Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1130-966/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-04
Bylos Nr.
1-1130-966/2017
Teisminio proceso Nr.
1-03-6-00010-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Kaltinamasis
M. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1130-966/2017Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00010-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.6.2; 1.2.29.1.2; 2.1.10.1; 2.1.16.1.10; 1.1.6.6
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė,sekretoriaujant I. M., A. M., L. D.,dalyvaujant prokurorei Almai Markvaldienei,kaltinamajam M. S.,jo gynėjui advokatui L. J.,laiduotojui E. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., gimęs 1979-01-21 Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta -(duomenys neskelbtini), deklaruojamos vietos adresas: (duomenys neskelbtini), išsituokęs, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, marketingo vadovas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S., aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2010-06-02 iki 2015-02-10 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, užimamų pareigų ir 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX 574 21 straipsnio nuostatomis „Už apskaitos organizavimą“, 1995-12-05 Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 (2004 03 30 nauja redakcija nuo 2005-01-01, Nr. LY-2084) 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką“, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalies nuostatomis „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka“ pagrindu, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, duomenų teikimą:

- pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrą iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 1995-12-05 Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 (2004-03-30 nauja redakcija nuo 2005-01-01, Nr. LY-2084) 12 straipsnio dalies reikalavimus, nurodančius, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonei valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1 saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 1 išsaugoti savo veiklos, dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos s ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nes neišsaugojo: visų pirminių apskaitos dokumentų už 2010 m., 2011 m. sausio - rugsėjo mėn., visų apskaitos registrų už 2010 m., už laikotarpį 2011 m. rugsėjo - gruodžio mėn., už 2012 m., finansinės atskaitomybės dokumentų už 2011 m., 2012 m., kasos dokumentų už laikotarpį 2010 m. birželio mėn. - 2012 m. liepos mėn., atskaitingų asmenų avanso apyskaitų už 2010 m., - paskolų registrų už laikotarpį 2010 m. birželio mėn. - 2012 m. liepos mėn.; neišsaugojo pirminių apskaitos dokumentų - kasos pajamų ir išlaidų orderių, t. y. kasos pajamų orderių paskoloms, o būtent: 1) 2011-02-03 paskolai iš J. D. 31 700 Lt (9 180,95 Eur) sumai; 2) 2011-02- 28 paskolai iš E. J. 15 000 Lt (4 344,30 Eur) sumai; 3) 2011-05-16 paskolai iš N. S. 25 000 Lt (7 240,50 Eur) sumai; 4) 2011-06-01 paskolai iš N. S. 30 000 Lt (8 688,60 Eur) sumai; 5) 2011-08-03 paskolai iš E. J. 20 000 Lt (5 792,40 Eur) sumai ir 6) 2011-08-26 paskolai iš E. J. 25 000 Lt (7 240,50 Eur) sumai; kasos išlaidų orderius, patvirtinančius paskolų grąžinimo operacijas: 1) 2011-02-03 paskolos grąžinimas E. J., grąžinama suma 11 200 Lt (3 243,74 Eur); 2) 2011-02-03 paskolos grąžinimas E. J., grąžinama suma 4 000 Lt (1 158,48 Eur); 3) 2011-02-03 paskolos grąžinimas E. J., grąžinama suma 15 000 Lt (4 344,30 Eur)

- pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. LY-574) 4 straipsnio reikalavimus „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams“, 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 1995-12-05 LR Dokumentų ir archyvų

įstatymo Nr. 1-1115 (2004-03-30 nauja redakcija nuo 2005-01-01, Nr. LY-2084) 12 straipsnio 1

reikalavimus „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys,

nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir

saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus

reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių

asmenų teisės“, nes pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukurtą bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės

apskaitos sistemos Dineta.web duomenų bazę, kuria bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė

buhalterinės apskaitos sistemos nuomos paslaugas pagal pasirašytą paslaugų teikimo sutartį Nr.

PA/SG/110125/01, UAB „(duomenys neskelbtini)“ po UAB „(duomenys neskelbtini)“ raginimų neperėmė iš programos

Dineta.web duomenų, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko 2012-08-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“

sustabdė paslaugų teikimą bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir po metų laiko, neturėdami pareigos

saugoti šių duomenų, ištrynė UAB „(duomenys neskelbtini) " duomenų bazę, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. S. neišsaugojo dokumentų;

- pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. LY-574) 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 1995-12-05 LR Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 (2004-03-30 nauja redakcija nuo 2005-01-01, Nr. LY-2084) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nes 2012-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Reikalavimu dėl bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsikraustymo per 2 darbo dienas atlaisvinant patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012-04-20 nutraukė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-10-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir 2012-04-30 įteikiant Reikalavimą asmeniškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. S., kuris, turėdamas galimybę nustatyti buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarką, dalį dokumentų - septynis segtuvus pagal 2012-07-26 pasirašytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Apskaitos paslaugų sutartį Nr. 8, perdavė buhalterei E. S. ir kitų jos reikalaujamų dokumentų nei buhalterei E. S., nei ikiteisminiam tyrimui nepateikė, t.y. neužtikrino dokumentų saugumo;

Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) " veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-06-04 iki 2015-02-10.

K. M. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, gailisi. Parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010-06-02, tačiau juos iškėlė iš tų patalpų, jo manymu tai buvo padaryta neteisėtai, prasidėjo teisminiai procesai. Prisipažįsta, kad dokumentų neišsaugojo, tačiau tyčia dokumentų neslėpė, jų nenaikino, tačiau jų neišsaugojo, kadangi tikėjosi laimėti teismo procesus dėl neteisėto iškeldinimo, ir grįžti toliau dirbti. Į G. M. jis nesikreipė dėl galimai patalpose likusių dokumentų, nes viską derino su I. R., be to, tikėjosi grįžti į patalpas ir toliau dirbti. Pripažįsta ir iš buhalterinių dokumentų matyti, kad buvo imtos paskolos, paskolas gražino, buvo išrašomi visi reikalingi dokumentai, tačiau tokių dokumentų neišsaugojo, kaip ir visų kitų buhalterinių dokumentų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ serveryje laikė informaciją, vėliau jis dėl sunkios turtinės padėties, sustabdytos gamybos, neturėjo galimybės sumokėti už suteiktas paslaugas. Vėliau sužinojo, kad visi duomenys bus sunaikinti. Sužinojo tada, kai norėjo, bet negalėjo jų atsiimti. Kol dirbo, kol vyko gamyba, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ visus dokumentus pateikė. Vėliau su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį dėl buhalterinės apskaitos vedimo. Šiai firmai perdavė tuos dokumentus, kuriuos turėjo su savimi, o ką turėjo, tiksliai neatsimena. Supranta, kad už buhalterinę apskaitą atsako jis, nes jis yra įmonės direktorius. Kaltas, kad neišsaugojo dokumentų, aplaidžiai elgėsi.

