Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-03 · Civilinė byla Nr. e2S-1549-967/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-03Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-01-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
e2S-1549-967/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40838-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas
G. K.
Atsakovas
R. N., V. K., R. K., N. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1549-967/2019
Teismino proceso Nr. 2-68-3-40838-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams R. N., V. K., R. K. ir N. Č. dėl netesybų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi nuspręsta civilines bylas Nr. e2-665-541/2019 ir Nr. e2-292-1077/2019 sujungti su civiline byla Nr. e2-206-466/2019, suteikiant bylai vieną numerį e2-206466/2019, ir paskirti ją nagrinėti teisėjui G. P.. Byloje 2019 m. rugsėjo 3 d. 9.30 val. buvo numatytas teismo posėdis.

Šalies argumentai

2. Ieškovas G. K. (toliau – ieškovas) 2019 m. birželio 28 d. kreipėsi į teismą su prašymu priimti patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-206-466/2019 ir solidariai priteisti iš atsakovų R. N., V. K., R. K. ir N. Č. (toliau – atsakovai) 109 800,00 Eur netesybų bei 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Paaiškino, jog kreipėsi į teismo ekspertą T. M., prašydamas pateikti išvadą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties įvykdymo parengimo. Teismo ekspertas atliko objekto apžiūrą ir nustatė ieškovo ieškinyje nurodytus bei naujus taikos sutarties pažeidimus, kurie nebuvo paminėti ieškovo ieškinyje: perdangą laikančioje sienoje neįrengti metaliniai kampuočiai; šioje sienoje įrengtos ne IPE 80 ir ne IPE 160, bet IPE 220 tipo profiliuotės; dalis sienos sumūryta iš atliekų, bet ne iš plytų, kaip tai numatyta taikos sutartyje; siena sumūryta iš keraminių plytų, nors turėjo būti silikatinės plytos; mūras netvarkingas (su netvarkingai užpildytomis siūlėmis); perdangą laikančios sienos apatinė dalis yra sudaryta iš šiukšlių; apatinė perdangą laikančios sienos sija nėra įleista 5 cm vienoje pusėje; po sijomis įrengti sutartyje nenumatyti betono intarpai; sienos apatinėje dalyje yra pravestas / įmontuotas vamzdis / žarna; ieškovui nuosavybės teise priklausančios laiptinės patalpos kampe įrengtas vandentiekis ir kiti vamzdžiai; kampe įrengti profiliai ir vamzdžiai uždengti gipsu; grindyse išgręžta skylė; dalis laiptinės sienų yra padengtos vienos spalvos dažais, kita dalis kitos spalvos dažais, dar kita dalis sienų iš viso nedažyta; nuardytas sienų tinkas ir atidengtas senas mūras, neužtaisytas tinku ir nenudažytas (Atliktų darbų defektų fiksavimo ataskaita Nr. 190612 ir antstolės V. M. 2019 m. birželio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą).

4. Paaiškėjus naujiems taikos sutarties pažeidimams, ieškovas teikė patikslintą ieškinį, pažymėdamas, jog toks ieškinio patikslinimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes naujai nurodomos aplinkybės atsakovams, kurie patys atliko darbus, yra žinomos; teismo posėdis byloje paskirtas tik 2019 m. rugsėjo 3 d., t. y. daugiau kaip po 2 mėnesių, o kiti patikslinto ieškinio priedai pateikti teismui kartu su pradiniais ieškiniais ir prašymais dėl papildomų įrodymų pateikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo 2019 m. birželio 28 d. patikslintą ieškinį atsakovams dėl 109 800,00 Eur netesybų bei 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

