolių mechaniniu būdu ir pan., todėl nesutiko su reiškiama pretenzija. 2015 m. lapkričio 27 d. pareiškėjas su skundu Nr. S311-15 papildomai kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorių „Dėl 2015 m. spalio 19 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos akto Nr. Ž11-13 panaikinimo”. 2015 m. gruodžio 23 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės administracija nėra ikiteisminė institucija šių skundų nagrinėjimui, bei atkreipė dėmesį, kad komisija, apžiūrėjusi sklypą, medžiojamų gyvūnų (šernų) padarytos žalos 20 ha kukurūzų lauke nenustatė ir nuostolių neskaičiavo. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius nenagrinėjo klausimo dėl Komisijos sudėties teisėtumo, nors 2015 m. lapkričio 27 d. skunde buvo iškeltas toks klausimas. 2016 m. balandžio 27 d. pareiškėjas kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administraciją su prašymu dėl medžiojamųjų gyvūnų (šernų) padarytos žalos dydžio žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) (duomenys neskelbtini) apskaičiavimo Nr. 91-16. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius skundžiamame 2016 m. gegužės 18 d. sprendime Nr. R7-1061 nurodė, kad medžiojamų gyvūnų (šernų) padarytos žalos 19,22 ha lauke nenustatė, nuostolių neskaičiavo ir neskaičiuos. Nepaisant to, kad pareiškėjo 2016 m. balandžio 27 d. prašyme buvo nurodyta ir daugiau faktinių aplinkybių, tačiau atsakovas ignoravo eilę iškeltų klausimų, nepaaiškino, kodėl nebuvo skaičiuojama žala, nepasisakė dėl neteisėtos komisijos sudėties ir pan. Atsakovas skundžiamame 2016 m. gegužės 18 d. sprendime Nr. R7-1061 išvadas padarė neatsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes, pateiktus tiesioginius įrodymus ir akivaizdžiai ignoruodamas Telšių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos atliktus neteisėtus veiksmus bei 2015 m. spalio 19 d. akte Nr. Ž11-13 padarytas klaidas. Nors pastarajame akte nurodyta, kad dalyvavo visa komisija, tačiau šie duomenys klaidingi, nes komisijos narys A. J. apžiūroje nedalyvavo. Komisijos argumentai, kad kukurūzų laukas yra miško apsuptyje, neatitinka agrotechninių reikalavimų, apaugęs piktžolėmis, yra neteisingi, nes pareiškėjo ūkis yra ekologinis, tai patvirtina byloje esantys dokumentai. Remiantis Europos Sąjungos Komisijos reglamentu (EB) Nr. 889/2008, patvirtintu 2008 m. rugsėjo 5 d., dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo, taip pat Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, piktžolių negalima naikinti naudojant sintetinius pesticidus, taikomas tik vienintelis mechaninis naikinimo būdas. Šiuo atveju kukurūzai buvo pasėti 19,22 ha sklype, tai didžiulis plotas, todėl yra pateisinama ir suprantama, kodėl nebuvo visiškai išnaikintos piktžolės, nes neįmanoma to padaryti mechaniniu būdu. Ūkininko prioritetas buvo minėtų taisyklių, reglamentuojančių ekologiniam ūkiui keliamus kriterijus, laikymasis. Net ir esant sklypo pakraštyje vienai kitai piktžolei, komisija neturėjo vertinti, kad kukurūzų laukas neva visiškai neatitinka agrotechninių reikalavimų ir žala negali būti skaičiuojama. Pareiškėjui VšĮ „Ekoagros“ (kurios pagrindinė veikla yra ekologinės gamybos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimas bei kontrolė) 2015 m. spalio 5 d. buvo išdavusi patvirtinamąjį dokumentą (sertifikatą) Nr. SER-T-15-02109, kurio 8 grafoje nurodyta, kad dokumentas išduotas remiantis Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalimi ir Reglamentu Nr. 889/2008, duomenis pateikęs ūkio subjektas laikosi nurodytuose reglamentuose išdėstytų reikalavimų. Sertifikatas patvirtina, kad pareiškėjo ūkis atitinka ekologiniam ūkiui keliamus reikalavimus. Komisija neatsižvelgė į tai, kad ūkininko ūkis ekologinis ir piktžolės išdygusios buvo tik sklypo pakraščiuose, bet ne visame 19,22 ha sklype. Komisijos narės A. K. ir V. L. apžiūrėjo tik mažą sklypo dalį, o į tas vietas, kur buvo akivaizdūs šernų padaryti pažeidimai, iškapstyta žemė, šernų išvartyti kukurūzų stiebai, nekreipė dėmesio. Be to, skundžiamame 2015 m. spalio 19 d. akte Nr. Ž11-13 nurodytas komisijos narys