Liudytoja E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra dirbusi buhaltere apskaitos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. M. S. yra mačiusi, kai šis atvežė dokumentus. M. S. pasirašė sutartį tikslu tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Kelis kartus su juo bendravo, kadangi trūko dokumentų, tačiau dokumentų niekas taip ir nepateikė - nebuvo pateikti kasos dokumentai ir kasos aparato žurnalai, kas būtinai reikalinga PVM deklaracijų teikimui. Pasirašant sutartį buvo pateikti tie pirminiai apskaitos dokumentai, kurie vėliau buvo perduoti FNTT. Kokie tai buvo dokumentai ir už kokį laikotarpį, nepamena. Su M. S. bendravo elektroniniu paštu ir telefonu, bet nebuvo, kad daug bendrauta, nes jis buvo kažkur išvykęs ir nepristatė likusių dokumentų, paskui iš viso neatsakydavo nei į skambučius, nei į elektroninius laiškus. Paskui ji išėjo iš darbo. Sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta vienašališkai, kadangi nebuvo teikiami dokumentai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo vykdyti įsipareigojimų. Nutraukus įsipareigojimus, dokumentai buvo ofise. Rašė, kad juos pasiimtų, bet jų niekas nepasiėmė, kol į juos nesikreipė FNTT ir jie buvo atiduoti. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaip teisingus.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, 253 straipsniu, teismas pagarsino liudytojos E. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikia buhalterinės apskaitos paslaugas, su pertraukomis dirbo 2012-05-15 – 2012-10-31, 2013-02-01 – 2014-11-14 buhalterės pareigose. 2012-07-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), - vykdytojas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas , (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus M. S. – užsakovas pasirašė Apskaitos paslaugų teikimo sutartį, Nr. 8. Sutartis sudaryta UAB “ (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. S. dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo jo vadovaujamai įmonei prašymu. 2012-07-26 sutartimi M. S. užtikrino perduoti buhalterinės apskaitos registrus už praeitus ataskaitinius laikotarpius, o sutarties pasirašymo momentu, buhalterinė apskaita buvo vedama su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterine internetine buhalterine programa, pagal šalių (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAN „(duomenys neskelbtini)“) pasirašytą sutartį Nr. PA/SG/110125/01. D. M. S. buvo paaiškinta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarko tik su kompiuterine apskaitos programa „D.“, todėl jis privalo perduoti apskaitai UAB „(duomenys neskelbtini)“ visus buhalterinės apskaitos patvirtintus registrus už 2011 m. ir iki 2012 m. liepos mėn. 1 d. M. S. jai paliko septynis segtuvus su pirminiais apskaitos dokumentais ir patikino, kad kuo skubiau atveš likusius reikalingus dokumentus ir registrus sutarties vykdymui bei pasirašys pateiktų dokumentų priėmimo – perdavimo aktą. Kaip vėliau iš VMI gautos informacijos paaiškėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI nebuvo pateikusi PVM deklaracijų ir gaunamų bei išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų už 2012 m. balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėn., todėl E. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė prisijungė prie internetinės buhalterinės programos (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir iš jos atspausdino suvestų sąskaitų registrus bei, rankiniu būdu pridėjusi trūkstamas sąskaitas, užpildė PVM deklaracijas ir gaunamų bei išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus, kuriuos pateikė VMI. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. S. daugiau neatvyko, skambučius ignoravo, už darbą neapmokėjo, o siųsti laiškai su reikalavimu jo nurodytais adresais ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), sugrįždavo neįteikti bei nepasiekę adresato. 2012-10-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienašališkai nutraukė Apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 8 ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) informavo M. S., kuris 2012-10-09 atsakė elektroniniu paštu, kad atvyks į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neatvyko ir 2012-10-16 pakartotinai buvo parašytas elektroninis laiškas, į kurį atsakymas negautas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį su UAB “ (duomenys neskelbtini)“ nutraukė ir paslaugų neteikė, nes nebuvo pateikti visi reikiami apskaitos dokumentai ir registrai sutarties vykdymui. Iki dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų M. S. pasiimti neatvyko. Visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus pateikė 2016-04-27 pagal reikalavimą, prie atliekamo ikiteisminio tyrimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo mėsa ir jos gaminiai. Pagrinde - rūkyti mėsos gaminiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, SODRA‘i pranešimus, VMI deklaracijas teikė E. S., laikotarpiu nuo 2012-07-26 iki 2012-10-05. VMI paskutinę PVM deklaraciją pateikė 2012-08-27 už 2012 liepos mėnesį ir 2012-09-13 pateikė formą FR0671. Po to bendravo su VMI ir informavo, kad ji teikti daugiau deklaracijų negali, nes neturi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, kurių nepateikė direktorius M. S.. Kas po jos tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir teikė duomenis atitinkamoms įstaigoms, negali pasakyti, nes niekas nepaėmė įmonės dokumentų ir nežino, ar kas nors galėjo toliau tvarkyti buhalterinę apskaitą. Kiek žino, šiai dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nutraukta, įmonė likviduota ir įmonei iškelta bankroto byla. Dokumentų – Avansų apyskaitų, Kasos dokumentų, Kasos aparato žurnalų, Banko išrašų, Atsargų nurašymų, Inventorizacijų ir kt., direktorius M. S. bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė. Kur šie dokumentai nėra žinoma. Direktorių M. S. matė vieną kartą ir tai buvo Sutarties pasirašymo dieną, t.y. 2012-07-26. Pagal M. S. pateiktus dokumentus, matė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi patalpas iš UAB „V. P.“, adresu (duomenys neskelbtini) pagal Nuomos sutartį Nr. LOAN_31746/40699, 2010-06-15 (b. l. 3 t., 165-167).