Šalies argumentai

6. Teismas nurodė, kad ieškovas 2017 m. gegužės 8 d. pateiktą ieškinį dėl 36 400,00 Eur netesybų priteisimo grindė 2016 m. balandžio 21 d. antstolio A. N., 2016 m. birželio 1 d. antstolio V. Č., 2016 m. rugpjūčio 25 d. antstolio A. N., 2016 m. spalio 20 d. antstolio A. N., 2017 m. kovo 22 d. antstolio V. Č. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais bei 2017 m. sausio 13 d. antstolio V. Č. aktu. 2017 m. lapkričio 9 d. pateiktą ieškinį dėl 37 000,00 Eur netesybų priteisimo ieškovas grindė 2016 m. balandžio 21 d. antstolio A. N., 2016 m. birželio 1 d. antstolio V. Č., 2016 m. rugpjūčio 25 d. antstolio A. N., 2016 m. spalio 20 d. antstolio A. N., 2017 m. kovo 22 d. antstolio V. Č., 2017 m. rugpjūčio 8 d. antstolio V. Č. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, 2017 m. sausio 13 d. antstolio V. Č. aktu bei 2017 m. rugsėjo 7 d. inžinierės – konstruktorės J. P. ir architektės A. S. išvada. Ieškovo 2018 m. gegužės 10 d. pateiktas ieškinys dėl 36 400,00 Eur netesybų priteisimo pagrįstas 2016 m. balandžio 21 d. antstolio A. N., 2016 m. birželio 1 d. antstolio V. Č., 2016 m. rugpjūčio 25 d. antstolio A. N., 2016 m. spalio 20 d. antstolio A. N., 2017 m. kovo 22 d. antstolio V. Č., 2017 m. rugpjūčio 8 d. antstolio V. Č., 2018 m. sausio 5 d. antstolio V. Č. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, 2017 m. sausio 13 d. antstolio V. Č. aktu bei 2017 m. rugsėjo 7 d. inžinierės – konstruktorės J. P. ir architektės A. S. išvada.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas, atlikęs byloje prieš tai teiktų ieškinių (2017 m. gegužės 8 d., 2017 m. lapkričio 9 d., ir 2018 m. gegužės 10 d.) priedų bei 2019 m. birželio 28 d. patikslinto ieškinio bei jo priedų (2019 m. birželio 14 d. antstolės V. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir 2019 m. birželio 25 d. teismo eksperto T. M. atliktų darbų defektų fiksavimo ataskaita) analizę nustatė, kad patikslintame ieškinyje minimi pažeidimai – perdangą laikančioje sienoje neįrengti metaliniai kampuočiai; dalis sienos sumūryta iš atliekų, bet ne iš plytų, kaip tai numatyta taikos sutartyje; siena sumūryta iš keraminių plytų, nors turėjo būti silikatinės plytos; mūras netvarkingas (su netvarkingai užpildytomis siūlėmis); perdangą laikančios sienos apatinė dalis yra sudaryta iš šiukšlių; po sijomis įrengti sutartyje nenumatyti betono intarpai; sienos apatinėje dalyje yra pravestas/ įmontuotas vamzdis/žarna; ieškovui nuosavybės teise priklausančios laiptinės patalpos kampe įrengtas vandentiekis ir kiti vamzdžiai; kampe įrengti profiliai ir vamzdžiai uždengti gipsu; grindyse išgręžta skylė; dalis laiptinės sienų yra padengtos vienos spalvos dažais, kita dalis kitos spalvos dažais, dar kita dalis sienų iš viso nedažyta; nuardytas sienų tinkas ir atidengtas senas mūras neužtaisytas tinku ir nenudažytas, buvo konstatuoti prieš tai minėtuose antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose ir buvo ieškovui žinomi. Teismo eksperto T. M. atliktų darbų defektų fiksavimo ataskaitoje nurodyti pažeidimai yra tik išsamiau detalizuoti ir aprašyti negu prieš tai parengtuose protokoluose.

8. Teismo vertinimu, nėra aišku, kodėl ieškovas, žinodamas ir matydamas pažeidimus, tik 2019 m. birželio 28 d. pateikė patikslintą ieškinį su priedais, jau perėjus į bylos nagrinėjimo stadiją. Be to, dalis pažeidimų, kurie ieškovo teigimu yra nauji, buvo nagrinėjami tiek Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendime, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartyje.

9. Teismas konstatavo, jog patikslintame ieškinyje ieškinio reikalavimas ir pagrindas išlieka tas pats, t. y. reikalaujamos netesybos už taikos sutarties 1.1.2.2 ir 1.1.5.1 punktuose numatytų terminų atlikti taikos sutarties 1.1.2. ir 1.1.5 punktuose nurodytus darbus pradelsimą, tačiau detalizuojant pažeidimus, todėl esant bylos nagrinėjamoje stadijoje patikslinto ieškinio priėmimas būtų neracionalus ir neproporcingas siekiamiems tikslams veiksmas ir pažeistų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, nes atsakovams tektų pareiga teikti atsiliepimus į patikslintą ieškinį, kas sudarytų sąlygas reikšmingai padidinti bylinėjimosi išlaidas ir, tikėtina, užtęstų bylos nagrinėjimą, kuris ir taip trunka ilgą laiko tarpą.