A. J. (ŠRAAD Telšių rajono AAA vyriausiasis specialistas) sklypo apžiūroje 2015 m. spalio 19 d. nedalyvavo. Skundžiamame 2015 m. spalio 19 d. akte nenurodyta akto apskundimo tvarka ir terminas. Komisija žalą privalėjo įvertinti remiantis Metodikos II skyriuje „Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimas“ įtvirtintomis nuostatomis, todėl Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimą dėl pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo, privalo jame įvardinti Metodikos 4, 5 ir 7 punktuose nurodytus rodiklius bei aptarti 6, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas aplinkybes. Tačiau 2015 m. spalio 19 d. komisijos akte Nr. Ž11-13 tai nebuvo nurodyta ir įtvirtinta. Žalos dydis apskritai nebuvo skaičiuojamas, skundžiamame 2015 m. spalio 19 d. akte nėra nurodytas bendras sklypo plotas, nekalbant jau apie reikalavimus nurodyti plotą, kuriame nustatytas pažeidimas, pakenkimo ar derliaus netekimo procentą, žalos piniginę išraišką, žalą patyrusius ir ją turinčius atlyginti subjektus. Trečiasis suinteresuotas asmuo Luokės medžiotojų būrelis teigia, kad Metodikos II skyriaus 14 dalyje nurodyta, jog žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį, tačiau pareiškėjo sklypas nėra iki 3 ha, todėl jam nėra taikomas reikalavimas saugoti sklypą elektriniu piemeniu arba aptverti sklypą tvora. Komisija nenustatinėjo žalos ir neskaičiavo patirtų nuostolių, nepaisant akivaizdžių pareiškėjo patirtų nuostolių, tik todėl, kad yra asmenų, kurie tiesiogiai suinteresuoti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Luokės medžiotojų būrelis atsiliepimuose bei jo atstovas teismo posėdžio metu su pareikštais patikslintais skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš 2015 m. spalio 19 d. komisijos akto Nr. Ž11-13 matyti, kad komisija įvertino žemės ūkio pasėlį ir nustatė bei konstatavo aplinkybes, kurios šalina medžiotojų būrelio atsakomybę dėl žalos atlyginimo. Komisija sprendime aiškiai nurodė motyvus ir priežastis bei aplinkybes, kodėl žalos negalima apskaičiuoti. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos finansinės išraiškos apskaičiavimą bei pasėlių apsaugojimo priemones nuo laukinių gyvūnų daromos žalos, kurių turi imtis žemės ūkio pasėlių savininkas, detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika), kurios II skyriaus 14 dalyje nurodyta, kad žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Pagal Metodikos 7.2 punktą, pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinus, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Todėl šiuo metu 2015 m. tariamai padarytos žalos apskaičiuoti nėra įmanoma, pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų (šernų) padarytą žalą pareiškėjo žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) yra visiškai nepagrįstas ir niekinis. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų taikęs bet kokius piktžolių naikinimo būdus. Iš byloje esančių nuotraukų ir iš vaizdo medžiagos matyti, kad tariamų kukurūzų laukas yra vientisas žolynas, piktžolynas, šernų pėdsakai užfiksuoti vos keliose vietose, kur pasėlis išvis nebuvo sudygęs. Komisijos kompetencija yra nustatyti būtent laukinių gyvūnų padarytą žalą, tačiau piktžolėmis apaugusiame lauke nebuvo matyti jokios laukinių gyvūnų padarytos žalos. Pareiškėjas akcentuoja vaizdo medžiagoje užfiksuotus šernų pėdsakus ir išknisimo žymes, tačiau būtent iš šios medžiagos matyti, kad kukurūzų stiebų šernai nesunaikino. Pareiškėjas prašo panaikinti individualų administracinį teisės aktą, iš esmės įrodinėdamas žalą ir nuostolius, bet ne skundžiamo akto tariamo neteisėtumo pagrindą. Be to, pareiškėjas, prašydamas panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. R7-1061, nepateikia jokių įrodymų dėl šio sprendimo neteisėtumo. Skundžiamas sprendimas yra išimtinai informacinio pobūdžio, nesukuriantis teisių ir/ar pareigų, pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kokią įtaką jo teisėms ir pareigoms turi šis sprendimas. Be to, pareiškėjui visas pretenzijas ir/ar procesinius dokumentus ruošė profesionalūs teisininkai – advokatai ir/ar advokato padėjėjai, todėl pareiškėjo teiginiai, jog jie nežinojo individualaus administracinio teisės akto apskundimo tvarkos, yra abejotini ir vertintini kritiškai. Pareiškėjas nenurodė jokių Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 2015 m. spalio 19 d. akto neteisėtumo įrodymų, išskyrus nepagrįstus teiginius ir bandymus įrodyti gerą kukurūzų pasėlio kokybę ir nepagrįstas interpretacijas dėl komisijos narių interesų konfliktų. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad pareiškėjas į komisiją kreipėsi jau po medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams metodikoje nurodyto termino, iki kada kukurūzai turi būti nuimti, pasibaigimo. Po to žala neskaičiuojama arba neatlyginama. Pareiškėjas kvestionuoja akto turinį, nurodo, kad lauką apžiūrėjo du komisijos nariai, vienas apžiūrėjo vėliau, o ne trys vienu metu. Tačiau ši aplinkybė nėra reglamentuota. Nėra įrodyta, kad kukurūzams pakenkė ar juos suniokojo šernai, tuo labiau, iš medžiagos matyti, kad kukurūzai buvo nudžiūvę.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo patikslinti skundai tenkintini.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 2015 m. spalio 19 d. akto Nr. Ž11-13 bei Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 18 d. rašto Nr. R7-1061 teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas (toliau – ir Medžioklės įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), nustatantis laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklypuose, miškuose, kuriuose nėra uždrausta medžioti, atvejus ir tvarką, taip pat atsakingų subjektų ratą, bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (toliau – ir Metodika, redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d.), detalizuojanti Medžioklės įstatyme nustatytus su žalos atlyginimu susijusius klausimus, t. y. žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo, piniginės išraiškos apskaičiavimą bei pasėlių, miškų apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi vykdyti žemės ūkio pasėlių, miškų savininkas, taip pat formules ir ekonominius rodiklius, kuriais remiantis apskaičiuojama laukinių gyvūnų pasėliams padaryta žala, atvejus, kada medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala mažinama ar visiškai neapskaitoma ir neatlyginama.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjas ūkininkas A. A., kuriam nuosavybės teise priklauso 12,5833 ha (pagal žemės ūkio naudmenų plotą) žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei 14,7000 ha (pagal žemės ūkio naudmenų plotą) žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 13 d. kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administraciją su prašymu kompensuoti šernų padarytą žalą 20 ha kukurūzų plote, nurodydamas, jog sunaikinta apie 30 proc. kukurūzų. Skundžiamame 2015 m. spalio 19 d. akte Nr. Ž11-13 užfiksuota, jog komisija, susidedanti iš komisijos pirmininkės A. K., V. L., A. J., dalyvaujant „Luokės“ medžiotojų būrelio pirmininkui V. S., pažeistų plotų savininkui A. A., 2015 m. spalio 19 d. apžiūrėjo kukurūzų lauką, esantį (duomenys neskelbtini), įvertino, kad kukurūzų laukas neatitinka agrotechninių reikalavimų ir nėra galimybių nustatyti, kad kukurūzų laukui padaryta žala būtent dėl laukinių gyvūnų, todėl nusprendė neskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos kukurūzų laukui bei pasiūlė savininkui kreiptis į Telšių apskrities „Luokės“ medžiotojų klubą dėl medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonių naudojimo. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 10 d. pretenzija kreipėsi į Luokės medžiotojų būrelį, prašydamas atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą 12 121 Eur žalą. Luokės medžiotojų būrelis 2015 m. lapkričio 16 d. rašte nurodė, jog nesutinka su pretenzijos motyvais bei pritaria komisijos sprendimui, nurodydamas, kad į medžiotojų būrelio „Luokė“ medžioklės plotų vienetą yra įtrauktas ūkininko valdomas 19,22 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), dėl sklype buvusių tankiai apaugusių piktžolių ir retai išaugusių stiebų su nesubrendusiomis burbuolėmis akivaizdu, kad ūkininkas nesilaikė agrotechninių reikalavimų (t. y., nenaikino piktžolių mechaniniu ir (ar) kitokiu leistinu būdu), pasėlis faktiškai buvo apleistas, be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad žalą padarė šernai, tokių įrodymų nenustatė ir komisija, pavieniai šernų pėdsakai ar rausimo žymės ant dirvos negali savaime būti traktuojama kaip žala, todėl žala, kurią būtų padarę medžiojamieji gyvūnai, nenustatyta. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 27 d. prašymu kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisiją su prašymu panaikinti 2015 m. spalio 19 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos aktą Nr. Ž11-13 bei įpareigoti komisiją priimti naują sprendimą objektyviai atsižvelgiant į visas aplinkybes ir įrodymus. Telšių rajono savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjo 2016 m. balandžio 27 d. prašymą, skundžiamame 2016 m. gegužės 18 d. rašte Nr. R7-1061 nurodė, kad komisija pagal gautą 2015 m. spalio 13 d. A. A. prašymą apžiūrėjo kukurūzų lauką, esantį (duomenys neskelbtini), bet medžiojamųjų gyvūnų (šernų) padarytos žalos 19,22 ha lauke nenustatė, nuostolių neskaičiavo ir neskaičiuos.
Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu 2015 m. spalio 19 d. Nuostolių skaičiavimo komisijos aktu, teigia jog Komisija, surašydama skundžiamą aktą, nesivadovavo Metodikos II skyriuje „Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimas“ įtvirtintomis nuostatomis, neįvertino Metodikos 4, 5 ir 7 punktuose nurodytų rodiklių, neaptarė 6, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytų aplinkybių, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, keliamų individualaus akto turiniui, skundžiamas sprendimas taip pat neatitinka ne tik Medžioklės įstatymo, Metodikos nuostatų, bet ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, keliamų individualaus akto turiniui.
Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).
Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams apibrėžta kaip žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, kultūrinėms pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami (Metodikos 6.1. punktas). Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą <...> medžioklės plotų naudotojas privalo atlyginti, kai žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus <...>. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalis).
Pagal Metodikos nuostatas, Komisija, apskaičiuodama padarytos žalos žemės ūkio pasėliams dydį, turi nustatyti šias faktines aplinkybes: plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumą, plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (7.1. punktas); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis (7.1. punktas). Vadovaujantis Metodikos 9 punktu, pasėliams, kuriems žala padaroma dėl to, kad derlius vėluojamas nuimti laiku (nagrinėjamu atveju kukurūzams – po lapkričio 1 d. (auginamiems grūdams – po lapkričio 30 d.), vidutinis derlingumas proporcingai mažinamas, atsižvelgiant į derliaus praradimą ir kokybės prastėjimą dėl vėlavimo jį nuimti, arba žala visiškai neapskaitoma ir neatlyginama, jeigu pasėliai sunyko dėl gamtinių veiksnių arba vėliau juos sunaikino medžiojamieji gyvūnai dėl to, kad derlius nebuvo nuimtas. Pagal Metodikos 11 punktą, jeigu vienmečiai iš rudens pasėti pasėliai pakenkiami ir žalos įvertinimas atliekamas iki pavasarinių darbų pradžios arba vertinant žalą nustatoma, kad visiškai sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai gali būti įveisti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais ūkiniais metais, apskaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos, padarytos sunaikintiems pasėliams įveisti. Visiškai sunaikintais pasėliais laikomi tokie, kai pasėlio plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 procentų. Žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Vadovaujantis Metodikos 2 punktu, vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, surašomas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas, kurio forma patvirtinta Metodikos 1 priede.
Sprendžiant dėl pareiškėjo skundžiamų atsakovų priimtų akto bei sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, analizuotini šiuose teisės aktuose keliami privalomieji reikalavimai žemės sklypo savininkui, komisijos žalai apskaičiuoti pareigos, žalos dydžio nustatymo kriterijai, jų taikymo aspektai.
Įvertinus Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 2015 m. spalio 19 d. aktą Nr. Ž11-13, matyti, kad aktas neatitinka nei Metodikoje nustatytų reikalavimų Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto turiniui bei formai, kuri patvirtinta Metodikos 1 priede, nei Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, keliamų individualaus administracinio akto turiniui. Akte užfiksuota, jog komisija, susidedanti iš komisijos pirmininkės A. K., V. L., A. J., dalyvaujant „Luokės“ medžiotojų būrelio pirmininkui V. S., pažeistų plotų savininkui A. A., 2015 m. spalio 19 d. apžiūrėjo kukurūzų lauką, esantį (duomenys neskelbtini), įvertino, kad kukurūzų laukas yra miško apsuptyje, kukurūzų laukas neatitinka agrotechninių reikalavimų, apaugęs piktžolėmis, iš jų matosi vienas kitas kukurūzų stiebas, šernų išknisimo požymiai matyti tik ten, kur nėra kukurūzų, dalis kukurūzo stiebų su piktžolėmis išgulę, bet nenustatyta, dėl ko; komisija vieningai nusprendė medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos kukurūzo laukui neskaičiuoti, nes kukurūzai neatitinka agrotechninių reikalavimų ir nėra galimybių nustatyti, kad kukurūzų laukui padaryta žala būtent dėl laukinių gyvūnų.
Kaip minėta, Metodikos 7 punktas nustato, jog žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas: plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (7.1 punktas); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (7.2 punktas). Taigi, Metodikos 7.1 punkte yra aiškiai reglamentuojama, jog turi būti atliekami matavimai pažeistam plotui nustatyti. Be to, komisijos žalai apskaičiuoti pareigos surašant aktą numatytos ir patvirtintoje Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto formoje, t. y. komisija, vertindama medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, privalo nustatyti ir akte nurodyti šias aplinkybes: savivaldybės komisijos narių, dalyvavusių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūroje, pareiškėjo, medžioklės plotų naudotojo atstovo vardus, pavardes, bendrą plotą (ha), plotą (ha), kuriame nustatytas pažeidimas, pasėlių sunaikinimo procentą arba kiekį (ha), bendrą žemės ūkio pasėlio būklės įvertinimą vietoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad apžiūros akte nėra visų privalomų rekvizitų, nors iš atsakovų pateiktų atsiliepimų matyti, kad komisija vertina medžiojamų gyvūnų padarytą žalą, vadovaudamasi Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika, Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 4, 5, 7 punktuose nurodytais rodikliais, atlikusi apžiūrą aptaria 6, 8, 9, 10 punktuose nurodytas aplinkybes. Taip pat pareiškėjo nurodytos aplinkybės, liudytojo paaiškinimai teismo posėdžio metu bei atsakovų atsiliepimuose nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros pareiškėjo sklypuose 2015 m. spalio 19 d. metu nedalyvavo akte nurodytas ir pasirašęs vienas iš komisijos narių – A. J.. Atsakovai šių aplinkybių neneigia, pateiktuose atsiliepimuose pripažindami, jog apžiūroje tą dieną dalyvavo dvi komisijos narės, o A. J. buvo nuvykęs į kukurūzų lauką tik kitą dieną.
Komisija sprendimą pareiškėjui neskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ir jos neatlyginti motyvavo tuo, kad kukurūzų laukas neatitinka agrotechninių reikalavimų – yra apaugęs piktžolėmis. Atsakovai atsiliepimuose bei trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad apžiūros metu buvo akivaizdžiai matyti, jog pareiškėjo laukas neatitinka 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančio reglamento (EEB) Nr. 2092/91 (OL 2007 L 189, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 967 (OL 2008 L 264, p. 1), ir 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (OL 2008 L 250, p. 1), nuostatų. Pareiškėjas, ginčydamas minėto akto teiginius apie kukurūzų lauko neatitikimą agrotechniniams reikalavimams, remiasi į bylą pateiktu 2015 m. spalio 5 d. patvirtinamuoju dokumentu, skirtu ūkio subjektui pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalį, kuriame užfiksuota, jog A. A. augalininkystės produktai ekologiški (laikotarpiu nuo 2015-10-05 iki 2016-12-31), duomenis pateikęs ūkio subjektas laikosi Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalyje bei Reglamente Nr. 889/2008 nustatytų reikalavimų. Šie pareiškėjo teiginiai nepaneigti ginčijamame akte užfiksuota informacija ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas tvirtina, kad sertifikatas neįrodo, jog pareiškėjas laikėsi agrotechninių reikalavimų, sklype nebuvo piktžolių, o kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo vykdytą piktžolių naikinimą lauke, nepateikė. Tačiau tokie teiginiai nepagrįstai perkelia įrodinėjimo naštą pareiškėjui, nors Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Taigi, remiantis Medžioklės įstatymo ir Metodikos nuostatomis būtent sudarytai nuostolių skaičiavimo komisijai tenka pareiga išmatuoti tinkamai pažeidimų plotą ir apskaičiuoti žalą. Kita vertus, administracinėje byloje nesurinkta duomenų, kad tam tikros atitinkamų agrotechninių reikalavimų nesilaikymo priežastys apsunkino komisijai galimybę nustatyti žalą ar lėmė jos atsiradimą. Taigi komisija neturėjo pagrindo akte nurodytų aplinkybių laikyti šalinančiomis žalos atlyginimą. Taip pat nenustatyta jokių objektyvių nuo Komisijos narių nepriklausiusių svarbių aplinkybių, dėl ko nebuvo atliekami visi privalomi apžiūros procedūrai būtini veiksmai, kurių pagrindu priimami galutiniai aktai dėl žalos vertinimo, skaičiavimo, pagrįstumo, pareiškėjo veiksmų vertinimo prižiūrint pasėlius ir kt. faktorių, tiesiogiai įtakojančių asmens, prašančio atlyginti žalą, prašymo tenkinimą (netenkinimą). Šiuo atveju Komisijos veiksmų (neveikimo požymių) visetas, pasirinktas elgesio modelis atliekant apžiūrą laikytini subjektyviomis aplinkybėmis, lėmusiomis netinkamą 2015 m. spalio 19 d. apžiūros akto parengimą. Nurodytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūra atlikta nesilaikant Metodikos 7.1 punkto nustatytų reikalavimų.
Pažymėtina ir tai, kad Komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, veikla yra reglamentuota įstatymų ir kitų teisės aktų, skirtų įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti priimant administracinius sprendimus, tai reiškia, kad Komisija yra viešojo administravimo subjektas (savivaldybės institucija), atliekantis viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 ir 4 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą. Tokio sprendimo turiniui taikytini ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 d.). Tai reiškia, jog komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia minėtas viešojo administravimo subjektas, akto surašymo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos apskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad išvardyti reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, o taip pat teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylą, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo aplinkybes ir jos apskaičiavimo teisinį pagrindą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu, todėl privalo atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas (2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014). Nors skundžiamame akte ir stengtasi apibūdinti bendrą žemės ūkio pasėlio būklės įvertinimą vietoje, tačiau tikslūs duomenys pagal Metodikoje patvirtintus reikalavimus nebuvo nustatyti, nenurodytas ir teisinis pagrindas, kuriuo remiantis komisija nusprendė, kad laukas neatitinka agrotechninių reikalavimų. Nors jame ir teigiama, kad šernų išknisimo požymiai matyti, tačiau nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų plotą (ha) ir pakenkimo laipsnį procentais, nenurodyta ir akto apskundimo tvarka bei terminas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog Komisija nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurias nustatyti ją įpareigoja specialiosios teisės normos – Medžioklės įstatymas ir Metodika, tinkamai nefiksavo ir motyvuotai neįvertino apžiūros vietoje surinktų faktinių duomenų, ir, priimdama skundžiamą aktą, nesilaikė tiek medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktui, tiek individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, turėjusių užtikrinti objektyvų aplinkybių vertinimą ir teisės aktų priėmimą.
Be to, pareiškėjas patikslintais skundais ginčija ir Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 18 d. raštą Nr. R7-1061, argumentuodamas, kad raštas neatitinka ne tik Medžioklės įstatymo, Metodikos nuostatų, bet ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, keliamų individualaus akto turiniui.
Iš ginčijamo rašto turinio matyti, kad savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjo prašymą, apsiribojo tik konstatavimu, kad komisija pagal gautą 2015 m. spalio 13 d. A. A. prašymą apžiūrėjo kukurūzų lauką, esantį (duomenys neskelbtini), bet medžiojamųjų gyvūnų (šernų) padarytos žalos 19,22 ha lauke nenustatė, nuostolių neskaičiavo ir neskaičiuos, išaiškindama pareiškėjui teisę raštą skųsti Šiaulių apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas 2016 m. gegužės 18 d. raštas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir faktais, yra nemotyvuotas, jame nėra faktinio pagrindimo, nenurodyta, kokiomis teisės normomis (teisės aktais) remtasi, priimant sprendimą, darytina išvada, jog nurodytos aplinkybės laikytinos esminėmis, sudarančiomis pagrindą daryti išvadą, jog sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, Medžioklės įstatymo ir Metodikos keliamų reikalavimų, todėl yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Šiuo atveju Komisija, pažeisdama būtiniausias procedūras, teisės aktų normas, netinkamai nustatė ir įformino faktines aplinkybes, todėl negalimas išsamus, objektyvus žalos įvertinimas ir jos apskaitymas (neapskaitymas) bei atlyginimas (neatlyginimas).
Patenkinus pareiškėjo prašymą naikinti skundžiamus aktus, tenkintinas ir pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisiją apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų (šernų) padarytą žalą pareiškėjo žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) 19,22 ha sklype (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad teismui yra pateikti tik rašytiniai įrodymai, patvirtinantys išlaidas už žyminio mokesčio sumokėjimą (21 Eur). Pareiškėjo atstovas advokatas Andrejus Proškinas su pareiškėju yra sudaręs teisinių paslaugų sutartį, minėtas atstovas atstovavo pareiškėjui teismo posėdžiuose, tačiau nepateikė jokių kitų rašytinių įrodymų, pavirtinančių išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Remiantis koncentruotumo, ekonomiškumo principais, atsižvelgiant į tai, kad nepateikta rašytinių įrodymų, pavirtinančių išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, pareiškėjo A. A. prašymas dėl patirtų išlaidų nenagrinėtinas šioje proceso stadijoje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Luokės medžiotojų būrelis prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šiuo teismo sprendimu panaikintini atsakovų sprendimai, priimti trečiojo suinteresuoto asmens naudai, laikytina, kad trečiojo suinteresuoto asmens teisės neapgintos, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. patikslintus skundus tenkinti.
Panaikinti atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 2015 m. spalio 19 d. aktą Nr. Ž11-13.
Panaikinti atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 18 d. raštą Nr. R7-1061.
Įpareigoti atsakovą Telšių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisiją apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų (šernų) padarytą žalą pareiškėjo žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) 19,22 ha sklype (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į nustatytus faktinius duomenis.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.