Liudytoja G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere pagal darbo sutartį. Tikslaus laikotarpio nepamena, bet mano, kad dirbo nuo 2011 metų pabaigos ar 2012 metų pradžios iki 2012 m. gegužės mėnesio. Įmonėje vedė apskaitą - suvesdavo pirminius apskaitos dokumentus į programą, apskaičiuodavo mokesčius, teikdavo deklaracijas. Pradžioje buhalterinę apskaitą tvarkė viena, paskui turėjo pagalbininkę L. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo M. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė mėsos gaminių gamyba. Dokumentus apskaitai tvarkyti pateikdavo direktorius, tai būdavo sąskaitos faktūros, žaliavų įsigijimo dokumentai, apmokėjimo dokumentai, banko išrašai. Ar dokumentai buvo kaip nors archyvuojami, nežino. Buvo tokia praktika, kad ji ateidavo į kabinetą ir rasdavo ant stalo dokumentus ir juos suvesdavo. Sutvarkiusi, susegdavo į segtuvą ir padėdavo į lentyną. Segtuvai buvo rūšiuojami į pirkimo, pardavimo, kasos ir banko dokumentus. Dirbo 5 mėnesius, tai už tiek ir buvo dokumentų, bet mano, kad buvo ir už praėjusius laikotarpius. Turėjo atskirą kabinetą, ten buvo ir kitų segtuvų, be tų, kuriuos ji segdavo. Pradėjusi, jokių senų dokumentų neperėmė. Praėjusio laikotarpio netvarkė. Ar buvo nesutvarkytų dokumentų pradėjus dirbti, negali pasakyti, nežino. Direktorius pateikdavo pirminius dokumentus. Kas išrašydavo pardavimo dokumentus, nepamena. Kasos pajamų orderius ji išrašydavo pagal pinigų priėmimo kvitus, kuriuos pateikdavo vadybininkai. Buvo darbuotojai, kurie buvo atsakingi už pardavimus. Už atsiskaitymus grynaisiais mano, kad buvo atsakingas direktorius. Kas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, neatsimena. Didžioji dalis atsiskaitymų buvo grynaisiais. Darbo santykiai nutrūko jos pareiškimu dėl darbo užmokesčio nemokėjimo. Buhalterinių dokumentų likimo, nutraukus darbo sutartį, nežino, niekam jų neperdavė. Atidavė direktoriui, bet jokių aktų nepasirašė. Įmonėje kasininkas buvo direktorius. Ar buvo nustatyta dokumentų saugojimo tvarka, nepamena. Jokio įsakymo nepasirašė ir jai nebuvo pavesta saugoti dokumentus. Tie dokumentai be įmonės patalpų, daugiau niekur negalėjo būti laikomi. 2011 metų pirminių dokumentų neturėjo, finansinės atskaitomybės rinkinį padarė pagal programos duomenis. Finansinės atskaitomybės dokumentai, tai - balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, paaiškinamasis raštas. Jie buvo popierine forma. Paskolos registras už 2011 metus buvo suvestas į apskaitą. Paskolų suteikimo sutarčių nepamena. Įmonėje dirbo pusę etato, t.y. dirbdavo 4 val. per dieną. Jokių aplinkybių dėl išsikėlimo nepamena, jokių reikalavimų ir dokumentų vežimo nepamena. Nepamena ar pradėjus dirbti buvo dokumentų trūkumas. Nepamena, ar jos darbo laikotarpiu buvo VMI patikrinimai. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaip teisingus.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, 253 straipsniu, teismas pagarsino liudytojos G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), dirbo pagal pasirašytą darbo sutartį, SODRA duomenimis nuo 2011-12-01 iki 2012-05-09, vyriausiosios buhalterės pareigose. Ar tuo pat metu buvo dar viena buhalterė ar mokinė buhalterė, šiek tiek prisimena. Ko gero tai buvo L.. Šioje įmonėje G. K. darbo pabaigoje, kažkokia mergina mokinė buvo. Kažkokius darbus ji darė, kokius tiksliai, neprisimena. Iki tol jos nepažinojo. Įmonės direktoriumi buvo M. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo mėsos gaminių (rūkytų) gamyba, perdirbimas ir prekyba. G. K. darbo vieta buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos - veiklos patalpose adresu (duomenys neskelbtini), kur ir tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Be gamybinių patalpų buvo atskiras jai skirtas kabinetas. Kitas kabinetas buvo direktoriaus. Įmonės buhalteriniai dokumentai tuo metu, kai ji tvarkė buhalterinę apskaitą, buvo jos kabinete, o kur kiti, iki jos buvę buhalterinės apskaitos dokumentai, archyviniai, nežino. Jos kabinetas buvo mažas ir tamsus, be lango, o direktoriaus kabinetas - erdvesnis, su langu. Į šią įmonę įsidarbino pagal skelbimą internete, kokiame tinklapyje, nepastebėjo. Dėl įsidarbinimo bendravo su pačiu direktoriumi M. S.. Įmonės direktorius M. S. buvo atsakingas už įmonės veiklą, darbo sutartis, kurias jis ir pasirašydavo, finansus. Ji finansų – grynų pinigų nevaldė, nei banko sąskaitų, tik vedė buhalterinę apskaitą. Jai įsidarbinus, dokumentų perdavimas nevyko, dokumentų perdavimo akto nepasirašė. Kokius atėjus rado dokumentus, taip toliau ir dirbo – tvarkė buhalterinę apskaitą. Su ankstesne buhaltere, kokie jos anketiniai duomenys, nebeprisimena, susisiekti nepavyko. Ar iki G. K. kitos buhalterės, tvarkiusios buhalterinę apskaitą, dokumentai buvo tvarkingi, negali atsakyti, netikrino, audito nedarė. G. K. tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus kaip pirkimus, pardavimus, atsiskaitymus grynaisiais pinigais, t.y. pinigų priėmimo kvitus, banko operacijas, vykdė gaminių, žaliavų nurašymą, pateikinėjo ataskaitas VMI ir SODRA‘i, skaičiavo darbo užmokestį, tvarkė kuro apskaitą, įmonė ilgalaikio turto turėjo, tačiau ar jis buvo nuosavas ar nuomojosi, neatsimena. Dėl finansinės atskaitomybės rinkinio už 2011 metus – ji padarė ir paliko, kad pateiktų kitas, nes, kaip žino, teikti reikėjo iki birželio mėnesio. Ar kas pateikė, nežino. Apskaitą pildė apskaitos programa „D.“. Kadangi apskaita buvo pildoma, tai Didžioji knyga turėjo būti. Prie šios programos prisijungimus turėjo ji ir direktorius M. S.. Kas dar turėjo, nežino, bet prieš tai dirbusi buhalterė taip pat turėjo turėti prisijungimus. Su šia programa darbui UAB ‚,(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarę sutartį. Realiai šioje įmonėje dirbo iki 2012-05-09. Išėjo iš darbo, kadangi nemokėjo darbo užmokesčio. Darbo užmokestis buvo mokamas ir grynais, ir banko pavedimu. Ji tarėsi, kad mokėtų į banko sąskaitą, o mokėjo, tikriausiai, ir taip, ir taip. Buvo žiniaraščiai. Darbuotojams darbo užmokestį apskaičiuodavo ji, DU mokėjimo žiniaraštį pateikdavo direktoriui M. S., kuris išmokėdavo darbuotojams DU ir jie prie jo pasirašydavo į mokėjimo žiniaraštį. Po to direktorius žiniaraštį grąžindavo jai. Darbuotojų parašai, jei buvo išmokėtas DU, būdavo. Įmonėje gamybos vietoje dirbo iki 10 darbuotojų. Ar darbuotojų kaita buvo, neprisimena. Su darbuotojais tiesiogiai nebendravo. Ar pelningai veikė įmonė, atsakyti negali, nes nežino ir atlyginimo nemokėjo. Kiek pamena, įmonė mokėjo ir už patalpų nuomą ir už programos „(duomenys neskelbtini)“ naudojimą. Įmonėje pagrindą sudarydavo gryni pinigai, nes iš suprekiautų gaminių imdavo grynais pinigais. Atsiskaitymas su tiekėjais taip pat buvo vykdomas grynais pinigais. Ar gamybos patalpose kasos aparatas buvo, neatsimena. Ar buvo kasos knyga, neatsimena. Įmonės veiklos, dokumentų patikrinimų nebuvo. Dėl paskolų suteikimo nieko nežino, neatsimena. Ar buvo paskolų suteikimo/grąžinimo sutartys, dokumentai, neatsimena. Jai išėjus iš darbo, 2012-05-09 jokio dokumento dėl buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo nepildė, nerašė. Jai niekas neperdavė jokiu dokumentu ir ji jokiu dokumentu neperdavė. Dokumentus paliko pas direktorių, nes kai kurie buvo spintoje, kai kurie buvo dėžėse, tai ir liko pas direktorių kabinete. Mano, kad visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo įmonės gamybos patalpose, niekur kitur. Dėl ko nutrūko įmonės UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ veikla nežino, nesidomėjo. Nežino, kur šiuo metu yra įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai (3t., b. l. 169-171).

Liudytoja L. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, apiforminta buvo kaip buhalterė, bet tvarkė ir pildė pirminius dokumentus. Tai buvo gal 2012 metais, dirbo kelis mėnesius - išrašinėjo sąskaitas, peržiūrėjo darbo sutartis. Dirbo tik po kelias valandas. Ji tik ateidavo ir susitvarkydavo, ką M. S. pavesdavo, M. S. leisdavo namie dirbti. Atėjus į šią įmonę, buhalterio pareigose nebuvo, paskui buvo priimta G.. Namie prisijungdavo prie programos, jos pavadinimo nepamena. Kur buvo laikomi ir saugojami dokumentai nežino, turėjo savo kabinetą, atnešdavo jai papkę išrašytų sąskaitų ar gautų sąskaitų, pasakydavo ką padaryti, ji suvesdavo ir atiduodavo atgal. Kas suvesdavo sąskaitas po tiek metų, nepamena, bet ką direktorius liepdavo, tą padarydavo. Ji pradėjusi dirbti jokių dokumentų neperėmė. Mokesčių inspekcijai deklaracijų neteikė. Darbiniai santykiai nutrūko. Dokumentų likimo nežino. Buvo taip, kad vieną dieną jų nebeįleido į cechą, bet kaip suprato, tai buvo ne iš M. S. pusės, ten buvo antstoliai atvažiavę, filmavo ir jie negalėjo nieko pasiimti, nebuvo įleisti į pastatą, buvo kieme. Nutrūkus darbo santykiams perdavimo aktų nepasirašė, nes nieko nepriėmė. Mano, kad atsiskaitymai įmonėje vyko grynaisiais. Už apskaitos organizavimą mano, kad buvo atsakingas direktorius. Ateinant į įmonę, įgūdžių neturėjo, direktoriui tai buvo žinoma. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaip teisingus.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, 253 straipsniu, teismas pagarsino liudytojos L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), dirbo pagal pasirašytą darbo sutartį, SODRA duomenimis nuo 2012-03-20 iki 2013-02-08, buhalterės pareigose. Tuo pat metu buvo dar viena buhalterė ir ji buvo pagrindinė, kurios anketinių duomenų neprisimena. Realiai dirbo trumpiau, iki 2012 metų vasaros, nes nuo 2012 metų vasaros į patalpas darbuotojų nebeįleido kažkokie apsaugos darbuotojai ir negalėjo atlikti darbų. Įmonės direktoriumi buvo M. S.. Apsauga buvo skirta ne direktoriaus M. S.. Kieno, nežino. Jos darbo vieta buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos - veiklos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), vėliau stalą persinešė į atskirą patalpą - kabinetą. Direktoriaus kabinetas buvo atskiras. Įmonės dokumentai buvo laikomi direktoriaus kabinete. Į šią įmonę įsidarbino kitų asmenų rekomendavimu. Dėl įsidarbinimo bendravo su pačiu direktoriumi M. S.. Jos, kaip buhalterės paslaugų reikėjo, nes pagrindinė buhalterė išeidinėjo iš šios įmonės, buhalterės pareigų, todėl nuo 2012-03-20 buhalterės pareigoms priėmė ją. Ji peržiūrinėjo darbo sutartis, dėliojo darbuotojų darbo grafikus, tabelius, galėjo rašyti pardavimų sąskaitas, bet tiksliai neprisimena, gal tik susipažino su tokiomis sąskaitomis. Neturėjo didelės praktikos, kad būtų galėjusi ruošti pilną buhalterinę atskaitomybę. Dirbdama šioje įmonėje tuo pačiu studijavo ekonomiką. Įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai dirbant buhaltere, tai buvo daugiau kaip praktika, mokymasis dirbti buhaltere. Dirbo ne pilną darbo dieną, lyg 0.5 etato. Įmonės direktorius M. S. buvo atsakingas už darbo sutartis, kurias pasirašydavo, o už ką dar, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo mėsos gaminių (rūkytų) gamyba, perdirbimas ir prekyba. Jai dirbant, įmonėje, gamybos vietoje dirbo apie 5 darbuotojai. Darbuotojų kaitos nebuvo, dirbo pastovūs darbuotojai – ji, direktorius M. S. ir kokie trys vyrukai, kurie dirbo gamyboje. Ar pelningai veikė įmonė, atsakyti negali, dėl pinigų trūkumo negirdėjo kalbų. Atlyginimą gaudavo laiku, pagal susitarimą - nustatytą dydį, tačiau kokia tai buvo suma, nebeprisimena. Dėl skolų, mano, kad ši įmonė turėjo. Tik negali pasakyti ar ji girdėjo, ar matė. Ji prie banko sąskaitų nepriėjo. Jai būnant buhalterės pareigose, kas tvarkė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, ji nežino. Ką M. pasakydavo jai sutvarkyti, tą ji padarydavo ir išeidavo namo. Tuo metu, kai ji dirbo šios įmonės patalpose buhalterės pareigose, kitos buhalterės nebūdavo, t.y. prie jos niekas nesėdėjo. Ji pagrinde dirbdavo vakarais. Kas teikė duomenis VMI, SODRA‘i nežino. Kiek prisimena, ant tokių dokumentų teikėjo pavardė buvo moteriška, tačiau kas ji, nebeprisimena, nes praėjo nemažai laiko. Kiek prisimena, toje įmonėje veikė ir kažkokia buhalterinė programa, kokia, nebeprisimena, bet ji su ja nemokėjo dirbti, todėl nedirbo. Dėl tuo metu galėjusių būti įmonės veiklos ar dokumentų patikrinimų, nebuvo. Darbo užmokestį ji gaudavau grynais pinigais, ar pasirašydavo kokiame dokumente, neprisimena. Kaip buvo išmokamas kitiems darbuotojams darbo užmokestis negali pasakyti, nežino. Įmonėje kasos aparato nepastebėjo, pardavimas tose patalpose nevyko, gamybą išveždavo vairuotojas į prekybos vietas. Įmonės gamybos patalpos buvo nuomojamos, lyg iš banko. Įmonės veikla nutrūko dėl naujai atsiradusių patalpų nuomininkų. Ar nebuvo perspėjimų išsikelti iš nuomojamų patalpų jai tai nėra žinoma, negirdėjo. Kiek prisimena, kitus darbuotojus apsaugos darbuotojai įleisdavo pasiimti savo daiktus, kadangi jai nieko nereikėjo, dėl tušinuko neprašė būti įleidžiama. Tokio kaip išsikraustymo nebuvo, ji nedalyvavo. Kur buvę įmonės patalpose likę gaminiai, dokumentai, jai nebedirbant šioje įmonėje ir nevykstant įmonės veiklai, kai nebeįleido, ji nežino. Apie įmonei UAB „Senolių gaminiai“ teiktas pinigines paskolas ji nieko nežino (3 t., b. l. 176-178).

Liudytoja I. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad administravo M. S. vadovaujamą įmonę UAB “ (duomenys neskelbtini) ”. Įmonei buvo iškelta bankroto byla ir buvo paskirtas bankroto administratorius, kurio įgaliotas asmuo ji ir buvo. Bendravimas prasidėjo dar šiek tiek ankščiau nei UAB “ (duomenys neskelbtini)” buvo iškelta bankroto byla. Dar prieš tai ji UAB “ (duomenys neskelbtini)” buvo įgaliotas asmuo bankrutuojančios UAB “ (duomenys neskelbtini) ”. UAB “ (duomenys neskelbtini)” buvo sudariusi patalpų ir įrangos adresu: (duomenys neskelbtini). UAB “ (duomenys neskelbtini)” nuomos sutartį su UAB “ (duomenys neskelbtini)”. Nuomos santykiai truko virš metų ar pusantrų, tačiau nebuvo laiku atsiskaitoma, susidarė didelė skola ir jų santykiai baigėsi tuo, kad jie buvo priversti nutraukti sutartį ir išnuomojo tas patalpas kitiems nuomininkams. Sutarties nutraukimas vyko taip, kad jie parašė pretenziją, kad tai dienai buvo 30 000 litų skola, UAB “ (duomenys neskelbtini)” iš dalies atsiskaitė, bet ėjo naujos sąskaitos ir nebuvo pilnai atsiskaityta. Parašė pretenziją su prašymu atlaisvinti patalpas. Jie neatlaisvino tų patalpų ir tada buvo nuspręsta su antstoliu M. P. nuvažiuoti į tas patalpas, užfiksuoti faktines aplinkybes ir pakeisti spynas tam, kad būtų galimybė patalpas perimti. Tiksliai datos, kada tai buvo, neatsimena. Kartu vyko antstolis M. P., dar buvo naujo nuomininko UAB , (duomenys neskelbtini),“ atstovas. Patalpų perėmimas vyko sudėtingai, nes niekas neatidarė durų, skambino vadovui. Pavyko patekti į patalpas, jose buvo direktorius M. S.. Visos patalpos buvo apeitos, nufotografuotos ir nufilmuotos. Baigėsi tuo, kad jie pakeitė spynas, o visa įranga, produkcija, viskas kas tose patalpose buvo, liko ten, bet darbuotojų ir paties vadovo jau į patalpas nebeįleido. Užfiksuota buvo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kad suteikė galimybę per protingą laiką išsivežti viską, kas ten buvo. Ar M. S. pasiėmė viską, kas jam priklausė, ji nežinojo, į ją kreiptasi nebuvo. Sužinojo tik kai buvo nagrinėjamas klausimas Kauno apygardos teisme dėl tyčinio bankroto, kai buvo pateikti mėsos sugadinimo aktai. Jai būnant bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu, buhalteriniai apskaitos dokumentai buvo pateikti, tačiau kokie dokumentai buvo pateikti, neprisimena. Tuos dokumentus perdavė į archyvą, kai uždarinėjo bankroto bylą. Kitų dokumentų, kurie būtų ne archyve, nėra. Nepamena ar buvo pirminiai apskaitos dokumentai, sąskaitos faktūros. Po UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškeldinimo su antstoliu, tomis patalpomis naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patalpų perėmimo dieną daiktų dokumentų apyrašas nebuvo daromas. Dokumentai nebuvo fiksuoti, tiesiog buvo pereita per patalpas.

Žemesnės instancijos teismas

L. M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012-04-30 yra surašęs faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo M. S.. Patalpas norėjo perimti kitas savininkas, į patalpas jų niekas neįleido, teko laužti duris, viduje buvo M. S., vyko po to ginčas tarp savininkų, buvo apeitos patalpos, fiksuota, kokie likę mėsos gaminiai. M. S. nenorėjo parduoti patalpų, bet buvo pasakyta išsikelti, buvo pakeistos trys lauko durų spynos. Viskas užfiksuota protokole. Baigiant atlikti apžiūrą, iš patalpų visi išėjo, negali pasakyti tiksliai, ar apžiūros metu kažkas dokumentus nešė iš patalpų, nežino, ar po apžiūros, kas nors nešė iš patalpų dokumentus. I. R. davė dvi dienas M. S., kad jis baigtų visą savo gamybą ir išsikeltų. M. S. buvo labai nepatenkintas, reiškė nepasitenkinimą, jam buvo duotos dvi dienos, bet jis nelabai norėjo išsikelti iš patalpų, kilo ginčas dėl skolos likučio, dėl ne laiku gautos pretenzijos. Durų spynos buvo pakeistos, kas buvo po to, nežino, o atlikus apžiūrą po kelių savaičių, tos patalpos buvo jau tuščios. Nežino, kas vyko tose patalpose per tas dvi savaites, bet matyt, jis kažkaip susitarė su I. R.. Neprisimena, kas jiems tada atrakino patalpas, bet ten jau nebuvo jokių mėsos gaminių.

Liudytojas G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kaltinamąjį žino, nes jie kraustėsi į tas patalpas, kur dirbo M. S.. Perimant mėsos perdirbimo cechą buvo antstolis, kuris viską fiksavo. Jie užėjo į tas patalpas, ten buvo likusios įrangos, ar buvo ten dirbančių žmonių, neatsimena. M. S. irgi ten buvo, konfliktas įvyko, jie apėjo patalpas, viską antstolis surašė. Visi žmonės išėjo, o jie dar negalėjo pradėti dirbti, nes dar neturėjo leidimų. Vėliau dar viską tose patalpose tvarkė - nuotekų sistemą, rūkyklą. Ar buvo ten likę, kokių nors dokumentų, neatsimena, į jį dėl dokumentų gražinimo M. S. nesikreipė. Atsimena, kad kažkokias patalpose rastas dėžes nešė į rūsį, bet kas tose dėžėse buvo nežiūrėjo, netikrino.

Iš 2016-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos specialisto išvados Nr. 5-2/142 matyti, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant teisės aktus ir dėl to tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-06-04 iki 2015-02-20 iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros iš dalies negalima nustatyti, nes: įvertinus tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus nustatyta, kad: tyrimui nebuvo pateikti 2010 m. pirminiai dokumentai ir apskaitos registrai, 2011 m. sausio – rugsėjo mėn. pirminiai dokumentai, 2011 m. rugsėjo – gruodžio mėn. laikotarpio apskaitos registrai, 2012 m. apskaitos registrai, taip pat 2011 m., 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentai: pagal tyrimui pateiktus 2011-01-01 – 2011-08-31 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvestinius dokumentus, pavadintus „Sąskaitų judėjimas“, taip pat to paties laikotarpio atskirų buhalterinių sąskaitų mėnesines suvestines, kuriose užfiksuota likutis laikotarpio pradžioje, judėjimas (apyvarta) ir likutis laikotarpio pabaigoje, negalima nustatyti, kokie ūkiniai įvykiai apie bendrovės turto ir įsipareigojimų vertės kitimą, taip pat kokių dokumentų pagrindu šie įvykiai yra užregistruoti apskaitoje; tyrimui nebuvo pateikti tiriamojo laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentai, bendrovės banko sąskaitos, esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašas, paskolų sutartys, todėl iš tyrimui pateiktų dokumentų negalima nustatyti, ar tyrimui pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011‑01-01 – 2011-08-31 laikotarpio suvestiniuose dokumentuose Sąskaitų judėjimas (detalizuotas), kuriuose matyti buhalterinės sąskaitos Nr. 4422 „Kitos skolos“ apyvarta, taip pat 2010 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose (balanse) teisingai užfiksuotos ūkinės operacijos – paskolų iš fizinių asmenų gavimas ir grąžinimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nesilaikė LR įstatymų nuostatų: 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX‑574 4 straipsnio, kur nurodyta, kad Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams; to paties Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies, kur nurodyta, kad Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka; to paties Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; to paties Įstatymo 17 straipsnio, kur nurodyta, kad Finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis Finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; 1995-12-05 LR Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004-03-30 nauja redakcija nuo 2005-01-01, Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės. Dėl nurodytų 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX‑574 taip pat 1995-12-05 LR Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004-03-30 nauja redakcija nuo 2005-01-01, Nr. IX‑2084) nuostatų nesilaikymo atvejų, iš tyrimui pateiktų dokumentų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Vadovaujantis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX‑574 11 straipsnio nuostatomis, Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už <...> finansinės atskaitomybės pateikimą laiku. Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterio pareigas ėjo: J. R., laikotarpiu nuo 2011-01-10 iki 2011‑11-11; G. K., laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2012‑05‑09; UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo E. S., laikotarpiu nuo 2012-07-26 iki 2012-10-05. Vadovaujantis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX‑574 21 straipsnio nuostatomis, Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. LR įstatymai numato ūkio subjekto vadovo atsakomybę ir už bendrovės dokumentų neišsaugojimą – vadovaujantis 1995-12-05 LR Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004‑03‑30 nauja redakcija nuo 2005-01-01, Nr. IX-2084) 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas, taip pat pagal 2001‑11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, tiriamuoju laikotarpiu bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo – direktoriaus pareigas ėjo M. S. (4 t., b. l. 112-133).

Iš 2017-01-20 specialistės G. V. paaiškinimų, teiktų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatytas aplinkybes (2016-010-10 specialisto išvada Nr. 5-2/142) ir pagal užduotus jai klausimus - pagal kokius dokumentus nustatėte UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolų gavimą, grąžinimą, panaudojimą bei dydį, ar duomenys apie paskolas buvo apskaityti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, atsakė, kad 2010 m. tarp tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nebuvo jokių 2010 metų pirminių apskaitos dokumentų, apskaitos registrų. 2016-09-21 dokumentų perdavimo-priėmimo aktu Nr. 04/11-1-30-7686 tyrimui pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose, gautuose iš VĮ Registrų centras duomenų bazės, o būtent metiniame pranešime už 2010 metus, buvo nurodyta, kad Finansinių skolų – paskolų: bankams neturi. Iš fizinių asmenų – akcininkų gauta 62 700 Lt paskola. Pagal FNTT Centrinės informacinės sistemoje (toliau – FCIS) esančius VMI duomenis apie juridinių asmenų pateiktas deklaracijas nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-03-30 ir 2012‑04-03 mokesčių administratoriui pateikė dvi FR0711 formos deklaracijas, kuriose deklaruojami juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas. 2011-03-30 deklaracijoje už 2010 metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo tokius paskolų gavimo, iš viso 62 700 Lt (18 159,18 Eur), atvejus: 2010-06-11 paskola iš E. J., paskolos suma 30 000 Lt (8 688,60 Eur); 2010-08-05 paskola iš E. J., paskolos suma 1 200 Lt (347,54 Eur); 2010-11-30 paskola iš N. S., paskolos suma 31 500 Lt (9 123,03 Eur). Iš tyrimui pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos AB „N. B.“ Lietuvos skyriaus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2010‑11‑30 iš S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimu pervesta 31 500 Lt (9 123,03 Eur) suma, mokėjimo pagrindą nurodant Akcininko paskola pagal 2010-11-29 paskolos sutartį Nr. S6-03. Pagal tyrimui pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010‑06‑04 – 2015‑01‑01 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą matyti, kad 2010-08-05 E. J. grynais pinigais įnešė 1 200 Lt (347,54 Eur) sumą, mokėjimo pagrindą nurodant Sąskaitos papildymas. Iš tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytų banko sąskaitų išrašų (AB „N. B.“ Lietuvos skyriaus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo nustatyta deklaruotos 2010-06-11 paskolos iš E. J., 30 000 Lt (8 688,60 Eur) sumos, pinigų įnešimo atvejo. Kadangi tyrimui nebuvo pateikti tiriamojo laikotarpio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentai – kasos pajamų ir išlaidų orderiai, kasos knyga, kasos apskaitos registras, todėl negalima nustatyti, ar bendrovė surašė apskaitos dokumentus, t.y. kasos pajamų orderį 2010-06-11 paskolai iš E. J. 30 000 Lt (8 688,60 Eur) sumai. Taip pat pažymėtina, kad tarp tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nebuvo paskolų sutarčių, kurių pagrindu bendrovė 2010 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose, taip pat FR0711 formos 2011-03-30 deklaracijoje už 2010 metus deklaravo 62 700 Lt (18 159,18 Eur) sumos paskolų gavimą. Kaip jau buvo minėta, iš tyrimui pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos AB „N. B.“ Lietuvos skyriaus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2010-11-30 iš N. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimu pervesta 31 500 Lt (9 123,03 Eur) suma, mokėjimo pagrindą nurodant Akcininko paskola pagal 2010-11-29 paskolos sutartį Nr. S6-03. Tyrimo metu nustatyta, kad šio mokėjimo pavedimo dieną iš minėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į direktoriaus M. S. banko sąskaitą buvo atliktas mokėjimo pavedimas, taip pat išduodami grynieji pinigai ne tik tą pačią, t.y. 2010-11-30 dieną, bet ir kitomis dienomis: 2010-11-30 mokėjimo pavedimas į M. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervesta 4 200 Lt (1 216,40 Eur) suma, mokėjimo pagrindas – „Grąžinimas“; 2010-11-30 M. S. išduodama 9 000 Lt (2 606,58 Eur) suma, išdavimo pagrindas – ”Gryni iš sąskaitos“; 2010-12-06 M. S. išduodama 4 000 Lt (1 158,48 Eur) suma, išdavimo pagrindas – ”Gryni iš sąskaitos“; 2010-12-06 M. S. išduodama 4 000 Lt (1 158,48 Eur) suma, išdavimo pagrindas – ”Gryni iš sąskaitos“; 2010-12-08 M. S. išduodama 3 000 Lt (868,86 Eur) suma, išdavimo pagrindas – ”Gryni iš sąskaitos“. Kadangi tyrimui nebuvo pateikti tiriamojo laikotarpio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentai – kasos pajamų ir išlaidų orderiai, kasos knyga, kasos apskaitos registras, taip pat 2010 metų atskaitingų asmenų avanso apyskaitos, todėl negalima nustatyti, ar minėti pinigų išgryninimo atvejai buvo apskaityti, t.y. ar pinigai buvo įnešti į bendrovės kasą, ar apskaityti atskaitingo asmens M. S. avanso apyskaitose, taip pat jų panaudojimo. 2011 m. tarp tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų buvo 2011-01-01 – 2011‑08-31 laikotarpio atskirų mėnesių buhalterinės sąskaitos Nr. 4422 „Kitos skolos“ apskaitos registras, pavadinimu „Sąskaitų judėjimas (detalizuotas)“. Iš šių dokumentų buvo nustatyta, kad bendrovė buhalterinėje apskaitoje fiksavo paskolų iš fizinių asmenų (akcininkų) gavimą, taip pat grąžinimą. Kaip matyti 1 lentelėje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje užfiksavo, kad 2011‑01‑01 bendrovės gautos paskolos siekė 62 700 Lt (18 159,78 Eur), 2011 m. sausio – rugpjūčio mėn. laikotarpiu užfiksavo paskolų gavimą, iš viso 148 300 Lt (42 950,65 Eur), 2011 m. vasario mėn. paskolos grąžinimą, iš viso 30 200 Lt (8 746,52 Eur) sumą, bendrovei suteiktų paskolų likutis 2011-08-31 siekė 180 800 Lt (52 363,30 Eur). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-01-01 – 2011-08-31 laikotarpio atskirų mėnesių buhalterinės sąskaitos Nr. 4422 „Kitos skolos“ apskaitos registrą, pavadinimu „Sąskaitų judėjimas (detalizuotas)“, nustatyti tokie bendrovei paskolų iš fizinių asmenų (akcininkų) suteikimo atvejai: 2011-02-03 paskola iš J. D., pagal paskolos sutartį Nr. SG-04, 31 700 Lt (9 180,95 Eur) suma; 2011-02-28 paskola iš E. J., paskola pagal sutartį Nr. SG 05, 15 000 Lt (4 344,30 Eur) suma; 2011-04-01 paskola iš E. J., paskola pagal sutartį (Nr. nenurodytas), 1 000 Lt (289,62 Eur) suma; 2011-05-16 paskola iš N. S., paskola pagal sutartį Nr. SG 07, 25 000 Lt (7 240,50 Eur) suma; 2011-06-01 paskola iš N. S., paskola pagal sutartį Nr. SG 08, 30 000 Lt (8 688,60 Eur) suma; 2011-08-03 paskola iš E. J., 600 Lt (173,77 Eur) suma; 2011-08-03 paskola iš E. J., paskola pagal sutartį (Nr. nenurodytas), 20 000 Lt (5 792,40 Eur) suma; 2011-08-26 paskola iš E. J., paskola pagal sutartį (Nr. nenurodytas), 25 000 Lt (7 240,50 Eur) suma. Tyrimui pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos AB „N. B.“ Lietuvos skyriaus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis, E. J. 2011-04-01 į minėtą banko sąskaitą įnešė 1 000 Lt (289,62 Eur) ir 2011-08-03 – 600 Lt (173,77 Eur), įnešimo pagrindą nurodant Gryni į sąskaitą. Iš tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytų banko sąskaitų išrašų (AB „N. B.“ Lietuvos skyriaus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo nustatyta kitų paskolų suteikimo, t.y. fizinių asmenų – akcininkų grynųjų pinigų įnešimo ar mokėjimo pavedimų į bendrovės banko sąskaitas atvejų per 2011 m. sausio – rugpjūčio mėn. laikotarpį. Kadangi tyrimui nebuvo pateikti tiriamojo laikotarpio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentai – kasos pajamų ir išlaidų orderiai, kasos knyga, kasos apskaitos registras, todėl negalima nustatyti, ar bendrovė surašė apskaitos dokumentus, t.y. kasos pajamų orderius paskoloms: 1) 2011‑02‑03 paskolai iš J. D. 31 700 Lt (9 180,95 Eur) sumai; 2) 2011‑02‑28 paskolai iš E. J. 15 000 Lt (4 344,30 Eur) sumai; 3) 2011-05-16 paskolai iš N. S. 25 000 Lt (7 240,50 Eur) sumai; 4) 2011-06-01 paskolai iš N. S. 30 000 Lt (8 688,60 Eur) sumai; 5) 2011-08-03 paskolai iš E. J. 20 000 Lt (5 792,40 Eur) sumai ir 6) 2011-08-26 paskolai iš E. J. 25 000 Lt (7 240,50 Eur) sumai. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-01-01 – 2011-08-31 laikotarpio atskirų mėnesių buhalterinės sąskaitos Nr. 4422 „Kitos skolos“ apskaitos registrą, pavadinimu „Sąskaitų judėjimas (detalizuotas)“, nustatyti tokie bendrovės paskolų fiziniam asmeniui – akcininkui E. J., iš viso 30 200 Lt (8 746,52 Eur) grąžinimo atvejai: 2011-02-03 E. J., suma 11 200 Lt (3 243,74 Eur), grąžinimo pagrindas – paskolos grąžinimas pagal sutartį Nr. 1; 2011-02-03 E. J., suma 4 000 Lt (1 158,48 Eur), grąžinimo pagrindas – paskolos grąžinimas pagal sutartį Nr. 1; 2011-02-03 E. J., suma 15 000 Lt (4 344,30 Eur), grąžinimo pagrindas – paskolos grąžinimas pagal sutartį (Nr. nenurodytas). Iš tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytų banko sąskaitų išrašų (AB „N. B.“ Lietuvos skyriaus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo nustatyta paskolų grąžinimo, t.y. pinigų pervedimo į akcininko E. J. banko sąskaitą atvejų. Kadangi tyrimui nebuvo pateikti tiriamojo laikotarpio bendrovės „Senolių gaminiai“ kasos dokumentai – kasos pajamų ir išlaidų orderiai, kasos knyga, kasos apskaitos registras, todėl negalima nustatyti, ar bendrovė surašė apskaitos dokumentus, t.y. kasos išlaidų orderius, patvirtinančius paskolų grąžinimo operacijas: 1) 2011-02-03 paskolos grąžinimas E. J., grąžinama suma 11 200 Lt (3 243,74 Eur); 2) 2011-02-03 paskolos grąžinimas E. J., grąžinama suma 4 000 Lt (1 158,48 Eur); 3) 2011-02-03 paskolos grąžinimas E. J., grąžinama suma 15 000 Lt (4 344,30 Eur). Taip pat pažymėtina, kad tarp tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nebuvo paskolų sutarčių, kurių pagrindu bendrovė apskaitoje, t.y. 2011-01-01 – 2011-08-31 laikotarpio buhalterinės sąskaitos Nr. 4422 „Kitos skolos“ apskaitos registre, pavadinimu „Sąskaitų judėjimas (detalizuotas), užfiksavo paskolų iš fizinių asmenų (akcininkų) suteikimo bei grąžinimo atvejus, o būtent: paskolos sutarties Nr. SG-04, paskolos sutarties Nr. SG 05, paskolos sutarties Nr. SG 07, paskolos sutarties Nr. SG 08, paskolos sutartis Nr. 1, taip pat kitų paskolų sutarčių, kurių numeriai nėra nurodyti buhalterinės sąskaitos Nr. 4422 „Kitos skolos“ apskaitos registre. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad 2012‑04-03 mokesčių administratoriui pateiktoje FR0711 formos deklaracijoje už 2011 metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo iš viso 319 600 Lt (92 562,56 Eur) sumos paskolų gavimą iš fizinių asmenų (akcininkų). Minėtos deklaracijos ir 2011‑01‑01 – 2011‑08‑31 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės sąskaitos Nr. 4422 „Kitos skolos“ apskaitos registro, kurioje bendrovė fiksavo iš fizinių asmenų gautas paskolas bei jų grąžinimą, duomenys pateikiami sekančioje lentelėje: Kaip matyti 2 lentelėje, 2012-04-03 deklaracijoje už 2011 metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo paskolų iš akcininkų E. J. (114 600 Lt, t.y. 33 190,45 Eur) ir N. S. (205 000 Lt, t.y. 59 372,10 Eur) gavimą, iš viso 319 600 Lt (92 562,56 Eur) sumą, taip pat 30 200 Lt (8 746,52 Eur) sumos grąžinimą E. J.. 2 lentelėje matyti, kad FR0711 formos 2012-04-03 deklaracijoje už 2011 metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo paskolos iš J. D., kurią 2011-02-03 užfiksavo buhalterinės sąskaitos Nr. 4422 „Kitos skolos“ apskaitos registre. Iš tyrimui pateiktų dokumentų taip pat negalima nustatyti, ar FR0711 formos 2012-04-03 deklaracijoje už 2011 metus deklaruotos paskolos, o būtent 2011-09-16 paskola iš E. J. 53 000 Lt (15 349,86 Eur) ir 2011-09-23 paskola iš N. S. 150 000 Lt (43 443 Eur) yra įtrauktos į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, kadangi tyrimui nebuvo pateikti tiriamojo laikotarpio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentai – kasos pajamų ir išlaidų orderiai, kasos knyga, kasos apskaitos registras, taip pat 2011 m. rugsėjo mėn. laikotarpio buhalterinės sąskaitos Nr. 4422 „Kitos skolos“ apskaitos registras. Pažymėtina, kad iš tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytų banko sąskaitų išrašų (AB „N. B.“ Lietuvos skyriaus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo nustatyta šių paskolų įnešimo grynais pinigais ar mokėjimo pavedimo atvejų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad iš tyrimui pateiktų dokumentų negalima nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašė apskaitos dokumentus, t.y. kasos pajamų orderius paskoloms, o būtent: 1) 2011‑02‑03 paskolai iš J. D. 31 700 Lt (9 180,95 Eur) sumai; 2) 2011‑02‑28 paskolai iš E. J. 15 000 Lt (4 344,30 Eur) sumai; 3) 2011-05‑16 paskolai iš N. S. 25 000 Lt (7 240,50 Eur) sumai; 4) 2011-06-01 paskolai iš N. S. 30 000 Lt (8 688,60 Eur) sumai; 5) 2011-08-03 paskolai iš E. J. 20 000 Lt (5 792,40 Eur) sumai ir 6) 2011-08-26 paskolai iš E. J. 25 000 Lt (7 240,50 Eur) sumai; taip pat negalima nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašė apskaitos dokumentus, t.y. kasos išlaidų orderius, patvirtinančius paskolų grąžinimo operacijas: 1) 2011-02-03 paskolos grąžinimas E. J., grąžinama suma 11 200 Lt (3 243,74 Eur); 2) 201102-03 paskolos grąžinimas E. J., grąžinama suma 4 000 Lt (1 158,48 Eur); 3) 2011-02-03 paskolos grąžinimas E. J., grąžinama suma 15 000 Lt (4 344,30 Eur). Dėl šių nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad iš dalies negalima nustatyti 2011 m. sausio – rugpjūčio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kadangi: nėra galimybės patikrinti, ar paskolų iš fizinių asmenų (akcininkų) suteikimo bei grąžinimo atvejams buvo surašyti pirminiai apskaitos dokumentai – kasos pajamų ir išlaidų orderiai, kai to imperatyviai reikalauja 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatos Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; negalima nustatyti, ar paskolų iš fizinių asmenų (akcininkų) suteikimo bei grąžinimo operacijas bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įtraukė į apskaitą, t.y. kasos knygą, kasos apskaitos registrą, kaip to reikalauja 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio nuostatos Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas, už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus, taip pat Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo – direktoriaus pareigas ėjo M. S. (5t., b. l. 25-32).

Iš 2010-10-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2010 10 01 ir Perdavimo – priėmimo akto, kurių šalys – BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens A. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama M. S., matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi ir vykdė veiklą adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 32-39, 40-41).

2011-02-02 Paskolos sutartis Nr. SG 04, pasirašyta tarp paskolos davėjos J. D. ir paskolos gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus M. S., patvirtina kas Paskolos davėja suteikia Paskolos gavėjui paskolą, kuri yra lygi 31700 Lt (4 t., b. l. 47-48).

2011-05-18 Kauno apskrities VMI Priešpriešinės informacijos surinkimo Pažyma ir medžiaga, kurioje matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašai už laikotarpį 2010-06-01 – 2010-08-30 (2 t., b. l. 46-48). Vokas, kuriame kompaktinis diskas su banko „N. B. AB“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašais (2 t., b. l. 194); 2017-04-04 Apžiūros protokolu apžiūrėti banko „N. B. AB“ kliento UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai laikotarpio 2010-08-05 – 2012-07-20, pateikti kompaktiniame diske (3 t., b. l. 24-26).

2012-05-15 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-12-33, kuriame užfiksuotos patalpų (duomenys neskelbtini) perėmimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybės, apie kuras parodymus davė liudytojas antstolis M. P. (4 t., b. l. 79-81);

2012-06-04 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-12-42, kuriame užfiksuota mėsos perdirbimo ceche likusi produkcija, įranga, pažymėta, kad administracinės patalpos užrakintos, į jas patekta nebuvo (4 t., b. l. 84). Prie protokolo pateiktas kompaktinis diskas pagal 2012-05-15 Faktinių aplinkybių konstatavimą (4 t., b. l. 87);

2017-04-04 Apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas kompaktinis diskas su 2012-05-15 Faktinių aplinkybių konstatavimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) ir kuriuo fiksuotos I. R. pateikiamos trys Pretenzijos, t. y. 2012-04-30 Dėl skolos padengimo bei patalpų perdavimo; 2012-01-13 BUAB „V. P.“ Pretenzija įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad po 30 dienų bus nutraukta Patalpų, įrenginių nuomos sutartis, nes po 2012 – sausio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo nuomotojai BUAB „V. P.“ nuomos mokesčio ir 2012-04-12 pakartotinė Pretenzija, kad nuo 2012-04-20 BUAB „V. P.“ nutraukia įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų nuomos sutartį. 2012-04-12 Pretenziją M. S. pasirašęs, kad gavo. Vaizdo įrašo metu I. R. surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. S. Reikalavimą 2012-04-30 kad „2012-04-12 pretenzija esate informuotas, kad nuo 2012-04-20 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nutraukta 2010-10-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Reikalaujame per 2 darbo dienas atlaisvinti patalpas“. Reikalavimą įteikė M. S. (4 t., b. l. 88-100).

2016-03-29 Kauno apylinkės teismo teisėjo nutartimi atlikta krata M. S. gyvenamojoje vietoje, adresu(duomenys neskelbtini), kurios metu, 2016-04-05, surašant Kratos protokolą, daiktų, dokumentų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, nerasta, niekas nepaimta (3 t., b. l. 35-39);

2016-03-29 Kauno apylinkės teismo teisėjo nutartimi atlikta krata UAB M. S. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kurios metu, 2016-04-05 surašant Kratos protokolą, daiktų, dokumentų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, nerasta, niekas nepaimta (3 t., b. l. 44-48).

2016-04-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. S-07 dėl reikalavimo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, 2012-07-26 Apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 8, 2012-07-26 Dokumentų perdavimo-priėmimo aktas, 2012-10-05 Sutarties nutraukimas (3 t., b. l. 143-157).

2016-05-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriuo patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį Nr. PA/SG/110125/01 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl buhalterinės apskaitos programos DINETA.web licencinio paketo nuomos. Dėl susidariusių skolų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ visais įmanomais kontaktais, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ į pranešimus nereagavo, skolos nepadengė, todėl už mokamos duomenų bazės saugojimą, siekiant sumažinti nuostolius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazė buvo ištrinta. Atstatyti duomenų nėra galimybės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos sistemos DINETA.web duomenų bazę, davė prisijungimo kodus ir teikė buhalterinės apskaitos sistemos nuomos paslaugas, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ netvarkė jokių pirminių dokumentų (3 t., b. l. 134, 139).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl aplaidžių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-370-139/2017). Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-237-489/2015, 2K-406-895/2015).

Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. S. aplaidžiai tvarkius teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, neužtikrinus dokumentų saugumo, dėl kurių iš dalies negalima nustatyti UAB „Senolių gaminiai“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-06-04 iki 2015-02-10, pasitvirtino. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad suprato, jog jis, kaip įmonės direktorius privalėjo užtikrinti dokumentų saugumą, tačiau buvo iškeldintas iš gamybinių patalpų, o kilus teisiniams ginčams dėl iškeldinimo, tikėjosi ginčą laimėti ir toliau tęsti įmonės veiklą, todėl nemanė, kad dokumentai dings ar bus sunaikinti jų saugoti neįpareigotos įstaigos. Teismas neturi pagrindo abejoti jo parodymais, jo parodymai sutampa ir su liudytojų parodymais, objektyviais bylos duomenimis – specialisto išvada, kurią patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta specialistė. Liudytojos G. K. bei L. S. patvirtino, kad joms dirbant buhalterėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. S. jokios buhalterinių dokumentų saugojimo ar archyvavimo tvarkos nebuvo patvirtinęs, liudytojai I. R. bei M. P. patvirtino, kad perimant patalpas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įpareigojant darbuotojus atlaisvinti darbo vietas, direktorius M. S. jokių priemonių užtikrinti daiktų ar dokumentų saugumą, nesiėmė, dokumentų apyrašo nedarė, liudytoja I. R. bei G. M. patvirtino, kad M. S. į juos dėl leidimo atsiimti dokumentus, nesikreipė, duomenų apie tai, ar patalpose buvo likę UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai liudytojai pateikti negalėjo. Liudytoja E. S. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pateikti visi reikalingi buhalterinės apskaitos dokumentai, o kurie buvo pateikti, tie perduoti ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas patvirtina tą aplinkybę, kad M. S. į pranešimus apmokėti skolą už buhalterines paslaugas nereagavo, skolos nepadengė, todėl siekiant sumažinti nuostolius už mokamos duomenų bazės saugojimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazė buvo ištrinta, atstatyti duomenų nėra galimybės.

Nagrinėjamu atveju, remiantis specialisto išvada, nustatyta, kad aukščiau išvardinti buhalterinės apskaitos pažeidimai sukėlė nusikalstamas pasekmes – dėl jų iš dalies negalima nustatyti juridinio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, už laikotarpį nuo 2010-06-04 iki 2015-02-20, todėl tarp padarytos veikos ir padarinių yra priežastinis ryšys.

Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog M. S. šią nusikalstamą veiką padarė tyčia, laikytina, kad jis šią veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis), taigi jis pripažintinas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Nors kaltinime, net ir prokurorei jį pakeitus, liko nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. LY-574) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, bei kad neįtraukė kaltinime nurodytų paskolų suteikimo bei grąžinimo iš fizinių asmenų (akcininkų) operacijų į apskaitą, t. y. kasos knygą, kasos apskaitos registrą, tačiau ši aplinkybės šalintina iš kaltinimo kaip neįrodyta. Kaltinamasis nurodė, kad tiek gaudamas tiek gražindamas paskolas pildė visus privalomus buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau jų neišsaugojo, kaip ir kitų buhalterinės apskaitos dokumentų. Specialisto išvada taip pat patvirtina, kad tyrimui nebuvo pateikti tiriamojo laikotarpio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentai – kasos pajamų ir išlaidų orderiai, kasos knyga, kasos apskaitos registras, todėl negalima nustatyti, ar bendrovė surašė šiuos apskaitos dokumentus. Specialistės paaiškinimais nustatyta, kad negalima nustatyti, ar paskolų iš fizinių asmenų (akcininkų) suteikimo bei grąžinimo operacijas bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įtraukė į apskaitą, t. y. kasos knygą, kasos apskaitos registrą, kaip to reikalauja 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio nuostatos Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.

Dėl BK 40 straipsnio (laidavimo) taikymo

Sprendžiant kaltinamojo M. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas E. S. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jo atsakomybei be užstato, nustatyti vienerių metų laidavimo terminą (t. 6, b. l. 17). E. S. prašyme bei apklaustas teisiamojo posėdžio metu (2017-09-13 teisiamasis posėdis, b. l. 30-31) nurodė, kad jis yra kaltinamojo tėvas, jų tarpusavio santykiai yra geri ir artimi, mano, jog sūnui darys teigiamą įtaką, sūnus dabar gyvena atskirai, bet jie pastoviai bendrauja, skambina vienas kitam kiekvieną dieną, jis pats yra kitos bendrovės direktorius, dirba, sūnus jo klauso, dabar jo vis klausia patarimo, tinkamai vertina savo veiksmus, kaltę pripažino. Jo pajamos virš 2000 Eur, gyvena su žmona, ji nedirba, abu vaikai jau suaugę, tačiau remia juos materialiai, prašo neskirti užstato. Prokurorė neprieštaravo prašymui atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką.

M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta (BK 60 straipsnis). M. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą neatsargia kaltės forma (BK 11 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnis), nusikalto būdamas neteistas, t. y. jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys nepareikštas.

Įvertinus kitas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo M. S. asmenybę – yra dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ marketingo vadovu, turi pastovią gyvenamąją vietą, metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (5 t., b. l. 117-120), psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas (5 t., b. l. 75), priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas (5 t., b. l. 75), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje M. S. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į laiduotojo E. S. asmenines savybes: jis yra dirbantis, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius (5 t., b. l. 23), neturi galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas (5 t., b. l. 25), nurodė, jog yra saistomas su kaltinamuoju artimais ryšiais, t. y. jis yra M. S. tėvas, todėl teismas daro išvadą, jog jis dėl savo pozityvių asmeninių savybių darys teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl yra vertas teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant E. S. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą vieneriems metams E. S. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnyje).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą – padarytas neatsargus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę - kaltinamasis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų nėra, pripažino kaltę, gailisi, teismas sprendžia, kad jokių aplinkybių, kurios rodytų didesnį kaltinamojo pavojingumą, nėra, todėl užstato skirti šioje byloje nėra tikslinga.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

M. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVTS (5 t., b. l. 130), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Kauno m. savivaldybės archyvui, nes ši bendrovė yra likviduota, o buhalterinių dokumentų saugojimo terminas nėra pasibaigęs (BPK 94 str., Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo 17 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

M. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir perduoti jį E. S. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVTS (7 segtuvai supakuoti dėžėje), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugoti Kauno m. savivaldybės archyvui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė