- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2S-1462-614/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21652-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Suinteresuotas asmuo
- Z. U., V. U., M. U.
- Pareiškėjas
- I. U.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų Z. U. ir V. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. U. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0062/20/00678, suinteresuoti asmenys Z. U., V. U. (išieškotojai), M. U. (skolininkas), antstolė N. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. U. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0062/20/00678. Nurodė, jog pateikė antstolei N. L. skundą dėl antstolio veiksmų, kadangi nesutinka su jos sprendimu nestabdyti vykdymo veiksmų, todėl pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas. Pažymėjo, jog kito solidaraus skolininko (kuris yra išieškotojų sūnus) atžvilgiu vykdymo veiksmai buvo sustabdyti. Yra inicijuota civilinė byla dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kurių pagrindu buvo priteistos sumos ir vykdomas priverstinis išieškojimas jos atžvilgiu. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, skundo tenkinimo atveju, gali būti padaryta neproporcinga žala, tęsiamas vykdymas tik jos vienos atžvilgiu sukels dideles finansines pasekmes ir gali tapti dideliais nuostoliais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pareiškėjos I. U. prašymą tenkino ir iki galutinio teismo sprendimo dėl antstolio veiksmų įsiteisėjimo dienos sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0062/20/00678.
3. Teismas nustatė, kad pareiškėja skundu kelia klausimą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumo, ginčijant sandorius, kurių pagrindu buvo priteistos sumos ir pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, taip pat nelygias teises vykdymo proceso dalyviams (kitam solidariam skolininkui), todėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios apimtų įpareigojimą antstolei sustabdyti tolesnius vykdymo veiksmus iki minėto pareiškėjos skundo išnagrinėjimo, taikymą laikė pagrįstu, kadangi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių (antstolei toliau tęsiant priverstinio išieškojimo veiksmus) tikėtinai atsirastų daug didesni nuostoliai visoms vykdymo proceso šalims.
4. Teismo vertinimu, nesustabdžius šių antstolės veiksmų ir vėliau galimai priėmus pareiškėjai palankų sprendimą (nutarus, jog vykdymo veiksmus stabdyti būtina) nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, ir siekiant išsaugoti vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyrą bei nesudaryti sąlygų nuostolių atsiradimui, kurie galėtų būti traktuojami kaip žalos padarymas, dėl ko atsirastų būtinybė šalinti teisines pasekmes, todėl nebūtų užkirstas kelias naujiems teisiniams ginčams tarp bylos šalių (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1060-553/2012).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Suinteresuoti asmenys Z. U. ir V. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodė:
5.1. skundo dėl antstolės veiksmų objektas yra ne faktiniai antstolės (neteisėti) veiksmai (ar neveikimas) - pavyzdžiui, neteisėtas vykdomojo dokumento priėmimas, skolininko teisių pažeidimas, terminų nesilaikymas, sprendimo vykdymo instrukcijos ar kitų įstatymuose nustatytų pareigų neatlikimas, bet antstolės veikimo pagrindimas (patvarkymo turinys), t. y. antstolės veikimo priežastys. Manytina, kad veikimo pagrindimas/priežastys yra skolininkės vertinimo (subjektyvus) dalykas, kuris niekaip nesisieja su skundo pagrindu ir galimu palankiu skundo rezultatu. Skolininkė skunde net nenurodė, kokia teisės norma antstolė pažeidė;
5.2. skolininkė grėsmės galimam skundo reikalavimų įvykdymui, dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, neįrodinėja, todėl nėra pagrindo manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo pareiškėjai palankaus procesinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas;
5.3. atkreipė teismo dėmesį į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių pagrindas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumo (turintys prejudicinę reikšmę šioje byloje), ginčijant sandorius buvo išspręstas 2020 m. balandžio 2 d. Vilniaus apygardos teismo (įsiteisėjusiomis) nutartimis keletą kartų civilinėse bylose Nr. e2-2981-661/2020 ir e2-2978- 661/2020. Pirmosios instancijos teismas net nevertino ieškinių (nurodytų prašyme ir skunde) turinio ir jų galimo prejudicinės įtakos vykdymo bylai. To nedarant, vien ieškinio reikalavimo pareiškimas (net nevertinant jo turinio, ar galimo akivaizdaus nepagrįstumo) automatiškai suponuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nesįgilinant į antstolio veiksmų teisėtumą;
5.4. pažymėjo, kad išieškotojų Z. U. ir V. U. atžvilgiu tiek I. U., tiek M. U. yra skolininkai, o teismo sprendime (ir jo pagrindu išduotame vykdomajame rašte) aiškiai nurodyta, kokio dydžio skola yra asmeninė I. U. skola ir kokio dydžio skola yra solidari. Solidari skola (skirtingai nei nurodo skolininkė) nėra dalinama kreditorių atžvilgiu, o santuokos nutraukimo byloje nustatomi tarpusavio įsipareigojimai, išieškotojams papildomu pareigų nesukuria. Neskaitant to, CK 6.6. straipsnio 4 dalis nustato kreditorių ir skolininkų pareigas skolininkų daugėto atvejais;
5.5. apeliantų manymu, konkrečių motyvų trūkumas ir svarbių duomenų (įrodymų) nenagrinėjimas/nepateikimas patvirtina, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir neteisinga ir nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdomuosius veiksmus iki galutinio teismo sprendimo dėl antstolio veiksmų įsiteisėjimo dienos.
Atsiliepimas
6. Pareiškėja I. U. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį. Atsiliepime nurodė:
6.1. atskirajame skunde suinteresuoti asmenys nenurodo teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų ar netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo priimant skundžiamą nutartį. Tokiu būdu įvertinus atskirajame skunde nurodomus suinteresuotų asmenų teiginius, darytina išvada, kad jie yra formalūs ir deklaratyvaus pobūdžio;
6.2. nurodė, kad apeliantai ir suinteresuotas asmuo M. U. yra artimi giminaičiai (tėvai ir sūnus). Kitoje civilinėje byloje suinteresuotų asmenų reikalavimų įvykdymų užtikrinimui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas pareiškėjos turtas. Pažymėjo, kad išieškotojai savo reikalavimų įvykdymų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (turto areštą) tik vienos pareiškėjos atžvilgiu. Akivaizdu, kad išieškotojai, vedami asmeniškumų ir tokiu būdu šiuo metu teismo sprendimo vykdymą nukreipė išskirtinai tik į vienos pareiškėjos turtą. Taigi, apsunkina išimtinai tik vienos pareiškėjos padėtį. Tai kartu neabejotinai reiškia, kad dėl to tik viena pareiškėja neabejotinai patiria didelių finansinių nuostolių;
6.3. pirmos instancijos teismas, priėmęs nutartį, visiškai pagrįstai ir teisingai sprendė, kad pareiškėja skundu kelia klausimą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumo, ginčijant sandorius, kurių pagrindu buvo priteistos sumos ir pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, taip pat nelygias teises vykdymo proceso dalyviams (kitam solidariam skolininkui), todėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios apimtų įpareigojimą antstolei sustabdyti tolesnius vykdymo veiksmus iki minėto pareiškėjos skundo išnagrinėjimo, taikymas laikytinas pagrįstu, kadangi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių (antstolei toliau tęsiant priverstinio išieškojimo veiksmus) tikėtinai atsirastų daug didesni nuostoliai visoms vykdymo proceso šalims.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria teismas patenkino pareiškėjos I. U. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki galutinio teismo sprendimo dėl antstolio veiksmų įsiteisėjimo dienos sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0062/20/00678.
9. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015 ir kt.).
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2007 m. balandžio 4 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007).
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, sutinka su apeliantų argumentais, jog pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kuriais remdamasis teismas turėtų pagrindą spręsti, jog nesustabdžius pradėtų priverstinio skolos išieškojimo veiksmų iki bus priimtas ir įsitesės procesinis sprendimas dėl skundžiamų antstolės N. L. veiksmų, šios nutarties vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, kad dėl savo turtinės padėties suinteresuoti asmenys negrąžintų gautų lėšų, jeigu jų išieškojimo pagrindas būtų nuginčytas. Taip pat nėra įrodymų, kad suinteresuoti asmenys galėtų imtis veiksmų nuslėpti/perleisti iš pareiškėjos gautus pinigus ar kitą turtą. Vien deklaratyvūs pareiškėjos teiginiai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, skundo tenkinimo atveju, jai gali būti padaryta žala, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsiais apsaugos priemones.
14. Be to, Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pareiškėjos I. U. skundą dėl antstolės N. L. veiksmų atmetė kaip neparįstą, nurodydamas, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti antstolės veiksmų neteisėtumo. Nors pirmosios instancijos teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi, tačiau įvertinus tai, galima daryti išvadą, jog pareiškėjos skundas dėl antstolės N. L. veiksmų preliminariai vertinant yra nepagrįstas, taigi, nėra dar vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus reikalavimo pagrįstumo.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjos I. U. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.