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodomos papildomos aplinkybės / pažeidimai gali būti pateikti kaip rašytiniai įrodymai, siekiant papildyti nagrinėjamos bylos medžiaga, pareiškus atitinkamą prašymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-206-466/2019 ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovo patikslintą ieškinį. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Ieškovas 2019 m. birželio 28 d. pateiktame patikslintame ieškinyje nurodė naujus taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktų pažeidimus, kurie nebuvo nurodyti pradiniuose ieškiniuose ir nagrinėti civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 bei pridėjo šių pažeidimų padarymą patvirtinančius rašytinius įrodymus. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 pasisakė tik dėl konkrečių ieškovo nurodytų taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktų pažeidimų.

11.2. Apie 2019 m. birželio 28 d. patikslintame ieškinyje nurodytus naujus taikos sutarties pažeidimus ieškovas sužinojo tik teismo ekspertui T. M. atlikus apžiūrą, į kurį poreikis kreiptis atsirado Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atsisakius priimti ieškovo kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018. Kadangi nuo to momento paaiškėjo, jog minėtoje civilinėje byloje atlikta teismo ekspertizė, kurioje padarytos išvados neatitinka tikrovės, nebus peržiūrėta teisme, ieškovas, siekdamas paneigti eksperto išvadoje padarytas klaidingas išvadas, kreipėsi į teismo ekspertą T. M., kuris parengė ataskaitą, nustatydamas naujus atsakovų padarytus taikos sutarties pažeidimus.

11.3. Ieškovas patikslintą ieškinį pateikė 2019 m. birželio 28 d., todėl nuo patikslinto ieškinio pareiškimo iki 2019 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio buvo ilgesnis negu dviejų mėnesių laiko tarpas, kuris buvo visiškai pakankamas atsakovų atsiliepimams į patikslintą ieškinį ir galimiems papildomiems įrodymams pateikti. Pirmosios instancijos teismas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą išsprendė tik 2019 m. rugpjūčio 9 d., tačiau net ir skaičiuojant nuo patikslinto ieškinio priėmimo klausimo išsprendimo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki teismo posėdžio 2019 m. rugsėjo 3 d., buvo pakankamas laiko tarpas atsakovų atsiliepimui pateiktim, todėl skundžiamoje nutartyje padaryta deklaratyvi išvada, kad patikslinto ieškinio priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą yra visiškai nepagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

11.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sprendė, jog patikslinto ieškinio priėmimas sudarytų sąlygas reikšmingai padidinti bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodyti nauji taikos sutarties pažeidimai yra glaudžiai susiję su šioje civilinėje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, todėl jų nagrinėjimas kartu atitiktų ekonomiškumo principą.

11.5. Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti patikslintą ieškinį, ieškovas bus priverstas reikšti kitą ieškinį dėl naujų taikos sutarties pažeidimų, dėl ko bus nagrinėjamos dvi atskiros civilinės bylos.

Atsiliepimas

12. Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atsisakyti priimti atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas turėjo visišką diskreciją nuspręsti ar ieškovo patikslinto ieškinio priėmimas yra būtinas nagrinėjamoje byloje, neužvilkins bylos nagrinėjimo bei nepažeis ekonomiškumo ir proporcingumo principų.

Žemesnės instancijos teismas

12.2. Nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas ir nurodė galimybę apskųsti priimtą nutartį, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 141 straipsnio 4 dalimi, tokia pirmosios instancijos teismo priimta nutartis negali būti skundžiama, todėl ir ieškovo pateiktas atskirasis skundas neturėtų būti priimtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

15. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyti priimti ieškovo 2019 m. birželio 28 d. patikslintą ieškinį atsakovams dėl 109 800,00 Eur netesybų bei 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo atsisakyti priimti ieškovo 2019 m. birželio 28 d. patikslintą ieškinį buvimo, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

16. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovė turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Nors CPK įtvirtinta procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus bei keisti ieškinio pagrindą arba dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis), tačiau nuspręsti, ar ieškinio (priešieškinio) patikslinimas atitinka CPK 141 straipsnio reikalavimus, priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1864/2014).

17. Atsižvelgiant į būtinybę sukonkretinti nagrinėjamą ginčą bei griežtai apibrėžti jo ribas, CPK numato, jog teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 141 straipsnio 4 dalis). Tai leidžia užtikrinti ekonomišką, koncentruotą ir kiek įmanomai greitesnį procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1620-178/2016). Šiuo atveju skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti patikslintą priešieškinį, kai tokios nutarties apskundimo galimybės, kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, CPK nuostatos ne tik nenumato, bet ir tiesiogiai draudžia (CPK 141 straipsnio 1, 4 dalys, 143 straipsnio 3 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog ją per septynias dienas galima skųsti atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, ir atskirąjį skundą, nepaisydamas teisinio reglamentavimo, kuriuo vadovaujantis tokia nutartis yra neskundžiama, dėl jos priėmė, apeliacinės instancijos teismas, susiklosčius tokiai faktinei situacijai, mano esant reikalinga pasisakyti dėl atskirojo skundo motyvų, tokiu būdu užtikrinant ieškovo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos A. J.-S. 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi buvo nutarta civilines bylas Nr. e2-665-541/2019 ir Nr. e2-292-1077/2019 sujungti su civiline byla Nr. e2‑206-466/2019, suteikiant bylai vieną numerį e2-206-466/2019, ir paskirti ją nagrinėti teisėjui G. P... Nustatyta, kad visose trijose civilinėse bylose pareikšti to paties ieškovo reikalavimai pagal 2017 m. gegužės 8 d., 2017 m. lapkričio 9 d., ir 2018 m. gegužės 10 d. ieškinius tiems patiems atsakovams dėl netesybų priteisimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, tik už skirtingus laikotarpius. Be to, visos trys civilinės bylos buvo sustabdytos tuo pačiu pagrindu – iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018.

19. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovų 5 200,00 Eur netesybų pagal sutartį, 5,00 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties (toliau – taikos sutartis), įsiteisėjusios 2015 m. gruodžio 1 d., 1.1.2 ir 1.1.5 punktuose nurodytų darbų nevykdymo ir 1.1.4 punkte nurodytų darbų vėlavimo atlikti. Nustatyta, kad taikos sutarties 1.1.2 punkte numatytos pertvaros konstrukcijos, kuri pavaizduota brėžinyje Nr. SP-0489-15-TP-SA-2 (pjūvis F ir B), įrengtos metalinės sijos IPE 160 ir IPE 80, naujas plytų mūras, akmens vatos užpildas buvo atlikti 2016 m. gegužės 23 d.; atsakovų 2016 m. gegužės 23 d. atlikti darbai atitiko taikos sutartimi numatytų darbų atlikimą; pagal taikos sutarties 1.1.4 punktą atsakovai sutiko su ieškovo išsakytomis pretenzijomis dėl kaminėlių neatitikimo ir juos keitė, konstatuota, kad kaminėliai buvo įrengti 2016 m. gegužės 1 d., o taikos sutarties 1.1.4.1 punkte numatytas terminas praleistas 61 diena. Apeliaciniu skundu apskųstas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-55-186/2019. Ieškovo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-55-186/2019 atsisakyta priimti.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-55-186/2019 pasisakyta dėl pažeidimų, nagrinėjamų pirmosios instancijos teisme civilinėje byloje Nr. e2-206-466/2019, apie kuriuos, atkreipiant dėmesį į darbų atlikimo laikotarpį, ieškovui buvo žinoma iki 2019 m. birželio 28 d. patikslinto ieškinio pareiškimo teisme. Pagrindinis ieškovo motyvas, nulėmęs 2019 m. birželio 28 d. patikslinto ieškinio pateikimą, buvo, kaip jis pats atskirajame skunde nurodė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atsisakymas priimti ieškovo kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018.

21. Kadangi teismo eksperto T. M. atliktų darbų defektų fiksavimo ataskaitoje nurodyti pažeidimai yra detalizuoti 2017 m. gegužės 8 d., 2017 m. lapkričio 9 d. ir 2018 m. gegužės 10 d. ieškiniuose, dalis jų dėl analogiškų taikos sutarties punktų pažeidimų analizuota Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-55-186/2019, konstatuotina, sutinkant su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad patikslinto ieškinio pateikimas perėjus į bylos nagrinėjimo stadiją pažeidžia proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, siekiant greito bylos išnagrinėjimo (CPK 7 straipsnis).

22. Kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010)

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-206-466/2019 palikti nepakeistą.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė